Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei Ž. P. (Opryško) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – įteikiant atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2008 m. gegužės 12 d. ieškovė UAB „Besmegeniai“ (sutarties sudarymo metu – L. Prušinsko individuali įmonė) ir atsakovė Ž. P. (sutarties sudarymo metu – Opryško) sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) sutarties priedą Nr. 1, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas (Sutarties1. punktas). Be to, šalys pasirašė paslaugos suteikimo aktus bei ryšio įrangos perdavimo aktus. Sutartimi atsakovė įsipareigojo naudotis suteiktomis paslaugomis vienerius metus ir apmokėti sąskaitas už suteiktas ryšio paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2.4., 5.2. punktai). Sutarties 5.2. punktu šalys sutarė, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus, jeigu nei viena iš susitariančių šalių likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepateikia raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti Sutartį, sutartis laikoma neterminuota, automatiškai pratęsiama kasmet ir galioja tol, kol jos nenutraukia bet kuri šalis.

Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas, tačiau atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ieškovė 2011 m. lapkričio 27 d. sutartį nutraukė. Iki sutarties nutraukimo dienos susidarė 156,24 Eur skola už ieškovės suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą ieškovei, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 156,24 Eur skolą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl 156,24 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 56,25 Eur delspinigius, 0,2 proc. dydžio, paskaičiuotus už 180 dienų.

Sutarties 2.4. punktais šalys numatė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove sutartyse nustatyta tvarka, atsakovė moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir privalo atlyginti ieškovei kitus tiesioginius nuostolius, atsiradusius su skolos išieškojimu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-541/2009).

Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartis sudarė prisijungimo būdu, bei į tai, kad atsakovei nemokant įmokų ieškovė toliau teikė Sutartyje sutartą paslaugą, o nutraukus Sutartį daugiau kaip daugiau kaip aštuonis metus delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir skaičiavo delspinigius, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro daugiau kaip 73 proc. per metus (365 d. x 0,2 = 73 proc.), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini.

Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažina iki 14,06 Eur (156,24 Eur x 0,05 proc.) x 180 d. = 14,06 Eur) (CK 6.71 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris yra minimalus, todėl ieškovei iš atsakovės žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Be to, ieškovė prašo priteisti 20 Eur išlaidų už advokato Mindaugo Klemenio paslaugas.

Pažymėtina, jog CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas numato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti, be kita ko, ir advokatai. CPK 56 straipsnio 4 dalis numato, kad neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Ieškovės vardu ieškinį pasirašė ir teismui pateikė ieškovės direktorius. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 17 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., numato, kad asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje (1 dalis). Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijose ir įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms pareigoms (2 dalis). Advokatas Mindaugas Klemenis iki 2020 m. sausio 17 d. ėjo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjo pareigas (Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 19 d. dekretu Nr. 1K-171 atleistas iš teisėjo pareigų savo noru). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan., (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 18 punktą).

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-392-210/2020, nurodė, kad Mindaugas Klemenis paskutinius vienus metus dirbo Telšių apylinkės teisme, o įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, šiuo atveju Telšių apylinkės teismas, priklauso teismų sistemai – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje, taigi atstovavimas negalimas Telšių, Mažeikių ir Akmenės rūmuose (Žr., nutarties 19 punktą).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Mindaugas Klemenis negali atstovauti ieškovę teisme, kuriame advokatas dirbo teisėju, todėl nepriteistinos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato Mindaugo Klemenio paslaugas.

Pažymėtina ir tai, kad advokato Mindaugo Klemenio ir ieškovės UAB „Besmegeniai“ sudaryta atstovimo sutartis iš esmės yra ydinga ir klaidinanti ieškovę, nes nurodyta, kad advokatas gali atstovauti visuose teismuose, nors iš esmės jis negali atstovauti ieškovės Telšių apylinkės teisme.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei praneština viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje paskelbiant pranešimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ž. P. (Opryško), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020:

- 156,24 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 24 ct) skolą;

- 14,06 Eur (keturiolikos eurų 06 ct) delspinigius;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (170,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.