Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys AB „Luminor bankas“, I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo AB „Luminor bank“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai; šalims neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo bylą šiam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. gruodžio 30 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, tai patvirtina Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas draudikas įsipareigojo mokėti ieškovui draudėjui draudimo išmoką už sutarties galiojimo metu staiga ir netikėtai sunaikintą, sugadintą ar prarastą turtą, dėl įvykių, apibrėžtų draudimo liudijime ir Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 060. Pagal Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas apdraudė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame, 109,99 kv. m. ploto name, adresu (duomenys neskelbtini), esantį turtą (toliau – Turtas), bendrai draudimo sumai – 19 500 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. Namų turto draudimo variantas – MIDI. Draudimo liudijime nurodyti draudžiamieji įvykiai: Ugnis; Gamtinės jėgos; Vanduo; Vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas; Vagystė su įsilaužimu ir vandalizmas po įsilaužimo; Plėšimas; Vagystė iš aptverto sklypo teritorijos; Trečiųjų asmenų veika; Dužimas ir skilimas; Medžio užvirtimas; Transporto priemonės atsitrenkimas; Elektros prietaisų gedimai dėl elektros įtampos svyravimų; Vidiniai gedimai; Draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai; Papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti.

Taip pat nustatyta, kad šalys draudimo Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė šias individualias sąlygas: pagal šią sutartį prie objekto NAMŲ TURTAS taip pat apdrausta: Vertybės (draudimo vietoje) iki 10 % nuo draudimo sumos, bet ne daugiau kaip 5.000 Eur (Tame tarpe: Grynieji pinigai iki 500 Eur); Patikėtas turtas (draudimo vietoje) iki 1.000 Eur; Svečių daiktai (draudimo vietoje) iki 300 Eur; Versliniai gyvūnai (draudimo vietoje) iki 1.000 Eur; Žemės ūkio technika ir padargai (draudimo vietoje) iki 2.000 Eur; Namų turtas pagalbiniuose pastatuose, draudimo liudijime nurodytu adresu, iki 1.000 Eur (išskyrus vertybes); Lengvojo automobilio papildoma įranga (draudimo vietoje) iki 300 Eur. Lengvojo automobilio raktų, spynų pakeitimo išlaidos iki 100 Eur. Dužimo ir skilimo atveju draudimo apsauga negalioja šiems daiktams: mobiliems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, filmavimo kameroms, kompiuteriams (įskaitant monitorius ir nešiojamus kompiuterius), fotoaparatams, fotoblykstėms, televizoriams, rankiniams laikrodžiams ir išmaniosioms apyrankėms. Šiai draudimo sutarčiai galioja paslauga PAGALBA NAMUOSE 24/7, iki 300 Eur.

Byloje nustatyta, kad šalys bendradarbiavo nuo 2013 metų, tai patvirtina: 2013-12-21 Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apdraustas gyvenamasis namas ir pirtis, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2037 m. gruodžio 20 d. 22 000,00 Lt sumai; ši draudimo sutartis buvo nutraukta 2020-12-29 ir tą pačią dieną sudaryta kita gyventojų turto draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis), kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi buvo apdraustas namas, 180 500 Eur sumai, kaip nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimas buvo numatytas nuo 2020-12-29 iki 2023-12-28, tačiau Draudimo sutartis buvo nutraukta 2023-01-15. Iš Draudimo liudijimo matyti, kad naudos gavėjas yra AB „Luminor Bank“. 2024-02-08 rašte AB „Luminor Bank“ nurodė, kad ieškovui pagal 2007-11-10 Kreditavimo sutartį buvo suteiktas 87.854.86 Eur kreditas, kuris grąžintas 2022-11-16. Bankas patvirtino, kad ieškovas įsipareigojimų bankui neturi; prievolės įvykdymo Bankui užtikrinimo hipotekos lakštas 2022-11-21 išregistruotas. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio faktinius duomenis, laikytina, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. ieškovas yra naudos gavėjas.

Sprendžiant, ar įvykis gali būti pripažintas draudiminiu, svarbu išsiaiškinti Draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Gyventojų turto draudimo taisyklių turinį. Aiškinant tiek Draudimo sutartį, tiek Taisykles, pirmiausiai įvertina tai, kad asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įst. 2 str. 11 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai bei įvykiai, kurie nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LAT 2008-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-80/2008).

Be to, sprendžiant ar yra teisinis ir faktinis pagrindas įvykį pripažinti draudžiamuoju, teismas negali ignoruoti fakto, kad ieškovas tuo metu, kai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos iš esmės rėmėsi aplinkybe, jog 2022-01-12 sugyventinė jam priklausantį namą ir jame esantį apdraustą turtą suniokojo. Byloje konstatuota, kad ieškovas buvo pasirinkęs namų turto draudimo variantą MIDI (ne Visų rizikų), tai nurodyta draudimo polise. Taisyklių 54.1 p. „Trečiųjų asmenų veika“ nurodyta, kad draudimas atlygina žalas dėl tiesioginio apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo, jeigu jiems kyla civilinė atsakomybė. Taisyklių 8 p. aiškiai apibrėžia trečiuosius asmenis, jais laikomi visi, išskyrus: ieškovą, jo šeimos narius, naudos gavėjus (8.1. p.); Turto bendrasavininkus, nuomininkus, asmenis, kuriems ieškovas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti apdraustą turtą, rūpintis juo (8.2. p.); kitus įstatymų nustatyta tvarka įgaliotus atstovus (8.3. p.); asmenis, kartu su ieškovu disponuojančius apdraustu turtu, dirbančius ieškovo patalpose (8.4. p.); asmenis, teisėtai esančius ieškovo valdomose/naudojamose patalpose (8.5. p.). Pagal Taisyklių 3 p., šeimos nariai - tai ieškovo sutuoktinis ir/arba nuolatos kartu su ieškovu gyvenantys ir bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, ieškovo vaikai (įvaikiai) ir jų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai (įtėviai), seneliai, broliai, seserys. Atsižvelgiant į nurodytas Taisyklių sąlygas, spręstina, kad I. J. (buvusi – L.) buvo šeimos narė, todėl jos padaryta veika (turto apgadinimas) nelaikytina draudžiamuoju įvykiu (Taisyklių 54.1 p.). Taip pat pagal Taisyklių 76.1.28. p. žalos padarymas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu, kai žala padaryta ieškovo, ieškovo šeimos narių ar naudos gavėjo tyčinės veiklos ar didelio neatsargumo. Taigi, iš Taisyklių 76.1.28. p. nuostatų seka, kad žalą turi padaryti tretieji asmenys, kitu atveju įvykis laikytinas nedraudžiamuoju.

Svarbu pažymėti, kad draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Draudimo taisyklėse, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas draudimo objektas, draudžiamieji įvykiai, taip pat nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Draudimo sutartis sudaroma draudiko parengtų draudimo taisyklių pagrindu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.987 str., draudiko pareiga i šmokėti draudimo išmoką kyla iš sudarytos draudimo sutarties ir gali būti įgyvendinama tik sutartyje numatyta apimtimi ir sąlygomis. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).

Byloje konstatuota, kad ieškovas, sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtino, jog yra susipažinęs su draudimo rūšies taisyklėmis (Gyventojų turto draudimo sąlygos Nr. 060, galiojanti redakcija nuo 2017 m. kovo 21 d., ir Bendrosios draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2021 m. gegužės 11 d.), nurodė, kad jokių pastabų neturi ir jam įteikta taisyklių kopija asmeniškai, atsiųsta elektroniniu paštu arba pateikta „Gjensidige“ interneto svetainėje. Taip pat ieškovas nurodė, kad yra informuotas, kad su visomis taisyklėmis gali susipažinti (duomenys neskelbtini) ir turi teisę prašyti pateikti draudimo taisykles popieriuje. Tokio pobūdžio informacijos buvimą patvirtina draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)turinys.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes santykyje su Draudimo sutarties ir Taisyklių turiniu, apibrėžiančiu draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, darytina išvada, kad atsakovas 2022-01-17 sprendimu pagrįstai atsisakė 2022-01-12 įvykį pripažinti draudiminiu, nustačius, jog tretysis asmuo I. J. teisėtai disponavo draudimo sutartyje nurodytu turtu ir atsakovas pagal Taisykles jos nelaikė trečiuoju asmeniu. Taigi, draudimo apsaugos ribos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos tiek draudimo sutartimi, tiek Taisyklėmis. Draudimo taisyklėse buvo nustatyti atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini ir tai atitiko Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų reikalavimus. Taigi, pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas pagrįstai 2022-01-17 sprendimu atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, nes 2022-01-12 įvykiui draudimo apsauga pagal draudimo liudijimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo taikoma, kadangi įvykis neatitiko draudžiamojo įvykio apibrėžties (jis neįvyko staiga ir netikėtai dėl trečiųjų asmenų veiksmų).

Sprendžiant dėl Draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prisiimtos rizikos, svarbu pažymėti, kad ieškovas kreipėsi į ekspertą dėl Turtui padarytos žalos nustatymo ir pateikė išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog apžiūrimas pastatas, namas (duomenys neskelbtini) ir pastato viduje fiksuojama žala padaryta vidaus apdailai, atitvarinėms konstrukcijom, sanitariniams prietaisams. Nustatyta, kad padaryta žala nekilnojamajam turtui sudaro 19.738,32 Eur su PVM; prie žalos ataskaitos pridėta lokalinė sąmata, joje detalizuoti konkretūs darbai.

Išanalizavus ir įvertinus sąmatoje nurodytus darbus, jų pobūdį, sutiktina su atsakovo pozicija, jog nurodyti darbai priskirtini draudimo apsaugai ne kilnojamiesiems daiktams (taip vadinamam „Namų turtui“ (Taisyklių I dalies. 37 p.), o nekilnojamo turto draudimui (Taisyklių I dalies 35.1.p.). Teismas šiame kontekste įvertina aplinkybę, jog ir pats ekspertas nurodė, jog apžiūrimas pastatas, namas (duomenys neskelbtini) ir pastato viduje fiksuojama žala padaryta vidaus apdailai, atitvarinėms konstrukcijom, sanitariniams prietaisams (buvo vertintos sienos, lubos, grindys ir pan.). Pagal Taisyklių 33.1. p., apdraudus pastatą, apdraudžiami ir pastato elementai: išorinės ir vidinės sienos, krosnys, židiniai, durys, langai, vidaus apdaila, vonia, praustuvas, elektros instaliacija, grindų danga, lubų apdaila, laiptai ir kiti stacionarūs pastato elementai. Taisyklių 33.2. p. nurodyta, kad kartu su pastatu apdraudžiami vandentiekio, kanalizacijos, elektros valdymo įrenginiai, šildymo, vėdinimo sistemos ir pan. Taigi, ieškovo nurodyti apgadinti daiktai, dėl kurių žalos dydžio ekspertas pateikė specialisto išvadą bei sąmatą, priskirtini pastato elementams, todėl ginčas spręstinas pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2020-12-29 iki nutraukimo - 2023-01-15), draudimo objektas – „Gyvenamasis namas“, o ne pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Namų turtas pagrindiniame pastate“.

Atsižvelgiant į Draudimo sutarties nuostatas, apibrėžiančias draudimo objektą, taip pat Taisyklių sąlygas (galiojant redakcija nuo 2020-02-11), Taisyklių skyriaus „Draudžiamųjų, nedraudžiamųjų įvykių išsamus aprašymas” nuostatas, taip pat įvertinus byloje konstatuotą faktą, kad 2022-01-12 įvykis negali būti vertinamas kaip įvykęs staiga ir netikėtai, nes byloje konstatuota, kad namas nebuvo prižiūrimas, nebuvo saugomi daiktai ilgą laiko tarpą, taip pat įvertinus pažeidimų pobūdį, įskaitant ir natūralų nusidėvėjimą, juolab, auginant mažamečius vaikus, taip pat Taisyklių I d. 76.1.6. p. nuostatas, jog atsakovas nemoka išmokos, kai žala padaryta dėl smulkių įvairių paviršių pažeidimų ar estetinio vaizdo sugadinimo (pvz., įlenkimas, įbrėžimas, ištepimas)), - spręstina, kad Draudimo apsauga nėra taikoma įvykiui, nes, įvykis nepateko į Draudimo sutarties draudimo apimtį. Taigi, nėra pagrindo priteisti ieškovui draudimo išmoką už įvykį, nes toks reikalavimas neatitinka Draudimo sutarties nustatytų draudimo sąlygų.

Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui 2022-01-17 sprendimu atsisakius įvykį pripažinti draudiminiu, atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, ieškovas 2023 m. balandžio 17 d. vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu atnaujinti žalos administravimo bylą, nurodant, kad ikiteisminiame tyrime konstatuota, jog žalą padarė ne ieškovo sugyventinė, o tretysis, nenustatytas asmuo. Atsakovas 2023-05-04 el. laiške nurodė, kad 2022-01-17 sprendimas nebus keičiamas, nes įvykis yra nedraudžiamasis ir ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina draudžiamojo įvykio buvimo.

Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus nutarimo matyti, kad nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys I. L. nusikalstamą veikimą; nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką galėjo padaryti I. L.. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių vagystės ir turto sunaikinimo stambiu mastu faktą, taip pat nenustatyti ją padarę asmenys. Neginčijamai nenustačius veikų padarymo aplinkybių, vertintina, kad duomenų patvirtinančių, kad veikas padarė konkretus asmuo, nepakanka. Dėl ko tyrimas buvo sustabdytas. Nutarimas 2023-04-12 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi paliktas galioti.

Byloje konstatuota, kad ieškovas iš pradžių siekė 2022-01-12 įvykį pripažinti draudiminiu, teigdamas, jog tretysis asmuo – buvusi sugyventinė sugadino, suniokojo jam nuosavybės teisę priklausantį turtą, tačiau šiuo pagrindu atsakovas atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu, nes buvusi sugyventinė neatitiko trečiojo asmens apibrėžties reikalavimų, įtvirtintų Taisyklėse, taip pat įvykis nebuvo įvykęs staiga ir netikėtai, kaip numatė Taisyklės. Teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas 2022-01-17 sprendimu įvykį pripažinti draudiminiu buvo pagrįstas.

Sprendžiant dėl ieškovo argumentų, kad žalą jo nuosavybei padarė tretieji, nenustatyti asmenys, teismas negali ignoruoti fakto, kad 2022-11-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas ir jame konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių vagystės ir turto sunaikinimo stambiu mastu faktą, taip pat nenustatyti ją padarę asmenys. Pažymėtina, kad Taisyklių 47. p. numato „Vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo“ riziką ir Taisyklių 47.1.1. p. nustatyta, kad atsakovas atlygina žalas dėl turto vagystės ar tyčinio sugadinimo (vandalizmo), kai į pastatą, butą patenkama: a) be ieškovo žinios įsilaužiant į užrakintą pastatą, butą, t. y. sugadinant jų atitvarines konstrukcijas (pvz. sienas, stogą, langus, duris ir pan.) arba užraktus; b) pasinaudojus raktu, anksčiau įgytu plėšimo metu arba įsilaužus (kaip nurodyta šių taisyklių punkte 47.1.1 a)) su sąlyga, kad apie raktų vagystę ar plėšimą pranešėte policijai ne vėliau kaip per 12 val. ir dėl šių įvykių yra pradėtas tyrimas.

Taip pat Taisyklių 47.1.2. p. nurodyta, kad išmoka nebus mokama dėl: a) turto dingimo, pasisavinimo ar vagystės, jeigu nėra jokių įsilaužimo žymių; b) išorinių pastato, buto sugadinimų, jei į pastatą, butą nebuvo įsilaužta; pagal Taisyklių 47.1.3. p. draudimas neatlygina nuostolių už tuos prarastus daiktus, apie kurių vagystę ieškovas nepranešė policijai arba kurių vagystės fakto policija nepatvirtina (t. y. jeigu daiktas dingo neaiškiomis, nenustatytomis aplinkybėmis ir pan.). Pagal Taisyklių 76.1.28. p., žalą turi padaryti tretieji asmenys, kitu atveju įvykis laikytinas nedraudžiamuoju.

Išanalizavus ir įvertinus Taisyklių, apibrėžiančių „Vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo“ riziką, turinį teismas sprendžia, kad atvejai, kuomet mokama/nemokama draudimo išmoka vagystės, įsilaužymo atvejais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuoti; taip pat atsakovas Taisyklėse konkretizavo, jog tuo atveju, kai vagystės faktas nepatvirtintas policijos, yra neaiškios ir nenustatytos aplinkybės, - atsakovas nuostolių neatlygina. Byloje konstatuota, kad veikų – vagystės ir turto sunaikinimo padarymo aplinkybės nebuvo nustatytos, duomenų patvirtinančių, kad veikas padarė konkretus asmuo, nepakanka, todėl tyrimas sustabdytas (2022 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus nutarimas). Tokiu būdu darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog buvo įsilaužta į ieškovui priklausantį namą, ko pasekoje buvo suniokotas, sugadintas jam priklausantis turtas. Be to, šiame kontekste teismas įvertina jau konstatuotą faktą, kad dalis sugadinimų atsirado ne staiga ir ne netikėtai, o dėl ilgalaikio poveikio, naudojimosi turtu (tai liudija apgadinimų pobūdis nustatytas antstolio faktinių aplinkybių protokole ir specialisto išvadoje).

Pažymėtina, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Tuo tarpu byloje esantis kompetentingos institucijos - 2022 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus nutarimas, patvirtina, kad tyrimo metu nebuvo surinkti duomenys apie I. L. nusikalstamą veikimą ir, kad ji padarė BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; taip pat nustatyta, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių vagystės ir turto sunaikinimo stambiu mastu faktą, taip pat nenustatyti ją padarę asmenys, todėl tyrimas sustabdytas. Teismo vertinimu, tai yra pakankami duomenys, įvykį pripažinti nedraudiminiu Taisyklių 47.1.2. p., 47.1.3. p. ir 76.1.28. p. prasme. Ieškovo teiginiai, kad turtą suniokojo tretysis, nenustatytas asmuo, savaime nesudaro pagrindo įvykį pripažinti draudiminiu, juolab, kad Taisyklių 76.1.28. p. aiškiai nustato, kad žalą turi padaryti tretieji asmenys ir šie asmenys kompetentingų institucijų turi būti identifikuoti. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas nesiėmė veiksmų tirti įvykį, vertintini kaip nepagrįsti; juolab, kad ieškovas neįvardijo, kokių konkrečiai veiksmų atsakovas, kaip draudikas, neatliko. Teismo vertinimu, ieškovo įvykio aplinkybių aiškinimas, kad žalą padarė tretieji, nenustatyti asmenys, todėl jam turi būti išmokėta draudimo išmoka, - paneigtų draudimo sutarties tikslus ir pačią sutartį (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, įvertintina, kad ieškovo pozicija, siekiant gauti draudimo išmoką, nebuvo nuosekli, nes iš pradžių jis teigė, kad buvusi sugyventinė prieš išsikraustant suniokojo apdraustą turtą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus objektyvių duomenų, kad pastaroji apgadino ieškovo turtą, jis pasirinko kitą įrodinėjimo versiją, jau teigdamas, kad turtą sugadino, suniokojo tretieji, nenustatyti asmenys. Svarbu pažymėti, kad Taisyklių 47.1.3. p. aiškiai nustatė, jog draudimas neatlygina nuostolių už tuos prarastus daiktus, kurių vagystės fakto policija nepatvirtina.

Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad draudikas pagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas nagrinėjamoje byloje prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, gavęs 2022-01-17 atsakovo raštą, kuriuo atsisakyta mokėti draudimo išmoką, suvokė, kad išmoka nebus mokama, todėl nuo to momento prasidėjo vienerių metų senaties termino eiga (nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą), kuri baigėsi 2023-01-17. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023-08-22, t. y. ženkliai praleidęs senaties terminą. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, nes, gavęs galutinę (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, jis 2023 m. balandžio 17 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atnaujinti žalos bylą, nurodant, kad ikiteisminiame tyrime konstatuota, jog žalą padarė ne ieškovo sugyventinė, o tretysis, nenustatytas asmuo. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju, pateikdamas ieškovui 2023 m. gegužės 4 d. elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog 2022-01-17 priimtas sprendimas nebus keičiamas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo šio atsakovo galutinio sprendimo, todėl ieškovas 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikęs ieškinį, nepraleido senaties termino.

Pažymėtina, jog nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos Konvencijos perspektyvos. Taigi, ieškovo ieškinys visų pirma yra vertinamas pagal Konvencijos 6 str. 1 d., įtvirtintos teisės į teisingą teismą, reikalavimus. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti; šią teisę gali riboti ieškinio senaties terminas, tačiau visuomet svarbu užtikrinti, jog senaties taikymas nepaneigtų iš esmės pačios teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.) (Freitag v. Germany, no. 71440/01, 19 July 2007, § 35; Dumitru Gheorghe v. Romania, no. 33883/06, 12 September 2016, § 25).

Nagrinėjamojoje byloje konstatuota, jog ieškovas kreipėsi į teismą 2023-08-22 ir prašė pripažinti 2022-01-12 įvykį draudiminiu bei priteisti iš atsakovo draudimo išmoką. Byloje nustatyta, kad 2022-01-17 atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką. Teismo vertinimu, būtent nuo šio sprendimo priėmimo tapo aišku, kad draudimo išmoka nebus mokama; taigi, 2022-01-17 laikytina sužinojimo data apie galimą ieškovo teisės pažeidimą, todėl nuo šios dienos prasidėjo vienerių metų senaties termino eiga, kuri baigėsi 2023-01-17. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės liudija, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.).

Sprendžiant dėl šių ieškovo teiginių svarbu pažymėti, kad pagrindą ieškovui antrą kartą 2023-04-17 kreiptis į atsakovą dėl žalos bylos atnaujinimo sudarė (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis, tačiau išanalizavus ir įvertinus jos turinį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leido ieškovui pagrįstai tikėtis, jog atsakovas atnaujins žalos bylą. Pabrėžtina, kad teismas nurodyta nutartimi konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad I. L. padarė veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., taip pat ikiteisminis tyrimas buvo pagrįstai sustabdytas dėl BK 178 str. numatytos veikos. Taigi, teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, tame tarpe ir dėl trečiųjų asmenų, kurios sudarytų pagrindą atsakovui iš naujo tirti įvykį. Taip pat ieškovas teigė, kad gavęs (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, jis 2023 m. balandžio 17 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atnaujinti žalos bylą, teigdamas, kad žalą padarė tretysis, nenustatytas asmuo. Teismo vertinimu, tai yra subjektyvus ieškovo senaties termino pradžios skaičiavimas, išskirtinai sau naudinga linkme, kuris prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui ir per se nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo CK 1.127 str. 1 d. nuostatos, įtvirtinančios senaties termino pradžią, o būtent, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje konstatuota, kad atsakovas 2022-01-17 priėmė sprendimą ir ieškovui tapo aišku, kad draudimo išmoka nebus mokama. Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad senatis skaičiuojama nuo momento, kada jis gavo atsakovo 2023 m. gegužės 4 d. elektroninį laišką, kuriuo atsisakė keisti 2022-01-17 sprendimą, vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, sudaranti nepagrįstą pagrindą dominuoti atsakovo atžvilgiu. Svarbu, kad ieškovas neginčija fakto, jog 2022-01-17 buvo priimtas pirminis atsakovo sprendimas, kuris nagrinėjamoje byloje ir lemia ieškinio senaties termino pradžios momentą; tuo tarpu CK 1.125 str. 7 d., įtvirtinanti vienerių metų senatį draudimo santykiams, nenumato sprendimų skirstymo ar diferencijavimo į pirminius, pakartotinius ir pan.

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, jog nacionaliniai įstatymai nustato ieškinio senaties terminus, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir teisinį apibrėžtumą (Freitag v. Germany, no. 71440/01, 19 July 2007, § 37). EŽTT yra pabrėžęs, jog reikalavimas pareikšti ieškinį per įstatymo nustatytą terminą savaime nėra nesuderinamas su Konvencijos 6 str. 1 d.; Europos Teismas daug kartų yra pažymėjęs, jog šiuo reikalavimu yra siekiama teisėto intereso vykdant teisingumą ir užtikrinti teisinį apibrėžtumą. Atsižvelgiant į šiuos principus, teismai privalo taikyti proceso taisykles, tačiau kartu vengti perdėto formalizmo ir perdėto lankstumo, dėl kurio procedūriniai reikalavimai, numatyti įstatyme, taptų nereikšmingais (Dumitru Gheorghe v. Romania, no. 33833/06, 12 April 2016, § 27-28). Be to, bylos šalys privalo tikėtis, jog įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, senaties taikymą, bus taikomos (Miragall Escolano and others v. Spain, 25 April 2000, § 33).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, remiantis CK 1.124 str. ir 1.125 str. 1 d. nuostatomis, nustatytas tikslu užtikrinti teisingumo vykdymą ir teisinį apibrėžtumą. Atsakovas nagrinėjamoje byloje prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Pa­gal CK 1.131 str. 1 d., ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­bai­ga iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo, kai gin­čo ša­lis ieš­ki­nio se­na­tį rei­ka­lau­ja tai­ky­ti, yra sa­va­ran­kiš­kas pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti. Juolab, kad ir kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog laikymasis procedūrinių reikalavimų ieškiniui pareikšti yra svarbus aspektas teisės į teisingą teismą. Ieškinio senaties termino nustatymas vaidina ypatingai svarbų vaidmenį aiškinant senaties institutą santykyje su Konvencijos Preambulės nuostatomis, kurios akcentuoja teisės viršenybės principą valstybėje (Virprod-Lux S.R.L. v. Moldova, no. 5067/08, § 29, 18 June 2010). Pažymėtina, kad asmens teisės kreiptis į teismą ribojimu turi būti siekiama teisėto tikslo ir tas ribojimas turi būti jam proporcingas. EŽTT savo praktikoje atkreipė dėmesį į tai, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Be to, civilinių teisinių santykių dalyvių rūpestingą elgesį, kurio paprastai tikimasi iš šalies, EŽTT akcentavo ir aktualioje praktikoje, sprendžiant dėl asmens teisės kreiptis į teismą pagal Konvencijos 6 str. 1 d. (Kunert v. Poland, no. 8981/14, 4 April 2019, § 37). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog ieškinys teisme gautas suėjus ieškinio senaties terminui, šis terminas praleistas ženkliai (daugiau nei 7 mėnesius) lyginant su įstatymo nustatyto termino trukme (vieneri metai); bylos duomenys leidžia teismui pripažinti, jog ta aplinkybė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, - priskirtina ieškovo elgesiui. Pažymėtina, kad ieškovas laikėsi pozicijos, jog termino nepraleido, todėl termino atnaujinti neprašė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas ieškinį atmeta dar ir CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

Kiti ieškovo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį atmetė, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 43,71 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo E. M. ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys AB „Luminor bankas“ ir I. J., atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 43,71 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 71 euro centą) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.