- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e2-76-943/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02651-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- J. B., V. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos policijos departamento, draudimo bendrovei If P&C Insurance AS filialui dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo, draudimo išmokos priteisimo ir kita,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Pareiškėjas, patikslinęs pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, prašė teismo: 1) atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, bei, išnagrinėjus bylą pakartotinai, patenkinti pareiškėjo patikslinto ieškinio reikalavimus; 4) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuria yra įtvirtintas ribojimas, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda; 5) priteisti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovų jo patirtas teisines išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.
2. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas (toliau – Konvencijos) ir Europos Sąjungos teisės aktų normas, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos nuostatų, pažeidė CPK 2, 5, 7, 8, 12–15, 42, 159, 176–185, 199, 225, 235, 250, 259, 263, 265, 270, 274, 320, 322, 324, 327, 329, 330–331 straipsnių nuostatas, netinkamai taikė teisės normas, susijusias su teisėtų lūkesčių apsaugos pricipu, nuosavybės teisės įgijimu, savininko teisių gynimu, alternatyvaus ieškinio reikalavimo pareiškimu, sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymu, piniginio ekvivalento apskaičiavimu, viešojo intereso gynimu, netinkamai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos, valstybės institucijų civilinės atsakomybės, taip pat su draudimo teisiniais santykiais susijusius klausimus ir kt. Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjusių teismų padaryti tiek materialinės, tiek proceso teisės normų taikymo pažeidimai yra esminiai, todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 netenkino.
4. Pirmiausia teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliami klausimai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui susiklosčiusi nepalanki situacija neteikia pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas aiškiai nenurodo, kada sužinojo apie aplinkybes, jo nuomone, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendime yra padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, tačiau tai savaime nesudaro kliūčių teismui pačiam nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) apie šias aplinkybes. Vadovaudamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą 2016 m. sausio 17 d. ir 2016 m. vasario 7 d. su kasaciniais skundais, kuriuos grindė iš esmės tais pačiais bylą nagrinėjusių teismų padarytais tiek materialinės, tiek proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimais, kurie yra nurodyti ir šioje byloje nagrinėjamame pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą.
6. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 kreipiasi jau antrą kartą. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. vasario 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, ir kurio motyvai dėl teismų netinkamai taikytų ir aiškintų Konvencijos nuostatų, nukrypimo nuo EŽTT praktikos, civilinės ir civilinio proceso teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo iš esmės analogiški šioje byloje pateiktam prašymui dėl proceso atnaujinimo. Nurodytoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, o nustatytų trūkumų pareiškėjui nepašalinus, 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliko nepakeistas. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, teikė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. vasario mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
7. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismas nurodė, kad išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, pareiškėjas nenurodė ir nepaaiškino, nei kada, nei kaip buvo apribotos jo teisės bei sutrikdyta sveikata, taip pat nepateikė jokių tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo pat kvestionuojamo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo priėmimo iki šios dienos itin aktyviai naudojosi ir naudojasi teise į teisminę gynybą, skirtingiems Lietuvos teismams nuolatos teikdamas įvairius procesinio pobūdžio dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo nenustatęs pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
8. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo proceso atnaujinimui, teismas nurodė, kad šalis šiuo pagrindu gali remtis tik tada, kai ji nėra išnaudojusi instancinės teismo sprendimo kontrolės galimybės, t. y. aiški teisės normos taikymo klaida padaryta apeliacine tvarka neapskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime, o nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teismo priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, konstatavęs, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra pasinaudojęs žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, teismas sprendė, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
9. Konstatavęs, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat kad šiuo konkrečiu atveju procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu apskritai negalėtų būti atnaujintas, nes sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomi išreikalauti įrodymai neturėtų jokios teisinės reikšmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskirajame skunde apeliantas D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, atnaujinus procesą – tenkinti visus jo ieškinio reikalavimus, taip pat išreikalauti atskirajame skunde nurodomus įrodymus, kreiptis į Konstitucinį Teismą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prieštaravimo Konstitucijai. Pareiškėjai turi pagrįstų abejonių, kad draudimas atnaujinti procesą tuo atveju, kai sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pažeidžia teisinės valstybės principą, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, konstitucinį principą pacta sunt servanda, asmens teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos bei kitas svarbias vertybes, kurias garantuoja Konstitucija.
10.2. Kriterijai, kuriais ribojama kasacija, savaime netampa proceso atnaujinimo instituto taikymą ribojančiu teisiniu pagrindu. Skundžiama nutartis grindžiama tuo, jog nagrinėjamoje byloje buvo du kartus nepriimtas kasacinis skundas.
10.3. Netenkinus prašymo išreikalauti įrodymus buvo tyčia užkirstas kelias nustatyti tikrąsias reikšmingas faktines aplinkybes. Ne tik, kad įrodymų neišreikalavimo, bet ir nevertino byloje esančių, pareiškėjo pateiktų įrodymų. Taip pat buvo užkirsta pareiškėjo teisė ginti savo teises, duodant savo paaiškinimus teisme posėdžio metu, teikiant paaiškinimus.
10.4. Nagrinėjamoje byloje privaloma vadovautis EŽTT sprendimais ir tarptautinėmis konvencijomis, sutartimis, susitarimais ir tarptautine praktika. Byla yra susijusi su viešuoju interesu ir Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais.
10.5. Jokie senaties terminai negali būti skaičiuojami, nes pareiškėjui atsakovai iki šiol neatlygino padarytos žalos. Pareiškėjui turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes pareiškėjui buvo suvaržytos teisės, dėl ko jis negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis – buvo areštuotas turtas, dėl ko jis negalėjo samdyti kvalifikuotų teisininkų, o valstybės skiriami advokatai tinkamai neužtikrino jo teisių gynimo. Taip pat pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata, ką teismas gali matyti Ligonių kasų teikiamoje informacijoje.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai J. B. ir V. B. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovų J. B. ir V. B. naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta ir turėtų būti naikinama.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjas apskritai neturi teisės teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka.
11.3. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikdamas prašymą proceso atnaujinimo pagrindu, kuriuo jis tokio prašymo net negali reikšti, todėl jam turi būti paskirta bauda. Ieškovas šioje byloje jau teikė ir 2016 m. vasario 18 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4021-258/2016 pareiškėjo prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas atsisakė priimti. Šia nutartimi teismas jau išaiškino pareiškėjui, kad sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir todėl proceso atnaujinimas pagal pareiškimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nebegalimas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Pareiškėjas nepateikė argumentų, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
12.2. Klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai ir nėra ribojamas šalių prašymų. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismui nekilo abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos atitikimo Konstitucijai. Be to, kaip pats pareiškėjas savo prašyme nurodo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas apribojimas dėl apeliacine instancija peržiūrėtų teismų sprendimų, netrukdo teismams, tam tikrais atvejais siekiant įvykdyti teisingumą, netaikyti šio apribojimo ir atnaujinti procesą neatsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
12.3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde pareiškėjo nurodyti įrodymai susiję su visai kitomis aplinkybėmis – atsakovų pajamomis ir tariamu nepagrįstu praturtėjimu po pareiškėjo daiktų užvaldymo ir kt. Vien tai, kad teismai byloje esančius įrodymus įvertino kitaip nei, pareiškėjo nuomone, jie turėjo būti vertinti, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl bylos sustabdymo
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 2 d. gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti nagrinėjamą bylą. Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas neprieštarauja Konstitucijai, todėl pareiškėjo vertinimu, tai sudaro privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, numatytą CPK 163 straipsnio 7 ir 10 punkte.
15. Bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylai sustabdyti. CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais, t. y. jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo pateikia prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl to, kad jis (ar kitas asmuo) yra pateikęs individualų skundą Konstituciniam Teismui, neatitinka CPK 163 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų dėl subjekto, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad specialias teisines situacijas reguliuojanti CPK 163 straipsnio 2 dalies nuostata tiesiogiai nėra taikoma tais atvejais, kai individualų skundą Konstituciniam Teismui pateikia savo teises ginantis asmuo (ne teisinę išvadą siekiantis gauti teismas). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tačiau nėra duomenų, jog jo individualus skundas būtų priimtas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
16. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
17. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai nepaneigia dalyvaujančio byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Taigi, klausimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė, todėl vien tai, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi priešingą nuomonę dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto atitikties Konstitucijai, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Be to, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Kaip matyti ir pareiškėjo pateiktų duomenų, pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuomone, šią Konstitucijoje įtvirtintą teisę įgyventino – 2021 m. sausio 12 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu.
18. Atskirajame skunde taip pat yra pateikiamas analogiškas prašymas apeliacinės instancijos teismui – kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinumas dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinas nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo iškeltos abejonės dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto dalies, kuria nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos gali būti atnaujinamas tik jei ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindą tenkinti tokį jo prašymą. Be to, kaip minėta, pareiškėjas jau pats kreipėsi į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.
Dėl įrodymų išreikalavimo ir pareiškėjo teisės būti išklausytam
19. Atskirajame skunde teigiama, jog netenkinus prašymo išreikalauti įrodymus buvo tyčia užkirstas kelias nustatyti tikrąsias reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, teismas ne tik, kad įrodymų neišreikalavimo, bet ir nevertino byloje esančių, pareiškėjo pateiktų įrodymų. Su šiuo pareiškėjo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat kad šiuo konkrečiu atveju procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu apskritai negalėtų būti atnaujintas, nes sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo prašomi išreikalauti įrodymai neturėtų jokios teisinės reikšmės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nėra. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina. Pareiškėjo prašyti išreikalauti dokumentai yra susiję su išnagrinėtos civilinės bylos esme. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dėl bylos atnaujinimo, o ne nagrinėjama byla iš naujo, dėl ko reikėtų nustatinėti pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir išreikalauti prašomus dokumentus.
21. Atskirajame skunde taip pat pateiktas prašymas išreikalauti tuos pačius dokumentus, kurių buvo prašoma išreikalauti ir pirmosios instancijos teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Pareiškėjo prašymas netenkinamas, nes, kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, apeliacijos objektas yra skundžiama nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, o pareiškėjas, pateikdamas prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl įrodymų išreikalavimo, nenurodo kaip toks prašymas yra susijęs su skundžiamos nutarties neteisėtumu ar nepagrįstumu.
22. Taip pat skunde nurodoma, jog buvo užkirsta pareiškėjo teisė ginti savo teises, duodant savo paaiškinimus teisme posėdžio metu. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko nagrinėjamu atveju byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriame išsamiai nurodė visus argumentus, kuriais grindžia prašymą, todėl pripažinti, jog buvo užkirsta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, nėra pagrindo.
Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
23. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
24. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
25. EŽTT pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/020).
26. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl to, jog, jo manymu, civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl praleisto termino prašymui pateikti atnaujinimo ir laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįstai grindžiama tuo, jog nagrinėjamoje byloje buvo du kartus nepriimtas kasacinis skundas. Jo teigimu, kriterijai, kuriais ribojama kasacija, savaime netampa proceso atnaujinimo instituto taikymą ribojančiu teisiniu pagrindu.
28. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
29. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą c) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jei aiški teisės normos taikymo klaida padaryta būtent pirmosios instancijos teismo nutartyje, o ne apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, konstatavo, jog procesinis sprendimas byloje, kurioje procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliko jį nepakeistą. Taigi, pareiškėjo prašymas aiškiai neatitinka CPK straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatyto pagrindo, nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos dalis, kuria nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos gali būti atnaujinamas tik jei ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, nepažeidžia asmens teisės kreiptis į teismą, į tinkamą teisinį procesą.
32. Aplinkybė, kad pareiškėjas byloje du kartus teikė ir kasacinį skundą ir jis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. vasario 15 d. nutartimis buvo nepriimtas, tik papildo pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pareiškėjas išnaudojo visas teisminės gynybos priemones ir esminių teisės normų taikymo klaidų civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad būtent vienas iš kasacijos pagrindų yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurio kaip minėta, kasacinis teismas šioje byloje nenustatė.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Dėl termino pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo
34. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo išvadomis ir mano, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas teigė, kad buvo suvaržyta jo laisvė, kitos teisės, dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ilgą laiką buvo itin sunkiai sutrikdyta jo sveikata, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo atstovaujamas nekvalifikuotų teisininkų, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes tai tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas, o įrodymų, kurie pagrįstų, jog jį atstovavę teisininkai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ir dėl to pareiškėjas būtų praleidęs terminus procesinėms teisėms įgyvendinti, taip pat byloje nėra. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad jokie senaties terminai negali būti skaičiuojami, nes pareiškėjui atsakovai iki šiol neatlygino padarytos žalos, vertintinas kritiškai. Toks apelianto argumentas iš esmės prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui, kuris aiškiai skelbia, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Taigi, pareiškėjui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, besikreipiančiam į teismą, galioja tokios pat teisės normos ir jis nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
36. Atsakovė J. B. ir V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovų J. B. ir V. B. naudai.
37. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti turėtų būti nustatytos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo procesine teise teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Toks procesinis elgesys negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį. Teisė į apeliaciją yra pamatinė konstitucinė teisė, įeinanti į teisminės gynybos principo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas skunde iš esmės pakartojo jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi, vien pareiškėjo nesutikimas su tuo, kaip jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad remiantis jo prašyme atnaujinti procesą nurodytais argumentais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir priimtas jam palankus procesinis sprendimas, tačiau nesant duomenų, kad teismas netinkamai įvertino proceso atnaujinimo sąlygas ir priėmė nepagrįstą bei bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį procesinį teismo sprendimą, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis ir naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisme įgijo atsakovai (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis). Atsakovai J. B. ir V. B. pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 350 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 18.6 punktas), atsakovams J. B. ir V. B. iš pareiškėjo priteistinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias atsakovai patyrė apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.