Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. kovo 15 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M., prašydama pakeisti 2011 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-155/11 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo J. M. nepilnametės dukters D. M. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo J. M. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2011 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu patvirtinus tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Minėtos sutarties 2 punkte nustatyta, jog nepilnametės dukters išlaikymui vaiko tėvas J. M. mokės periodinę išmoką po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį. Ieškovė patikslino, jog priimant nurodytą teismo sprendimą, nepilnametei dukrai buvo 5 metai, šiuo metu mergaitė yra paauglė, jai 12 metų. Nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi. 2014 m. ieškovė susilaukė antro vaiko - sūnaus D. B., berniukui šiuo metu yra 4 metai. Sūnaus tėvas šiuo metu yra bedarbis, tačiau pagal galimybes teikia išlaikymą berniukui. Ieškovė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas dasrbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 550,00 Eur. Ieškovė su vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kurio išlaikymui reikia skirti apie 150,00 Eur į mėnesį (įvertinus šildymo sezoną). Nepilnametė D. M. lanko 7 klasę, pietūs mokykloje kainuoja apie 60,00 Eur į mėnesį (3,00 Eur į dieną). Kiekvienais metais dukrai reikia pirkti prekes mokyklai, t. y.: sąsiuvinius, užduočių sąsiuvinius, kanceliarines priemones, sportinę aprangą, kuprinę ir kt., tam ieškovė vidutiniškai išleidžia apie 50,00 Eur per mėnesį. Praeitais mokslo metais dukra lankė baseiną (apie 30,00 Eur/mėn.) ir šokius (10,00 Eur/mėn.), šiais mokslo metais norėtų pratęsti lankymą, tačiau šokių būrelio kaina šį sezoną jau yra pakilusi. Kadangi D. labai patinka šokti, ji norėtų lankyti ir papildomą kitokio stiliaus šokių būrelį, bet šiuo metu nėra galimybės už jį sumokėti. Kiekvieno iš vaikų vaistams ir vitaminams per mėnesį reikia vidutiniškai apie 20,00 Eur. Mergaitės dantų taisymui per metus ieškovė išleidžia apie 80,00 Eur; maitinimui (be mokyklos pietų) skiriama papildomai dar apie 100,00 Eur į mėnesį (apie 3,00 - 4,00 Eur į dieną). Vis daugiau pinigų reikia skirti mergaitės drabužių ir avalynės pirkimui (apie 50,00 Eur/mėn.), higienos priemonėms. Mergaitė yra paauglė, o tokio amžiaus vaikų laisvalaikiui skiriamos lėšos taip pat priskirtinos prie būtinų poreikių (draugų gimtadieniai, mokyklos renginiai), kuriems išleidžiama bent po 10,00 Eur į mėnesį. Dukrą reikia nuvesti į kiną ar teatrą, pirkti knygas, žurnalus, atidėti lėšų atostogoms, ir tam reikia atidėti bent po 50,00 Eur/mėn. Prie būtinųjų poreikių taip pat priskirtini ir mobilusis telefonas bei kompiuteris. Iš viso nepilnametės D. M. išlaikymui per mėnesį reikia skirti bent apie 450,00 Eur. Ieškovė motyvuoja tuo, jog susilaukus sūnaus bei pasikeitus ekonominei aplinkai, t. y., išaugus kainoms, jos finansinė padėtis pablogėjo. Nurodė, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės žiniomis, jis dirbo picerijoje Vilniuje, niekada nesiskundė savo darbo užmokesčiu (tomas 1, e. b. l. 1-4).

Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog nuo 2011 m., kai buvo nutraukta šalių santuoka ir nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, situacija pasikeitė. Tuo metu nepilnametė D. lankė darželį, dabar lanko mokyklą, mokosi 7 klasėje. Mergaitė lanko šiuos būrelius: estradinius šokius (14 Eur per mėnesį bei papildomos išlaidos šokių drabužiams, tokiems kaip džinsai, bateliai), chorą mokykloje (nemokamas); skautų būrelį mokykloje (nemokamas, kainuoja tik šio būrelio vykdomos kelionės); nuo 2019 m. sausio 11 d. lankys anglų kalbos būrelį (20 Eur per mėnesį). Ieškovė nurodė, jog esant galimybei, dukra dar norėtų lankyti kitokio pobūdžio šokių užsiėmimus (kainuotų 30 Eur per mėnesį) bei gitaros užsiėmimus (kainuotų 20 Eur per mėnesį). Ieškovė paaiškino, jog mergaitei augant, keičiasi (auga) ir jos poreikiai, didesnės išlaidos patiriamos drabužiams, higienos prekėms, patiriamos papildomos išlaidos telefonui (prieš dvejus metus pirktas dukters telefonas neseniai sudužo, teko pirkti naują, išlaidos dukters telefonui sudaro 18 Eur per mėnesį), 2018 m. taip pat teko pirkti naują kompiuterį, kainavusį 285,96 Eur. Pasiūlius atsakovui prisidėti prie kompiuterio pirkimo, jis sutiko 20 Eur suma prisidėti prie vaiko išlaikymo. Dukra turi draugų, nori lankytis jų gimtadieniuose, kuriuose jubiliato dovanai paprastai skiriama apie 20 Eur. Pietūs mokykloje dienai kainuoja 2,40 Eur. R. M. nurodė, jog be šalių nepilnametės dukters turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų D. B.. Ieškovės šeima, t. y., ieškovė, du jos nepilnamečiai vaikai ir draugas gyvena bute (duomenys neskelbtini). Maistui per mėnesį šeima skiria apie 400 Eur. Šalių nepilnametę dukrą D. M. išlaiko ieškovė (skiria daugiau nei 200 Eur per mėnesį), 130 Eur dukters išlaikymui skiria atsakovas, tačiau šios sumos (iš viso 330 Eur per mėnesį) dukrai išlaikyti nepakanka, todėl ieškovei padeda jos tėvai. Atsakydama į klausimus ieškovė nurodė, jog dukra rimtų sveikatos problemų neturi, tačiau neseniai dukrai susirgus, vien lašiukai į nosį, antibiotikai ir vaistai „Gripex“ jai kainavo apie 30 Eur, vitaminai kainuoja 10 Eur per mėnesį, tiek pat kainuoja ir žuvies taukai. Ieškovė nurodė, jog atsakovas su dukra paskutinį kartą matėsi vasarą, buvo su dukra nuvykęs į delfinariumą, nuo rugsėjo mėnesio bendravimas su dukra nutrūko, atsakovas nebeskambina dukrai, per Kalėdas, Naujuosius metus jos net nepasveikino.

2018 m. lapkričio 23 d. atsakovas J. M. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, o prašoma priteisti 200,00 Eur išlaikymo suma yra neproporcinga, neatitinkanti realių vaiko poreikių ir abiejų tėvų finansinių galimybių. Atsakovas sutiktų padidinti mokamą išlaikymo dydį iki 150,00 Eur, nes tokia suma yra adekvati atsižvelgiant į dukters poreikius ir abiejų šalių finansinę padėtį. Didesnės sumos atsakovas neturi galimybės mokėti. Nurodė, kad ieškovė vaiko poreikių lentelėje nepagrįstai nurodė didesnes sumas, kad bendra išlaidų suma būtų didesnė, nors iš tiesų tokios išlaidos dukters išlaikymui nėra patiriamos. Pažymėjo, jog ieškovė vaikui kiekvieną mėnesį skiria 490,00 Eur sumą, tačiau jos pačios darbo užmokestis yra nepilni 500,00 Eur, be to, ji turi dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovo žiniomis, ieškovė tikėtinai turi būsto paskolą, už kurią kas mėnesį privalo mokėti bankui įmokas, bute ieškovė gyvena su antro vaiko tėvu, kuris yra bedarbis, todėl ieškovė turi išlaikyti – patenkinti būtiniausius poreikius, ne tik savo ir savo dviejų vaikų, bet ir sugyventinio. Atsakovo nuomone, 100,00 Eur suma per mėnesį maistui nurodyta nepagrįstai per didelė, tikėtina, kad ši suma galėtų siekti 60,00 – 70,00 Eur (be maitinimo mokykloje). Pagal ieškovės skaičiavimus, jos visa šeima maistui per mėnesį turėtų išleisti apie 580 Eur (160,00 x 3 + 100,00 Eur sūnui), nors ieškovė tiek net neuždirba. Vertinant ieškovės pateiktą vidurkį, kiekvienam asmeniui tenkanti buto išlaikymo dalis yra 37,50 Eur. 30,00 Eur suma vaistams ir vitaminams yra nepagrįstai per didelė ir turėtų būti mažinama iki 10,00 Eur, kadangi ieškovė neįrodė, jog reikalinga būtent tokia suma. Atsakovas nesutinka ir su paskaičiuotomis išlaidomis mokyklai bei mokyklos maitinimui, teigia, kad mokykloje pietūs kainuoja mažiau nei 3,00 Eur, o kanceliarinės prekės yra perkamos mokslo metų pradžioje vieną kartą į metus, todėl ši suma galėtų siekti 70,00 Eur/mėn. Atsakovas nesutinka su būreliams skirtų išlaidų paskaičiavimu, kadangi ieškovė pateikė į bylą dvi sutartis dėl dukters lankomų būrelių (4,00 Eur/mėn. – aerobika; 10,00 Eur/mėn. šokiai; viso – 14,00 Eur). Esant finansinėms galimybėms atsakovas neprieštarauja, kad dukra lankytų ir kitus būrelius, tačiau šiuo metu jis neturi galimybės jų finansuoti. Atsakovas sutinka, kad mergaitei reikalingi rūbai ir avalynė, tačiau tokios išlaidos tikrai nėra kasmėnesinės, nes nupirktus batus, striukę, džinsus, palaidinę ir visa kt. gali nešioti visus metus. Atsakovo nuomone, kad galimai 30,00 Eur suma per mėnesį, kas per metus sudarytų 360,00 Eur, yra pakankama nupirkti 12 metų mergaitei drabužių ir avalynės pagal sezoniškumą. Atsakovas sutinka, kad 10,00 Eur suma yra pakankama laisvalaikio išlaidoms, nes šventės ir gimtadieniai nebūna kiekvieną mėnesį. Ieškovė nurodo, kad kas mėnesį kaupia atostogoms po 50,00 Eur (per metus sukaupia 600,00 Eur) - tokia suma yra tikrai nemaža nepilnamečiui vaikui. Atsakovas mano, kad protinga suma atidėti atostogoms būtų 25,00 Eur/mėn., kas per metus sudaro 300,00 Eur. Atsakovo nuomone, 10,00 Eur mobiliajam telefonui per mėnesį yra pakankama suma. Dėl nenumatytų išlaidų šalys negali piktnaudžiauti ir prašyti teismo priteisti išlaidas, kurios ne tik nėra įrodytos, tačiau ir neaišku, ar apskritai bus patiriamos, todėl su tokiomis atsakovas nesutinka. Atsakovo nuomone, vaiko poreikiams kas mėnesį ieškovė išleidžia ne daugiau, kaip 280,00 Eur, taigi reali vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma, kuri gali būti priteisiama iš atsakovo yra 140,00 Eur, tačiau atsakovas sutinka padidinti mokamą sumą iki 150,00 Eur. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, turi rimtų sveikatos problemų - jam yra nustatyti pradiniai osteochondrozės (degeneracinė tarpslankstelinių stuburo diskų liga, pažeidžianti stuburą) požymiai, diskų medialinės išvaržos, dėl ko jo darbo paieška yra apribota. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jis gyvena su motina A. M. ir močiute I. A., kuri yra ligota ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Kadangi atsakovo motina dirba, šiuo metu močiutę prižiūri atsakovas ir tai yra dar viena iš priežasčių, kuri riboja jo įsidarbinimą. Atsakovas padeda motinai išlaikyti gyvenamąjį namą, perka malkas, briketus, kurie per metus kainuoja apie 400,00 Eur, prisideda mokėjimais už elektrą (kas mėnesį apie 25,00 - 19,00 Eur), taip pat šiukšlių išvežimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų dukters išlaikymui skirti 150 Eur ir jau pora mėnesių dukters išlaikymui skiria šią sumą. Atsakovas paaiškino, jog jis šiuo metu prižiūri aklą močiutę, taip pat turi įvairių išlaidų, t. y.: namo, kuriame gyvena, išlaikymui; moka už internetą/televiziją bei laidinį telefoną, kuriuo naudojasi kartu gyvenanti močiutė, atsakovas taip pat moka už dujas, už elektrą (apie 30 Eur per mėnesį), už motinos (8 Eur per mėnesį) bei savo (16 Eur per mėnesį) mobilaus ryšio telefonus. Taip pat per sezoną yra reikalinga įsigyti 2-3 mašinas malkų būsto šildymui, kainuojančias kiekviena po 120 Eur, papildomai perka briketus, vaistus močiutei. Atsakovas paaiškino, kad jog išlaidos močiutei sudaro apie 150 Eur per mėnesį, neseniai pirko močiutei biotualetą, kilimą. Atsakovas paaiškino, jog jis gyvena kartu su motina bei močiute name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Visas išlaidas, susijusias su namo išlaikymu, komunalinių mokesčių mokėjimu, moka atsakovas, motina perka maistą, o močiutė sau vaistus. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Jo gaunamos išmokos pirmuosius tris mėnesius sudarys 400 Eur per mėnesį, o sekančius tris mėnesius po 300 Eur per mėnesį. J. M. paaiškino, kad turi sveikatos problemų. Jam yra diagnozuota osteochondrozė, dvi stuburo išvaržos (viena 2011 m., kita 2017 metais), tai riboja jo darbingumą, negali kelti sunkių svorių, būta atvejų, kai „atima“ ranką ar koją, reikalinga specialus juosmens diržas bei lengvesnis darbas, t. y., jis negali dirbti pilną darbo dieną, negali dirbti stovimo darbo. Atsakydamas į klausimus atsakovas nurodė, jog neįgalumas jam nėra nustatytas, darbingumas nėra apribotas, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas paaiškino, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios jis šiuo metu nedirba, yra ta, kad reikia namą prižiūrėti, atnešti malkų, jį pakūrenti, be to, atsakovas rūpinasi sergančia močiute. J. M. paaiškino, kad jo motina yra dirbanti, dirba indų plovėja slenkančiu darbo grafiku (1 dieną dirba, 2 dienos laisvos), jai iki išankstinės pensijos trūksta 2 metų, todėl ji šiuo metu negali mesti darbo ir rūpintis močiute. Atsakovas nurodė, jog jis yra įgijęs virėjo specialybę, vasaros laikotarpiu dirbo sezoninį darbą pajūryje, per vasarą gautas darbo užmokestis, įskaitant ir arbatpinigius, sudarė 4500 Eur. Šiuo metu ieško įvairių darbo pasiūlymų. Nors yra įgijęs ne vieną specialybę, dirbęs virėju, picų kepėju, produkcijos surinkėju paukštyne, vairavęs autokraną, surenkantį paletes, bei dirbęs įvairius kitus darbus, tokius kaip stiklo šlifavimas, plastikinių langų, seifo tipo durų statymas, stiklinių namų statymas, stiklinių paketų darymas, aliuminių konstrukcijų frezavimas, šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos būklės didžiosios dalies minėtų darbų dirbti nebegalėtų, kadangi negali kelti didelių svorių, negali dirbti stovimo darbo. Pasisakydamas dėl nepilnametės dukters poreikių, atsakovas nurodė, jog jo manymu, dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 250 Eur, iš kurių jis sutiktų skirti 150 Eur (ši suma galėtų būti skiriama būreliams (70 Eur) ir maistui (70 Eur), o likusius 100 Eur turėtų skirti ieškovė (ši suma galėtų būti skiriama drabužiams ar kt.). Atsakovas nurodė, jog jis jau du mėnesius teikia faktiškai didesnį išlaikymą, nei numatytas teismo sprendime, perveda po 150 Eur per mėnesį. Atsakovo manymu, dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra nepagrįstai didelės. Atsakovo vertinimu, pietūs mokykloje gali kainuoti 2 Eur, maistas namuose – 70 Eur, būsto išlaidos vaikui neturėtų būti priskiriamos, vėliau patikslino, jog lieka prie atsiliepime išdėstytos pozicijos šiuo klausimu (vaiko dalis būsto išlaikyme sudaro 37,50 Eur), vaistų, vitaminų, higienos išlaidos mažintinos iki 10 Eur per mėnesį, mokyklos išlaidos ir maistas mokykloje mažintinos iki 70 Eur per mėnesį, išlaidos būreliams sudarytų 14 Eur (šokių būrelis, kurį dukra lanko), anglų kalbos pamokos yra reikalingos, išlaidos drabužiams ir avalynei mažintinos iki 30 Eur per mėnesį, laisvalaikio išlaidos iki 10 Eur per mėnesį; atostogoms kaupiamos išlaidos – iki 25 Eur per mėnesį, mobilaus telefono, interneto išlaidos – iki 10 Eur per mėnesį, nenumatytos išlaidos pripažintinos nepagrįstomis. Atsakovas sutiko, kad dukrai augant, jos poreikiai didėja, yra patiriama papildomų išlaidų, tokių kaip išlaidos šokių būreliui, ar šokių drabužiams įsigyti, išlaidos telefonui, išlaidos mokykloje, kurios nebuvo patiriamos anksčiau.

Teismo posėdžio metu byloje apklausta liudytoja A. M. nurodė, jog yra atsakovo motina. Liudytoja nurodė, jog atsakovas bendrauja ir rūpinasi savo dukra, vasarą dukra lankėsi Šventojoje, kur atsakovas dirbo. A. M. nurodė, jog kiek jai yra žinoma, atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, kur gauna 400 Eur per mėnesį, kiek anksčiau uždirbdavo, jai nėra žinoma, atsakovas minėjęs, kad „minimumą“. J. M. šiuo metu nedirba, nes laukia lengvesnio darbo, padeda prižiūrėti liudytojos motiną, atsakovo močiutę, rūpinasi namu, jį prižiūri, žiemos metu rūpinasi, kad name būtų atnešta malkų, pakūrenta krosnis. Šių darbų liudytoja teigė negalinti daryti dėl stuburo problemų. Be to, pasak liudytojos, J. M. taip pat prisideda prie būsto išlaikymo (pvz. liepos, rugpjūčio mėnesiais yra davęs po 200 Eur malkoms, nupirkęs močiutei biotualetą, kainavusį 100 Eur, moka už televiziją, internetą (24 Eur per mėnesį), už savo (apie 20 Eur) bei liudytojos (7 Eur) telefonus, apmoka išlaidas už elektrą (apie 30 Eur per mėnesį). Liudytoja nurodė, jog namas, kuriame gyvena su atsakovu bei savo motina, priklauso jai nuosavybės teise. A. M. turi finansinių įsipareigojimų, kadangi buvo paėmusi kreditą būsto remontui. Šiuo metu jos mokėtinos įmokos kredito grąžinimui sudaro 150 Eur per mėnesį, kreditą turėtų padengti per trejus metus. Atsakovas liudytojai skiria apie 50 Eur per mėnesį. Atsakydama į klausimus A. M. nurodė, jog jos motinos gaunama pensija per mėnesį sudaro apie 280 Eur, iš šios sumos apie 100 Eur yra skiriama vaistams, o likusią sumą (apie 150 Eur) motina taupo (atsideda laidotuvėms). Šiuo metu yra pradėję rengti dokumentus liudytojos motinos slaugai įforminti. Kiek liudytojai yra žinoma, šiuo metu atsakovui yra siūlomas picų kepėjo darbas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis darbas jam netinka. Atsakovas norėtų dirbti krovėjo darbą sandėlyje, taip pat galėtų dirbti su keltuvu. Pasak liudytojos, atsakovas yra minėjęs, jog tokį darbą dirbti galėtų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl nepilnametės D. M.. Išvadoje nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dukrai po 200,00 Eur/mėn. galimai užtikrintų nepilnametės interesus ir galėtų patenkinti vaiko poreikius. Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovei priklausančiame 3 kambarių bute su patogumais gyvena ieškovė, nepilnametė D. M., nepilnametis D. B. ir ieškovės sugyventinis. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. R. M. nurodė, jog dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, klientų aptarnavimo specialiste, jos pajamas sudaro darbo pajamos 520,00 Eur/mėn., išmoka vaikui 45,00 Eur/mėn. Atsakovo namuose nebuvo, tačiau paskambinęs telefonu teigė, kad nesutinka su vaiko motinos prašymu padidinti priteistą vaiko išlaikymo dydį, kadangi, jis turi abejonių, ar šie pinigai bus naudojami vaiko poreikiams tenkinti. D. M. lanko (duomenys neskelbtini) licėjų, taip pat choro, skautų bei šokių būrelius. D. nurodė, jog su mama sutaria puikiai. Nepilnametė teigė, kad santykiai su tėvu pasikeitė ir pablogėjo tuomet, kai tėvas sužinojo, jog motina kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Pasak D., ji gavo iš tėčio žinutes, kuriose rašoma „Pamiršk mane, daugiau man neskambink“, šios žinutės ją šokiravo. D. teigė, kad paskutinį kartą su tėčiu matėsi vasarą, buvo nuvykę kartu į Klaipėdą. Institucija byloje pateikė išvadą, jog ieškovės prašomas priteisti (padidinti) išlaikymas dukrai po 200 Eur per mėnesį galimai užtikrintų nepilnametės interesus ir galėtų patenkinti vaiko poreikius (tomas 1, e. b. l. 144-148).

Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (tomas 2, e. b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą D. M., gimusią (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad dukters išlaikymui atsakovas mokės po 450 Lt (130,32 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (tomas 1, e. b. l. 5-6).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y., laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas patvirtino 2011 m. liepos 13 d. sprendimu, vaikui buvo penkeri metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė, teikdama papildomus įrodymus byloje, pateikė dukters D. M. poreikių lentelę (tomas 1, e. b. l. 23). Minėtoje lentelėje ieškovė nurodė, kiek vidutiniškai per mėnesį yra skiriama dukters poreikiams, tokiems kaip: 1) maistui - 100 Eur/mėn.; 2) būsto išlaikymui (dukters daliai) - 50 Eur; 3) vaistams, vitaminams, higienos prekėms - 30 Eur/mėn.; 4) mokyklos išlaidoms (sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, pratyboms, kuprinei) bei maitinimui mokykloje (teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad pietūs mokykloje dienai kainuoja 2,40 Eur) – 110 Eur/mėn.; 5) būreliams - 35 Eur/mėn.; 6) drabužiams, avalynei - 50 Eur/mėn.; 7) laisvalaikio išlaidoms (draugų gimtadieniams, kinui, teatrui, žurnalams) - 20 Eur/mėn.; 8) atostogoms kaupiamoms išlaidoms - 50 Eur/mėn.; 9) mobiliam telefonui, internetui - 15 Eur/mėn.; 9) nenumatytoms išlaidoms - 30 Eur/mėn. Pasak ieškovės, išlaidų, patiriamų dukros poreikiams tenkinti, suma per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 490 Eur.

Ieškovė, siekdama pagrįsti dukters poreikius, į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, sudarytas sutartis dėl dukters popamokinės veiklos (būrelių lankymo) (tomas 1, e. b. l. 11, 19-20, tomas 2, e. b. l. 33-34). Tiek pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jų keturių asmenų šeima maistui namuose per mėnesį vidutiniškai išleidžia 400 Eur, kas sudarytų apie 100 Eur vienam šeimos nariui. Teismo vertinimu, 100 Eur per mėnesį suma nepilnamečio vaiko maitinimui bei 2,40 Eur per dieną suma išlaidoms maistui mokykloje yra protinga ir pagrįsta. Taip pat tikėtina, kad 12 metų mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 50 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 50 Eur. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad išlaidos būstui per mėnesį sudaro apie 100 Eur (vasaros metu) (tomas 1, e. b. l. 13, 14) ir apie 200-257 Eur (žiemos metu) (tomas 1, e. b. l. 12 , tomas 2, e. b. l. 32), skaičiuojant išlaidų vidurkį (164 Eur per mėnesį) vienam šeimos nariui tenkanti būsto išlaidų dalis sudarytų 41 Eur. Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog išlaidos dukters mobiliam telefonui, internetui vidutiniškai sudaro apie 15 Eur per mėnesį, tuo tarpu iš teismui rašytinių paaiškinimų ir teismo posėdžio metu duotų ieškovės parodymų matyti, jog šios išlaidos realiai yra didesnės ir vien išlaidos už įsigytą telefono aparatą per mėnesį sudaro 18 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 15, 21). Be to, teismo posėdžio metu ir atsakovas nurodė, jog per mėnesį 3-4 kartus yra pildęs dukters mobiliojo ryšio sąskaitą. Ieškovės nurodytos išlaidos dukters būreliams apmokėti, sudarančios per mėnesį 35 Eur, vertintinos kaip įrodytos ir pagrįstos (tomas 1, e. b. l. 19-20). Kartu pažymėtina, jog be šių ieškovės nurodytų išlaidų dukters popamokinei veiklai apmokėti, pati nepilnametė, apklausta vaiko teisių apsaugos specialistų nurodė, jog jos lankomas skautų būrelis per mėnesį kainuoja 9-10 Eur (tomas 1, e. b. l. 148). Ieškovės nurodytas išlaidas dukters laisvalaikiui (draugų gimtadieniams, kinui, teatrui, žurnalams), sudarančias 20 Eur per mėnesį, teismas taip pat pripažįsta protingomis ir pagrįstomis. Teismas pažymi, jog apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė sutinkantis, kad per mėnesį dukrai yra reikalinga bent viena pramoga. Atsakovas taip pat nurodė, jog su dukra yra buvęs kine, ledo arenoje, vandens parke, laipiojimo parke. Pasak atsakovo, jo su dukra leidžiamo laisvalaikio išlaidų kaina svyruodavo, tačiau jis yra išleidęs ir 50 Eur.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog jų nepilnametė dukra neturi didelių sveikatos problemų. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, apgrindžiančių aplinkybę, jog dukrai kas mėnesį skiriamos išlaidos vaistams, vitaminams bei higienos priemonėms sudaro 30 Eur. Atsižvelgiant į šalių duotus paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas šias išlaidas mažina pusiau ir pagrįsta bei įrodyta pripažįsta 15 Eur per mėnesį sumą.

Teismui pateiktoje šalių nepilnametės dukters poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog dukters atostogoms kaupiamos išlaidos sudaro 50 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat pateikė teismui sudarytą turizmo paslaugų teikimo sutartį, iš kurios matyti, jog ieškovės šeima 2019 m. birželio mėnesį yra suplanavusi kelionę į Bulgariją (tomas 1, e. b. l. 172). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog sutartyje yra nurodomos skirtingos asmenų kelionės kainos (191,70 Eur, 359 Eur ir 405 Eur), o įprastai suaugusių asmenų kelionės kaina yra didesnė, o vaikų (nagrinėjamu atveju – D. B., kuris sutartyje nurodomas kaip „vaikas“) – mažesnė, teismas pripažįsta įrodytą aplinkybę, jog D. M. vasaros atostogoms yra planuojam skirti 359 Eur. Įvertinus aplinkybę, jog atostogoms skiriamas išlaidas sudaro ne tik kelionės kaina, o ir atostogų metu patiriamos išlaidos, teismas pripažįsta protingomis ir pagrįstomis 400 Eur dydžio išlaidas, kas vidutiniškai sudarytų apie 33 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog tenka patirti ir nenumatytų išlaidų, susijusių su dukters poreikių patenkinimu. Tokiomis išlaidomis laikytinos mobilaus telefono taisymo išlaidos, sudarančios 57 Eur (tomas 2, e. b. l. 29-30). Teismo vertinimu, prie šių išlaidų galima būtų priskirti ir ieškovės patirtas išlaidas kompiuterio įsigijimui, sudarančias 281,96 Eur (tomas 1, e. b. l. 22). Teismas taip pat sutinka su ieškovės paaiškinimais, jog nenumatytų išlaidų tenka patirti pvz., suplyšus avalynei, sugedus mobilaus ryšio telefonui ar pan. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta ieškovės nurodytas 30 Eur per mėnesį nenumatytas išlaidas, susijusias su dukters poreikių tenkinimu.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios ir pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters D. M. išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 450 Eur suma.

Nuo 2011 m. liepos 13 d., kuomet šalių dukrai buvo penkeri metai ir kuomet teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 450 Lt (130,32 Eur) per mėnesį, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių, mobilaus ryšio ir kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2011 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Teismas daro išvadą, kad 2011 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga ne mažesnė, nei 450 Eur per mėnesį suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Vertinant šalių turtinę padėtį, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 125, 128-129), atsakovas nekilnojamojo turto, priklausančio jam nuosavybės teise, neturi (tomas 1, e. b. l. 125). Juridinių asmenų registro duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovo vardu taip pat nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (tomas 1, e. b. l. 126, 132). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (viena jų išregistruota iš dalyvavimo eisme dėl techninės apžiūros ir/ar draudimo nebuvimo), kurių vertė atsižvelgiant į pagaminimo datą, tikėtina, jog nėra itin didelė (tomas 1, e. b. l. 131). Ieškovė yra įregistruota vienos transporto priemonės valdytoja (nuosavybės teisės į šią transporto priemonę ieškovės vardu nėra įregistruotos) (tomas 1, e. b. l. 130). Įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie šalis nėra (tomas 1, e. b. l. 115, 122-124). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovo atžvilgiu šiuo metu nėra pradėta vykdomųjų bylų (visos vykdomosios bylos yra užbaigtos) (tomas 1, e. b. l. 109-114, 116-121). Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė iki 2019 m. birželio mėnesio turintis finansinių įsipareigojimų už įsigytą planšetinį kompiuterį, kurie sudaro 20 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, jog be šalių nepilnametės dukters D. ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų D. B., o atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie šalių gaunamas pajamas, matyti, jog ieškovė nuo 2017 m. birželio mėnesio dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, ir jai priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 586-685 Eur (tomas 1, e. b. l. 35-75, tomas 2, e. b. l. 6-7). Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 550 Eur. Atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau 2018 metais yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį sudarė nuo 494 Eur iki 1466 Eur (tomas 1, e. b. l. 76-108). Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sudarė 800-1000 Eur. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu nedirba. Darbo sutartis su paskutiniuoju darbdaviu - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d., pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui (tomas 1, e. b. l. 186-187). J. M. nurodė, jog yra registruotas darbo biržoje, gauna 400 Eur dydžio išmoką. Atsakovas nurodė, jog pagrindinės priežastys, sąlygojančios jo nedarbą, yra sergančios močiutės priežiūra bei sveikatos problemos, ribojančios jo galimybes dirbti.

Vertindamas šias priežastis teismas pažymi, jog įstatymas numato tėvams imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus tėvus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovo motina A. M. yra darbingo amžiaus, dirbanti, dar nėra sulaukusi amžiaus, suteikiančio teisę į senatvės pensiją, todėl būtent jai, o ne atsakovui J. M., tenka pareiga išlaikyti motiną (atsakovo močiutę) I. A.. CK 3.237 straipsnis pilnamečiams vaikaičiams numato pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus senelius tik tais atvejais, kai tai leidžia jų finansinės galimybės. Nagrinėjamu atveju, išklausius byloje atsakovo paaiškinimų bei liudytojos, atsakovo motinos A. M. parodymų, galima daryti išvadą, jog atsakovas savanoriškai prisiima pareigą rūpintis senele I. A. bei finansiškai prisidėti prie jos išlaikymo ir šia aplinkybe grindžia negalėjimą didesne dalimi prisidėti prie vienintelio turimo nepilnamečio vaiko išlaikymo, kai tuo tarpu pati senelė dalį savo asmeninių lėšų skiria taupymui. Atsakovas nurodė, jog jis vienintelis skiria lėšas gyvenamojo namo išlaikymui, teikiamoms paslaugoms apmokėti (moka už elektrą, dujas, perka malkas, briketus), nepaisant to, jog name gyvena trys asmenys, kurie visi turėtų prisidėti prie šių išlaidų dengimo. Aplinkybę, jog atsakovas nėra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti senele, patvirtina tiek ieškovo, tiek ir liudytojos A. M. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, jog vasaros laiku, kai atsakovas dirbo pajūryje, senele rūpinosi atsakovo motina A. M., kurios darbo grafikas iš dalies yra tam tinkamas (dirbama 1 dieną, o vėliau 2 dienos yra laisvos), bei kiti giminaičiai (brolienė), šiuo metu yra rengiami dokumentai slaugai nustatyti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis nėra vienintelis I. A. vaikaitis, dar turi brolį, gyvenantį Vilniuje, tačiau pasak atsakovo, šis negalintis rūpintis senele, nes privalo išlaikyti savo sutuoktinę bei nepilnametį vaiką. Tuo tarpu pats atsakovas, savanoriškai prisiimdamas finansinę pareigą prisidėti prie senelės išlaikymo, tokiu būdu ignoruoja turimos vienintelės šalių nepilnametės dukters poreikius. Tokie atsakovo veiksmai nepripažintini sąžiningais jo nepilnametės dukters atžvilgius. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo artimiesiems giminaičiams, kuriais atsakovas turi moralinę, o ne teisinę pareigą rūpintis.

Sprendžiant dėl atsakovo sveikatos būklės bei jos įtakos atsakovo darbingumui pažymėtina, jog kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, stuburo išvaržos jam buvo diagnozuotos atitinkamai 2011 ir 2017 metais. 2018 m. gruodžio 28 d. medicininio išrašo duomenimis, J. M. stuburo išvaržos buvo diagnozuotos nuo 2013 m. (tomas 1, e. b. l. 199). Atsakovas taip pat nurodė, jog esant tokioms diagnozėms, darbingumas nėra ribojamas, neįgalumas nenustatomas, o yra taikomos reabilitacijos. Bylos duomenimis nustatyta, jos reabilitacijos buvo taikomos ir atsakovui (tomas 1, e. b. l. 156). Aplinkybę, jog atsakovo sveikatos būklė ženkliai neįtakoja jo galimybių įsidarbinti, dirbti fizinį darbą patvirtina byloje nustatytas faktas, jog atsakovas 2018 m. vasarą tris mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju ir kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, per šį laikotarpį užsidirbo 4500 Eur, kas vidutiniškai sudarytų apie 1500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šią byloje nustatytą aplinkybę, kritiškai vertintina teismo posėdžio metu atsakovo išsakyta nuomonė, jog šiuo metu dėl sveikatos būklės jis jau nebegalintis pilną darbo dieną dirbti stovimo darbo, įskaitant ir picų kepėjo ar virėjo darbą. Be to tiek atsakovas, tiek ir liudytoja A. M., patvirtino, jog namuose būtent atsakovas atlieka fizinius darbus, susijusius su apsirūpinimu malkomis, briketais, jų atnešimu į namus ir pan., kadangi atsakovo motina dėl savo sveikatos būklės bei turimų stuburo problemų šių darbų atlikti negali. Sprendžiant, ar atsakovas maksimaliai išnaudoja galimybes susirasti darbą, dirbti bei užsidirbti lėšų, kurių dalį galėtų skirti didesniam nepilnametės dukters išlaikymui, atsižvelgtina į liudytojos A. M. parodymus, kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu atsakovui yra siūlomas picų kepėjo darbas picerijoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sūnui šis darbas netinka. Jis norėtų dirbti sandėlyje kroviku arba dirbti su keltuvu, kadangi tokį darbą sugebėtų dirbti ir anksčiau jau yra dirbęs. Pažymėtina, jog pats atsakovas, apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, jog anksčiau yra dirbęs keltuvo vairuotoju, tačiau nurodė, jog šiuo metu tokio darbo dirbti nebegalėtų dėl sveikatos būklės.

Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog atsakovas yra nedarbingas ar neįgalus, todėl preziumuojama, jog jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė aplinkybių, trukdančių atsakovui susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą bei gauti pajamas. Priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio (ieškinys teisme gautas 2018 m. rugsėjo 24 d.) nededa maksimalių pastangų susirasti darbą, dirbti pilną darbo dieną ir uždirbti jo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbo užmokestį, iš kurio galėtų būti teikiamas didesnis išlaikymas dukrai.

Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui 2011 m. liepos 13 d. sprendimu patvirtinant šalių sutartą išlaikymo vaikui dydį, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai, nebuvo nustatyta, jog išlaikymas nustatytas nukrypstant nuo lygių dalių. Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, turėdama dar vieną išlaikytinį, prašo teismo iš atsakovo priteisti net mažiau nei pusę nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., po 200 Eur per mėnesį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, pakeičiant 2011 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. rugsėjo 24 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai D. M., sudarantį po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė R. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti ieškininiai reikalavimai yra patenkinti pilnai.

Ieškovė, pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,81 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (200-130,32 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 3,54 Eur, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė R. M. už advokato padėjėjos pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas bei atstovaujant ieškovės interesus teisme sumokėjo 250,00 Eur (tomas 1, e. b. l. 170, 175, tomas 2, e. b. l. 22). Šios išlaidos atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas, rekomenduojamus priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, vertintinos kaip pagrįstos, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo J. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniai, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti 2011 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-155/2011 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 24 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskiriant valdyti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,35 Eur (dvidešimt du eurus 35 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.