Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 30 parų ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo 2023 m. gruodžio 5 d. Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. V. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. V. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.55 val., prie (duomenys neskelbtini) paplūdimio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, o būtent, iš nukentėjusiosios Ž. Z. paėmė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A53“ ir įmetė jį į (duomenys neskelbtini) upę, savo veiksmais padarydamas 200 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. V. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, savo rūšimi nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirtos bausmės rūšis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu E. V. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas arešto bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad E. V. nuteistas už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam E. V. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta griežčiausia bausmės rūšis – areštas.

11. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. V. bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, E. V. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis, BK 12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad E. V. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas daugybę kartų ir šis teistumas jam jau yra vienuoliktasis (1 t., b. l. 47-60). Ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas ir laisvės atėmimo bausme, tačiau jis ir vėl pakartotinai nusikalto, todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad E. V. yra linkęs nusikalsti asmuo. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, E. V. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 62-84), nedirbantis, nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų. Nusikalstama veika, dėl kurios nagrinėjamas apeliacinis skundas, padaryta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio. Papildomai patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO), matyti, kad šiuo metu taip pat apelianto atžvilgiu yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Išvardintos aplinkybės rodo E. V. polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, todėl darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, nes kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, E. V. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšį, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis, numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje – areštas. Vis tik pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nustatydamas maksimalų arešto bausmės dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė neteisingai ir dėl to apeliantą nubaudė per griežta bausme.

13. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimą, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka apibrėžta BK 27 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, nusikaltimų recidyvas, kaip ir su tuo susijusi atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, yra siejamas ne su bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos, o su tyčinio nusikaltimo padarymu.

14. Kaip nurodyta pirmiau, E. V. nuteistas už vienos tyčinės nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, padarymą. Šią nusikalstamą veiką E. V. iš tikrųjų padarė praeityje būdamas jau ne kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje E. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, bet ne už nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už nusikalstamas veikas, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą laikomos ne nusikaltimu, o baudžiamuoju nusižengimu.

15. Taigi pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Įvertinus tai, kad atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių buvimas (nebuvimas) turi reikšmės bausmės individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 61 straipsnis), keistina ir nuosprendžio dalis dėl nuteistajam E. V. paskirtos bausmės.

16. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, baustas administracine tvarka, ne kartą teistas ir terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurią faktiškai atliko, tačiau savo elgesio keisti nesistengė, leidžia pagrįstai tvirtinti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai paskirta griežčiausios rūšies BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių. Todėl skirti už areštą švelnesnes bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą – aptariamu atveju nėra pagrindo. Tačiau įvertinus tai, kad E. V., kaip minėta, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių neneigė ir neginčijo, atsakomybės išvengti nebandė, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas, atsižvelgus į tai, kad nenustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuosprendžiu nuteistajam paskirta maksimali arešto bausmė nelaikytina adekvačia ir teisinga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamu atveju teisinga, proporcinga, atitinkanti bausmės paskirti ir tikslus laikytina didesnė už vidurkį arešto bausmė, todėl nuosprendžiu E. V. paskirta arešto bausmė švelninama, trumpinant jos terminą.

17. Apeliantas skunde pakartotinai prašo įvertinti teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino kaltę, kad jis šiuo metu yra susitaikęs su nukentėjusiąją, kad žalą atlygins, todėl paskirta reali arešto bausmė neigiamai jam atsilieps. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme bei egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį, vis vien nuteistojo neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

18. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl šis BK straipsnis taikytinas ir apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, esant pagrindui subendrinti skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes, pagrįstai bausmių bendrinimui taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Abejoti atliktu bausmių bendrinimu apygardos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, tačiau apeliacinės instancijos teismui sušvelninus E. V. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę, atitinkamai keičiama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti E. V. paskyrus realią arešto bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė. Kaip nurodyta pirmiau, bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir paskirdamas arešto bausmę maksimaliam terminui, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai, nuteistojo E. V. apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo tenkinamas iš dalies, trumpinant jam paskirtos arešto bausmės terminą.

20. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis nėra per griežta, tačiau dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (nepagrįstai nustačius nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę), E. V. nustatytas maksimalus arešto bausmės terminas neatitinka bausmės tikslų ir paskirties, todėl paskirta bausmė nelaikytina teisinga. Konstatavus šią išvadą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Atskirai pažymima, kad nors nuteistasis E. V., prašydamas švelninti bausmę, apeliaciniame skunde argumentų dėl nepagrįstai nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenurodė, šios aplinkybės pašalinimas apeliacinėje instancijoje nuteistojo padėties neblogina ir nelaikytinas išėjimu už apeliacinio skundo ribų, kadangi pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai sušvelninta ir nuteistajam paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytą E. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžiu E. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sušvelninti ir skirti 36 (trisdešimt šešių) parų areštą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė ir skirti E. V. 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu ir E. V. skirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą, kurią įpareigoti sumokėti per 12 mėnesių nuo 2023 m. gruodžio 5 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.