Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. P., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) baldų apmušėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamosios M. V. kaltei pagrįsti.

Kaltinamoji M. V., duodama parodymus teisme, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas su nukentėjusiąja L. P., kurio metu kaltinamoji dėl asmeninių paskatų panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. kaltinamoji pripažino sugriebusi L. P. už plaukų ir ištempusi ją į koridorių, ten pargriovusi ant grindų smaugė, mušė rankomis, spardė kojomis, smūgius sudavė į galvą, krūtinę, kojas, ir tokiais smurtiniais veiksmais tyčia ją sužalojo. Kaltinamoji tik neigė aplinkybę, kad mušė L. P. mediniu pagaliu. Be kaltinamosios paaiškinimų, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ir kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios L. P. parodymai, kad kaltinamoji tyčia smurtavo prieš ją, sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, nuo suduotų smūgių jai lūžo du šonkauliai, atsirado kraujosruvos kakle, galvos srityje, ant kojų ir rankų, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina, kad L. P. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau 9 trauminiais poveikiais, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl VIII, IX šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji M. V. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios L. P. sveikatai, padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamoji neigė, kad mušė L. P. mediniu pagaliu. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad ši aplinkybė neįrodyta. Nei pareiškime policijai, nei pirmoje apklausoje nukentėjusioji L. P. neminėjo, kad smūgius kaltinamoji jai sudavė mediniu pagaliu. Apžiūrint įvykio vietą koridoriuje, kur vyko konfliktas, jokie daiktai nerasti. Tik po septynių dienų pati L. P. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui sulaužytą medinį pagalį, teigdama, kad šiuo pagaliu ją mušė M. V.. Iš teismo posėdyje apklausto teismo medicinos specialisto L. U. paaiškinimų seka, kad specialisto apžiūros metu L. P. nenurodė apie medinės lazdos ar kito įrankio panaudojimą, suduodant jai smūgius, o nukentėjusiąjai nustatyti sužalojimai neturi individualių požymių, todėl teigti, kad sužalojimai padaryti būtent tuo mediniu pagaliu (lazda), kurį pateikė L. P., nėra pakankamo pagrindo. Taigi, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, teisme nepavyko pašalinti kilusių abejonių, ar kaltinamoji, suduodama smūgius L. P., panaudojo medinį pagalį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, Nr. 2K-232/2014 ir kt.). Vadovaujantis principu, kad visos abejonės, kurias pašalinti nėra galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, jog kaltinamoji M. V. sudavė smūgius mediniu pagaliu. Tačiau tai neturi esminės reikšmės kvalifikuojant padarytą veiką, nes byloje neginčijamai įrodyta, kad M. V. tyčia smurtavo prieš L. P., t. y. ją smaugė, mušė rankomis ir spardė kojomis, dėl tokių kaltinamosios veiksmų atsirado padariniai – nesunkiai sutrikdyta L. P. sveikata. Kaltinamoji, tyčia naudodama fizinį smurtą prieš L. P., suvokė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai ir sąmoningai to siekė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamosios M. V. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas bausmę M. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę. M. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji veikė tiesiogine tyčia, dėl asmeninių paskatų. Kaltinamosios smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, jais nesunkiai sutrikdyta L. P. sveikata. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, anksčiau nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji M. V. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia. Teismų praktikoje kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltinamoji M. V. bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tik teisme ji pripažino, kad tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš L. P.. Teismo vertinimu M. V. kaltę pripažino ne savanoriškai, o dėl surinktų įrodymų, ir jos pareiškimas, kad ji gailisi, yra deklaratyvus ir nenuoširdus, kaltinamoji nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, neatlygino nei dalies L. P. padarytos žalos. Kaltinamosios gynėjas prašė teismo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe dar ir tai, kad nukentėjusioji L. P. neva elgėsi rizikingai, išprovokavo kaltinamąją, pasakydama, kad A. Š. yra jos bute, be to, L. P. pirmoji pradėjo konfliktą, nes sudavė M. V. ranka į veidą. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, gali būti pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pagal teismų praktiką ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį; rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-412/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. P. nei provokavo, nei elgėsi rizikingai, nes ji neskatino kaltinamosios nakties metu atvažiuoti pas ją ir nepradėjo konflikto. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad L. P. vartojo fizinį smurtą prieš kaltinamąją. Dėl išdėstytų motyvų teismas nesutinka su gynėjo argumentais, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, t. y. nustačius dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai M. V. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. P. pareiškė civilinį ieškinį 5 592,10 Eur sumai nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 79–82). L. P. nurodė, kad konflikto metu buvo suplėšytos jos kelnės 20 Eur vertės ir palaidinė 25 Eur vertės, nulaužti trys nagai, kurių korekcija kainavo 25 Eur. Be to, dėl sveikatos ji negalėjo dirbti ilgiau nei mėnesį, negavo darbo užmokesčio 522,10 Eur. Iš viso turtinė žala sudaro 592,10 Eur. Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamosios 5 000 Eur. Nurodė, kad M. V. padarė jai daugybinius sužalojimus: sulaužė du šonkaulius, sutrenkė galvą, stipriai sumušė dešinę akį, kaklo srityje ilgą laiką buvo matomos smaugimo žymės, didelės kraujosruvos ant abiejų kojų ir rankų. Iki šiol nukentėjusioji jaučia sumušimų pasekmes, jai skauda šoną, galvą, ji blogiau girdi, visa tai sukelia jai pergyvenimus dėl savo sveikatos ateityje. Dėl kaltinamosios veiksmų, kai ši įžūliai įsiveržė į jos butą ir brutaliai užpuolė, nukentėjusioji patyrė didelį išgąstį ir stiprius emocinius išgyvenimus, ji nesijaučia saugi net savo namuose, dėl to sutriko jos miegas. Dėl sumušto veido ir kojų ji mėnesį negalėjo išeiti iš namų, dėl to patyrė nepatogumų, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Už visus šiuos fizinius, emocinius bei dvasinius išgyvenimus kaltinamoji privalo jai kompensuoti 5 000 Eur.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji M. V. padarė tyčinius nusikalstamus veiksmus, dėl kurių sutriko L. P. sveikata, nukentėjusioji negalėjo eiti į darbą ir todėl negavo darbo užmokesčio. Tarp kaltinamosios neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu yra visos būtinos sąlygos kilti asmens deliktinei atsakomybei ir kaltinamoji M. V. privalo atlyginti padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1, 2 dalys). Iš bylos duomenų matyti, kad L. P. nedirbo nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., už tą laiką negavo darbo užmokesčio – 522,10 Eur (1 t., b. l. 83–86), todėl iš kaltinamosios priteistina 522,10 Eur suma turtinei žalai atlyginti. L. P. reikalavimas atlyginti 70 Eur už suplėšytus rūbus ir sugadintus nagus yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl netenkintinas.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji L. P. dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, neabejotinai jautė fizinį skausmą, baimę dėl sveikatos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Tačiau L. P. nurodyta 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, yra neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir atsiradusiems padariniams. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra objektyvių duomenų apie sužalojimo liekamuosius reiškinius. Teismas atsižvelgia ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, taip pat į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiosios bei žalą padariusios kaltinamosios interesų pusiausvyros, nustatytina 1 500 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 110,61 Eur sumai už L. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 25–26). Teisminio bylos nagrinėjimo met kaltinamoji M. V. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, tuo pagrindu Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio (2 t., b. l. 48). Civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio, procesas dėl 110,61 Eur priteisimo nutrauktinas.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 19 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuspręsta suteikti L. P. antrinę teisinę pagalbą ir ji 100 procentų atleista nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (1 t., b. l. 76–77). Nukentėjusiąją L. P. baudžiamajame procese atstovavo advokato padėjėja M. Š.. Pagal 2018 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. NTP-7-6845 antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 681,20 Eur (2 t., b. l. 60). Teismas, įvertinęs advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, kad 681,20 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas yra teisinga, proporcinga proceso trukmei bei advokato padėjėjos atliktam darbui, todėl patirtos išlaidos priteistinos valstybei iš kalta pripažintos M. V..

Prie bylos pridėtas sulūžęs medinis pagalys sunaikintinas kaip bevertis daiktas (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 522,10 Eur turtinę žalą ir uždraudžiant per visą bausmės laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su L. P. bei lankytis L. P. gyvenamojoje patalpoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti L. P. iš M. V. 522,10 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 10 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 110,61 Eur sumai, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Priteisti valstybei iš M. V. 681,20 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kompaktinį diską su įvykio vietos nuotraukomis palikti saugoti prie bylos, o sulūžusį medinį pagalį sunaikinti.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.