Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijoje registruotos bendrovės „UTA Spolska Z.O.O.“ (ankstesnis pavadinimas „TIMEX Card Spolka Z.O.O.“) ieškinį atsakovams Ž. P., V. V. (V. V.), uždarajai akcinei bendrovei „Almatrans“, D. U. ir D. L. dėl žalos atlyginimo .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

34. Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, apeliacine tvarka apskundė tik atsakovas Ž. P.. Ieškovė nėra padavusi apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškinio reikalavimai atsakovams D. U. ir D. L. yra atmesti. Dėl to apeliacine tvarka peržiūrima tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su atsakovui Ž. P. ieškovės pareikštais ir teismo patenkintais ieškinio reikalavimais, be to, neperžengiant šio atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų ribų, t. y. tik tais aspektais, dėl kurių apeliantas yra išdėstęs argumentus (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, suformuluojant apeliacinio skundo dalyką (reikalavimą), padaryta techninė klaida. Nurodyta, kad apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės „UTA Spolka Z.O.O.“ ieškinį tenkinti. Tačiau apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) prašo, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, jam pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti. Tai aiškiai nurodyta apeliacinio skundo 34 punkte. Akivaizdu, kad apelianto tikrasis interesas ir reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra jam pareikštų ieškinio reikalavimų pripažinimas nepagrįstais ir atmetimas.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir ieškovei iš atsakovo Ž. P. priteistas 26 808,65 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškovės reikalavimus atmesti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

37. Byloje nustatyta, kad ieškovė „UTA Spolka Z.O.O.“ (ankstesnis pavadinimas „Timex Card Spolka Z.O.O.“) ir UAB „Galaxy logistik“, atstovaujama direktoriaus Ž. P., 2013 m. vasario 27 d. sudarė Kliento kortelės perdavimo sutartį Nr. 4901238 pagal Bendrąsias UTA kortelės naudojimo sąlygas (1 t., b. l. 70–71). Pagal Sutartį ieškovė išdavė 7 UTA „Full Service Card“ tipo korteles (1 t., b. l. 115–117). Perduotomis UTA kortelėmis Bendrovė galėjo atsiskaityti už kurą, tepalus, kitas automobilių prekes, automobilių remonto, kitas paslaugas Lietuvos ir kitų Europos valstybių degalinėse ar kitose vietose. Taip Bendrovė gaudavo tam tikrą mokėjimo atidėjimo terminą (kreditą), už įsigytas prekes ir paslaugas privalėdavo sumokėti ieškovei kiekvieną mėnesį Sutartyje numatytomis sąlygomis pagal ieškovės pateiktas sąskaitas. Be to, UAB „Galaxy logistik“ buvo perduoti naudotis kelių apmokėjimo prietaisai ir šiuos panaudojus buvo suteikta kelių apmokėjimo paslaugų už 7 326,18 Eur (1 t., b. l. 17–18, 66–67; 6 t., b. l. 11–24, 116–137).

38. Nuo 2015 m. gegužės mėn. UAB „Galaxy logistik“ neatsiskaitinėjo su ieškove pagal Sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5726-467/2017 ieškovei „UTA Spolka Z.O.O.“ iš atsakovės UAB „Galaxy logistik“ priteisė 89 382,98 Eur skolą, 14 721,38 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (89 382,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 558 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiuo preliminariu sprendimu ieškovei iš UAB „Galaxy logistik“ priteista skola pagal Sutartį už nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas (1 t., b. l. 82–84). Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 80–81). Nurodytu teismo sprendimu priteistos sumos iš Bendrovės neišieškotos (2 t., b. l. 92).

39. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Galaxy logistic“ vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo Ž. P., nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 23 d. Bendrovės vadovas buvo V. V., o nuo 2015 m. birželio 10 d. – E. Ž. (1 t., b. l. 72–74, 197, 207).

40. Pagal 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas Ž. P. pirkėjui V. V. pardavė 1 000 vnt. (t. y. 100 proc.) UAB „Galaxy logistik“ akcijų už 100 000 Lt (1 t., b. l. 173–174). Sutarties 1.4 papunktis numatė, kad nuosavybės teisę į perkamas akcijas ir bendrovės steigimo dokumentuose bei teisės aktuose numatytas akcininko teises pirkėjas įgyja po visiško apmokėjimo už perkamas akcijas. Bylos duomenimis, V. V. 2015 m. balandžio 27 d. įnešė grynais pinigais 5 997,68 Eur į Ž. P. sąskaitą SEB banke; mokėjimo paskirtyje nurodyta „grynųjų įnešimas į sąskaitą už akcijų pirkimą UAB Galaxy logistik“ (3 t., b. l. 55). Byloje nėra įrodymų apie visos akcijų kainos sumokėjimą.

41. Ieškovės iniciatyva 2015 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto jos Bendrovei išduotų UTA kortelių naudojimo ir dėl to padarytos žalos, jį užbaigus iškelta baudžiamoji byla, kurioje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-74-893/2022), pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-285-932/2024), Ž. P. ir V. V. pripažinti kaltais ir nuteisti, taip pat patenkinti civilinių ieškovių Lenkijos bendrovės „Timex S.A.“ (dabartinis pavadinimas „UTA Spolka Z.O.O.“) ir UAB „State Port Group“ pareikšti Ž. P. civiliniai ieškiniai dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-74-893/2022) Ž. P. nuteistas: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d. neteisėtai laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones – 7 UTA „Full Service Card“ kuro korteles, priklausančias Lenkijoje registruotai bendrovei „Timex S.A.“ (dabartinis pavadinimas „UTA Spolka Z.O.O.“); pagal BK 215 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai atliko finansines operacijas: neturėdamas teisėto pagrindo naudoti Lenkijoje registruotos bendrovės „Timex S. A.“ vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones (7 UTA „Full Service Card“ kuro korteles), nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d. neteisėtai atliko finansines operacijas UAB „Neste Lietuva“ degalinėse atsiskaitydamas už kurą; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą: būdamas vienintelis UAB „Galaxy logistik“ akcininkas ir direktorius, siekdamas, jog paaiškėjus svetimo turto įgijimo apgaule faktui atsakomybėn būtų traukiamas ne jis, bet kitas asmuo, paprašė A. L., neatskleisdamas pastarajam savo tikrųjų ketinimų, surasti asmenį, sutiksiantį už atlygį tapti fiktyviu UAB „Galaxy logistik“ direktoriumi; A. L. suradus V. V. (V. V.), Ž. P. 2015 m. balandžio 27 d. vienintelio UAB „Galaxy logistik“ akcininko sprendimu nuo 2015 m. gegužės 1 d. UAB „Galaxy logistik“ direktoriumi paskyrė V. V., tačiau ir toliau faktiškai valdė Bendrovę ir veikė per fiktyvų direktorių V. V.; pagal Lenkijoje registruotos bendrovės Timex S.A. ir UAB „Galaxy logistik“, atstovaujamos direktoriaus Ž. P., 2013 m. vasario 27 d. sudarytą Kliento kortelės perdavimo sutartį Nr. 4901238 gautas 7 UTA „Full Service Card“ tipo korteles, skirtas konkrečioms Bendrovės transporto priemonėms, Ž. P. per A. L., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, perdavė naudoti tretiesiems asmenims, taip pat naudojo pats; nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d., panaudojus Bendrovei išduotas nurodytas kuro korteles, į UAB „Almatrans“, D. U., D. L. ir kitų asmenų transporto priemones buvo užpilta kuro už 89 382,98 Eur, tačiau su korteles išdavusia Lenkijos bendrove nebuvo atsiskaityta; taip panaudojus apgaulę Lenkijos bendrovei padaryta 89 382,98 Eur turtinė žala. Be to, Ž. P. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, priklausančias UAB „State port group“ ir, panaudojęs apgaulę, padarė šiai bendrovei 31 350,38 Eur turtinę žalą.

43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-893/2022 civilinei ieškovei Lenkijos bendrovei „Timex S.A.“ (dabartinis pavadinimas „UTA Spolka Z.O.O.“) iš Ž. P. buvo priteistas 89 382,98 Eur turtinės žalos atlyginimas, 2 365,55 Eur atstovavimo išlaidos, o civilinei ieškovei UAB „State Port Group“ – 31 337,95 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 3 191 Eur atstovavimo išlaidos.

44. Aptariamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-893/2022 atsakovas V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrus dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus: 2014 m. gruodžio 17 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2015 m. gegužės 28 d. Buhalterinių dokumentų ir turto pardavimo–priėmimo aktą, 2015 m. gegužės 9 d. Vienintelio akcininko sprendimą, 2015 m. birželio 9 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre už piniginį atlygį savo parašu patvirtino prašyme Nr. 9033644 įrašytus netikrus duomenis dėl UAB „Galaxy logistik“ duomenų pakeitimų.

45. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeitė: atskirus nusikalstamų veikų epizodus perkvalifikavo į tęstinį nusikaltimą; išsprendė su bausmės pakeitimu susijusius klausimus; civilinei ieškovei „UTA Spolka Z.O.O.“ (ankstesnis pavadinimas „Timex S.A.“) priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 82 056,80 Eur; paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad civilinei ieškovei „UTA Spolka Z.O.O.“ (ankstesnis pavadinimas „Timex S.A.“) turi būti priteistas 82 056,80 Eur žalos atlyginimas, nes būtent tokia suma susidarė neteisėtai naudojant ieškovės išduotas korteles, atsiskaitant už kurą bei kitas paslaugas (kelių mokesčius, plovyklos paslaugas, automobilių remontą ir kt.); likusi dalis – 7 326,18 Eur – yra susijusi su automobiliuose buvusiais ir naudotais kelių mokesčių skenavimo prietaisais; Ž. P. dėl kelių mokesčių prietaisų neteisėto naudojimo kaltinimas nebuvo pareikštas, taigi 7 326,18 Eur suma nesusijusi su nustatyta nusikalstama veika.

46. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė „UTA Spolka Z.O.O.“ 2025 m. vasario 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriuo, be kita ko, atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo Ž. P. 82 056,80 Eur žalos atlyginimą, remdamasi tuo, kad nurodytas reikalavimas patenkintas Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024. Ieškovė prašė teismo priteisti likusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytos žalos dalį, t. y. 26 808,65 Eur, kuri susideda iš: 7 326,18 Eur UAB „Galaxy logistik“ nepadengtos skolos pagal Sutartį, 14 721,38 Eur nepadengtų delspinigių, 1 558 Eur nepadengtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų, 3 203,09 Eur nepadengtų procesinių palūkanų. Šios sumos iš UAB „Galaxy logistik“ yra priteistos ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5726-467/2017, tačiau iš UAB „Galaxy logistik“ neišieškotos.

47. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi priėmė ieškovės „UTA Spolka Z.O.O.“ pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir civilinės bylos dalį dėl 82 056,80 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Ž. P. nutraukė.

48. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu, be kita ko, pripažino apsimestine ir negaliojančia atsakovų Ž. P. ir V. V. 2014 m. gruodžio 17 d. sudarytą UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovei „UTA Spolka Z.O.O.“ iš atsakovo Ž. P. priteisė 26 808,65 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nustatė, kad atsakovo Ž. P. pareiga atlyginti 26 808,65 Eur žalą ieškovei yra subsidiari prievolė su UAB „Galaxy logistik“ pareiga, kilusia pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5726-467/2017.

49. Atsakovas Ž. P. kvestionuoja nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir teigia, kad teismas neturėjo pagrindo UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestine, taip pat nenustatė būtinų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti, todėl nepagrįstai priteisė ieškovės reikalaujamą 26 808,65 Eur žalos atlyginimą. Be to, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 7 326,18 Eur žalos atlyginimo yra tapatus pareikštam ir išnagrinėtam baudžiamojoje byloje, šis reikalavimas atmestas.

Dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje

50. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kaip apsimestinio sandorio negaliojimo, taip pat dėl jo, kaip buvusio Bendrovės vadovo ir akcininko, civilinės atsakomybės už ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą, teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi iš esmės vien išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atsakovo, kaip UAB „Galaxy logistik“ vadovo, taip pat vienintelio akcininko veiksmų, susijusių su Bendrovės akcijų perleidimu, atsišaukimu iš Bendrovės vadovo pareigų ir naujo vadovo paskyrimu, tolesniu de facto veikimu Bendrovės vardu, ieškovės iniciatyva 2015 m. buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, po to iškelta baudžiamoji byla, kurioje buvo nustatytos, ištirtos ir įvertintos 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės, atsakovų Ž. P., V. V., kitų asmenų veiksmai nuo 2015 m. gegužės mėn., kai buvo pasirašyti dokumentai dėl Bendrovės akcijų perleidimo ir vadovo pasikeitimo. Aptariamoje baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu) nustatinėtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, jos yra įrodinėjimo dalyko šioje byloje dalis.

52. CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu.

53. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, prejudicialumo civilinėje byloje, yra suformulavęs tokias nuostatas: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje – to paties asmens veiksmai civilinėje byloje tiriami ir vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus; 2) asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą; prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas; 3) faktus nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais, kai nagrinėjimo dalykas baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamose civilinėse bylose yra skirtingas; 4) įstatymas nereikalauja, kad procese būtų dalyvavusios tos pačios šalys tam, jog prejudiciniais būtų laikomi įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai dėl asmens, kuriam priimtas nuosprendis, nusikalstamų veikų padarinių; 5) prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės; 6) prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius; išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę; 7) teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022).

54. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformuluota nagrinėjamai bylai aktuali taisyklė – CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai ir jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar veiką padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-493/2012; kt.).

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-893/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su: 1) ieškovės kvestionuojamo Bendrovės akcijų perleidimo sandorio sudarymu ir šio sandorio šalių elgesiu, jį įgyvendinant; 2) Bendrovės valdymu, sudarius akcijų perleidimo sandorį ir vieninteliam akcininkui priėmus sprendimą dėl Bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo paskyrimo; 3) Bendrovei suteiktų UTA kuro kortelių naudojimo aplinkybėmis po to, kai buvo sudarytas Bendrovės akcijų perleidimo sandoris ir priimtas vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo pakeitimo; 4) Ž. P. veikimu Bendrovės ir jos kontrahentų atžvilgiu po Bendrovės akcijų perleidimo ir sprendimo dėl vadovo pakeitimo priėmimo. Baudžiamojoje byloje buvo nustatytas vieningo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo mechanizmas ir Ž. P. veiksmai įvertinti baudžiamosios atsakomybės požiūriu.

56. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovų Ž. P. ir V. V. 2014 m. gruodžio 17 d. sudarytos UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimas civilinės teisės požiūriu, atsakovo veiksmų, susijusių su Bendrovės veikla po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir vienintelio akcininko sprendimo atšaukti jį iš Bendrovės vadovo pareigų ir paskirti naują vadovą, įvertinimas civilinės atsakomybės aspektu.

57. Pirmiau nurodytoje baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami atsakovo Ž. P. veiksmai: 1) sudarius fiktyvų Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, tariamu direktoriumi paskyrus V. V., tačiau toliau likus de facto vadovu, sprendusiu visus esminius Bendrovės klausimus, taip siekiant atsakomybę už Bendrovės veiklą perkelti kitam asmeniui; 2) pačiam ir pasitelkus kitus asmenis panaudojus Bendrovei išduotas kuro korteles, turint aiškų ketinimą nevykdyti įsipareigojimų apmokėti sąskaitas ir siekį perkelti atsakomybę kitiems asmenims. Taip pat nustatyti nurodytų nusikalstamų veiksmų civiliniai teisiniai padariniai – po fiktyvaus Bendrovės akcijų perleidimo ir fiktyvaus vadovų pakeitimo Bendrovės vykdyta krovinių pervežimo veikla faktiškai buvo nutraukta, neliko darbuotojų, vežusių krovinius ir pagal paskirtį naudojusių suteiktas korteles, Ž. P. bandė imituoti veiklos vykdymą ir dėl jo įgyvendintos nusikalstamos sukčiavimo schemos, neteisėtai naudojantis kuro kortelėmis, „Timex S.A.“ (dabar – „UTA Spolka Z.O.O.“) buvo padaryta 82 056,80 Eur žala.

58. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotus nusikalstamus atsakovo Ž. P. veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pripažinti turinčiais prejudicinę galią, kurių nagrinėjamoje civilinėje byloje nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punkte), nes jie patenka į šios civilinės bylos įrodinėjimą dalyką. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo teisinį pagrindą remtis ir kitais baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytais faktiniais duomenimis, analizuodamas juos kartu su civilinėje byloje esančiais duomenimis ir vertindamas jų visumą reikalaujamos taikyti atsakovui civilinės atsakomybės aspektu.

Dėl akcijų perleidimo sandorio (ne)pripažinimo tariamuoju

59. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ginčijamo sandorio atitikį tariamojo sandorio apibrėžčiai, neanalizavo, ar atsirado teisiniai padariniai, atitinkantys akcijų perleidimo sandorio teisinę prigimtį, kokia buvo tikroji šio sandorio šalių valia. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

60. CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

61. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

62. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai).

64. Nagrinėjamu atveju atsakovų Ž. P. ir V. V. 2014 m. gruodžio 17 d. sudarytą UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pirmosios instancijos teismas pripažino tariamuoju sandoriu, sistemiškai įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje ištirtus įrodymus, tiek įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytas nurodyto sandorio sudarymo aplinkybes, jo šalių elgesį po šio sandorio sudarymo, nustatytus su šiuo sandoriu susijusių dokumentų suklastojimo faktus (CPK 185 straipsnis).

65. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė, ar atsirado teisiniai padariniai, atitinkantys akcijų perleidimo sandorio teisinę prigimtį, kokia buvo tikroji šio sandorio šalių valia. Remdamasis tiek nagrinėjamos civilinės bylos, tiek išnagrinėtos baudžiamosios bylos duomenimis, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovas Ž. P. neturėjo realaus siekio perleisti ir neperleido, o atsakovas neturėjo realaus siekio įsigyti ir neįsigijo Bendrovės akcijų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

66. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės pasitvirtino ir nagrinėjamoje civilinėje byloje: yra pagrindas konstatuoti, kad, nepaisant šalių 2014 m. gruodžio 17 d. sudarytos rašytinės UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas V. V. neįgijo ir neįgyvendino Bendrovės akcininko teisių ir pareigų, jis tik pasirašė jam pateiktus dokumentus, nežinodamas ir nesuprasdamas jų turinio; atsakovas Ž. P. ir po nurodytos akcijų perleidimo sutarties sudarymo toliau faktiškai įgyvendino Bendrovės akcininko teises (pavyzdžiui, nepaisant 2014 m. gruodžio 17 d. sudarytos Bendrovės akcijų perleidimo sutarties, 2015 m. balandžio 27 d., kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2015 m. gegužės 1 d. atšaukė save iš Bendrovės vadovo pareigų ir vadovu paskyrė V. V.).

67. Faktas, kad atsakovas V. V. 2015 m. balandžio 27 d. atliko 5 997,68 Eur grynųjų pinigų įnešimo į apelianto banko sąskaitą operaciją, nėra pakankamas tam, jog patvirtintų akcijų perleidimo sandorio realumą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai labiausiai būdinga yra pardavėjo pareiga perleisti šių vertybinių popierių nuosavybės teisę pirkėjui, o ne pirkėjo pareiga atsiskaityti. Kita vertus, pagal 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina nuo visos kainos (100 000 Lt arba 28 962 Eur) sumokėjimo, o byloje yra įrodymai tik apie 5 997,68 Eur pervedimą. Be to, V. V., tiek duodamas parodymus baudžiamojoje byloje, tiek teikdamas paaiškinimus nagrinėjamoje civilinėje byloje, nuosekliai aiškino, kad pinigų už akcijas jis nemokėjo, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, jis akcininko teisių ir pareigų neįgijo ir neįgyvendino. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo V. V. parodymai teismo posėdyje apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes atitinka nuoseklumo kriterijų ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei kitus nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus duomenis. Tai, kad šio atsakovo paaiškinimai yra nenaudingi apeliantui, nesudaro pagrindo dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių jais abejoti ir nesivadovauti.

68. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad po Bendrovės akcijų perleidimo atsakovui V. V. sandorio sudarymo akcininko pareigas toliau faktiškai vykdė atsakovas Ž. P..

69. Remdamasis tiek baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nusprendžiu nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovo Ž. P. veiksmų po 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek nagrinėjamoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nurodyta sutartis buvo pasirašyta tik dėl akių, realiai nesiekiant sukurti akcijų perleidimo teisinių padarinių, ji realiai nebuvo įvykdyta (neperleistos akcininko teisės ir pareigos, nesumokėta akcijų kaina), šia sutartimi siekta kitų neteisėtų ir nesąžiningų tikslų – akcijų fiktyvaus perleidimo faktą panaudoti Bendrovės kreditoriams, tarp jų – ieškovei, suklaidinti.

70. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė tariamo akcijų perleidimo sandorio šalių tikruosius ketinimus, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, – šiuo tariamu sandoriu apeliantas siekė išvengti galimos civilinės atsakomybės prieš ieškovę.

71. Deklaratyvus pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo ir išvadų neigimas apeliaciniame skunde nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino akcijų perleidimo sandorio (ne)galiojimo klausimui išnagrinėti reikšmingų duomenų visumą, o išvadas padarė vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.

72. Teisėjų kolegija papildomai nurodo tai, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialiosios arba materialiosios (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 40 straipsnio 8 dalis). Skirtingų rūšių akcijų specifika nulemia nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumus. Nematerialiosios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Vadovaujantis ABĮ 46 straipsnio 2 dalimi, nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

73. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines ir neturtines akcijų suteikiamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016).

74. Nagrinėjant civilinę bylą nepateikta įrodymų apie įrašų vertybinių popierių sąskaitose padarymą, atsakovas apie tai net neužsiminė.

75. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti tariamu, t. y. niekiniu, sandoriu ir konstatuoti jos negaliojimą ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.86 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą

76. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jo civilinės atsakomybės sąlygų. Pasak apelianto, jo neteisėtus veiksmus teismas grindė išimtinai baudžiamosios bylos medžiaga ir vertino baudžiamosios teisės, o ne civilinės teisės kontekste. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

77. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai nurodė, kad ieškovė šioje byloje siekia atsakovo Ž. P., kaip buvusio UAB „Galaxy logistik“ vadovo ir vienintelio akcininko, civilinės atsakomybės, remdamasi tuo, jog ieškovė negali išsiieškoti iš Bendrovės skolos ir kitų su ja susijusių sumų, priteistų Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5726-467/2017, dėl to, kad atsakovas, būdamas Bendrovės vadovas ir akcininkas, sąmoningai blogai valdė Bendrovę, elgėsi nesąžiningai su ieškove, jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti būtent į žalos ieškovei, kaip Bendrovės kreditorei, padarymą, todėl skola, kurios negali padengti Bendrovė, yra ieškovei dėl atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atsiradusi žala. Ieškovės atsakovui Ž. P. pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas teisiškai teisingai kvalifikavo kaip kreditoriaus tiesioginį ieškinį juridinio asmens dalyviui (akcininkui) ir vadovui, kuris gali būti pareiškiamas būtent dėl kreditoriui padarytos individualios žalos atlyginimo. Teismas teisingai nurodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas ir tinkamai jas nustatė.

78. Apeliantas tvirtina, kad, spręsdamas dėl jo neteisėtų veiksmų, teismas neįvertino itin reikšmingų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių: apeliantas UTA korteles panaudojo tik kelis kartus atsiskaitydamas už kurą; po to, kai pasikeitė Bendrovės vadovas, apeliantas liko dirbti Bendrovėje vadybininku, todėl turėjo teisę atsiskaityti kuro kortelėmis ir tokie jo veiksmai buvo teisėti; kuro kortelėmis disponavo Bendrovės de facto vadovas A. L., todėl apeliantas negali būti atsakingas už faktinio vadovo A. L. veiksmus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytiems prejudiciniams faktams.

80. Ž. P. argumentai, kad, pardavęs Bendrovės akcijas ir pasikeitus vadovui, jis korteles naudojo tik vykdydamas vadybininko funkcijas, taip pat jog Bendrovės de facto vadovas buvo A. L., kuris ir disponavo kuro kortelėmis, yra paneigti baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuota, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina akcijų pardavimo ir direktoriaus pasikeitimo procedūros fiktyvumą; po 2015 m. gegužės 1 d. (tariamo direktoriaus pasikeitimo) Ž. P. liko faktinis UAB „Galaxy logistik“ vadovas, tęsė vadovavimą, sprendė svarbiausius klausimus; po tariamo direktoriaus funkcijų perleidimo Ž. P. toliau vadovavo Bendrovei, bendravo su „Times S.A.“, UAB „State Port Group“, UAB Statela“ atstovais, bandydamas imituoti vykdomą veiklą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024, 22–32, 33–43 punktai).

81. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visumos analize, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas Ž. P., veikdamas kaip Bendrovės de facto vadovas ir akcininkas, ieškovės pagal Sutartį suteiktą kreditą prekėms ir paslaugoms įsigyti pats naudojo ir leido naudoti kitiems asmenims ne Bendrovės veiklai vykdyti ir sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su ieškove pagal Sutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

82. Teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovės išduotos Bendrovei kuro kortelės iki 2015 m. gegužės 1 d. buvo naudojamos pagal paskirtį, už supiltą kurą buvo laiku atsiskaitoma, tačiau nuo 2015 m. gegužės 1 d. situacija iš esmės pasikeitė; nuo šios dienos UAB „Galaxy logistik“ fiktyviu direktoriumi buvo paskirtas V. V., Bendrovės akcijos fiktyviai parduotos, faktiškai nebeliko darbuotojų, vežusių krovinius bei pagal paskirtį naudojusių suteiktas korteles, anksčiau vykdyta Bendrovės veikla buvo galutinai nutraukta; nuo šios dienos prasidėjo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimas, kuriam buvo būtinas anksčiau išduotų kuro kortelių panaudojimas; nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d. nurodytos kuro kortelės buvo naudojamos tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse, tačiau ne tiems tikslams, kuriems jos buvo išduotos, įgyvendinti (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024, 47 punktas). Teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad „Times S.A.“ buvo klaidinama dėl Bendrovės faktiškai vykdomos veiklos; pastebėję įtartinus kuro pylimus, šios bendrovės atstovai bendravo su Ž. P., tačiau pastarasis patikino, kad UAB „Galaxy logistik“ vairuotojai Lietuvoje prisipila pilnus bakus kuro ir toliau veža krovinius į Europą, dėl to fiksuojamas padidėjęs kuro pylimas, tačiau faktiškai jokia veikla jau nebuvo vykdoma; sutarties su UAB „State Port Group“ sudarymo ir tolesnio bendradarbiavimo su „Timex S.A.“ po tariamo direktorių pasikeitimo buvo aiškus ketinimas nevykdyti įsipareigojimų apmokėti sąskaitas ir siekis perkelti atsakomybę kitiems asmenims; prieš sudarydamas naują sutartį ir tęsdamas bendradarbiavimą su „Timex S.A.“, Ž. P. fiktyviai pardavė Bendrovės akcijas, tariamu direktoriumi paskyrė V. V., taip siekdamas, kad, neapmokėjus vėlesnių sąskaitų, atsakomybėn būtų traukiamas ne jis, o kitas asmuo; pastebėjus išaugusius kuro pylimus, Ž. P. ir toliau melagingai teigė, jog Bendrovės vairuotojai prisipila pilnus bakus kuro ir išvažiuoja į reisus po Europą, nors jokių vairuotojų ir krovinių pervežimo jau nebuvo; Ž. P. prieš dvi bendroves panaudojo esminę apgaulę, kuri turėjo lemiamą įtaką jų apsisprendimui sudaryti sutartį ir perduoti Ž. P. kuro korteles ar tęsti bendradarbiavimą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024, 36 punktas).

83. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo Ž. P. veiksmus vertino baudžiamosios, o ne civilinės teisės aspektu. Teismo sprendime išdėstyti motyvai patvirtina, kad teismas, be kita ko, remdamasis baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, kurie yra ir nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindo dalis, sprendė dėl atsakovo civilinės atsakomybės, nustatinėjo jai kilti būtinas sąlygas, tarp jų – atsakovo neteisėtus veiksmus civilinės teisės požiūriu (Bendrovės vadovo ir dalyvio (akcininko) teisių ir pareigų vykdymo aspektu). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra įrodyta, jog atsakovas Ž. P. netinkamai vykdė juridinio asmens dalyvio ir vadovo pareigas, elgėsi nesąžiningai ir siekė padaryti žalą ieškovei kaip Bendrovės kreditorei, yra teisėta ir pagrįsta (CK 6.246 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

84. Apeliantas taip pat tvirtina, kad nėra įrodyta dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga – ieškovei padaryta žala; nei ieškovė, nei teismas nedetalizavo, iš ko susideda 7 326,18 Eur žala. Baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nurodyta, kad 82 056,80 Eur žala atsirado dėl atsiskaitymo už kurą ir kitas paslaugas (kelių mokesčius, plovyklos paslaugas, automobilių remontą ir kt.), naudojant išduotas kuro korteles; likusi 7 326,18 Eur žalos dalis susijusi su automobiliuose buvusiais ir naudotais kelių mokesčių skenavimo prietaisais. Apelianto teigimu, ieškovė reikalavimą atlyginti žalą grindė išimtinai aplinkybėmis, susijusiomis su kuro kortelių, o ne skenavimo prietaisų naudojimu, todėl teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 7 326,18 Eur žalos atlyginimą, peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

86. Jau nurodyta, kad UAB „Galaxy logistik“ 89 382,98 Eur skola ieškovei susiformavo dėl to, jog Bendrovė nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. neapmokėjo jai pagal Sutartį ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Iš byloje pateiktų sąskaitų, pranešimų apmokėti ir detalių specifikacijų nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu buvo ne tik atsiskaitoma ieškovei priklausančiomis ir Bendrovei perduotomis naudotis UTA kortelėmis už kurą bei automobilių serviso paslaugas, bet buvo naudojamasi ir automobiliuose buvusiais atsiskaitymų už kelių mokesčius prietaisais. Visi šie veiksmai buvo daromi tuo pačiu laikotarpiu ir yra susiję vieningu sumanymu neatsiskaityti su ieškove. Byloje pateikti Bendrovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad į Bendrovės sąskaitą įskaitytomis lėšomis nebuvo atsiskaitinėjama su ieškove (6 t., b. l. 24–116). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. P. išgrynino Bendrovės banko sąskaitose buvusias lėšas, leidžia nuspręsti, jog apeliantas apskritai neturėjo siekio atsiskaityti su ieškove.

87. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pradiniu ieškiniu atsakovui pareikštų reikalavimų dėl žalos atlyginimo dalis yra patenkinta baudžiamojoje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024 civilinei ieškovei „Timex S.A.“ (dabar – „UTA Spolka Z.O.O.“) iš Ž. P. priteistas 82 056,80 Eur žalos atlyginimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti likusią preliminariu sprendimu iš Bendrovės priteistos, bet neįmanomos išieškoti skolos dalį – 7 326,18 Eur (89 382,98 Eur – 82 056,80 Eur), priteistus, bet neišieškotus delspinigius – 14 721,38 Eur, procesines palūkanas – 3 203,09 Eur, bylinėjimosi išlaidas – 1 558 Eur, iš viso – 26 808,65 Eur. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo iš naujo įrodyti, iš ko susideda 7 326,18 Eur žala – ši suma yra priteista iš Bendrovės įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5726-467/2017, ją ieškovė, negalėdama išsiieškoti iš Bendrovės dėl pirmiau aptartų neteisėtų atsakovo veiksmų, pagrįstai laiko žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.

88. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 7 326,18 Eur žala, atsiradusi dėl ieškovės sąskaita apmokėtų UAB „Galaxy Logistik“ kelių mokesčių, taip pat pagal Sutartį ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5726-467/2017 priteisti 14 721,38 Eur delspinigiai, 3 203,09 Eur procesinės palūkanos ir 1 558 Eur bylinėjimosi išlaidos, yra susiję priežastiniu ryšiu su bendru Ž. P. nusikalstamu sumanymu, sąmoningai neteisėtu veikimu santykiuose su ieškove, šie nuostoliai tiesiogiai nulemti pirmiau aptartų atsakovo, kaip Bendrovės akcininko ir vadovo, nesąžiningų veiksmų, realiai atsakovo įgyvendintu vieningu nusikalstamu sumanymu išvengti prievolių ieškovei pagal Sutartį įvykdymo (CK 6.247 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

89. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti pagal įstatymą preziumuojamą jo kaltę, nors būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti jo kaltės dėl ieškovei atsiradusios žalos nebuvimą (CK 6.248 straipsnio 1–3 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 dalis).

90. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei už ieškovės reikalaujamą atlyginti 26 808,65 Eur turtinę žalą kilti.

Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo

91. Apeliantas taip pat teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės jam pareikštas reikalavimas dėl 7 326,18 Eur žalos atlyginimo yra tapatus baudžiamojoje byloje pareikštam ir išnagrinėtam civiliniam ieškiniui dėl 89 382,98 Eur žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu ieškovės reikalavimas buvo išnagrinėtas visa apimtimi išnagrinėtas ir priteistas 82 056,80 Eur žalos atlyginimas, o reikalavimo dalis dėl 7 326,18 Eur žalos atlyginimo priteisimo – atmesta. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės nagrinėjamoje byloje atsakovui pareikštą patikslintą ieškinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

92. Ta aplinkybė, kad ieškovė baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 89 382,98 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš apelianto, bet Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-932/2024 civilinei ieškovei „Timex S.A.“ (dabar – „UTA Spolka Z.O.O.“) iš Ž. P. priteisė 82 056,80 Eur žalos atlyginimą, savaime nereiškia, jog reikalavimas dėl likusios 7 326,18 Eur žalos atlyginimo yra atmestas. Būtina atsižvelgti į teismo motyvus, kuriais remiantis priteistas mažesnis, nei prašytas civiliniu ieškiniu, žalos atlyginimas.

93. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl civilinės ieškovės „Timex S.A.“ (dabar – „UTA Spolka Z.O.O.“) reikalavimo priteisti iš Ž. P. 89 382,98 Eur žalos atlyginimą, nurodė, kad atsakovui kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir jis pripažintas kaltu tik dėl neteisėto kuro kortelių naudojimo ir jų perdavimo naudotis kitiems asmenims, dėl to bendrovei buvo padaryta 82 056,80 Eur; likusi 7 326,18 Eur žalos dalis yra susijusi su automobiliuose buvusias ir naudotais kelių mokesčių skenavimo prietaisais, dėl to kaltinimas baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, taigi 7 326,18 Eur žala nesusijusi su nustatyta nusikalstama. Taigi civilinei ieškovei priteistas 82 056,80 Eur žalos atlyginimas, susijęs su nusikalstama veika, dėl kurios baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltiniams, o reikalavimo atlyginti 7 326,18 Eur žalos dalį teismas, priimdamas nuosprendį, nenagrinėjo iš esmės, nes ši žalos dalis nesusijusi su baudžiamojoje byloje nustatyta nusikalstama veika.

94. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią teisinę situaciją, prieina prie išvados, kad ieškovės reikalavimas dėl 7 326,18 Eur žalos atlyginimo nebuvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiu jis nėra atmestas. Šis reikalavimas pagrįstai išnagrinėtas civilinėje byloje ir, konstatavus visas būtinas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai patenkintas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

95. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

96. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas sandorio pripažinimas tariamu, juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė kreditoriui už šiam padarytą individualią žalą, tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

97. CPK 93 straipsnyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka taikoma ir bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme paskirstyti. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

98. Atsakovo Ž. P. apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė prašo priteisti jai 1 439,90 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.

99. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnis).

100. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, 8.11 papunkčiu, ieškovės prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą neviršija maksimalaus atlygintino dydžio, kuris nagrinėjamu atveju būtų 3 039,01 Eur (koeficientas 1,3; taikytinas vidutinis mėnesio bruto – 2 337,70 Eur). Įvertinus bylos sudėtingumą, galimas ieškovės atstovo darbo ir laiko sąnaudas nurodytam procesiniam dokumentui parengti, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis visa apimtimi, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovo (apelianto).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Lenkijoje registruotai bendrovei „UTA Spolka Z.O.O.“ (registro Nr. (KRS) 0000647504), Lietuvoje veikiančiai per filialą Vilniuje (filialo kodas 300550253), iš atsakovo Ž. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 439,90 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 90 ct) teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.