- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-293-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01404-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- E. K., V. K., M. V., S. K., G. K., E. M., R. P., A. K., V. G., R. K., D. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo B. K. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikšto atsakovams: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys: E. K., V. K., M. V., S. K., G. K., G. K., E. M., R. P., A. K., V. G., R. K., D. L., priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. K. pareiškė ieškinį atsakovams: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai).
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio faktinį pagrindą suformulavo nesuprantamai, painiai ir nenuosekliai. Ieškovas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismų ir nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo).
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstyta eilė faktinių aplinkybių, dėl kurių prašoma atlyginti žalą, tačiau nedetalizuota, kurio atsakovo, kokie konkretūs veiksmai padarė ieškovui konkretaus dydžio žalą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vertino, jog, nors ieškovas ir pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju ieškovo suformuluoti prašymai (reikalavimai), ieškinio dalykas bei pagrindas dėl jų nekonkretumo ir painumo civiliniame procese iš esmės negali būti įgyvendinami. Priėmus ieškovo pateiktą ieškinį nagrinėjimui būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, kadangi nebūtų aišku, kam tiksliai ir į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo būtina atsikirsti. Ieškinio faktinis pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus.
7. Teismas vertino, kad ieškiniu iš esmės reiškiamas nepasitenkinimas situacija, kurioje atsidūrė ieškovas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi teisę ieškinyje išdėstyti neigiamą nuomonę ar požiūrį į konkrečius valstybinio valdymo subjektus, pateikti subjektyvų jų veiksmų (neveikimo) vertinimą ir savo kritines pastabas, tačiau ši kritika negali viršyti įprastos kritikos ribų, turi būti adekvati, ja neturi būti siekiama teisei priešingų tikslų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 5 proc. palūkanų nuo bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas gali prašyti iš skolininko priteisti 5 proc. palūkanų nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme, bet ne nuo kitos bylos iškėlimo, todėl šis ieškovo reikalavimas yra prieštaraujantis įstatymui.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė reikiamo skaičiaus (kad po vieną tektų kiekvienai šaliai, tretiesiems asmenims) nei ieškinio, nei jo priedų.
10. Teismas nurodo, kad ieškinyje atsakovais nurodyta Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, tačiau ieškovas savo reikalavimus kildina tikėtina ne tik iš pareigūnų, valstybės tarnautojų, teisėjų neteisėtų teismų veiksmų. Be to, ieškovas atsakovu nurodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių.
11. Teismas sprendė, kad iš ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir kartu su ieškinių pateiktų rašytinių įrodymų ne tik neaišku, iš kokių konkrečių atsakovų veiksmų ieškovui kilo žala, bet taip pat kaip jo kreditorinis reikalavimas 32 494,46 Eur bankroto byloje koreliuoja su atsakovų neteisėtais veiksmais (CPK 135 straipsnio 1 d. 2-4 punktai). Ieškovas teigdamas, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalą, privalo ne abstrakčiai nurodyti ieškinio sumą, o aiškiai ir konkrečiai nurodyti, iš ko ši žala susideda ir kaip teismui teikiami įrodymai patvirtina ieškovo žalos apskaičiavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovas B. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pateikdamas ieškinį Šiaulių apylinkės teismui, ieškovas vadovavosi CPK 135 straipsniu. Ieškinyje nurodė turtinės ir neturtinės žalos dydį ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pateikė dokumentus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamąsias vietas. Nurodė, kad prieštarauja sprendimo už akių priėmimui, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo ar parengiamųjų dokumentų. Taikos sutarties sudarymas yra galimas. Taipogi teismui pranešė, kad kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių, kad jam būtų skirtas advokatas civilinėje byloje. Žinoma, be advokato pagalbos yra sunku teisiškai ir suprantamai išreikšti savo mintis ir pagrįsti teise reikalavimus.
12.2. Turtinė ir neturtinė žala atsirado, kai Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS be jokio teisinio pagrindo buvo taikomos procesinės priemonės, prievartos priemonės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojui komercijai V. K., kuris privalėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) pasirašytą konfidencialų kontraktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo investuotos kreditorių lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
17. CPK 115 straipsnyje ir 138 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, pirmosios instancijos teismas pirma turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.
18. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).
19. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Ieškinyje esantys tam tikri neaiškumai turi būti nagrinėjami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.
20. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisė kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turini reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.
21. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui taip pat nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
22. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys: E. K., V. K., M. V., S. K., G. K., G. K., E. M., R. P., A. K., V. G., R. K., D. L.. Ieškovas nurodė ieškinio dalyką: priteisti ieškovui B. K. 32494,46 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti; Priteisti ieškovui B. K. 10000,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovui B. K. visas teismo bylinėjimo turėtas išlaidas; priteisti ieškovui B. K. penkis procentus metinių palūkanų nuo bankroto iškėlimo (duomenys neskelbtini); atlyginti visiems kreditoriams turtinę ir neturtinę žalą, nurodytiems 2020 m. sausio dienos Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinio dalykas nėra tinkamai suformuluotas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškinio trūkumas gali būti ištaisytas per ieškinio trūkumų institutą, tai nėra pakankamas pagrindas visiškai atsisakyti priimti ieškinį. Iš ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo, ieškovas nurodė, su kokiais veiksmais sieja žalos jam padarymą, nurodė ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos dydį.
24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ieškinio trūkumą – kad ieškovas prašo priteisti 5 proc. palūkanų nuo bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas gali prašyti iš skolininko priteisti 5 proc. palūkanų nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme, bet ne nuo kitos bylos iškėlimo, todėl šis ieškovo reikalavimas yra prieštaraujantis įstatymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti tokį ieškinio reikalavimą, išnagrinėjus iš esmės, tačiau nėra pagrindas nepriimti ieškinį. Be to, šis reikalavimas gali būti tikslinamas vėlesniuose proceso etapuose.
25. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį parengė pats bei ieškinyje nurodė, kad dėl advokato atstovavimo yra pateikęs prašymą Valstybės garantuojančios teisinės pagalbos tarnybai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturint pakankamai teisinių žinių, gali būti sunku parengti visiškai tinkamą ieškinį.
26. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jeigu ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, teismas gali priimti nutartį ir skirti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti ieškovą pateikti procesinių dokumentų originalus ar (ir) tinkamą skaičių procesinių dokumentų priedų ar jų kopijų. Kartu pažymėtina, kad tiek CPK 113 straipsnio 1 dalyje, tiek 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos teismų praktikoje turėtų būti taikomos lanksčiai. Pavyzdžiui, procesinio dokumento priedų teismui gali būti pateikiama mažiau negu pačių procesinių dokumentų ne tik tais atvejais, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 2 dalis), bet ir kai byloje dalyvauja ypač daug asmenų, iš kurių dalis yra tos pačios šeimos nariai, neturintys priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir gyvenantys toje pačioje vietoje.
27. Pažymėtina, jog civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.