Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-912-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-07
Bylos Nr.: e2A-912-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12283-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Luminor bank“, I. J.

Kategorijos

2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-912-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12283-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.8; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Luminor bank“, I. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2022 m. sausio 12 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir atsakovė, draudikė) 21 341,57 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2021 m. gruodžio 30 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GJELT 3598009 (toliau – Sutartis, Liudijimas), pagal kurią ieškovas nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. apdraudė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), esantį turtą, o draudikė įsipareigojo mokėti draudimo išmoką už Sutarties galiojimo metu staiga ir netikėtai sunaikintą, sugadintą ar prarastą turtą dėl Sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, įvardytus Liudijime ir Gyventojų turto draudimo taisyklėse. Bendra draudimo suma – 19 500 Eur. Šalys bendradarbiavo daugelį metų, Namas / jame esantis turtas buvo nepertraukiamai draudžiamas nuo 2013 metų. Name kartu su ieškovu iki 2022 m. sausio 12 d. gyveno jo sugyventinė I. J. (buvusi pavardė – L.) su nepilnamečiais vaikais. Ieškovui nutraukus santykius su sugyventine ir paprašius jos išsikraustyti iš Namo, ji geruoju neišsikraustė, todėl buvo pasitelkti policijos pareigūnai ir žurnalistai. Tačiau prieš išsikraustydama sugyventinė, ieškovo manymu, Namą suniokojo, t. y. sugadino ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai patvirtina antstolio R. V. 2022 m. sausio 27 d. protokolas Nr. 128-22-2515. Todėl ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus apskrities VPK) su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. J. atžvilgiu. Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06526-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį 187 straipsnio 2 dalį. Draudikė netyrė draudžiamojo įvykio, todėl ieškovas užsakė ekspertizę dėl žalos turtui nustatymo. Atlikus ekspertizę, įvertinus apžiūros metu surinktus duomenis, jų pagrindu sudarius remonto darbų lokalinę sąmatą nustatyta, kad nekilnojamajam turtui padaryta žala – 19 738,32 Eur su PVM. Ieškovas dėl draudžiamojo įvykio nedelsiant kreipėsi ir į atsakovę. Draudžiamasis įvykis buvo užregistruotas 2022 m. sausio 15 d., suteikiant įvykio numerius CLT2572178, CLT2572179. 2022 m. sausio 17 d. gautas atsakovės pranešimas Nr. S04-1202578, kuriame nurodyta, kad, pagal ieškovo pateiktą informaciją, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. sausio 12 d. buvo nuniokotas Namas, kuriame gyveno turto savininko sugyventinė; atsižvelgusi į ieškovo pateiktą informaciją bei Taisyklių sąlygas, atsakovė nenustatė įvykio aplinkybių, priežasčių ar faktorių, kuriems esant pagal Taisyklių ir draudimo sutarties sąlygas galima būtų konstatuoti draudimo sutartyje nurodyto draudžiamojo įvykio buvimą, t. y. konstatavo, kad asmuo teisėtai disponavo sutartyje įvardytu turtu, todėl jis nelaikomas trečiuoju asmeniu; nurodė, kad patirta žala neatitinka draudiko prisiimtų rizikų pasireiškimo ir atsakovė neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką už sugadintą turtą. Vykstant ikiteisminiam tyrimui paaiškėjo, jog turtą sunaikino ne jo sugyventinė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius 2022 m. lapkričio 7 d. nutarime atmesti skundą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06526-22 nurodė, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas, nenustatytas; tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių vagystės ir turto sunaikinimo stambiu mastu faktą, taip pat nenustatyti žalą padarę asmenys. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą atmesti skundą, nurodydamas, kad nesurinkti duomenys, galintys neabejotinai patvirtinti I. L. nusikalstamą veikimą; nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką galėjo padaryti I. L.. Ieškovas, gavęs galutinę, neskundžiamą nutartį, 2023 m. balandžio 17 d. vėl kreipėsi į atsakovę su prašymu atnaujinti žalos bylą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, jog žalą padarė ne ieškovo sugyventinė, o trečiasis, nenustatytas asmuo. Atsakovė vis tiek įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, nurodė tik šablonišką teiginį, kad įvykis nedraudžiamasis, nes Namas suniokotas, kai jame gyveno ieškovo sugyventinė, kuri teisėtai disponavo turtu, ir ji nelaikoma trečiuoju asmeniu. Tačiau atsakovė nevertino ieškovo vėliau pateiktų duomenų, t. y. teismo nutarties, kurioje aiškiai nurodyta, kad turtą sugadino ne ieškovo buvusi sugyventinė, o tretieji, nenustatyti asmenys. Taigi, atsakovė nedėjo pastangų surinkti pirminius draudžiamajam įvykiui ištirti reikšmingus duomenis, taip pat nevertino, jog Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi, draudikei nevykdant šios pareigos arba ją vykdant netinkamai, visi prieštaravimai vertintini draudikės nenaudai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (toliau – 2020 m. gruodžio 29 d. draudimo sutartis), kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. GJELT3338755. Šia sutartimi taip pat buvo apdraustas Namas. Draudimo sutartyje nurodyta, jog naudos gavėjas yra AB „Luminor bank“. 2022 m. sausio 15 d. atsakovė gavo pranešimą iš ieškovo, kuriame nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini), buvo įvykdytas piktybinis turto suniokojimas buvusios gyventojos, kuri išprašyta policijos pagalba. Turimi įrodymai, kad grasinta piktybiškai suniokoti. Kreiptasi į policiją. Lūpdažiais ir markeriu išpieštos sienos, subadytos medinės durys, suraižytas medinis parketas, į sienas piktybiškai prikalta vinių ir t.t.“. Atsižvelgdama į gautą informaciją, atsakovė pradėjo administruoti žalos bylas Nr. CLT2572178 ir CLT2572179, o 2022 m. sausio 17 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktoje turtui padarytos žalos sąmatoje nurodytus darbus, jie priskirtini draudimo apsaugai ne kilnojamiesiems daiktams, o nekilnojamo turto draudimui. Dėl šios priežasties ginčui taikytina būtent „Gyvenamojo namo“ draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. GJELT3338755), o ne draudimo sutartys „Namų turtas pagrindiniame pastate“ (draudimo liudijimai Nr. GJELT3598009 ir GJELT3338748). Nurodytomis sutartimis pagal jose numatytas ribas buvo apdraustas būtent kilnojamasis turtas, dėl kurio draudimo išmokos ieškovas neprašė. Namas buvo draustas nuo tam tikrų rizikų, įskaitant ir nuo vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo bei trečiųjų asmenų veikos; pasirinktas MIDI draudimo variantas. Taisyklių I dalies 54.1 punkte „Trečiųjų asmenų veika“ nurodyta, kad draudimas atlygina žalas dėl tiesioginio apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo, jeigu jiems kyla civilinė atsakomybė. Pagal Taisyklių I dalies 8 punktą, trečiaisiais asmenimis laikomi visi, išskyrus: ieškovą, jo šeimos narius, naudos gavėjus (8.1 punktas); turto bendraturčius, nuomininkus, asmenis, kuriems ieškovas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti apdraustą turtą, rūpintis juo (8.2 punktas); kitus įstatymų nustatyta tvarka įgaliotus atstovus (8.3 punktas); asmenis, kartu su ieškovu disponuojančius apdraustu turtu, dirbančius ieškovo patalpose (8.4 punktas); asmenis, teisėtai esančius ieškovo valdomose / naudojamose patalpose (8.5 punktas). Pagal Taisyklių I dalies 3 punktą šeimos nariai – tai ieškovo sutuoktinis ir (arba) nuolatos kartu su ieškovu gyvenantys ir bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, ieškovo vaikai (įvaikiai) ir jų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai (įtėviai), seneliai, broliai, seserys. Atsižvelgiant į nurodytus apibrėžimus, I. J. laikytina šeimos nare, todėl jos padaryta tyčinė veika (turto apgadinimas) nelaikytina draudžiamuoju įvykiu (Taisyklių I dalies 54.1 punktas). Be to, žalos padarymas laikytinas nedraudžiamuoju ir pagal Taisyklių I dalies 76.1.28 punktą (žala padaryta ieškovo, ieškovo šeimos narių ar naudos gavėjo dėl tyčinės veiklos ar didelio neatsargumo). Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas trečiųjų asmenų įsilaužimas į namą, žalą padarė sugyventinė, kuri turėjo namo raktus ir galėjo į jį laisvai pateikti, jame gyveno su vaikais, todėl įvykis nelaikytinas draudžiamuoju. Įvykis gali būti pripažįstamas draudžiamuoju tik tada, jei įvyko staiga ir netikėtai. Policijos pažymoje nurodyta, kad Namas buvo niokojamas ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. sausio 12 d. Dėl šios priežasties įvykis negali būti laikomas įvykusiu staiga ir netikėtai, todėl dar ir dėl šios priežasties nelaikytinas draudžiamuoju. Iš antstolio protokolo ir Žalos ataskaitos taip pat matyti, kad dalis sugadinimų yra ilgalaikio pobūdžio, o tai laikytina natūraliu nusidėvėjimu arba pažeidimu netinkamai prižiūrint turtą ir jo nesaugant (pvz., nusitrynusios, daug kartų skirtingai, skirtingomis spalvomis apipaišytos sienos (labiausiai tikėtina, vaikų), įvairaus pobūdžio nešvarumai, subraižymai ir pan.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 43,71 Eur pašto išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad Sutartimi buvo draustas namų turtas (kilnojamasis), draudikė įsipareigojo mokėti draudimo išmoką už Sutarties galiojimo metu staiga ir netikėtai sunaikintą, sugadintą ar prarastą turtą dėl Sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius, įvardintus Liudijime ir Taisyklėse Nr. 060. Pagal Liudijimą draudimo objektas – namų turtas pagrindiniame pastate. Pagal draudimo taisyklių Nr. 060 37 punktą namų turtas – namų apstatymui, buitiniam naudojimui bei vartojimui skirti kilnojamieji daiktai (pvz., baldai, buitiniai prietaisai, drabužiai, įrankiai, sporto įranga). Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad Name jie gyveno kartu iki 2022 m. sausio 12 d. su nepilnamečiais vaikais, tačiau ieškovui nutraukus santykius I. J. išsikraustė 2022 m. sausio 12 d. Iš Vilniaus apskrities VPK 2022 m. sausio 13 d. pažymos dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 kovo mėn. iki 2022 m. sausio 12 d. buvo nuniokotas ir apleistas Namas, kuris priklauso ieškovui; Name gyveno jo sugyventinė ir du jos vaikai. Antstolio 2022 m. sausio 27 d. faktinių aplinkybių protokole ir 2022 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje dėl turtui padarytos žalos nustatymo Nr. IT-2022/03/01 yra užfiksuotas turto sugadinimo pobūdis, kurį teismas vertino ne kaip vienkartinį, o atsiradusį per tam tikrą laiką. Byloje esančios fotonuotraukos, specialisto išvada ir antstolio protokolas liudija, kad kai kurie apgadinimai atsirado ir dėl natūralaus nusidėvėjimo (laiptų pakopos apgadintos, grindys vietomis dėmėtos nuo drėgmės, vandens, kai kur grindys subraižytos).

4.2. Pagal Taisyklių sąlygas įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju tik tada, jei jis įvyko staiga ir netikėtai. Tuo tarpu policijos pažymoje aiškiai nurodyta, kad Namas buvo niokojamas ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. sausio 12 d.; be to, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad Name jie gyveno kartu iki 2022 m. sausio 12 d. su nepilnamečiais vaikais, tačiau, ieškovui nutraukus santykius su I. J., ji 2022 m. sausio 12 d. išsikraustė. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad įvykis, kurį ieškovas prašo pripažinti draudžiamuoju, negali būti pripažintas įvykusiu staiga ir netikėtai, nes tai prieštarautų Taisyklių esminei sąlygai. Teismo vertinimu, nustatyti sugadinimai yra ilgalaikio pobūdžio, todėl teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad sugadinimai vertintini kaip atsiradę dėl natūralaus nusidėvėjimo arba netinkamos turto priežiūros, nesirūpinimo turtu (sienos apipaišytos, išpurvintos ir pan.). Be to, teismas negalėjo ignoruoti fakto, kad ieškovas tuo metu, kai kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, iš esmės rėmėsi aplinkybe, jog 2022 m. sausio 12 d. sugyventinė jam priklausantį Namą ir jame esantį apdraustą turtą suniokojo. Byloje konstatuota, kad ieškovas buvo pasirinkęs namų turto draudimo variantą MIDI (ne visų rizikų), tai nurodyta draudimo polise. Pagal Taisyklių sąlygas I. J. buvo šeimos narė ir jos padaryta veika (turto apgadinimas) nelaikytina draudžiamuoju įvykiu.

4.3. Ieškovas, sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtino, jog yra susipažinęs su draudimo rūšies taisyklėmis, nurodė, kad jokių pastabų neturi ir jam taisyklių kopija įteikta asmeniškai, atsiųsta elektroniniu paštu arba pateikta „Gjensidige“ interneto svetainėje. Taip pat ieškovas nurodė, kad yra informuotas, kad su visomis taisyklėmis gali susipažinti interneto adresu https://www.gjensidige.lt/taisykles ir turi teisę prašyti pateikti draudimo taisykles popieriuje. Tokio pobūdžio informacijos buvimą patvirtina Liudijimo turinys. Išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes kartu su Sutarties ir Taisyklių turiniu, apibrėžiančiu draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, teismas padarė išvadą, kad atsakovė 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pagrįstai atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką ieškovui, nes 2022 m. sausio 12 d. įvykiui draudimo apsauga pagal Liudijimą nebuvo taikoma, kadangi įvykis neatitiko draudžiamojo įvykio apibrėžties (jis neįvyko staiga ir netikėtai dėl trečiųjų asmenų veiksmų).

4.4. Spręsdamas dėl 2020 m. gruodžio 29 d. draudimo sutartimi atsakovės prisiimtos rizikos, teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į ekspertą dėl turtui padarytos žalos nustatymo ir pateikė išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT2022/03/01, kurioje nurodyta, jog apžiūrimas Namas ir jo viduje fiksuojama žala, padaryta vidaus apdailai, atitvarinėms konstrukcijoms, sanitariniams prietaisams. Padaryta žala nekilnojamajam turtui sudaro 19 738,32 Eur su PVM; prie žalos ataskaitos pridėta lokalinė sąmata, joje detalizuoti konkretūs darbai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog nurodyti darbai priskirtini draudimo apsaugai ne kilnojamiesiems daiktams, o nekilnojamo turto draudimui. Pagal Taisyklių 33.1 punktą, apdraudus pastatą, apdraudžiami ir pastato elementai: išorinės ir vidinės sienos, krosnys, židiniai, durys, langai, vidaus apdaila, vonia, praustuvas, elektros instaliacija, grindų danga, lubų apdaila, laiptai ir kiti stacionarūs pastato elementai. Taisyklių 33.2 punkte nurodyta, kad kartu su pastatu apdraudžiami vandentiekio, kanalizacijos, elektros valdymo įrenginiai, šildymo, vėdinimo sistemos ir pan. Taigi, ieškovo nurodyti apgadinti daiktai, dėl kurių žalos dydžio ekspertas pateikė specialisto išvadą bei sąmatą, priskirtini pastato elementams, todėl ginčas spręstinas pagal draudimo liudijimą Nr. GJELT3338755, draudimo objektas – „Gyvenamasis namas“, o ne pagal Liudijimą „Namų turtas pagrindiniame pastate“.

4.5. Spręsdamas dėl ieškovo argumentų, kad žalą jo nuosavybei padarė tretieji, nenustatyti asmenys, teismas negalėjo ignoruoti fakto, kad 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas ir jame konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių vagystės ir turto sunaikinimo stambiu mastu faktą, taip pat nenustatyti ją padarę asmenys. Taisyklių 47 punkte nustatyta „Vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo“ rizika ir Taisyklių 47.1.1 punkte nustatyta, kad draudikė atlygina žalas dėl turto vagystės ar tyčinio sugadinimo (vandalizmo), kai į pastatą, butą patenkama: a) be ieškovo žinios įsilaužiant į užrakintą pastatą, butą, t. y. sugadinant jų atitvarines konstrukcijas (pvz. sienas, stogą, langus, duris ir pan.) arba užraktus; b) pasinaudojus raktu, anksčiau įgytu plėšimo metu arba įsilaužus (kaip nurodyta šių taisyklių 47.1.1 a papunktyje) su sąlyga, kad apie raktų vagystę ar plėšimą pranešta policijai ne vėliau kaip per 12 val. ir dėl šių įvykių yra pradėtas tyrimas. Taip pat Taisyklių 47.1.2 punkte nurodyta, kad išmoka nebus mokama dėl: a) turto dingimo, pasisavinimo ar vagystės, jeigu nėra jokių įsilaužimo žymių; b) išorinių pastato, buto sugadinimų, jei į pastatą, butą nebuvo įsilaužta; pagal Taisyklių 47.1.3 punktą draudimas neatlygina nuostolių už tuos prarastus daiktus, apie kurių vagystę ieškovas nepranešė policijai arba kurių vagystės fakto policija nepatvirtina (t. y. jeigu daiktas dingo neaiškiomis, nenustatytomis aplinkybėmis ir pan.). Pagal Taisyklių 76.1.28 punktą žalą turi padaryti tretieji asmenys, kitu atveju įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog buvo įsilaužta į ieškovui priklausantį namą, dėl ko buvo suniokotas, sugadintas jam priklausantis turtas. Be to, šiame kontekste teismas įvertino jau konstatuotą faktą, kad dalis sugadinimų atsirado ne staiga ir ne netikėtai, o dėl ilgalaikio poveikio, naudojimosi turtu (tai liudija apgadinimų pobūdis, nustatytas antstolio faktinių aplinkybių protokole ir specialisto išvadoje).

Šalies argumentai

4.6. Ieškovas kreipėsi į teismą 2023 m. rugpjūčio 22 d., prašydamas pripažinti 2022 m. sausio 12 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovės draudimo išmoką. Atsakovė 2022 m. sausio 17 d. sprendimu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Teismo vertinimu, būtent nuo šio sprendimo priėmimo tapo aišku, kad draudimo išmoka nebus mokama, todėl 2022 m. sausio 17 d. laikė sužinojimo apie galimą ieškovo teisės pažeidimą data ir vertino, kad nuo šios dienos prasidėjo vienerių metų senaties termino eiga, kuri baigėsi 2023 m. sausio 17 d. Taigi, ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

4.7. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis senaties termino nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo tik 2023 m. gegužės 4 d., gavęs atsakovės elektroninį laišką, kuriuo atsisakyta pakeisti 2022 m. sausio 17 d. sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pagrindą ieškovui antrą kartą kreiptis į atsakovę dėl žalos bylos atnaujinimo sudarė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios leido ieškovui pagrįstai tikėtis, jog atsakovė atnaujins žalos bylą. Vilniaus apygardos teismas nurodyta nutartimi konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad I. L. padarė veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, taip pat ikiteisminis tyrimas buvo pagrįstai sustabdytas dėl BK 178 straipsnyje numatytos veikos. Taigi, teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip pat ir dėl trečiųjų asmenų, kurios sudarytų pagrindą atsakovei iš naujo tirti įvykį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad Namas buvo niokojamas ilgą laiką ir dėl to įvykis neva negali būti laikomas draudžiamuoju. Vien tai, kad policijos pažymoje nurodoma, kad Namas galbūt buvo niokojamas ilgą laiką, savaime nepatvirtina to, kad visi nustatyti Namo sugadinimai / pažeidimai yra ilgalaikio pobūdžio ar tuo labiau kad visi šie sugadinimai / pažeidimai nulemti natūralaus nusidėvėjimo ar netinkamos turto priežiūros. Priešingai, antstolio 2022 m. sausio 27 d. protokole niekur nėra nurodyta, kad Namas buvo niokojamas ilgą laiką, visi protokole nurodyti pažeidimai galėjo būti padaryti per itin trumpą laikotarpį. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir atlikus ekspertizę, įvertinus apžiūros metu surinktus duomenis, jų pagrindu sudarius remonto darbų lokalinę sąmatą, tačiau ir iš šios ekspertizės negalima daryti išvados, kad padaryti pažeidimai yra ilgalaikio Namo niokojimo pasekmė.

5.2. Nepaisant ieškovo atsakovei pateiktų akivaizdžių įrodymų, kad įvykis yra draudžiamasis, nes žalą turtui padarė ne ieškovo buvusi sugyventinė, o trečiasis asmuo, atsakovė įvykį vien formaliai pripažino nedraudžiamuoju, ieškovui 2023 m. gegužės 4 d. pateikdama visiškai neargumentuotą, šablonišką elektroninį laišką, nurodydama: ,,<...> Apgailestaujame, tačiau 2022-01-17 priimtas sprendimas nebus keičiamas. Įvykis nedraudžiamasis ir Jūsų pateikti dokumentai nepatvirtina draudžiamojo įvykio buvimo.“

5.3. Teismas skundžiamame sprendime nurodydamas tik tai, kad ieškovas ,,<...> negali ignoruoti fakto, kad ieškovas tuo metu, kai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos iš esmės rėmėsi aplinkybe, jog 2022-01-12 sugyventinė jam priklausantį namą ir jame esantį apdraustą turtą suniokojo“, iš esmės vadovavosi vien selektyviai atrinktais įrodymais, nepagrįstai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, pvz., to, kad ieškovas, gavęs galutinę, neskundžiamą 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, 2023 m. balandžio 17 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu atnaujinti žalos bylą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, jog žalą padarė ne ieškovo sugyventinė, o trečiasis, nenustatytas asmuo. Tuo tarpu atsakovė šių ieškovo pateiktų duomenų, t. y. teismo nutarties, kurioje aiškiai nurodoma, kad turtą sugadino ne ieškovo buvusi sugyventinė, o tretieji, nenustatyti asmenys, nevertino. Atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad surinktų pirminius draudžiamajam įvykiui ištirti reikšmingus duomenis, o juos surinkus ir pateikus ieškovui, jų nepagrįstai nepaisė. Atsakovė nevertino ir to, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi, draudikei nevykdant šios pareigos arba ją vykdant netinkamai, visi prieštaravimai turėjo būti vertinti draudikės nenaudai. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.

5.4. Teismas nepagrįstai nevertino to, kad vien tai, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas ir jame konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių vagystės ir turto sunaikinimo stambiu mastu faktą, taip pat nenustatyti ją padarę asmenys, savaime nepatvirtina to, kad nusikalstama veika (vagystė / turto sunaikinimas stambiu mastu) iš viso nebuvo padaryta, o nusikalstamą veiką padarę asmenys (nors šiuo metu nenustatyti) nebus nustatyti vėliau.

5.5. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime, ne visi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai priskirtini nekilnojamo turto draudimui. Sąmatoje nurodyti ir tokie darbai, kurie akivaizdžiai priskirtini draudimo apsaugai kilnojamiesiems daiktams, pvz., kolektoriaus durelių tvirtinimas paruoštoje nišoje, langų rankenų pakeitimas, ritininių užuolaidų ant langų keitimas, rūbų kabyklos statramsčio sumontavimas ir kt.

5.6. Priešingai, nei konstatavo teismas, ieškovas tik gavęs 2023 m. gegužės 4 d. atsisakymo raštą suprato apie savo teisės pažeidimą, t. y. kad atsakovė jam išmokos neišmokės. Taigi, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo šio atsakovės galutinio sprendimo, todėl ieškovas, 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikęs ieškinį, nepraleido vienerių metu ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovo vertinimu, antstolio protokole ir turto vertintojų išvadoje nėra nurodyta, jog Namas buvo niokojamas ilgą laiką, o visi apgadinimai galėjo būti padaryti per labai trumpą laiką. Tačiau antstolio R. V. faktinių aplinkybių protokole tik užfiksuota faktinė Namo būklė. Antstolis nevertino faktinės būklės susiformavimo priežasčių ir jam tokia užduotis nebuvo suformuluota, be to, akivaizdu, kad tokio vertinimo antstoliai neatlieka. Išankstinio tyrimo ataskaitoje užfiksuoti Namo trūkumai, defektai, jie aprašyti, padarytos nuotraukos ir iš esmės sudaryta viso Namo remonto sąmata, tačiau sugadinimų priežastys taip pat nėra nurodytos. Tokia užduotis ir nebuvo suformuluota.

6.2. Iš nuotraukų, darytų antstolio ir UAB „Baltics Property“, akivaizdu, kad didžioji dalis apgadinimų yra ilgalaikio poveikio pasekmė arba nulemti natūralaus nusidėvėjimo dėl turto ilgalaikio naudojimo. Iš nuotraukų galima susidaryti įspūdį, kad namai ilgą laiką nebuvo tinkamai prižiūrimi, turtas nebuvo saugomas, be to, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiuose liudijimuose, I. J. vaikai nebuvo drausminami, jiems buvo viskas leidžiama, todėl ir dėl šios priežasties per ilgą laiką namas tapo toks, koks užfiksuotas nuotraukose. Šią poziciją pagrindžia ir faktas, dėl kurio ginčo nėra, jog I. J. ir vaikai gyveno Name ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio 12 d., o pats ieškovas, matyt, dar ilgesnį laiką. Pagal Ž. Š. pareiškimą policijai, Namas buvo niokojamas būtent nurodytu laikotarpiu. Dėl išdėstytų priežasčių nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad sugadinimai atsirado staiga ir netikėtai, dėl to įvykis pagristai pripažintinas nedraudžiamuoju.

6.3. Atsakovės įsitikinimu, byloje yra daugybė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad apgadinimai atsirado dėl paties ieškovo ir I. J. su vaikais naudojimosi Namu.

6.4. Kaip teisingai nurodė teismas, negalima ignoruoti ir fakto, jog tiek ieškovas, tiek Ž. Š. pranešimuose atsakovei ir policijai nurodė, kad Namas buvo niokojamas ilgą laiką, Name gyvenant l. J. su vaikais. Pagal ilgalaikį sugadinimų pobūdį ši versija yra labiausiai tikėtina. Iš procesinių sprendimų ikiteisminiame tyrime taip pat akivaizdu, kad ieškovas buvo įsitikinęs, kad būtent I. J. jam padarė žalos. Skundė sprendimus ikiteisminiame tyrime, teikė paaiškinimus ir įvairiausius įrodymus, pagrindžiančius šį faktą. I. J. ilgą laiką gyveno Name kartu su juo ir vaikais ir nėra informacijos, kad būtų buvę įsilaužta į Namą, be to, neįtikėtina, kad tokius apgadinimus (apipaišyti sienas, subraižyti duris, laiptus, prikalti vinių į sieną ir pan.), kurie užfiksuoti, galėtų padaryti į Namą įsiveržę tretieji asmenys.

6.5. Baudžiamajame procese visi neaiškumai, abejonės vertinami įtariamojo ar kaltinamojo naudai, o civiliniame procese sprendžiant civilinį ginčą, galioja visiškai kitoks principas – faktas laikomas įrodytu, jei jis labiau tikėtinas nei ne. Be to, kaltė baudžiamojoje teisėje yra subjektyvi, o civilinės atsakomybės atveju objektyvi. Dėl šios priežasties, remiantis tik ieškovo pateiktais procesiniais sprendimais, nėra pagrindo konstatuoti, jog I. J. nepadarė žalos. Šio fakto buvimas ar nebuvimas turėtų ir buvo nustatomas iš naujo, aplinkybes vertinant pagal civilinio proceso taisykles didesnio tikėtinumo aspektu.

6.6. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad atsakovė netinkamai tyrė įvykį. Ieškovas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų atsakovė neatliko ar atliko netinkamai. Iš atsakovei pateiktos informacijos buvo akivaizdu, kad apgadinimai yra ilgalaikio poveikio pasekmė, natūralus nusidėvėjimas, paties ieškovo ir jo šeima narių veiksmų / neveikimo rezultatas, todėl nebuvo pagrindo atlikti dar kažkokius papildomus tyrimo veiksmus.

6.7. Ieškovo vertinimu, UAB „Baltics Property“ išvadoje nurodytas turtas (kolektoriaus durelių tvirtinimas paruoštoje nišoje, langų rankenų pakeitimas, ritininių užuolaidų ant langų keitimas, rūbų kabyklos statramsčio sumontavimas) laikytinas kilnojamuoju turtu, todėl ginčas dėl šių reikalavimų turėjo būti sprendžiamas pagal kilnojamojo turto draudimo sutartį. Vis dėlto pateiktos išvados 2 psl. atsakant į klausimą, kokia yra nuomininkų padaryta žala nekilnojamajam turtui, atsakoma, kad ši žala yra 19 738,32 Eur su PVM. Būtent šios sumos ieškiniu ir reikalauja ieškovas (neskaitant žalos nustatymo kaštų), todėl visas nurodytas apgadintas turtas laikytinas nekilnojamuoju. Be to, pagal Taisyklių I dalies 37, 33.1 ir 33.2 punktus ieškovo nurodytas turtas nėra kilnojamasis, o yra priskirtinas prie nekilnojamojo turto.

6.8. Atsakovė pateikė aiškų ir nedviprasmišką atsakymą, jog išmoka nebus išmokama. Šis sprendimas buvo priimtas išanalizavus sugadinimų pobūdį ir ieškovo pateiktą informaciją, kuri nepaliko abejonių dėl to, jog įvykis nedraudžiamasis. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad ieškovas 2022 m. sausio 17 d. suprato arba turėjo suprasti, kad atsakovė išmokos nemokės. Kaip teisingai nurodė teismas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leido ieškovui pagrįstai tikėtis, jog atsakovė atnaujins žalos bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nepripažino įvykusio įvykio draudžiamuoju ir atsisakė priteisti draudimo išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsisakė pripažinti 2022 m. sausio 12 d. įvykį draudžiamuoju, padaręs išvadą, kad, pagal bylos duomenis, Namas buvo niokojamas ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. sausio 12 d., todėl įvykis, kurį ieškovas prašo pripažinti draudžiamuoju, negali būti pripažintas įvykusiu staiga ir netikėtai, nes tai prieštarautų Taisyklių esminei sąlygai. Name esantys sugadinimai vertintini kaip atsiradę dėl natūralaus nusidėvėjimo arba netinkamos turto priežiūros, nesirūpinimo turtu. Be to, teismas negalėjo ignoruoti fakto, kad ieškovas tuo metu, kai kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, iš esmės rėmėsi aplinkybe, jog 2022 m. sausio 12 d. sugyventinė jam priklausantį Namą ir jame esantį apdraustą turtą suniokojo, todėl pagal Taisyklių sąlygas I. J. buvo šeimos narė ir jos padaryta veika (turto apgadinimas) nelaikytina draudžiamuoju įvykiu. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės teigia, jog padarydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą, nesilaikė CPK įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl bylą akivaizdžiai išsprendė neteisingai. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

11. Prieš vertindama ieškovo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

13. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

14. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus, šalių ir liudytojos Ž. Š. parodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl Namui padarytos žalos nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas.

16. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti 2022 m. sausio 12 d. įvykį draudžiamuoju pagal šalių sudarytos gyventojų turto draudimo sutarties, gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GJELT 3598009, sąlygas ir priteisti iš atsakovės draudimo išmoką.

17. Remiantis kartu su ieškiniu pateiktais draudimo liudijimais, ieškovas buvo apdraudęs Namą ir jame esantį turtą, pasirinkdamas namų turto draudimo variantą MIDI. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 dalyje „Draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių išsamų aprašymas“ antroje pastraipoje paryškintai pažymėta, kad priklausomai nuo draudėjo pasirinkto draudimo varianto pastatai, butai ir juose esantis namų turtas apdraudžiami nuo sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo dėl draudžiamųjų įvykių, įvykusių staiga ir netikėtai draudimo sutarties galiojimo metu. Draudimo apsauga galioja tik įvykių, kurie yra nurodyti draudimo liudijime ir šiose taisyklėse pagal pasirinktą draudimo variantą, atžvilgiu. Ieškovo sudarytų draudimo sutarčių liudijimuose įtvirtinta, kad draudžiamas turtas nuo šių draudžiamųjų įvykių: ugnis; gamtinės jėgos; vanduo; vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas; vagystė su įsilaužimu ir vandalizmas po įsilaužimo; plėšimas; vagystė iš aptverto sklypo teritorijos; trečiųjų asmenų veika; dužimas ir skilimas; medžio užvirtimas; transporto priemonės atsitrenkimas; elektros prietaisų gedimai dėl elektros įtampos svyravimų; vidiniai gedimai; dėl draudžiamųjų įvykių atsiradę nuostoliai; papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti; būsto nuomos išlaidos ir pastato raktų vagystė (Namo draudimo atveju).

18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje byloje įrodinėjo, jog Name buvusį turtą sugadino ne ieškovo buvusi sugyventinė I. J., o tretieji, nenustatyti asmenys, šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktualu aptarti tik du iš prieš tai minėtų pagal Sutartį draudžiamųjų įvykių – vagystę su įsilaužimu ir vandalizmą po įsilaužimo bei trečiųjų asmenų veiką, nes ieškovo nurodytos aplinkybės objektyviai nepatenka į kitų draudžiamųjų įvykių apimtį.

19. Kaip matyti iš Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 47.1 punkto „Vagystė su įsilaužimu ir vandalizmas po įsilaužimo“ 47.1.1 papunkčio, draudikė buvo įsipareigojusi atlyginti žalas dėl turto vagystės ar tyčinio sugadinimo (vandalizmo), kai į pastatą, butą patenkama: a) be draudėjo žinios įsilaužiant į užrakintą pastatą, butą, t. y. sugadinant jų atitvarines konstrukcijas (pvz., sienas, stogą, langus, duris ir pan.) arba užraktus; b) pasinaudojus raktu, anksčiau įgytu plėšimo metu arba įsilaužus (kaip nurodyta šių Taisyklių 47.1.1 a papunktyje) su sąlyga, kad apie raktų vagystę ar plėšimą pranešta policijai ne vėliau kaip per 12 val. ir dėl šių įvykių yra pradėtas tyrimas. 47.1.2 papunktyje nustatyta, kad draudikė neatlygina žalų dėl: a) turto dingimo, pasisavinimo ar vagystės, jeigu nėra jokių įsilaužimo žymių; b) išorinių pastato, buto sugadinimų, jei į pastatą, butą nebuvo įsilaužta. Draudimo apsauga galioja su sąlyga, kad apie įsilaužimą ar apiplėšimą draudėjas pranešė policijai ir policija patvirtina vagystės su įsilaužimu ar apiplėšimo faktą ir aplinkybes (47.1.3 papunktis). Pagal 47.1.4 papunktį draudikė neatlygina nuostolių už tuos prarastus daiktus, apie kurių vagystę draudėjas nepranešė policijai arba kurių vagystės fakto policija nepatvirtina (t. y. jeigu daiktas dingo neaiškiomis, nenustatytomis aplinkybėmis ir pan.).

20. Apibendrinant nustatytas taisykles, dėl kurių šalys buvo susitarusios Sutartimi, tam, kad vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, turi būti nustatytos aplinkybės, kad buvo įsilaužta į užrakintą Namą be draudėjo žinios, t. y. sugadinant Namo atitvarines konstrukcijas (pvz., sienas, stogą, langus, duris ir pan.) arba užraktus arba į Namą patekta pasinaudojus raktu, anksčiau įgytu plėšimo metu arba įsilaužus (kaip nurodyta šių Taisyklių 47.1.1 a papunktyje) su sąlyga, kad apie raktų vagystę ar plėšimą draudėjas pranešė policijai ne vėliau kaip per 12 val. ir dėl šių įvykių yra pradėtas tyrimas. Vis dėlto ieškovas nei pareikštame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neteigė ir nebandė įrodinėti, kad į Namą buvo įsilaužta arba buvo panaudotas anksčiau plėšimo arba įsilaužimo į Namą metu neteisėtai pasisavintas Namo raktas. Baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių įsilaužimo į Namą žymių (Taisyklių 47.1.2 papunkčio a dalis). Nenustačius tokių neteisėto patekimo į Namą aplinkybių, Name buvusio turto sugadinimas negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, kaip padarytas dėl vagystės su įsilaužimu ar vandalizmo po įsilaužimo.

21. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 8 puntą tretieji asmenys – visi asmenys, išskyrus: draudėją, draudėjo šeimos narius, naudos gavėjus (8.1 punktas); turto bendraturčius, nuomininkus, asmenis, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti apdraustą turtą, rūpintis juo (8.2 punktas); kitus įstatymų nustatyta tvarka įgaliotus atstovus (8.3 punktas); asmenis, kartu su draudėju disponuojančius apdraustu turtu, dirbančius draudėjo patalpose (8.4 punktas); asmenis, teisėtai esančius draudėjo ir (ar) draudėjo valdomose / naudojamose patalpose (8.5 punktas). Remiantis Taisyklių 54.1 punktu, draudikė atlygina žalas dėl tiesioginio apdrausto pastato, buto, namų turto sugadinimo ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo, jeigu jiems dėl to kyla civilinė atsakomybė. Piktavališkos trečiųjų asmenų veikos atveju draudimo apsauga galioja su sąlyga, kad apie šią trečiųjų asmenų veiką draudėjas pranešė policijai ir policija patvirtina trečiųjų asmenų veikos faktą ir aplinkybes (54.2 punktas). Pagal Taisykles prie nedraudžiamųjų įvykių priskiriama draudėjo, draudėjo šeimos narių ar naudos gavėjo tyčinės veiklos ar didelis neatsargumas (76.1.28 punktas); teisėtai draudimo vietoje esančių ar būste gyvenančių iškeldinamų ar iškeldintų asmenų tyčinės veiklos ar didelis neatsargumas (76.1.29 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Name kartu su ieškovu iki 2022 m. sausio 12 d. gyveno jo sugyventinė I. J. su nepilnamečiais vaikais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. J. su nepilnamečiais vaikais pagal taisykles buvo prilyginama ieškovo šeimos nariams, todėl jų tyčia ar dėl neatsargumo galbūt padaryti Namo apgadinimai nėra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais.

23. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Namas buvo niokojamas ilgą laiką ir dėl to įvykis neva negali būti laikomas draudžiamuoju. Vien tai, kad policijos pažymoje nurodoma, kad Namas galbūt buvo niokojamas ilgą laiką, savaime nepatvirtina to, kad visi nustatyti Namo sugadinimai / pažeidimai yra ilgalaikio pobūdžio ar tuo labiau kad visi šie sugadinimai / pažeidimai nulemti natūralaus nusidėvėjimo ar netinkamos turto priežiūros. Anot ieškovo pagal pateiktus įrodymus įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju, nes žalą turtui padarė ne ieškovo buvusi sugyventinė, o trečiasis, nenustatytas asmuo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad dalis Name esančių apgadinimų iš tiesų galėjo atsirasti staiga ir netikėtai (pvz., apšlapinti minkštieji baldai, Namo vidinė siena gana gausiai ištepta ryškiais raudonais dažais, galbūt lūpų, durys ir grindų parketas subraižyti ir kt.), tačiau pagal byloje surinktus duomenis ir baudžiamojoje byloje ištirtus duomenis teisėjų kolegija mano, kad šiuos apgadinimus padarė ieškovo šeimos narys, t. y. sugyventinė ir (arba) jos nepilnamečiai vaikai, arba šeimos nario (sugyventinės) tyčia įleisti arba dėl jos didelio neatsargumo į Namą patekę kiti tretieji asmenys. Tai, kaip jau minėta, taip pat yra nedraudžiamieji įvykiai pagal taisykles. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į žemiau nustatytas aplinkybes.

24. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 24 d. liudytojo papildomos apklausos protokolu, ieškovas pažymėjo, kad jis yra įsitikinęs, kad Name sugadinimus galėjo padaryti tik I. J., nes ji ieškovui siuntė grasinamas žinutes, kuriose rašė, kad sugadins namus, kad padarys ieškovui nuostolį ir kad namo remontas ieškovui kainuos brangiai (baudžiamosios bylos 1 t., 96, 97 psl.). Pagal Vilniaus apskrities VPK 2022 m. gegužės 3 d. liudytojo papildomos apklausos protokolą, ieškovas papildomai, be kita ko, paaiškino, jog 2021 m. gruodžio mėnesio viduryje Namo vidaus sienos jau gal kažkiek buvo pamurzintos vaikams nutapšnojus rankomis ar kokiu maistu, bet viskas buvo nuvaloma, sutvarkoma (baudžiamosios bylos 1 t., 102–104 psl.). Pagal Vilniaus apskrities VPK 2022 m. kovo 3 d. liudytojo apklausos protokolą, liudytoja Ž. Š. paaiškino, jog I. J., liudytojos vertinimu, labai trūksta socialinių įgūdžių, savo vaikų neprižiūri, jų nemoko elementarios kultūros, nes vaikai yra netramdomi ir nepaklusnūs. Kiek liudytoja buvo mačiusi, vaikai namuose būna ir nuogi, jie daro, ką nori, elgiasi, kaip nori, berniukas šlapinasi į stalčius spintelėje, vaikai kaip maugliai nevaldomi ir nekontroliuojami (baudžiamosios bylos 2 t., 177–179 psl.). Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2022 m. kovo 7 d. liudytojo apklausos protokolu, liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio viduryje nuvykus prie Namo I. J. rėkavo būdama namuose, kad ji tą namą suniokos, jei Namas bus ne jos (baudžiamosios bylos 2 t., 184–186 psl.). Pagal Vilniaus apskrities VPK 2022 m. kovo 31 d. liudytojo apklausos protokolą, liudytoja V. M. paaiškino, jog I. J. gyveno Name su vaikais, ji Name nepalaikė švaros, tvarkos. Liudytoja pati ten ne kartą ten buvo prižiūrėti vaikų ir tai yra mačiusi (baudžiamosios bylos 3 t., 19, 20 psl.). Pagal Vilniaus apskrities VPK 2022 m. gegužės 18 d. liudytojo apklausos protokolą, liudytojas E. K. paaiškino, kad jis padėjo I. J. išeiti iš tų namų kartu su vaikais. Išvažiuodami iš namų duris užrakino ir namų durų raktą paliko prie durų po plyta. Name lankėsi 2022 m. sausio 5 ar 7 d. ir juose matė subraižytą parketą svetainėje, išpaišytas vaikų sienas, apšlapintą vaikų lovą. Daugiau po namus nevaikščiojo ir detaliai jų neapžiūrėjo. Mano, kad visa tai buvo padaryta seniai, gal prieš metus laiko, iki 2022 m. sausio mėnesio retkarčiais atvažiuodamas pas sesę matė tą patį vaizdą namuose (baudžiamosios bylos 3 t., 35, 36 psl.). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateikto laidos „TV pagalba“ įrašo, daryto 2021 m. gruodžio 30 d., apžiūros protokolo, V. M. įraše teigia, kad maišytuvai sulaužyti, viskas suniokota (baudžiamosios bylos 3 t., 53 psl.). I. J. 2022 m. gegužės 5 d. pateikė Vilniaus apskrities VPK paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad mažamečiai vaikai žymekliu, pieštukais buvo išpaišę Namo sienas, žaislais buvo išbraukę parketo paviršių. Tačiau visos šios aplinkybės buvo žinomos ieškovui ir kartu buvo sutarę, kad kai paaugs vaikai, padarys viso Namo remontą (baudžiamosios bylos 4 t., 17, 18 psl.). Pagal Vilniaus apskrities VPK 2022 m. rugpjūčio 19 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolą, kaip įtariamoji apklausta I. J. pripažino, kad jai išsikrausčius iš namų liko vaikų flomasteriais, žymekliais apipaišytos sienos, tikrai vaikų žaislais buvo subraižytos grindys, sienos galbūt taip pat buvo subraižytos nuo apsauginių vartelių, kuriuos dėdavo, kad vaikai patys vieni neliptų į antrą aukštą, buvo prišlapintos lovos ir pan. Bet tyčia ji jokio turto tikrai negadino. Pabrėžė, kad apibraižytas sienas, apgadintas grindis gyvendamas kartu matė ir ieškovas. Ieškovas daug ką ir pats vaikams leisdavo namuose daryti, planavo vėliau būstą remontuoti. I. J. nurodė, kad pasiėmusi daiktus ji namus užrakino ir raktus nuo jų paliko po durų kilimėliu. Nieko neinformavo, kad palieka ieškovo namus (baudžiamosios bylos 4 t., 104–106 psl.). Ieškovo ir I. J. akistatos metu I. J. parodė, kad vaikai ištepliojo sienas, apšlapino lovas, apibraižė grindis ir parketlentes, klijų galėjo atsirasti gaudant peles, jais sutepus grindis. Sienos išpaišytos ir subraižytos vaikų. Lubos I. J. nebuvo apgadintos. Namus paliko tik su išvardintais apgadinimais. Gal kas kitas namus apgadino. Dušo žarna ir kranas buvo nulaužti vaikų antrame aukšte dar gyvenant su ieškovu (baudžiamosios bylos 4 t., 130–134 psl.).

25. Kaip minėta, pagal Taisyklių 54.2 punktą piktavališkos trečiųjų asmenų veikos atveju draudimo apsauga galioja tik su sąlyga, kad policija patvirtina trečiųjų asmenų veikos faktą ir aplinkybes. Šiuo atveju, priešingai, nei teigia ieškovas, Vilniaus apskrities VPK konstatavo, kad nenustatytas asmuo, kuris padarė apgadinimus Name. Trečiųjų asmenų veikos aplinkybės taip pat nenustatytos. Tai reiškia, kad civilinės teisės (kurioje galioja kitokie įrodymų vertinimo standartai nei baudžiamojoje teisėje) požiūriu iš tokių baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių negalima pasakyti, kad tai tikrai padarė ne sugyventinė, bet kitas asmuo. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad policija patvirtino trečiųjų asmenų veikos faktą ir aplinkybes. O net jeigu apgadinimus Name padarė trečiasis asmuo, nesant jokių įsilaužimo žymių, manytina, kad ieškovo sugyventinė tokį asmenį įleido arba sudarė sąlygas jam patekti, juolab kad tiek pati I. J., tiek E. K. baudžiamojoje byloje patvirtino, kad išsikraustydami Namo raktą paliko prie durų, kas laikytina dideliu neatsargumu.

26. Apibendrindama nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai atsisakė pripažinti 2022 m. sausio 12 d. įvykį draudžiamuoju, nes tai neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, nustatytų šalių sudaryta Sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Nusprendus, kad 2022 m. sausio 12 d. įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju pagal Sutarties sąlygas, kaip to prašė pareikštu ieškiniu ieškovas, kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl ieškinio senaties termino, dėl taikytinos draudimo sutarties ir kt.) neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Irma Čuchraj Vilija Valantienė