Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-18-730/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-29
Bylos Nr.: e2A-18-730/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00627-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: R. Ž.

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
2.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-18-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00627-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 2.2.3.1; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės namų valdą, t. y. 0.1217 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5010,43 EUR (17 300 LT); bendro 160,42 kv. m. ploto pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 39 098,70 EUR (135 000 LT); 46 kv. m. ploto pastatą - ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1873,84 EUR (6470 LT); kitus inžinerinius kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 130,62 EUR (451 LT), bendros 46 113,59 EUR vertės, pripažįstant ją atsakovės asmenine nuosavybe, priteisiant iš atsakovės, ieškovui ( bendraturčiui) kompensaciją už jo namų valdos ½ dalį 23 056,80 EUR, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2010 m. birželio 17 d. pagal dovanojimo sutartį ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ minėto turto, kuris negyvenamas ir nenaudojamas, todėl praranda vertę. Į namų valdą atostogų metu atvyksta atsakovė, kuri šioje sodyboje, leidžia atostogas, viena šia valda. Teigia, kad ieškovas, nors ir turi nuosavybės teisę į šį turto objektą, tačiau savo nuosavybe naudotis negali, į namų valdą nepretenduoja, todėl pageidauja atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad pateikė atsakovei siūlymą, dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, siūlydamas atsidalinti sekančiais būdais: visas minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise lieka atsakovei, kuri sumoka ieškovui 23 056,80 EUR kompensaciją arba visas minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise lieka ieškovui, kuris sumoka atsakovei 23 056,80 EUR. kompensaciją. Teigia, kad atsakovė su ieškovo siūlymu nesutiko, pateikė savo siūlymą, sutikdama sumokėti atsakovui 10 000 EUR, motyvuojant lėšų trūkumų. Ieškovo teigimu, toks atidalijimas yra neteisingas, nes šalims priklauso po ½ dalį turto. Nurodo, kad ieškovas atliko šalims priklausančios namų valdos padalinimo natūra galimybes ir specialistai pateikė daikto padalinimo natūra variantus - pagal vieną variantą daikto padalinimas šalims kainuotų 25 803,20 EUR, pagal kitą – 18 566,26 EUR. Akivaizdu, kad nėra galimybės atidalyti daikto natūra, nes atidalijant natūra daiktą bus patirti neproporcingi nuostoliai. Nemano, kad šalys su tokiomis išlaidomis sutiktų, todėl daiktas pripažintinas nedalomu, paliekant jį vienam bendraturčiui, kitam priteisiant teisingą kompensaciją. Atsakovė taip pat pasiūlyme siūlo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalimi, tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovės siūlymas ieškovui nepriimtinas, kadangi ieškovas nepageidauja naudotis daikto dalimi. Teigia, kad teismas turėtų atidalinti namų valdą paliekant ją atsakovei ir iš jos priteisiant 23 056,80 EUR kompensaciją ieškovui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad prašomas atidalinti turtas atsakovei labai brangus, nes ten jos tėviškė, ji ten užaugo, o dabar atvyksta savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų laikotarpiu. Taip pat jaučia didelius sentimentus sodybai, kurią daugelį metų pati prižiūri ir puoselėja. Nagrinėjamu atveju, siūlomas nekilnojamojo turto atidalijimo būdas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei yra nepriimtinas. Teigia, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti ieškovo prašomos pinigų sumos - 23 056,80 EUR ir turi galimybę sumokėti 10 000 EUR sumą už ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodo, kad turto parduoti nesutinka, kadangi jaučia didelius sentimentus. Atsakovė tikslu užtikrinti atsakovo kaip bendrasavininko nuosavybės teisę, buvo atvira jo pasiūlymams dėl naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu nustatymo, tačiau iš ieškovo jokių pasiūlymų nesulaukė, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

3. Dubliku ieškovas nurodo, kad atsakovei siūlomas atidalijimo būdas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepriimtinas, kadangi atsakovė neturi galimybės sumokėti ieškovo prašomos pinigų sumos. Nurodo, kad atsakovės prašymas atmesti ieškinį nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas neturi galimybės ir nepageidauja naudotis turtu, todėl naudojimosi tvarka nenustatytina, tačiau ieškovas turi teisę su savo nuosavybe elgtis taip, kaip jis skaito reikalinga, o atsakovės siūlomas atidalijimo būdas nesąžiningas ir neteisingas, nes išmokama kompensacija turi būti teisinga, atitinkanti rinkos vertę. Pažymi, kad siūlo mažiausią galimą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos kainą, be to, atsakovė turto kainos neginčija. Kadangi jokių kitokių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantų teismui nėra pateikta, atsakovei minėtas turtas yra brangus, turtas turėtų būti paliktas atsakovei, iš kurios teismas priteistų išmokėti teisingą kompensaciją ieškovui. Esant nesutarimui dėl kompensacijos dydžio teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, turėtų nustatyti kompensacijos dydį. Jei atsakovė neturėtų galimybės sumokėti teismo priteistos kompensacijos, teismas galėtų kompensacijos mokėjimą išdėstyti per protingą terminą.

4. Tripliku atsakovė nurodo, jog siūlomas nekilnojamojo turto atidalijimo būdas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei yra nepriimtinas, atsakovė neturi galimybės sumokėti prašomos pinigų sumos. Nesutinka su dublike nurodytu teiginiu, kad dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtinė padėtis nėra pakankama sumokėti prašomos kompensacijos, turi būti svarstoma galimybė taikyti kitokį bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Atsakovė užtikrindama ieškovo kaip bendrasavininko nuosavybės teisę, niekada nesudarė jokių kliūčių ieškovui naudotis prašomu atidalinti turtu bei buvo ir yra atvira jo pasiūlymams dėl naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu nustatymo, tačiau iš ieškovo jokių pasiūlymų niekada nesulaukė. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju tarp šalių būtent ir yra kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką (toliau – Naudojimosi tvarka) tarp bendraturčių pagal 2019 m. J. Š. parengtą vienbučio gyvenamojo namo (1A1p), sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų schemas su nurodytu aprašu. Teigia, kad naudojimosi tvarka parengta atsižvelgiant į abiejų bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teises ir nors ir yra minimalius nuokrypis, kadangi ieškovui tenka 61,78 m² pastato - gyvenamojo namo, o atsakovei tenka 63,31 m² pastato - gyvenamojo namo, tačiau laikytina, kad tai nepažeis ieškovo teisių ir interesų, kadangi neinventorizuotas balkonas, kurio plotas nesiskaičiuoja į bendrą gyvenamojo namo plotą, kuris pagal naudojimosi tvarką tenka ieškovui. Nurodo, kad planas atitinka teismų praktikoje taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus - teisėtumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, nes tvarka patogi abiem bendraturčiams, užtikrina racionalesnį daikto naudojimą, kiekvienam naudotojui užtikrintas priėjimas iš bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių ir jų dalių. Atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka tinkamai įgyvendina bendraturčių interesų derinimo principą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nurodė, jog priešieškinis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas. Teigia, kad ginčo tarp atsakovės ir ieškovo dėl naudojimosi daiktu nebuvo, kadangi ieškovas nesinaudojo bendru turtu. Ieškovas prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės asmenine nuosavybe atsakovei, priteisiant iš atsakovės, bendraturčiui ieškovui kompensaciją už jo namų valdos ½ dalį 23 056,80 EUR. Ieškovas taip pat sutinka taikyti priešingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą - visą bendrosios dalinės nuosavybės valdomą turtą asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui, kuris išmokės 23 056,80 EUR kompensaciją atsakovei. Nurodo, kad pagal teismų praktiką prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Ieškovui įvertinus atsakovės patektą daikto naudojimosi tvarkos projektą, akivaizdu, kad toks projektas negali būti įgyvendintas, kadangi projektas nenumato izoliuotų patalpų kiekvienam bendraturčiui. Be to, ieškovas neketino ir neketins naudoti minėtą namo dalį pagal paskirtį. Be to, atsakovė taip pat apsirūpinusi gyvenamuoju plotu ir ginčo objektu naudojasi ribotą laiką. Naudojimosi tvarka nenustatytina, kadangi tik esant ginčui, teismas nustato naudojimosi daiktu tvarką, o ginčo dėl naudojimosi daiktu nebuvo. Vienintelis racionalus kelias - atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas leistų, esant vienam savininkui pasielgti su turtu savo nuožiūra, neribojant kitų asmenų civilinių turtinių teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės namų valdą - 0.1217 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5010,43 Eur (17 300 LT); bendro 160,42 kv. m. ploto pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 39 098,70 Eur (135 000 LT); 46 kv. m. ploto pastatą - ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1873,84 EUR (6470 LT); kitus inžinerinius kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 130,62 EUR (451 LT), bendros 46 113,59 EUR vertės, pripažįstant ją atsakovės asmenine nuosavybe, priteisiant iš atsakovės, ieškovui kompensaciją už jo namų valdos ½ dalį 23 056,80 EUR, išdėstyti atsakovei priteistos 23 056,80 EUR kompensacijos mokėjimą - 1) po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė per mėnesį sumoka ieškovui 10 000 EUR; 2) likusią kompensacijos dalį – 13 056,80 EUR išdėstyti penkerių metų laikotarpiui nustatant, kad atsakovė ieškovui iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovo sąskaitą kas mėnesį moka po 217,61 EUR, paskutinį mėnesį – 217,81 EUR įmokas, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 375 EUR bylinėjimosi išlaidų, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 444 EUR permokėto žyminio mokesčio. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

7.1. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ginčo turtas (nutarties 1 punktas) priklauso ieškovui ir atsakovei po ½ dalį. Šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad šalys siūlė galimus atidalijimo variantus, tačiau šalys bendro sutarimo nepasiekė. Atsakovė nesutinka su ieškovo siūlymu dėl kompensacijos dydžio, taip pat nenori turto parduoti, todėl prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Byloje pateiktos dvi lokalinės sąmatos dėl turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos projektas. Vienos lokalinės sąmatos vertė – 25 803,20 EUR, kitos – 18 566,26 EUR.

7.2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl turto atidalijimo ir tvarkos nustatymo galimybių, ištyręs byloje pateiktas lokalines sąmatas, uždarosios akcinės bendrovės „Užupio architektai“ pažymą, konstatavo, kad turto atidalijimas natūra galimas, tačiau sąnaudos galimam atsidalijimui vienu atveju sudaro 40,26 procentus turto vertės, kitu atveju – 55,96 procentus turto vertės. Teismas įvertinęs pateiktą naudojimosi tvarkos projektą taip pat konstatavo, kad pateiktas projektas atitinka teismų praktikoje nustatytus kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai nėra geri, į tai, kad viso turto atidalijimas galimai viršytų pusę viso dalytino turto vertės, nusprendė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas nėra galimas ir vienintelis galimas turto atidalijimas yra kompensacijos priteisimas, todėl nutarė ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti.

7.3. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo nustatė, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl turto vertės pagal nekilnojamojo turto registro duomenis vadovaudamasis 2010 m. birželio 29 d. duomenimis. Atsakovė dėl turto vertės teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino, kiek šiuo metu būtų vertas visas turtas, negali pasakyti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nekilnojamojo turto vertė galėjo tik padidėti, sprendė jog kompensacijos dydis yra teisingas ir atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimus, gaunamas pajamas, valdomą nekilnojamąjį turtą nusprendė, kad atsakovė turi galimybę mokėti kompensaciją, kurią teismas išdėstė dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti, priteisti apeliantei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Apeliantė dėl bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo būdo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės siūlomą naudojimosi tvarkos projektą, nepagrįstai sprendė dėl daikto atidalijimo natūra galimybių, nors toks klausimas keliamas nebuvo, be to vadovaudamasis kasacinio teismo praktika teismas turėjo svarstyti klausimą dėl atsakovės prašomos naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui. Pažymi, kad ieškovui nebuvo sudarytos kliūtys naudotis turtu, be to ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog name lankėsi, rūpinosi namo kūrenimu, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog turtu naudojasi tik apeliantė.

8.2. Apeliantė dėl jos turtinės padėties įvertinimo nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą, jog atsakovė gali sumokėti kompensaciją, neatsižvelgė į tai jog atsakovės pajamos gali nuolat keistis, jos vyro pajamos sudaro tik 450 EUR per mėnesį, teismas spręsdamas, jog atsakovė turi galimybę sumokėti kompensaciją taip pat netinkamai vertino jos gaunamas pajamos už jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neaišku, kokiu būdu teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui gali sumokėti 10 000 EUR per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią kompensacijos dalį per penkerių metų laikotarpį, kas mėnesį mokant po 217,81 EUR.

Atsiliepimas

9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovas dėl bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo būdo nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas svarstė klausimą, dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, tačiau įvertinęs šalių pozicijas sprendė, kad nustatyti naudojimosi tvarką šiuo atveju nėra tikslinga. Teigia, kad ieškovas ginčo turtu neketina naudotis, todėl apeliantės reikalavimas dėl tvarkos nustatymo yra nepagrįstas, be to abi šalys turi gyvenamąsias patalpas, jų gyvenimo sąlygos geros, būtinybės naudoti bendrai valdomą namų valdą nėra. Pažymi, jog byloje pateikta pažyma dėl namo padalijimo natūra yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad daiktą padalinti natūra, be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, negalima, todėl ir siūloma daiktą padalinti jį paliekant vienam bendraturčiui, kitam išmokant pinginę kompensaciją.

9.2. Ieškovas dėl apeliantės turtinės padėties vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį, nustatė patį palankausią kompensacijos išmokėjimo variantą. Teigia, kad apeliantės argumentai dėl kintančio atlyginimo yra neapgrįsti, kadangi pedagogų darbo krūvis nustatomas mokslo metams nuo mokslo metų pradžios, t. y. nuo rugsėjo 1 dienos, todėl rugsėjo 10 d. apeliantė negalėjo nežinoti apie krūvio sumažėjimą ar padidėjimą, tačiau apie šią aplinkybę teismo posėdyje nepasakė. Pažymi, jog siūlo keisti jam priklausančią namų valdos dalį, į apeliantei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu kompensuoti ieškovui teismo priteistą kompensaciją už namų valdos dalį. Pažymi, jog apeliantės argumentai, kad ieškovas naudojasi bendru turtu yra visiškai nepagrįsti, ieškovas niekada nesinaudojo bendru turtu. Nurodo, kad patenkinus apeliacinį skundą, nustačius naudojimosi tvarką, atsakovė ir toliau naudotųsi visu bendraturčių turtu. Taip būtu pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai, pažeidžiamos ieškovo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės siūlomą naudojimosi tvarkos projektą ir nuspręsdamas padalyti ginčo turtą nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, neįvertino faktinio turto naudojimo aplinkybių, netinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovas su apeliantės argumentais nesutinka (nutarties 9.1-9.2 punktai), prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsižvelgiant į šalių nurodomus argumentus (nutarties 12 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas atidalyti šalių valdomą turtą, atmetant apeliantės reikalavimą dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė tokias faktines bylos aplinkybes – ieškovui ir apeliantei po ½ dalį priklauso 0.1217 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 160,42 kv. m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 kv. m. ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (I e. tomas, 6-8 e.b.l.). Ieškovui ir apeliantei taip pat priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (I e. tomas, 154-164 e.b.l.). Byloje pateiktas apeliantės atsakymas ieškovui, jog nepritaria ieškovo siūlomam atidalijimo būdo minėtam turtui, dėl kompensacijos dydžio (I e. tomas, 9 e.b.l.). Ieškovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Užupio architektai“ paaiškinimus dėl turto padalijimo galimybių, kurioje nurodyta, kad turto padalijimas yra galimas, tačiau yra brangus (I e. tomas, 10 e.b.l.), taip pat pateiktos dvi lokalinės turto atidalijimo sąmatos. Vienos lokalinės sąmatos vertė – 25 803,20 EUR (I e.tomas 11-12 e.b.l.), kitos – 18 566,26 EUR (I e.tomas, 13-14 e.b.l.). Apeliantė taip pat pateikė naudojimosi tvarkos turtu nustatymo projektą (I e.tomas, 62 e.b.l.).

15. Pirmiausia, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino apeliantės pateikto naudojimosi tvarkos turtu nustatymo projekto, jį ignoravo, todėl nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, kadangi teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensacija pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui. Pažymi, kad priteista kompensacija pažeidžia apeliantės, kaip turto bendraturtės interesus, kadangi apeliantė neturi galimybių sumokėti priteistos kompensacijos. Su apeliantės argumentais sutiktina iš dalies.

16. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, tai yra nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Tačiau gali būti, kad į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų. Esant tokiai situacijai pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas šalims priklauso po ½ dalį (nutarties 14 punktas) ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl turto atidalijimo, bei naudojimosi tvarkos nustatymo galimybių. Ieškovas ieškiniu reikalauja turtą atidalyti jį priteisiant apeliantei ir priteisiant iš apeliantės ieškovui kompensaciją, apeliantė priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, nesutinka su turto atidalijimu ir kompensacijos priteisimu.

18. Esant tokiai situacijai (nutarties 17 punktas), teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 pateiktą išaiškinimą, kad kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, tai yra vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra), kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Tačiau, kai atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui ir atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas šalių turtą atidalyti ir priteisdamas 23 056,80 EUR kompensacija ieškovui nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis turto atidalijimas techniškai galimas, tačiau sąnaudos atsidalijimui sudaro beveik pusę šalių valdomo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Užupio architektai“ pažymą (I e. tomas, 10 e.b.l.), pateiktas lokalines sąmatas (I e.tomas 11-14 e.b.l.), turto atidalijimas yra galimas, tačiau nei ieškovas, nei apeliantė tokiu būdu turto atidalyti neprašo, todėl pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas jog turto padalyti, atsižvelgiant į parengtas sąmatas nėra galimybių, nepagrįstai nevertino priešieškinio argumentų dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo galimybių (nutarties 18 punktas) todėl nepagrįstai suabsoliutino ieškovo interesus apeliantės teisių ir teisėtų interesų sąskaita. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė jog turto atidalijimas sudaro pusę turto vertės, yra nustatyta netinkamai, sekančiai nurodytais motyvais.

20. Apeliantės skundo argumentai dėl kompensacijos dydžio, faktinės bylos aplinkybės dėl kompensacijos dydžio paskaičiavimo, leidžia daryti išvadą, jog ir šiuo aspektu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas kompensacijos dydį apskaičiavo remdamasis pateiktu 2010 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto registro išrašu, kurioje nurodyta masinė turto vertė (duomenys neskelbtini) duomenimis ir darydamas prielaidą, jog turto vertė galėjo tik didėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, tai yra apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo priteista 23 056,80 EUR kompensacija, galimai pažeidžia apeliantės interesus į teisingą ir objektyvų kompensacijos dydžio apskaičiavimą.

21. Apeliantė dėl galimybės mokėti kompensaciją aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį. Teigia, kad apeliantės atlyginimas kinta, apeliantės sutuoktinio darbo užmokestis sudaro 450 EUR, augina du nepilnamečius vaikus, todėl jos turtinė padėtis neleidžia sumokėti priteistos kompensacijos, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, tokiai galimybei esant. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė gauna 150 EUR nuomos pajamas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pajamos gaunamos 12 mėnesių laikotarpyje.

22. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-459/2007). Sprendžiant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-253/201).

23. Nors kompensacijos priteisimo iš apeliantės galimybės klausimas spręstinas teisingai nustačius kompensacijos dydį (nutarties 20 punktas). Apeliacinės instancijos teismas siekdamas atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs apeliantės nurodytus motyvus dėl netinkamo turtinės padėties vertinimo, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šioje dalyje apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

24. Pirmiausia, apeliantė duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad turi butą (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta pažyma patvirtina, jog apeliantė kas mėnesį moka apie 55 EUR dydžio įmokas už butą (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad apeliantė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I e. tomas, 154-164 e.b.l.) iš kurio, kaip teigia gauna nuomos pajamas, bei valdo ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (I e. tomas, 6-8 e.b.l.). Apeliantė teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė gauna apie 1200 EUR darbo užmokestį atskaičius mokesčius ir apeliantės sutuoktinis gauna 450 EUR darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos socialinio draudimo pažymos.

25. Nors apeliantė nurodo, kad jos atlyginimas yra sumažėjęs ir kintantis, tačiau apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes. Kaip matyti iš byloje pateiktų socialinio draudimo pažymų, apeliantės atlyginimas 2019 – 2020 metais svyravo apie 1100 EUR, tačiau duomenų, jog atlyginimas yra ženkliai sumažėjęs apeliantė nepateikė. Taip pat apeliantė įrodinėdama jog negali mokėti priteistinos kompensacijos neteikia į bylą duomenų apie turimas santaupas, investicijas, kitą nekilnojamąjį turtą, bei transporto priemones, apeliaciniame skunde taip pat nurodomas turtas galimai valdomas (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie šį turtą nepateikta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), sprendžia, kad apeliantė įrodinėdama, jog neturi galimybės sumokėti kompensacijos ieškovui turi šias aplinkybes įrodyti pateikdama visus duomenis apie aukščiau minėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutariama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes dėl apeliantės turtinės padėties, tačiau netinkamai išsprendė klausimą dėl turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybių. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui tikslinga pasiūlyti šalims pateikti įrodymus ir aiškintis aplinkybes, susijusias su naudojimosi turto tvarkos nustatymu, be to atkreiptinas dėmesys į aplinkybę nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą (17 punktas), jog atsakovas galimai sutinka keisti jam priklausančią ginčo nekilnojamojo turto dalį esančią (duomenys neskelbtini) į apeliantei priklausančią nekilnojamojo turto dalį esančią (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui turėtų būti sudaryta galimybė patikslinti reiškiamus reikalavimus, išaiškintos taikaus ginčo sprendimo būdo galimybės.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė