- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-14/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00282-2005-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė (pran.)
- Kaltinamasis
- I. M., S. B., A. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. M. (I. M.) išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule savo naudai įgyto didelės vertės turto – 457 672 Lt valstybės biudžeto lėšų), 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule savo naudai išvengtos turtinės prievolės – 18 procentų, t. y. 5 868 657,91 Lt, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) valstybės biudžetui sumokėjimo), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;
juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,xxx“ išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 202 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 5 dalį (dėl apgaule savo naudai įgyto didelės vertės turto – 457 672 Lt valstybės biudžeto lėšų), 182 straipsnio 5 dalį (dėl apgaule savo naudai išvengtos turtinės prievolės – 18 procentų, t. y. 5 868 657,91 Lt, PVM valstybės biudžetui sumokėjimo), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;
S. B. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių;
A. L. (A. L.) išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. buvo kaltinamas tuo, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga:
I. M., būdamas UAB ,,xxx“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), generalinis direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 696 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (2003-03-27 redakcija) ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 252 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo“, 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 5 straipsnio 2 dalies „Įstatuose turi būti nurodyta“ 3 punktą, kuriame nurodyta „bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis“, taip pat UAB „xxx“ įstatų 2 skirsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „licencijuojamą ar nustatyta tvarka vykdomą veiklą bendrovė gali vykdyti tik gavusi reikalingus leidimus arba suderinusi nustatytas sąlygas“, taip pat pažeisdamas 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „supirkimo vieta – pagal Vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus specialiai įrengta patalpa ar aikštelė, kurios adresas nurodytas supirkėjo licencijoje ir kurioje superkamas ir (arba) saugomas netauriųjų metalų laužas ir atliekos“, 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla“, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris organizavo juodojo metalo laužo supirkimą UAB „xxx“ vardu, vykdė bendrovės „xxx“ įstatuose nenumatytą veiklą ir neturėdamas licencijos veiklai laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 11 d. versliškai bei stambiu mastu pagal 37 PVM sąskaitas faktūras įsigijo metalo laužo:
I. Iš Lietuvos Respublikos įmonių iš viso 30 171,629 t už 7 951 774,36 Lt, PVM suma 778 675,07 Lt, iš viso su PVM 8 730 449,46 Lt, o būtent:
1. Iš UAB „xxx“ įsigijo metalo laužo 6 742,332 t už 3 494 575 Lt:
1) 2004-07-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LEA 6671292 įsigijo gabaritinio plieno laužo 812,660 t už 297 433,56 Lt;
2) 2004-08-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LEA 6671307 įsigijo gabaritinio plieno laužo 2 764,172 t už 1 193 016,64 Lt;
3) 2004-09-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LEA 6671158 įsigijo gabaritinio plieno laužo 2 932,500 t už 1 903 562 Lt;
4) 2004-09-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LEA 6671159 įsigijo gabaritinio plieno laužo 233 t už 100 562,80 Lt;
2. Iš UAB „xxx“ įsigijo metalo laužo 19 001,331 t už 3 287 230,25 Lt, PVM suma 591 701,43 Lt, iš viso su PVM 3 878 931,68 Lt:
1) 2004-07-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 5 įsigijo juodojo metalo laužo 992,650 t už 171 728,45 Lt, PVM suma 30 911,12 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 639,57 Lt;
2) 2004-07-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 7 įsigijo juodojo metalo laužo 2 645,481 t už 457 668,21 Lt, PVM suma 82 380,28 Lt, iš viso su PVM 540 048,49 Lt;
3) 2004-07-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 8 įsigijo juodojo metalo laužo 2 688,800 t už 465 162,40 Lt, PVM suma 83 729,23 Lt, iš viso su PVM 548 891,63 Lt;
4) 2004-08-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 9 įsigijo juodojo metalo laužo 1 607,880 t už 278 163,24 Lt, PVM suma 50 069,38 Lt, iš viso su PVM 328 232,62 Lt;
5) 2004-09-09 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 12 įsigijo juodojo metalo laužo 2 547,294 t už 440 681,86 Lt, PVM suma 79 322,73 Lt, iš viso su PVM 520 004,59 Lt;
6) 2004-09-16 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 13 įsigijo juodojo metalo laužo 1 596,308 t už 276 161,28 Lt, PVM suma 49 709,03 Lt, iš viso su PVM 325 870,31 Lt;
7) 2004-09-16 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 14 įsigijo juodojo metalo laužo 429,057 t už 74 226,86 Lt, PVM suma 13 360,83 Lt, iš viso su PVM 87 587,69 Lt;
8) 2004-10-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 17 įsigijo juodojo metalo laužo 2 416,761 t už 418 099,65 Lt, PVM suma 75 257,94 Lt, iš viso su PVM 493 357,58 Lt;
9) 2004-12-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 0000022 įsigijo juodojo metalo laužo 2 015,300 t už 348 646,90 Lt, PVM suma 62 756,44 Lt, iš viso su PVM 411 403,34 Lt;
10) 2005-03-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 0000029 įsigijo juodojo metalo laužo 617,780 t už 106 875,94 Lt, PVM suma 19 237,67 Lt, iš viso su PVM 126 113,61 Lt;
11) 2005-03-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 0000032 įsigijo juodojo metalo laužo 1 444,020 t už 249 815,46 Lt, PVM suma 44 966,78 Lt, iš viso su PVM 294 782,24 Lt;
3. Iš UAB „xxx“ įsigijo metalo laužo 221,460 t už 62 749,52 Lt:
1) 2004-07-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 5508079 įsigijo juodojo metalo laužo 91,030 t už 30 404,02 Lt;
2) 2004-07-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 5508079 įsigijo juodojo metalo laužo 30,900 t už 10 969,50 Lt;
3) 2004-07-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 5508079 įsigijo juodojo metalo laužo 7,350 t už 2 940 Lt;
4) 2004-09-09 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 5508087 įsigijo juodojo metalo laužo 92,180 t už 18 436 Lt;
4. Iš UAB „xxx“ įsigijo metalo laužo 1 703,410 t už 412 017,10 Lt, PVM suma 74 163,07 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 180,17 Lt:
1) 2004-09-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija 04 Nr. 0082 įsigijo juodojo metalo laužo 294 t už 88 200 Lt, PVM suma 15 876 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 076 Lt;
2) 2004-10-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija 04 Nr. 0099 įsigijo juodojo metalo laužo 419,351 t už 125 805,30 Lt, PVM suma 22 644,95 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 450,25 Lt;
3) 2005-03-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija 05 Nr. 0043 įsigijo juodojo metalo laužo 962,974 t už 192 594,80 Lt, PVM suma 34 667,06 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 261,86 Lt;
4) 2005-04-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija 05 Nr. 0068 įsigijo juodojo metalo laužo 27,085 t už 5 417 Lt, PVM suma 975,06 Lt, iš viso su PVM 6 392,06 Lt;
5. Iš UAB „xxx“ įsigijo metalo laužo 302,092 t už 100 493,60 Lt, PVM suma 12 431,16 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 924,76 Lt:
1) 2004-09-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 9916636 įsigijo juodojo metalo laužo 104,772 t už 31 431,60 Lt;
2) 2005-03-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. AD000027 įsigijo juodojo metalo laužo 197,320 t už 69 062,00 Lt, PVM suma 12 431,16 Lt, iš viso su PVM 81 493,16 Lt;
6. Iš UAB „xxx“ įsigijo metalo laužo 801,980 t už 267 218,35 Lt, PVM suma 41 431,11 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 649,49 Lt:
1) 2004-12-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLA Nr. 00019 įsigijo juodojo metalo laužo 310 t už 146 211,50 Lt, PVM suma 26 318,07 Lt, iš viso su PVM 172 529,57 Lt;
2) 2005-01-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLB Nr. 00001 įsigijo juodojo metalo laužo 90 t už 42 448,50 Lt, PVM suma 7 640,73 Lt, iš viso su PVM 50 089,23 Lt;
3) 2005-03-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLB Nr. 00010 įsigijo juodojo metalo laužo 212,420 t už 41 512,91 Lt, PVM suma 7 472,31 Lt, iš viso su PVM 48 985,25 Lt;
4) 2005-04-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLB Nr. 00014 įsigijo juodojo metalo laužo 189,560 t už 37 045,44 Lt;
7. Iš UAB „xxx“ 2005-03-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija TRG Nr. 000039 įsigijo metalo laužo 120,762 t už 36 228,60 Lt, PVM suma 6 521,15 Lt, iš viso su PVM 42 749,75 Lt;
8. Iš UAB „xxx“ įsigijo metalo laužo 1 278,262 t už 291 261,94 Lt, PVM suma 2 427,15 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 689,09 Lt:
1) 2005-03-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija PN Nr. 0000015 įsigijo juodojo metalo laužo 800,842 t už 216 227,34 Lt;
2) 2005-03-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija PN Nr. 0000015 įsigijo juodojo metalo laužo 324,250 t už 55 122,50 Lt, PVM suma 48 842,97 Lt, iš viso su PVM 103 965,47 Lt;
3) 2005-04-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija PN Nr. 0000018 įsigijo juodojo metalo laužo 153,170 t už 19 912,10 Lt, PVM suma 3 584,18 Lt, iš viso su PVM 23 496,28 Lt;
II. Iš užsienio įmonės ,,xxx“ įsigijo metalo laužo 2 786,880 t už 1 356 778,04 Lt 2005-06-11 pagal sąskaitą faktūrą 05/06/11 GLM8.
Šie I. M. inkriminuoti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.
Be to, I. M. buvo kaltinamas tuo, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga:
I. M., būdamas UAB „xxx“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), generalinis direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 696 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (2003-03-27 redakcija) ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 252 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo“, 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 5 straipsnio 2 dalies „Įstatuose turi būti nurodyta“ 3 punktą, kuriame nurodyta „bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis“, taip pat UAB „xxx“ įstatų 2 skirsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „licencijuojamą ar nustatyta tvarka vykdomą veiklą bendrovė gali vykdyti tik gavusi reikalingus leidimus arba suderinusi nustatytas sąlygas“, taip pat pažeisdamas 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „supirkimo vieta – pagal Vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus specialiai įrengta patalpa ar aikštelė, kurios adresas nurodytas supirkėjo licencijoje ir kurioje superkamas ir (arba) saugomas netauriųjų metalų laužas ir atliekos“, 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla“, turėdamas tikslą nuslėpti neteisėtą metalo laužo supirkimo veiklą, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris organizavo juodojo metalo laužo supirkimą bendrovei „xxx“ užsienio firmos „xxx“ vardu, klastojant metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis firmos „xxx“ vardu, kuriose tyčia nurodė, kad metalo laužo pirkėjas yra užsienio firma „xxx“, o metalo laužo pardavėjai yra Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, vykdė bendrovės „xxx“ įstatuose nenumatytą veiklą ir neturėdamas licencijos veiklai laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2006 m. vasario 28 d. versliškai bei stambiu mastu pagal 64 sąskaitas faktūras iš Lietuvos ūkio subjektų kaip firmos „xxx“ tiekėjų įsigijo metalo laužo 53 878,581 t už 32 603 655,03 Lt, o būtent:
1. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartį BG-050218/1-1 įsigijo metalo laužo 1 110,540 t už 585 715,69 Lt;
2) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartį BG-050218/1-1 įsigijo metalo laužo 2 782,375 t už 1 217 685,26 Lt;
3) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartį BG-050218/1-1 įsigijo metalo laužo 1 700,400 t už 850 422,81 Lt;
4) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050620/1-1 įsigijo metalo laužo 2 214,100 t už 1 007 208,28 Lt;
5) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050620/1-1 įsigijo metalo laužo 1 009,520 t už 337 238,63 Lt;
6) 2005-09-30 pagal sąskaitą faktūrą 104/05 pagal sutartį BG-050620/1-1 įsigijo metalo laužo 968,780 t už 323 629,11 Lt;
7) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartis BG-050620/1-1 ir BG-050902/1-1 įsigijo metalo laužo 1 682,974 t už 742 588,06 Lt;
8) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartį BG-050902/1-1 įsigijo metalo laužo 1 161,602 t už 704 894,47 Lt;
9) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartį BG-050804/1-1 įsigijo metalo laužo 2 933,959 t už 1 365 067,85 Lt;
2. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartis BG-050411/1-1A ir BG-050425/1-1 įsigijo metalo laužo 233,560 t už 30 967,13 Lt;
2) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050509/1-1 įsigijo metalo laužo 35,950 t už 4 766,52 Lt;
3) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartis BG-050509/1-1 ir BG-050512/1-1 įsigijo metalo laužo 359,150 t už 47 618,80 Lt;
4) 2005-09-30 pagal sąskaitą faktūrą 104/05 pagal sutartis BG-050512/1-1, BG-050606/1-1, BG-050608/1-1 įsigijo metalo laužo 149,256 t už 19 789,48 Lt;
5) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartis BG-050630/1-1, BG-050701/1-1, BG-050823/1-1 įsigijo metalo laužo 1 060,136 t už 140 560,79 Lt;
6) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartis BG-050823/1-1, BG-050830/1-1, BG-051006/1-1 įsigijo metalo laužo 558,828 t už 74 093,62 Lt;
7) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartis BG-051006/1-1, BG-051103/1-1, BG-051114/1-1 įsigijo metalo laužo 281,860 t už 37 371,13 Lt;
8) 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051114/1-1 įsigijo metalo laužo 1 696,310 t už 224 913,05 Lt;
3. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartį BG-050329/1-1 įsigijo metalo laužo 120,930 t už 36 589,67 Lt;
4. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartį BG-050401/1-1 įsigijo metalo laužo 60,100 t už 18 184,41 Lt;
2) 2005-09-30 pagal sąskaitą faktūrą 104/05 pagal sutartį BG-050726/1-1A įsigijo metalo laužo 65,840 t už 13 337,59 Lt;
5. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartį BG-050309/1-1A įsigijo metalo laužo 71 955 t už 14 576,34 Lt;
2) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartis BG-050309/1-1A ir BG-050419/1-1 įsigijo metalo laužo 591,005 t už 119 731,46 Lt;
3) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartis BG-050419/1-1 ir BG-050510/1-1 įsigijo metalo laužo 418,290 t už 84 741,20 Lt;
4) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartis BG-050419/1-1 ir BG-050510/1-1 įsigijo metalo laužo 363,540 t už 73 649,44 Lt;
5) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartis BG-050630/1-1, BG-050824/1-1, BG-050905/1-1 įsigijo metalo laužo 614,100 t už 124 401,80 Lt;
6) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartį BG-051012/1-1 įsigijo metalo laužo 159,080 t už 32 225,75 Lt;
6. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartis BG-050310/1-1A ir BG-050406/1-1A įsigijo metalo laužo 164,705 t už 21 838,16 Lt;
2) 2005-06-03 pagal sąskaitą faktūrą 056/05 pagal sutartį BG-050406/1-1A įsigijo metalo laužo 146,830 t už 19 468,13 Lt;
3) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartis BG-050406/1-1A, BG-050420/1-1, BG-050426/1-1, BG-0500511/1-1 įsigijo metalo laužo 2 200,056 t už 291 704,53 Lt;
4) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-0500511/1-1 įsigijo metalo laužo 92,380 t už 12 224,29 Lt;
5) 2005-09-30 pagal sąskaitą faktūrą 104/05 pagal sutartis BG-050812/1-1, BG-050906/1-1 įsigijo metalo laužo 405,984 t už 56 064,15 Lt;
6) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartis BG-050906/1-1, BG-051007/1-1 įsigijo metalo laužo 509,976 t už 77 811,74 Lt;
7. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050513/1-1 įsigijo metalo laužo 109,482 t už 14 515,94 Lt;
2) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050513/1-1 įsigijo metalo laužo 45,020 t už 5 969,08 Lt;
3) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartį BG-050725/1-1 įsigijo metalo laužo 20,800 t už 2 757,82 Lt;
4) 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051125/1-1 įsigijo metalo laužo 23,220 t už 3 078,72 Lt;
8. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050422/1-1 įsigijo metalo laužo 548,091 t už 96 041,77 Lt;
2) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050422/1-1 įsigijo metalo laužo 258,456 t už 45 289,13 Lt;
3) 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050422/1-1 įsigijo metalo laužo 1 100,487 t už 192 837,88 Lt;
4) 2005-09-30 pagal sąskaitą faktūrą 104/05 pagal sutartį BG-050422/1-1 įsigijo metalo laužo 120,886 t už 21 182,79 Lt;
5) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartį BG-051003/1-1 įsigijo metalo laužo 1 073,216 t už 188 059,20 Lt;
6) 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051003/1-1 įsigijo metalo laužo 183,855 t už 32 216,84 Lt;
7) 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartis BG-051003/1-1, BG-051027/1-1, BG-051107/1-1 įsigijo metalo laužo 2 712,443 t už 475 300,29 Lt;
8) 2006-02-28 pagal sąskaitą faktūrą 046/06 pagal sutartį BG-051118/1-1 įsigijo metalo laužo 65,774 t už 116 663,31 Lt;
9. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos 2005-06-30 pagal sąskaitą faktūrą 073/05 pagal sutartį BG-050506/1-1 įsigijo metalo laužo 447,820 t už 206 808,64 Lt;
10. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-08-31 pagal sąskaitą faktūrą 092/05 pagal sutartį BG-050726/1-1 įsigijo metalo laužo 3 030,601 t už 1 472 816,32 Lt;
2) 2005-08-31 pagal sąskaitą faktūrą 092/05 pagal sutartį BG-050726/1-1 įsigijo metalo laužo 1 786,551 t už 744 858,84 Lt;
3) 2005-08-31 pagal sąskaitą faktūrą 092/05 pagal sutartį BG-050726/1-1 įsigijo metalo laužo 1 213,312 t už 160 870,02 Lt;
4) 2005-09-30 pagal sąskaitą faktūrą 104/05 pagal sutartis BG-050725/1-1 ir BG-050726/1-1 įsigijo metalo laužo 2 870,848 t už 1 395 179,32 Lt;
5) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartį BG-050726/1-1 įsigijo metalo laužo 2 802,506 t už 781 376,79 Lt;
6) 2005-12-30 pagal sąskaitą faktūrą 023/05 pagal sutartį BG-050725/1-1 įsigijo metalo laužo 2 756,036 t už 768 420,33 Lt;
7) 2006-02-28 pagal sąskaitą faktūrą 046/05 pagal sutartį BG-060116/1-1 įsigijo metalo laužo 2 015,219 t už 701 033,42 Lt;
11. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-09-30 pagal sąskaitą faktūrą 104/05 pagal sutartį BG-050822/1-1 įsigijo metalo laužo 1 002,436 t už 348 717,02 Lt;
2) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartį BG-051108/1-1 įsigijo metalo laužo 220,571 t už 46 266,45 Lt;
12. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartį BG-050817/1-1 įsigijo metalo laužo 497,930 t už 86 340,86 Lt;
2) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartį BG-050818/1-1 įsigijo metalo laužo 150,410 t už 15 429,47 Lt;
3) 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-050901/1-1 įsigijo metalo laužo 298,940 t už 51 836,10 Lt;
13. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2005-10-28 pagal sąskaitą faktūrą 112/05 pagal sutartį BG-050919/1-1 įsigijo metalo laužo 473,920 t už 133 918,96 Lt;
2) 2005-11-30 pagal sąskaitą faktūrą 133/05 pagal sutartį BG-050919/1-1 įsigijo metalo laužo 562,170 t už 158 856,40 Lt;
14. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051108/1-1 įsigijo metalo laužo 296,040 t už 74 362,65 Lt;
15. Iš UAB „xxx“ kaip firmos „xxx“ tiekėjos 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051122/1-1 įsigijo metalo laužo 34,760 t už 8 731,40 Lt;
16. Iš UAB ,,xxx“ kaip firmos ,,xxx“ tiekėjos 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051109/1-1 įsigijo metalo laužo 108,100 t už 39 683,72 Lt;
17. Iš UAB “xxx“ kaip firmos “xxx“ tiekėjos įsigijo metalo laužo:
1) 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051104/1-2 įsigijo metalo laužo 140,380 t už 28 437,57 Lt;
2) 2006-01-30 pagal sąskaitą faktūrą 026/06 pagal sutartį BG-051104/1-2 įsigijo metalo laužo 84,230 t už 45 702,29 Lt.
Šie I. M. inkriminuoti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Be to, I. M. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą atliko su tuo turtu finansines operacijas ir naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje nurodydamas, kad tai gauta iš teisėtos veiklos:
I. M., būdamas UAB ,,xxx“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), generalinis direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 696 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (2003-03-27 redakcija) ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 252 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo“, 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 5 straipsnio 2 dalies „Įstatuose turi būti nurodyta“ 3 punktą, kuriame nurodyta „bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis“, taip pat UAB „xxx“ įstatų 2 skirsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „licencijuojamą ar nustatyta tvarka vykdomą veiklą bendrovė gali vykdyti tik gavusi reikalingus leidimus arba suderinusi nustatytas sąlygas“, taip pat pažeisdamas 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „supirkimo vieta – pagal Vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus specialiai įrengta patalpa ar aikštelė, kurios adresas nurodytas supirkėjo licencijoje ir kurioje superkamas ir (arba) saugomas netauriųjų metalų laužas ir atliekos“, 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla“, turėdamas tikslą nuslėpti neteisėtą metalo laužo supirkimo veiklą, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris organizavo juodojo metalo laužo supirkimą bendrovei „xxx“ iš Lietuvos ūkio subjektų: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2005 m. balandžio 28 d. įsigijo iš minėtų įmonių metalo laužo už 7 951 774,36 Lt, PVM suma 778 675,07 Lt, iš viso su PVM 8 730 449,46 Lt, kurį veikdamas per UAB „xxx“ vyr. finansininkę L. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, melagingai nurodydamas, kad metalo laužas įsigytas iš teisėtos veiklos, t. y. iš nurodytų Lietuvos ūkio subjektų kaip eksportuotojų, įsigijo metalo laužą FOB sąlygomis – kai eksportuotojas yra atsakingas už prekių pristatymą ant laivo denio, eksporto formalumų sutvarkymą, ir tokiu būdu metalo laužą už 7 951 774,36 Lt, PVM suma 778 675,07 Lt, iš viso su PVM 8 730 449,46 Lt apskaitydamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą;
tęsdamas nusikalstamus veiksmus I. M., turėdamas tikslą nuslėpti neteisėtą metalo laužo supirkimo veiklą, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris organizavo juodojo metalo laužo supirkimą bendrovei „xxx“ užsienio firmos „xxx“ vardu, klastojant metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis firmos ,,xxx“ vardu, kuriose tyčia nurodė, kad metalo laužo pirkėjas yra užsienio firma „xxx“, o metalo laužo pardavėjai yra Lietuvos Respublikos ūkio subjektai: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, vykdydamas bendrovės „xxx“ įstatuose nenumatytą veiklą ir neturėdamas licencijos veiklai, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2006 m. vasario 28 d. versliškai bei stambiu mastu pagal 64 sąskaitas faktūras iš Lietuvos ūkio subjektų: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ įsigytą metalo laužą 53 878,581 t už 32 603 655,03 Lt UAB „xxx“ buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo kaip įsigytą iš Suomijos firmos „xxx“ pagal sutartis, kuriose nurodyta, kad Suomijos firma „xxx“ yra metalo laužo pardavėjas, UAB „xxx“ – metalo laužo pirkėjas, o Lietuvos ūkio subjektai: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ – metalo laužo tiekėjai. Tokiu būdu I. M., veikdamas per UAB „xxx“ vyr. finansininkę L. M., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai nurodydamas, kad metalo laužas gautas iš teisėtos veiklos, metalo laužą 53 878,581 t už 32 603 655,03 Lt apskaitydamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą;
tęsdamas nusikalstamus veiksmus I. M. neteisėtai laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš Lietuvos ūkio subjektų: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ ir Lietuvos ūkio subjektų kaip firmos „xxx“ tiekėjų: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, užsienio įmonės „xxx“ įgytą metalo laužą 117 008,719 t už 51 421 331,99 Lt nurodydamas, kad turtas įgytas iš teisėtos veiklos, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2006 m. kovo 14 d. pardavė metalo laužo 89 139,491 t už 53 160 454,47 Lt užsienio firmoms:
1. Laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005-04-11 firmai „xxx“ pardavė metalo laužo 21 143,980 t už 13 173 128,84 Lt:
1) 2004-08-05 pagal sąskaitą BG4080514 pardavė metalo laužo 2 614,680 t už 1 209 747,59 Lt;
2) 2004-08-05 pagal sąskaitą BG4080515 pardavė metalo laužo 2 690,340 t už 1 244 753,60 Lt;
3) 2004-08-18 pagal sąskaitą BG4081820 pardavė metalo laužo 1 652,160 t už 764 413,46 Lt;
4) 2004-09-28 pagal sąskaitą BG4092802 pardavė metalo laužo 618 094,40 t už 2 134 156,34 Lt;
5) 2004-10-06 pagal sąskaitą BG4100608 pardavė metalo laužo 2 902,920 t už 2 205 104,48 Lt;
6) 2004-10-14 pagal sąskaitą BG4101405 pardavė metalo laužo 2 000,520 t už 2 044 826,19 Lt;
7) 2004-10-14 pagal sąskaitą BG4101405 pardavė metalo laužo 661,340 t už 1 997 926,74 Lt;
8) 2005-03-14 pagal sąskaitą BG5031408 pardavė metalo laužo 3 057,020 t už 1 952 726,55 Lt;
9) 2005-04-11 pagal sąskaitą BG5041102 pardavė metalo laužo 2 755,480 t už 1 617 400,63 Lt;
2. Laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. kovo 14 d. firmai „xxx“ pardavė metalo laužo 32 293,901 t už 19 571 076,99 Lt:
1) 2004-12-29 pagal sąskaitą BG4122904 pardavė metalo laužo 2 330,279 t už 1 528 737,59 Lt;
2) 2005-05-20 pagal sąskaitą BG5052023 pardavė metalo laužo 3 026,960 t už 1 964 879,65 Lt;
3) 2005-05-31 pagal sąskaitą BG5053118 pardavė metalo laužo 3 751,976 t už 2 344 822,93 Lt;
4) 2005-06-27 pagal sąskaitą BG5062710 pardavė metalo laužo 2 786,880 t už 1 712 811,99 Lt;
5) 2005-07-07 pagal sąskaitą BG5070706 pardavė metalo laužo 2 473,892 t už 1 520 450,08 Lt;
6) 2005-07-13 pagal sąskaitą BG5071319 pardavė metalo laužo 2 974 t už 1 293 847,03 Lt;
7) 2005-08-17 pagal sąskaitą BG5081720 pardavė metalo laužo 3 031 t už 1 789 589,69 Lt;
8) 2005-12-05 pagal sąskaitą BG5120548 pardavė metalo laužo 3 614 t už 2 183 723,36 Lt;
9) 2005-12-23 pagal sąskaitą BG5122348 pardavė metalo laužo 2 780,940 t už 1 742 768,38 Lt;
10) 2006-02-08 pagal sąskaitą BG6020815 pardavė metalo laužo 2 842,706 t už 1 698 046,09 Lt;
11) 2006-03-14 pagal sąskaitą BG6031416 pardavė metalo laužo 2 681,268 t už 1 791 400,20 Lt;
3. Laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 30 d. iki 2006 m. vasario 20 d. firmai „Corrugados azpeitia SL“ pardavė metalo laužo 5 419,480 t už 3 302 326,01 Lt:
1) 2005-12-30 pagal sąskaitą BG5123016 pardavė metalo laužo 2 749,240 t už 1 661 200,78 Lt;
2) 2006-02-20 pagal sąskaitą BG6022030 pardavė metalo laužo 2 670,240 t už 1 641 125,23 Lt;
4. Laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. iki 2005 m. lapkričio 17 d. firmai „xxx“ pardavė metalo laužo 11 494,022 t už 7 407 009,12 Lt:
1) 2005-09-22 pagal sąskaitą BG5092217 pardavė metalo laužo 1 500,028 t už 1 009 962,85 Lt;
2) 2005-09-30 pagal sąskaitą BG5093004 pardavė metalo laužo 1 543,573 t už 1 039 281,54 Lt;
3) 2005-10-04 pagal sąskaitą BG5100440 pardavė metalo laužo 1 711,316 t už 1 093 133,90 Lt;
4) 2005-10-10 pagal sąskaitą BG5101022 pardavė metalo laužo 1 695,173 t už 1 082 822,28 Lt;
5) 2005-10-17 pagal sąskaitą BG5101705 pardavė metalo laužo 1 173,274 t už 749 449,89 Lt;
6) 2005-10-28 pagal sąskaitą BG5102824 pardavė metalo laužo 1 159,598 t už 728 702,53 Lt;
7) 2005-11-17 pagal sąskaitą BG5111709 pardavė metalo laužo 2 711,060 t už 1 703 656,13 Lt;
5. 2005-04-20 firmai „xxx“ pagal sąskaitą BG5042031 pardavė metalo laužo 426,200 t už 79 746,87 Lt;
6. Laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2005 m. rugsėjo 8 d. firmai „xxx“ pardavė metalo laužo 15 493,458 t už 7 923 646,96 Lt:
1) 2004-07-05 pagal sąskaitą BG4070516 pardavė metalo laužo 2 158,461 t už 842 158,95 Lt;
2) 2004-07-12 pagal sąskaitą BG4071226 pardavė metalo laužo 1 851,538 t už 722 407,90 Lt;
3) 2004-08-16 pagal sąskaitą BG4081604 pardavė metalo laužo 2 763,393 t už 1 249 929,07 Lt;
4) 2004-10-26 pagal sąskaitą BG4102615 pardavė metalo laužo 2 849,355 t už 1 711 856,01 Lt;
5) 2005-08-18 pagal sąskaitą BG5081809 pardavė metalo laužo 1 213,312 t už 720 563,66 Lt;
6) 2005-08-19 pagal sąskaitą BG5081830 pardavė metalo laužo 1 786,551 t už 1 060 999,76 Lt;
7) 2005-09-08 pagal sąskaitą BG5090813 pardavė metalo laužo 2 870,848 t už 1 615 731,61 Lt;
7. 2005-03-31 firmai „xxx“ pagal sąskaitą BG5033129 pardavė metalo laužo 2 868,450 t už 1 703 519,68 Lt.
Taip laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2006 m. kovo 14 d. į UAB „xxx“ banko sąskaitas už parduotą metalo laužą įplaukė 58 190 279,76 Lt:
1) į AB SEB Vilniaus banke UAB „xxx“ sąskaitas – 10 172 536,36 Lt;
2) į „Nordea bank“ UAB „xxx“ sąskaitą – 31 037 625,54 Lt;
3) į „xxx“ Vilniaus skyriaus sąskaitą – 16 980 117,86 Lt.
Tokiu būdu I. M., siekdamas įteisinti įgytą turtą – metalo laužą 117 008,719 t už 51 421 331,99 Lt, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, naudojo jį UAB „xxx“ ūkinėje komercinėje veikloje melagingai nurodydamas, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, ir iš ūkinių operacijų dėl metalo laužo pirkimo–pardavimo per laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. gavo 1 955 385,71 Lt pelno.
Šie I. M. inkriminuoti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.
Be to, I. M. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:
I. M., būdamas UAB „xxx“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), generalinis direktorius, vykdydamas bendrovės „xxx“ įstatuose nenumatytą veiklą ir neturėdamas licencijos veiklai, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2004 m. gruodžio 28 d. versliškai bei stambiu mastu, įsigijęs metalo laužo 17 179,531 t už 3 076 750,35 Lt, PVM suma 553 815,06 Lt, iš viso su PVM 3 630 565,41 Lt, o būtent:
1. Laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2004 m. gruodžio 28 d. iš UAB „xxx“ įsigijęs metalo laužo 16 869,531 t už 2 930 538,85 Lt, PVM suma 527 496,99 Lt, iš viso su PVM 3 458 035,84 Lt:
1) 2004-07-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 5 įsigijo juodojo metalo laužo 992,650 t už 171 728,45 Lt, PVM suma 30 911,12 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 639,57 Lt;
2) 2004-07-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 7 įsigijo juodojo metalo laužo 2 645,481 t už 457 668,21 Lt, PVM suma 82 380,28 Lt, iš viso su PVM 540 048,49 Lt;
3) 2004-07-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 8 įsigijo juodojo metalo laužo 2 688,800 t už 465 162,40 Lt, PVM suma 83 729,23 Lt, iš viso su PVM 548 891,63 Lt;
4) 2004-08-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 9 įsigijo juodojo metalo laužo 1 607,880 t už 278 163,24 Lt, PVM suma 50 069,38 Lt, iš viso su PVM 328 232,62 Lt;
5) 2004-09-09 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 12 įsigijo juodojo metalo laužo 2 547,294 t už 440 681,86 Lt, PVM suma 79 322,73 Lt, iš viso su PVM 520 004,59 Lt;
6) 2004-09-16 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 13 įsigijo juodojo metalo laužo 1 596,308 t už 276 161,28 Lt, PVM suma 49 709,03 Lt, iš viso su PVM 325 870,31 Lt;
7) 2004-09-16 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM Nr. 14 įsigijo juodojo metalo laužo 429,057 t už 74 226,86 Lt, PVM suma 13 360,83 Lt, iš viso su PVM 87 587,69 Lt;
8) 2004-10-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 17 įsigijo juodojo metalo laužo 2 416,761 t už 418 099,65 Lt, PVM suma 75 257,94 Lt, iš viso su PVM 493 357,58 Lt;
9) 2004-12-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija JM 18 Nr. 0000022 įsigijo juodojo metalo laužo 2 015,300 t už 348 646,90 Lt, PVM suma 62 756,44 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 403,34 Lt;
2. 2004 m. gruodžio 27 d. iš UAB „xxx“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija xxxx įsigijęs juodojo metalo laužo 310 t už 146 211,50 Lt, PVM suma 26 318,07 Lt, iš viso su (duomenys neskelbtini) 529,57 Lt,
veikdamas per UAB „xxx“ vyr. finansininkę L. M., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai nurodydamas, kad metalo laužas gautas iš teisėtos veiklos, metalo laužą apskaitydamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir tokiu būdu legalizavęs nusikalstamu būdu įgytą turtą, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2005 m. sausio 25 d. pateikė prašymus grąžinti (įskaityti) PVM permokas Nr. 10 ir Nr. 17 – 57 672 Lt bei 2005 m. vasario 4 d. prašymą grąžinti PVM permoką Nr. 24 – 400 000 Lt, susidariusią 2004 m. gruodžio mėnesį. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. balandžio 5 d. įskaitė UAB „xxx“ 57 672 Lt PVM permoką avansinio pelno mokesčiui ir į UAB „xxx“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,xxx“ grąžino pridėtinės vertės mokestį: 2005 m. balandžio 7 d. – 200 000 Lt, 2005 m. balandžio 11 d. – 200 000 Lt, iš viso 400 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu I. M., juridinis asmuo UAB ,,xxx“, S. B. ir A. L. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.
Teismas nurodė, kad UAB „xxx“ pirko metalo laužą ne tiesiogiai iš Lietuvos įmonių, bet DES sąlygomis iš Suomijos įmonės ,,xxx“, kuriai FOB sąlygomis prekes tiekė Lietuvos įmonės, t. y. UAB „xxx“ perpirko metalo laužą iš Suomijos įmonės ir jį pardavė kitiems užsienio subjektams, o, iki įmonei ,,xxx“ nuperkant metalo laužą iš Lietuvos įmonių, UAB ,,xxx“ veikė kaip ekspeditorius. Tokiu būdu minėti sandoriai vyko ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet pagal tarptautinės prekybos ,,Incoterms 2000“ taisykles, todėl jiems negalioja Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo 2001 m. spalio 23 d. įstatyme buvęs įpareigojimas turėti licenciją tokio metalo laužo ir atliekų supirkimui.
Suomijos įmonė ,,xxx“ sandoriuose veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas, vyko santykinai ,,trikampė prekyba“ tarp Lietuvos įmonių, įmonės ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“. Visi sandoriai pagrįsti įmonių pateiktais dokumentais, specialistų išvadomis nustatyta, jog prekių judėjimas pagal minėtas sutartis buvo realus ir faktinis, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB ,,xxx“ klastojo kokius nors dokumentus.
Visos finansinės operacijos, susijusios su metalo laužo pirkimu–pardavimu, buvo tinkamai, pilnai, teisės aktų nustatyta tvarka atvaizduotos UAB ,,xxx“ buhalterinėje apskaitoje, jos buvo teisėtos, todėl nėra pagrindo teigti, jog I. M. ir UAB ,,xxx“ legalizavo nusikalstamu būdu gautus pinigus.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, juos neteisingai įvertino atsietai nuo faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstai išteisino I. M., S. B., A. L. bei juridinį asmenį UAB „xxx“.
Toliau dėstomi apeliacinio skundo argumentai.
Dėl kaltinimų I. M. bei juridiniam asmeniui UAB „xxx“ pagal
BK 202 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 3 dalį
Ikiteisminio tyrimo metu I. M. ir juridiniam asmeniui UAB „xxx“ buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi stambiu mastu ūkine komercine veikla neturint licencijos motyvuojant tuo, jog laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. neturėjo licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas. UAB „xxx“ tyrimo metu nepateikė licencijos verstis šia veikla. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Z. Ž. 2006 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (2§.32)-L190-359 informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas UAB ,,xxx“.
Per laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d., t. y. inkriminuotos veikos metu, galiojo įstatymas, numatantis tokios licencijos būtinumą – 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Šio įstatymo 2010 m. birželio 8 d. redakcija panaikino licencijos privalomumą.
Nuo paskutinės inkriminuojamos veikos iki naujos įstatymo redakcijos, panaikinusios licencijos privalomumą, praėjo daugiau nei ketveri metai.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas vienu iš pagrindinių motyvų nurodė, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, pritaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė išvadą, kad UAB „xxx“ aptariamu laikotarpiu vykdyta metalo (su-)pirkimo veikla buvo teisėta, kadangi, vadovaujantis naująja įstatymo redakcija, šiai veiklai licencija nėra reikalinga. Teismas nepagrįstai pritaikė šią normą prieš penkerius metus padarytai veikai, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos sunkumą, pasekmes ir įtaką valstybės ekonominiam gyvenimui.
Padaręs klaidingas išvadas dėl įstatymo taikymo – licencijos reikalingumo – teismas netinkamai įvertino I. M. ir juridinio asmens UAB „xxx“ vykdytos veiklos aplinkybes. Padaręs išvadą, jog įvertinant padarytą veiką reikia taikyti BK 3 straipsnio 2 dalį, teismas turėjo bylą nutraukti, tačiau jis ėmėsi vertinti įmonės veiklą teigdamas, kad veikla vykdyta teisėtai, taikant specialų įmonės veiklos modelį – FOB, DES ir „trikampę prekybą“.
Tai, jog specialiųjų veiklos modelių įmonės UAB „xxx“ veikloje nebuvo, įrodo bylos duomenys.
Konstatuodamas, kad UAB „xxx“ iki prekių (metalo laužo) patekimo ant laivo denio Lietuvos teritorijoje su metalo laužo tiekėjais – Lietuvos įmonėmis veikė ne kaip pirkėjas, o kaip ekspeditorius, nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamojo I. M., UAB „xxx“ atstovo, liudytojų ir fragmentiškais specialistų parodymais. Liudytojai – Lietuvos įmonių, kurios tiesiogiai pardavinėjo UAB „xxx“ metalo laužą, vadovai – glaudžiai susiję su UAB „xxx“ ir jos vadovu prekybiniais ryšiais, su jų pagalba į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios sutartys ir kiti dokumentai, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Specialistai ir VMI atstovai vertino tik pateiktus dokumentus, tačiau netikrino jų pagrįstumo, todėl jų teiginys, jog pagal buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „xxx“ vykdė prekybą minėtomis FOB ir DES sąlygomis, neatitinka tikrovės.
Teismas neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „xxx“ pirko metalo laužą iš Lietuvos įmonių, tačiau suklastotose metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodyta, jog metalo laužo pirkėjas yra užsienio firma ,,xxx“. Tęsdama nusikalstamą veiką, iš Lietuvos įmonių nupirktą metalo laužą UAB „xxx“ buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo kaip įsigytą iš Suomijos firmos ,,xxx“. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 715A6-150. Joje nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu UAB ,,xxx“ vyr. finansininkė L. M. apie deklaruojamą ,,trikampę prekybą“ paaiškino, kad visą metalo laužą, kurį įmonė įsigyja iš Suomijos įmonės ,,xxx“, parduoda Europos Sąjungos šalių PVM mokėtojams ir šiuos prekybinius sandorius PVM deklaracijose deklaruoja kaip ,,trikampę prekybą“. Bendrovės vyr. finansininkė pateikė sutartis, sudarytas nuo 2006 m. balandžio 1 d. su Suomijos firma ,,xxx“, kuriose Suomijos įmonė ,,xxx“ įvardinama ,,Pardavėju“, UAB ,,Baltijos grupė“ – ,,Pirkėju“, sutarčių pagrindinės sąlygos vienodos ir jose nurodyta: sutartys sudarytos dėl metalo laužo pardavimo–pirkimo; sutartyse nurodytas metalo laužo tiekėjas Lietuvos įmonės; pakrovimo vieta Klaipėdos uostas, krovinio pristatymo sąlygos CIF arba DES; ,,Pirkėjas“ ieško laivo savo lėšomis ir ,,Pardavėjo“ sąskaita sumoka už frachtą tiesiogiai bendrovei ,,xxx“; ,,Pirkėjas“ ,,Pardavėjo“ sąskaita už metalo laužą sumoka tiesiogiai metalo laužo tiekėjui; komisinis mokestis ,,Pardavėjui“ 0,75 euro už toną.
Iš mokestinio tyrimo metu nustatytų faktų darytina išvada, jog šioje veiklos schemoje negalima taikyti ,,trikampės prekybos“ taisyklių. Byloje esanti schema iliustruoja, kokiu būdu buvo vykdoma prekyba ir kaip ji buvo įforminta. Teisme tai patvirtino liudytoja L. K..
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,xxx“ sumokėjo metalo laužo tiekėjams ir frachtą ,,xxx“. Tai patvirtino Suomijos mokesčių administratorius. Tokiu būdu nustatyta, jog sutartyse nurodytas teiginys: ,,Pirkėjas“ ,,Pardavėjo“ sąskaita sumoka už metalo laužą ir frachtą“ neatitinka tikrovės.
Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,xxx“ laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. apskaitė 128 364 t metalo laužo įsigijimą už 85 806 515 Lt iš Suomijos kompanijos ,,xxx“, tačiau pagal VIES duomenis Suomijos įmonė ,,xxx“ tiekimų bendrovei ,,xxx“ nedeklaravo. Suomijos mokesčių administratorius pateikė ,,xxx“ išrašytas sąskaitas bendrovei ,,xxx“, kuriose nurodytas tik komisinių dydis. Pagal VIES duomenis nustatyta, jog Suomijos įmonė ,,xxx“ tiekimų UAB ,,xxx“ nedeklaruoja. ,,xxx“ savo pajamoms priskyrė tik komisinius už tarpininkavimą, t. y. Suomijos kompanija šiuose sandoriuose veikė kaip ,,neatsiskleidęs tarpininkas“, kuris tarpininkauja prekių tiekimo sandoriuose savo vardu, bet UAB ,,xxx“ sąskaita.
Tai, kad nebuvo vykdoma ,,trikampė prekyba“, o UAB „xxx“ pirko metalo laužą iš Lietuvos įmonių, patvirtina ir LTEC 2008 m. vasario 5 d. specialisto išvada Nr. 11-3462 (07), kurioje konstatuojama, jog UAB „xxx“ laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. Lietuvos įmonėms už metalo laužą sumokėjo 8 506 561,86 Lt.
Tiriant UAB „xxx“ ir I. M. padarytas nusikalstamas veikas, atlikti keturi specialisto tyrimai dėl UAB „xxx“ ir I. M. veiklos įvertinimo.
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausioji specialistė V. B., atsakydama į 2006 m. lapkričio 20 d. užduoties klausimus, specialisto išvadoje nurodė:
pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius ir kt.) pagrįsta UAB ,,xxx“ vykdoma veikla: krovinių ekspedijavimas, laivų agentavimas, muitinės formalumų tvarkymas, prekyba metalo laužu;
UAB ,,xxx“ pažeidė: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 696 ,,Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (nauja redakcija 2003 m. kovo 27 d.) ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 252 ,,Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo“, 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tiriamuoju laikotarpiu vykdė bendrovės įstatuose nenumatytą veiklą – prekybą metalo laužu.
Pagal UAB ,,xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2006 m. kovo 14 d. UAB ,,xxx“ vykdė veiklą, susijusią su metalo laužo pirkimu–pardavimu: pagal 39 PVM sąskaitas faktūras pagrindė metalo laužo įsigijimą 84 156,097 t už 40 862 551,10 Lt (iš jų PVM – 773 366,89 Lt) ir pagal 36 PVM sąskaitas faktūras pagrindė metalo laužo pardavimą 88 713,291 t Europos Sąjungos valstybėms iš viso už 53 080 707,60 Lt.
UAB ,,xxx“ neturėjo licencijos vykdyti metalo laužo ir atliekų supirkimą. Licencijų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 177, pagal kurio nuostatas verstis veikla, susijusia su netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, gali supirkėjai, turintys Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas. Licencijas išduoda ir supirkimo vietų adresus į licenciją įrašo savivaldybės, įvertinusios supirkimo vietų atitikimą nustatytiems reikalavimams.
UAB „xxx“ laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. (turi būti 2006 m.) vasario 28 d. iš „xxx“ įsigijo 53 878,581 t metalo laužo už 32 603 655,03 Lt ir už iš „xxx“ nupirktą metalo laužą sumokėjo: Lietuvos įmonėms kaip „xxx“ tiekėjoms – 25 678 792,16 Lt, ,,xxx“ komisinius – 94 563,07 Lt, už frachtą „Inter G. S. Ltd“ – 21 125 335,30 Lt.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-756 (08) konstatuota, jog UAB „xxx“ laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. vykdė veiklą, susijusią su metalo laužo pirkimu ir pardavimu.
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2007 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/97 konstatuota, kad UAB „xxx“ laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. nėra sutarčių su firma „xxx“, ūkinių operacijų su firma „xxx“ buhalterinėje apskaitoje neregistruota.
Laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. UAB „xxx“ buhalterinėje apskaitoje registruotas 612,42 t juodojo metalo laužo pardavimas UAB „xxx“ už 230 173,21 Lt, PVM suma 41 431,18 Lt, iš viso 271 604,39 Lt.
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2007 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/81 konstatuota, jog pagal UAB „xxx“ direktoriaus A. L. išrašytas ir pasirašytas sąskaitas-invoice išankstiniam apmokėjimui už juodojo metalo laužą, pateiktą Suomijos įmonei ,,xxx“, banko mokėjimo pavedimais į UAB „xxx“ sąskaitą apmokėjimą pagrindė UAB „xxx“.
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2009 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/33 konstatuota, kad už įmonei „xxx“ parduotą juodojo metalo laužą bendrovei „xxx“ pinigus sumokėjo UAB „xxx“, pervesdama į sąskaitą 843 655,42 eurų, nors pateiktose metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose tarp UAB „xxx“ ir Suomijos įmonės „xxx“, nebuvo numatyta, jog už „xxx“ parduotas prekes atsiskaitys UAB „xxx“. Taip pat nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu UAB „xxx“ atsiskaitinėjo su bendrove „xxx“ už įmonei „xxx“ parduotą metalo laužą.
Klaipėdos miesto VPK NTT ENTS 2007 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. 09 nurodyta, kad už „xxx“ pateiktą metalo laužą su UAB „xxx“ atsiskaitė UAB „xxx“.
Taigi šios specialistų išvados patvirtina, jog sandoriai dėl metalo laužo vyko tarp UAB „xxx“ ir Lietuvos įmonių, t. y. UAB „xxx“ pirko metalo laužą tiesiogiai iš Lietuvos įmonių ir už jį mokėjo, o ,,xxx“ figūravo tik buhalteriniuose dokumentuose.
Teismas visai nevertino liudytojo A. P. (UAB „xxx“ direktoriaus ir savininko) parodymų, kad pagal du kontraktus metalas buvo parduotas UAB „xxx“, kuriai atstovavo direktorius Ivanas. Liudytojas apie įmonę „xxx“ nėra girdėjęs, su jos atstovais nebendravo. Pasirašydamas sutartis Nr. NP-050401/1-1 (2005 m. balandžio 1 d.) ir Nr. NP-050726/1-2 (2005 m. liepos 26 d.) jis suprato, jog metalo laužą parduoda UAB „xxx“.
Liudytojas A. P., 2007 m. birželio 27 d. apklaustas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, patvirtino savo parodymus.
Toliau apeliaciniame skunde dėstomi ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. Š., J. Ž., A. R., A. K., Z. K. parodymai.
Liudytojas Z. K., 2007 m. sausio 18 d. apklaustas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, patvirtino savo parodymus.
Pirmosios instancijos teisme liudytojai A. Š., J. Ž. ir A. K. iš dalies pakeitė parodymus teigdami, kad UAB „xxx“ buvo ekspeditorius, su ja buvo sudaryta sutartis, tačiau patvirtino, jog už metalo laužą sumokėjo UAB „xxx“, liudytojai nebendravo su firmos „xxx“ atstovais.
Dėl apgaule savo naudai įgyto didelės vertės svetimo turto – 457 672 Lt valstybės
biudžeto lėšų (PVM) pagal BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalis ir dėl apgaule savo
naudai išvengtos turtinės prievolės – 18 procentų, t. y. 5 868 657,91 Lt, PVM
valstybės biudžetui sumokėjimo pagal BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalis
Byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad I. M. legalizavus nusikalstamu būdu įgytą metalo laužą ir Klaipėdos apskrities VMI pateikus prašymus grąžinti (įskaityti) PVM permokas, pastaroji būdama suklaidinta 2005 m. balandžio 5 d. įskaitė UAB „xxx“ 57 672 Lt PVM permoką avansinio pelno mokesčiui ir į UAB „xxx“ sąskaitą ,,Vereinsbank“ grąžino 400 000 Lt PVM. Tokiu būdu I. M. tyčia, apgaule, žinodamas, jog metalo laužas įgytas vykdant neteisėtą veiklą, savo naudai įgijo didelės vertės turtą – 457 672 Lt valstybės biudžeto lėšų.
Be to, melagingai nurodydamas, kad 53 878,581 t metalo laužo už 32 603 655,03 Lt gauta iš teisėtos veiklos, I. M. jį apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje kaip įsigytą iš Suomijos firmos „xxx“ ir tokiu būdu išvengė 18 procentų, t. y. 5 868 657,91 Lt, pridėtinės vertės mokesčio valstybės biudžetui.
Atsižvelgiant į tai, jog I. M. ir juridinis asmuo UAB „xxx“ laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. veikė pažeisdami įstatymo reikalavimus – supirko metalo laužą be metalo supirkimo veiklai būtinos licencijos, į tai, kad tyrimo metu surinkti duomenys įrodo, jog UAB „xxx“ neveikė kaip ,,neatsiskleidęs tarpininkas“, kuris tarpininkauja prekių tiekimo sandoriuose savo vardu, taip pat į specialisto išvadą, kad bendrovei negalima taikyti ,,trikampės prekybos“ taisyklių, darytina išvada, jog I. M. ir UAB „xxx“ veiksmais gautos neteisėtos pajamos, dėl kurių buvo prašoma išmokėti PVM permoką. Nustačius, kad metalo laužo prekyba vykdyta ne FOB sąlygomis, bet tiesiogiai iš Lietuvos tiekėjų, laikytina, jog buvo neteisingai VMI pateikti ir apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, taip išvengiant prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM bei kitus privalomus šiai veiklai mokesčius.
Teismas nevertino aplinkybių, kad VMI, pateikdama išvadas apie įmonės veiklą, mokesčių srityje klaidingai rėmėsi, jog UAB „xxx“ veikė FOB sąlygomis, jų realumo nevertino. Iš bylos dokumentų matyti, kad UAB „xxx“, tvarkydama ūkinės finansinės veiklos dokumentų apskaitą, sąmoningai pateikė VMI neteisėtai vykdytą veiklą kaip teisėtą, todėl, vertinant nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, nėra objektyvaus pagrindo tiesiogiai remtis vien tik VMI ar LTEC specialistų išvadomis, kad žala valstybei nebuvo padaryta, o įmonės veikla atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.
Laikytina, jog valstybinėms įstaigoms pateikus dokumentus, kuriuose neteisėtai vykdyta veikla parodyta kaip teisėta, UAB „xxx“ sąmoningai siekė apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą ir jį įgijo, taip pat įgijo teisę išvengti mokesčių į valstybės biudžetą.
Dėl S. B. pateiktų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,
24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, A. L. pateiktų
kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas visiškai nevertino telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, patvirtinančios, kad I. M. pokalbių su nenustatytu asmeniu metu aptariamos metalo laužo įsigijimo, jo pardavimo įforminimo sąlygos, nurodomi susitarimai, pagal kuriuos metalo laužo pirkėjas turi būti „xxx“ (suomių įmonė, kuriai galimai taikomas nulinis PVM), bei tai, jog padedant juridinio asmens atstovei G. D. buvo paruošiami fiktyvūs kontraktai ir sąskaitos FOB sąlygomis. Remiantis nurodoma informacija buvo užpildomi krovinių važtaraščiai pagal pateiktą pavyzdį „krovinys pagal kontraktą su „xxx“ iškrovimo vieta „xxx“, susitariama dėl atvežamo metalo laužo. Sprendžiant, ar S. B. ir A. L. veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, nebuvo vertinami užfiksuoti A. L. pokalbiai dėl fiktyvios panaudos sutarties ir sąskaitų pateikimo pagal pristatytą metalo laužo kiekį.
Taip pat teismas neatsižvelgė į 2006 m. kovo 23 d. kratos metu S. B. bute paimtus užrašų knygelę, kalendoriaus lapelius, krovinio važtaraščius ir užrašų sąsiuvinį, patvirtinančius, kad buvo klastojami dokumentai.
Teismas taip pat neįvertino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio V. P.. Jo veika atskirta iš tos pačios bylos, jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, jog 17 atvejų metalo supirkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), pasikrautą metalo laužą, kurio svoris nežinomas, D. J. firmai priklausančiu automobiliu be krovinio važtaraščių atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie krovinio siuntėją, krovinio svorį, krovinį išdavusį asmenį bei krovinio pakrovimo vietą, t. y., kad krovinio siuntėjas yra UAB „xxx“, gavėjas – UAB „xxx“, ekspeditorius – UAB „xxx“, veikianti pagal kontraktą su firma „xxx“, krovinio svoris – tonos, krovinį išdavė direktorius A. L., krovinio pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Šiuo nuosprendžiu paneigiamas teismo teiginys, jog važtaraščiuose įrašyti duomenys atitiko tikrovę, nes teismas rėmėsi tik kaltinamųjų S. B. ir A. L. parodymais, nors bylos duomenys patvirtina, kad A. P. metalo laužas atvežtas iš kitos vietos, jį pakrovė kitas asmuo ir jis nepriklausė UAB „xxx“.
2009 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-144 (09) nurodyta, jog UAB „xxx“ krovinio važtaraščiuose Nr. LIT 0137 be datos, LIT 0138 (2005 m. lapkričio 17 d.), LIT 0140 be datos, LIT 0145 be datos eilutėse „Siuntėjas“, „Gavėjas“, „Vežėjas“, „Data“, „Krovinio pavadinimas, mato vienetas“, „Krovinį išdavė, išgabenta“, „Krovinio iškrovimo vieta“ važtaraščio numerį, rankraštinius įrašus „UAB „xxx“, (duomenys neskelbtini), pagal kontraktą su ,,xxx“, „UAB „xxx“, Ekspeditorius UAB „xxx“, „UAB „xxx“, (duomenys neskelbtini), ,,Juodojo metalo laužas, t“, „Direktorius A. L. (duomenys neskelbtini) parašė ir A. L. vardu pasirašė S. B..
A. L. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „xxx“ direktorius, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe su dirbančiu UAB „xxx“ talmanu S. B., kuris, dirbdamas UAB „xxx“, vykdydamas A. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. kovo 22 d. žinodamas, jog krovinys be krovinio važtaraščių bus gabenamas ne iš vietos, kuri nurodyta suklastotame važtaraštyje, pateikdamas savo įmonės neužpildytą važtaraštį ir užpildyto važtaraščio pavyzdį, organizavo tikrų dokumentų – 24 važtaraščių suklastojimą, o S. B. padėjo, pateikdamas priemones, suklastoti 20 važtaraščių ir 4 pats suklastojo.
Teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „xxx“ vairuotojai atveždami krovinį neturėjo užpildyto važtaraščio, o jį užpildydavo tik atvežę krovinius į UAB „xxx“ aikštelę, kai šios įmonės talmanai nustatydavo tikslų krovinio svorį, neduoda pagrindo teigti, kad S. B. ir A. L. tokiu būdu klastojo dokumentus, prieštarauja ūkio subjektams keliamiems reikalavimams dėl dokumentų, pateikiamų parodyti ūkinę finansinę veiklą, ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos medžiaga įrodyta, jog A. L. ir S. B. iš anksto žinojo, kad važtaraščiuose nurodytos visos aplinkybės – nuo krovinio paėmimo vietos iki pristatymo, svorio, datos – neatitiks realių krovinio gabenimo aplinkybių, reikalingų nurodyti važtaraščiuose. Be to, nustatyta, jog S. B. pasirašinėjo A. L. vardu. Tiek S. B., tiek A. L. buvo žinoma, kad suklastoti važtaraščiai bus naudojami įmonės buhalterinėje apskaitoje, t. y. sukels teisines pasekmes.
Dėl kaltinimų I. M. ir juridiniam asmeniui UAB „xxx“
atitinkamai pagal BK 216 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y.
dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo
Bylos duomenimis nustatyta, jog į UAB „xxx“ banko sąskaitas už neteisėtai įgytą ir parduotą užsienio ūkio subjektams metalo laužą pateko 58 190 279,76 Lt: į AB SEB Vilniaus banke UAB „xxx“ sąskaitas – 10 172 536,36 Lt, į „Nordea bank“ UAB „xxx“ sąskaitą – 31 037 625,54 Lt, į „Vereins und Westbank AG“ Vilniaus skyriaus sąskaitą – 16 980 117,86 Lt, o iš neteisėtai vykdytos veiklos per laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. gavo 1 955 385,71 Lt pelno.
Šiame apeliaciniame skunde per I. M. ir juridinio asmens UAB „xxx“, S. B. bei A. L. padarytų nusikalstamų veikų analizę parodytas nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo mechanizmas – metalo laužo supirkimo ir pardavimo veiklos neturint licencijos organizavimas; nustatyti asmenys, padėję ir organizavę suklastoti dokumentus, panaudotus įmonės ūkinėje finansinėje veikloje, siekiant finansines operacijas parodyti kaip teisėtas – pirminėje stadijoje klastojant važtaraščius, vėliau pagal juos surašant sąskaitas. Nustatyta, kad metalo laužas iš Lietuvos tiekėjų buvo įgytas surašant 101 sąskaitą, o užsienio ūkio subjektams parduotas surašant 35 sąskaitas. Bylos duomenys įrodo, kad nebuvo vykdyta nei „trikampė prekyba“, nei prekyba FOB sąlygomis.
Visuma šių aplinkybių patvirtina, jog I. M. ir UAB „xxx“ vykdė veiklą – metalo laužo pirkimą – neturėdami licencijos, klastodami metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis, UAB ,,xxx“ buhalterinėje apskaitoje sąmoningai atvaizdavo kaip įgytą iš teisėtos veiklos, t. y. legalizavo, nusikalstamu būdu įgytą turtą.
Dėl turto konfiskavimo
Vykdydami neteisėtą ūkinę finansinę veiklą, I. M. ir UAB „xxx“ per laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. iš viso gavo neteisėtų pajamų: užsienio ūkio subjektams neteisėtai įgytą metalo laužą pardavė už 58 190 279,76 Lt (gavo 1 955 385,71 Lt pelno), įgijo teisę į PVM išmokas ir gavo 457 672 Lt valstybės biudžeto lėšų bei išvengė PVM mokesčio 5 868 657,91 Lt, iš viso – 64 516 609,67 Lt. Kadangi parodant UAB ,,xxx“ ūkinę finansinę veiklą buvo naudojami suklastoti dokumentai kaip tikri ir pagal juos kaip tikrus valstybės institucijoms buvo teikiami duomenys apie įmonės veiklą, valstybės institucijos, būdamos suklaidintos, nepateikė civilinių ieškinių. Nežiūrint į tai, kad ieškiniai nepareikšti, visa ši suma kaip gauta iš nusikalstamos veiklos turi būti konfiskuota valstybės naudai iš I. M. ir juridinio asmens UAB ,,xxx“.
Dėl bausmių
Atsižvelgiant į I. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą – tris sunkius ir tris nesunkius nusikaltimus bei į tai, jog šiais nusikaltimais kėsinamasi į finansų ir kredito sistemas, sudaromos prielaidos iškreipti realią valstybės sistemos finansinę padėtį, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
S. B. ir A. L. pripažintini kaltais, baudžiamoji byla dėl jų nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.
Juridiniam asmeniui UAB ,,xxx“ skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bauda.
Prokuroras apeliaciniu skundu prašė išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį:
I. M. pripažinti kaltu ir nubausti laisvės atėmimu:
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 1 metams;
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 2 metams;
pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 metams;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;
juridinį asmenį UAB „xxx“ pripažinti kaltu ir nubausti:
pagal BK 202 straipsnio 3 dalį – 1 000 MGL dydžio bauda;
pagal BK 202 straipsnio 3 dalį – 2 000 MGL dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 4 dalį – 2 000 MGL dydžio bauda;
pagal BK 216 straipsnio 2 dalį – 3 000 MGL dydžio bauda;
pagal BK 182 straipsnio 5 dalį – 4 000 MGL dydžio bauda;
pagal BK 182 straipsnio 5 dalį – 4 000 MGL dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 000 MGL dydžio baudą;
S. B. pripažinti kaltu:
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį;
vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;
A. L. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;
vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;
taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir iš I. M. bei UAB „xxx“ konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytus ir legalizuotus pinigus – 64 516 609,67 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintieji, jų gynėjai ir išteisinto juridinio asmens atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio (tiesa, nesukonkretinęs, kad 5 dalies 1 punkto) nuostatomis pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl kaltinamojo akto ydingumo
Esminių BPK pažeidimų, kurie teismui galėjo sutrukdyti priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, byloje nenustatyta, tačiau būtina atkreipti dėmesį į kaltinamajame akte juridinio asmens veikoms duoto teisinio įvertinimo ydingumą.
Prašant pripažinti juridinį asmenį kaltu, kaltinamajame akte nurodyta tik atitinkamo Baudžiamojo kodekso straipsnio dalis, numatanti juridinio asmens atsakomybę (BK 202 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 4 dalis, 216 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 5 dalis), tačiau nedetalizuojama, kokioje kitoje to paties straipsnio dalyje numatyta veika kaltinamas juridinis asmuo. Įvertinus tai, kad beveik visi nurodyti Baudžiamojo kodekso straipsniai turi po kelias dalis, kuriose numatytos skirtingos nusikalstamos veikos, neaišku, kurioje dalyje numatyta veika kaltinamas juridinis asmuo. Tai pažeidžia juridinio asmens atstovo teisę žinoti, kaip tiksliai kaltinanti šalis siūlo kvalifikuoti juridinio asmens veiką, ir apsunkina pasirengimą gynybai.
Dėl I. M. ir juridinio asmens UAB ,,xxx“ išteisinimo
pagal BK 202 straipsnio 1 ir 3 dalis, 300 straipsnio 1 ir 4 dalis
BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.
Iš aptariamo straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinos tokios sąlygos:
kaltininkas turi neturėti licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, arba imtis šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu;
2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas.
Abiem atvejais sąlygos yra alternatyvios. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka bent vienos iš kiekvienos grupės sąlygų, t. y. pakanka nustatyti, jog: kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, arba ėmėsi veiklos kitokiu neteisėtu būdu ir tai darė versliškai arba stambiu mastu.
Šioje byloje BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo kaltinamas I. M. bei juridinis asmuo UAB ,,xxx“, objektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu vertimusi ūkine komercine veikla. Neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas versliškai ir stambiu mastu daro šio straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga.
Veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog neteisėtai verčiasi šiuo konkrečiu atveju ūkine komercine veikla, ir nori taip verstis. Valinis tiesioginės tyčios momentas pabrėžia veikos siekimą (norėjimą).
Prokuroras apeliaciniame skunde argumentuoja, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo būtina licencija supirkti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, o juridinis asmuo UAB ,,xxx“ tokios licencijos neturėjo, todėl jis ir bendrovės vadovas šia veikla vertėsi neteisėtai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė I. M. ir juridinį asmenį UAB ,,xxx“ nepadarius jiems inkriminuotos veikos.
Skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, su kuriais bei jų vertinimu teisėjų kolegija sutinka, todėl išsamiai nekartoja, įrodo, kad laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 11 d. iš Lietuvos uždarųjų akcinių bendrovių ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“ ir ,,xxx“ bei užsienio įmonės ,,xxx“ pagal 34 (o ne 37, kaip nurodyta kaltinamajame akte) sąskaitas faktūras įsigijo metalo laužo pagal sutartis FOB (Free On Board) sąlygomis, kai metalas jau būdavo pakrautas į užsienio valstybės laivą, t. y. užsienio valstybės (priklausomai nuo laivo priklausomybės) teritorijoje. Tokią prekybą reglamentuoja ,,Incoterms 2000“ (,,Tarptautinių prekybos rūmų taisyklės prekybos terminų traktavimui“), bet ne kaltinime minimas Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. spalio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymas. Tokiai veiklai licencija nereikalinga.
Būtent todėl kartu su pirkimo–pardavimo sutartimis tarp UAB ,,xxx“ ir metalą tiekusių Lietuvos įmonių buvo sudaromos ekspedicijos bei muitinės tarpininko sutartys, kad tiekėjų metalas tinkamai patektų į laivą ir būtų eksportuotas. Visi apklausti kaip liudytojai pardavėjų atstovai patvirtino, jog jie nesirūpino metalo iškrovimu UAB ,,xxx“ aikštelėje, muitinės formalumais, metalo pakrovimu į laivą.
Tas pat pasakytina dėl prekybos su Suomijos įmone ,,xxx“ pagal 64 sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2006 m. vasario 28 d. Skundžiamame nuosprendyje aptarta, kad metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartys tarp jau minėtų ir kitų Lietuvos įmonių bei Suomijos įmonės ,,xxx“ sudarytos FOB sąlygomis, pastaroji pardavė metalo laužą bendrovei ,,xxx“ DES sąlygomis (nuo laivo), o ši užsienio partneriams – taip pat DES sąlygomis. Tokiai prekybai irgi taikomos ,,Incoterms 2000“ taisyklės, bet ne Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Tarp sandorių šalių buvo įtvirtinti ir realiai vyko verslo subjektų faktinį poreikį atitinkantys verslo santykiai: vieni norėjo metalo laužą parduoti, kiti – pirkti. Nėra pagrindo tvirtinti, jog jie akivaizdžiai prieštaravo pagrindiniam verslo subjektų siekiui – gauti pelną.
Prekyba nurodytomis sąlygomis sandorių šalis tenkino, nė viena iš jų nepareiškė noro sutartis keisti, nutraukti ar nuginčyti, jos galiojo, todėl nėra pagrindo civilinius teisinius santykius kriminalizuoti.
Svarstant dėl licencijos reikalingumo nagrinėjamai veiklai, negalima neatkreipti dėmesio į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. 2009 m. vasario 21 d. nutarimą, kuriuo iš dalies patenkintas UAB ,,xxx“ skundas ir kuriame nurodyta, kad nei iš įstatymo, nei iš Vyriausybės nutarimo (įstatymu pagrįstas kaltinimas) visiškai neaišku, ar jų nuostatos taikomos juridiniam asmeniui, užsiimančiam greičiau komercinio tarpininkavimo veikla; vienareikšmio atsakymo nepateikė ir FNTT specialistai, o LTEC specialistai atsisakė į jį atsakyti kaip nepriklausantį ekonomisto kompetencijai; nesant teisinio reglamentavimo aiškumo, kylančios abejonės turėtų būti vertinamos kaltininkų naudai (50 t., 120–128 b. l.).
Svarbu ir tai, jog UAB ,,xxx“ dar 2007 m. birželio 6 d. bei 2007 m. liepos 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją prašydama išaiškinti dėl būtinumo įsigyti licenciją ir sulaukė šios institucijos nuomonės: tuo atveju, jeigu UAB ,,xxx“ nesuperka netauriųjų metalų laužo ir atliekų iš Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas bendrovei įsigyti nereikia (47 t., 115 b. l.).
Tai rodo, kad UAB ,,xxx“ ėmėsi priemonių išsiaiškinti jos veiklai aktualių įstatymų taikymą ir neturėjo tikslo jų pažeisti.
BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajam įstatyme, t. y. tiesiogine tyčia.
Išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia neabejotinai teigti, kad I. M. bei jo vadovaujamos bendrovės veikloje nebuvo jau anksčiau minėto subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios veikti priešingai įstatymui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant galimai skirtingam įstatymo traktavimui, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad net ir tokiu atveju nagrinėjama veika negali būti kriminalizuojama, nes 2010 m. birželio 8 d. priimta kaltinime nurodyto 2001 m. spalio 23 d. įstatymo nauja redakcija, įsigaliojusi 2010 m. rugsėjo 1 d. ir pavadinta Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymu, pagal kurį aptariamai veiklai licencija nereikalinga. Įstatymo pakeitimo priežastis – senoji redakcija neatitiko 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB ,,Dėl paslaugų vidaus rinkoje“.
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2008, 2K-332/2009 ir kt.) ši įstatymo nuostata taikoma ne tik baudžiamiesiems, bet ir kitiems įstatymams.
Taigi net laikantis prokuroro pozicijos, jog iki įstatymo pakeitimo aptariama veika be licencijos buvo baudžiama, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl veikos sunkumo, pasekmių ir įtakos valstybės ekonominiam gyvenimui. Baudžiamasis įstatymas nenumato išimčių šios normos taikymui.
Beje, negalima neatkreipti apelianto dėmesio, jog BK 202 straipsnyje numatyta veika nagrinėjamu laikotarpiu buvo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos.
Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas ir kitas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad tokiu atveju teismas turėjo dėl šio kaltinimo bylą nutraukti, o ne vertinti įmonės veiklą kaip teisėtą.
Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip prieštaraujantis įstatymui, nes BPK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos kategoriškai numato, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai aplinkybei (jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) paaiškėjus nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.
Kita vertus, BK 202 straipsnio dispozicija yra blanketinė, šiuo konkrečiu atveju nukreipianti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 696 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (2003-03-27 redakcija), Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 252 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo“, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, UAB „xxx“ įstatus ir Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymą.
Kaltinamajame akte ir prokuroro apeliaciniame skunde minimoje FNTT specialistės surašytoje specialisto išvadoje Nr. 5-3/53 (17 t., 18–39 b. l.) nurodoma, kad UAB ,,xxx“ bei I. M. pažeidė šių aktų atitinkamas nuostatas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog norint tinkamai išaiškinti norminio akto nuostatas, reikia atsižvelgti į teisės šaltinių hierarchinę tvarką. Kaip matyti iš išvardintų dokumentų, vienas iš jų patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kitas – generalinio direktoriaus įsakymu. Šių teisės šaltinių hierarchijoje neabejotinai pirmenybė teikiama ne jiems, bet paminėtiems įstatymams. Tačiau svarstant, ar įstatymo pažeidimas gali sukelti baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, būtina įvertinti, ar anksčiau priimtas įstatymas neprieštarauja vėlesniam.
Dėl Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo, kuriame numatytas tokios veiklos licencijavimas, teisėjų kolegija nepasisako, nes licencijos klausimą jau aptarė anksčiau.
Vertinant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias su bendrovės įstatais susijusius klausimus (įstatuose turi būti nurodyta bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis), būtina atkreipti dėmesį, kad po šio įstatymo priėmimo, t. y. 2000 m. liepos 18 d., patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), įsigaliojęs nuo 2001 m. liepos 1 d., labai esmingai pakeitęs civilinių teisinių santykių traktavimą, juridinių asmenų teisinio statuso subjektiškumo reglamentavimą.
Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tik viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį (CK 2.47 straipsnio 2 dalis), o kitiems juridiniams asmenims pakanka nurodyti tik veiklos tikslus (CK 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Uždaroji akcinė bendrovė neabejotinai priskiriama prie privačiųjų juridinių asmenų (CK 2.34 straipsnio 3 dalis), turinčių bendrąjį teisnumą (t. y. pripažinti bendro subjektiškumo) bei galinčių turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė (CK 2.74 straipsnio 1 dalis) ir kuriems netaikomas išplėstinis veiklos tikslų apibūdinimas.
UAB ,,xxx“ įstatuose (10 t., 21–29 b. l.) nurodytas bendrovės veiklos tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno. Taigi bendrovė kaip privatusis juridinis asmuo siekdama pelno galėjo verstis bet kokia įstatymo nedraudžiama veikla.
Būtent tuo išteisintasis I. M. apeliacinės instancijos teisme motyvavo, kodėl nekeitė bendrovės įstatų. Juridinio asmens steigėjai, akcininkai to nereikalavo daryti.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinio skundo teiginys, jog bendrovė vykdė veiklą, nenumatytą jos įstatuose, tik formaliai teisingas, tačiau tai nesukelia pasekmių, vertinamų kaip baudžiamojo įstatymo pažeidimas.
Akivaizdu, kad prokuroro apeliaciniame skunde minėti įstatymai neatitiko naujojo Civilinio kodekso reglamentavimo, todėl vadovavimasis ne jais, bet Civiliniu kodeksu bendrovei negalėjo sukelti teisinių pasekmių, vertinamų kaip baudžiamojo įstatymo pažeidimas.
Dėl to prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl minėtų aktų pažeidimo, paremti FNTT tyrimo duomenimis, atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde daug vietos skiriama specialistų išvadoms teigiant, jog UAB ,,xxx“ pirko metalo laužą tiesiogiai iš Lietuvos įmonių ir už jį mokėjo, o Suomijos įmonė ,,xxx“ figūravo tik buhalteriniuose dokumentuose.
Su tokiu skundo teiginiu negalima sutikti.
Išteisintasis I. M. parodė, kad pradžioje metalo laužą iš tiesų pirko iš Lietuvos įmonių, tačiau tai darė FOB sąlygomis, t. y. ne Lietuvos teritorijoje. Vėliau atsiradus Suomijos įmonei ,,xxx“, tokiomis pačiomis FOB sąlygomis metalą ėmė pirkti pastaroji ir DES sąlygomis parduodavo bendrovei ,,xxx“, o ši – užsienio valstybėms. Tokiu būdu buvo pasidalinama verslo rizika. UAB ,,xxx“ tokią prekybą deklaravo kaip ,,trikampę“.
Metalo pirkimo–pardavimo veiklos procedūros specifika išsamiai išdėstyta skundžiamame nuosprendyje (54 t., 145–146 b. l.), todėl nekartojama.
Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi Klaipėdos apskrities VMI 2006 m. lapkričio 27 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita (1 t., 142–153 b. l.), kur nurodyta, jog Suomijos kompanija šiuose sandoriuose veikė kaip ,,neatsiskleidęs tarpininkas“, kuris tarpininkauja prekių tiekimo sandoriuose savo vardu, bet UAB ,,xxx“ sąskaita; galima daryti prielaidą, kad šioje veiklos schemoje negalima taikyti trikampės prekybos taisyklių.
Atkreipiamas dėmesys, kad ataskaitoje padaryta tik prielaida, jog toks prekybos būdas nelaikytinas ,,trikampe prekyba“, tačiau joje patvirtinta, kad prekyba metalo laužu FOB ir DES sąlygomis realiai vyko tarp Lietuvos įmonių – metalo tiekėjų, Suomijos įmonės ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir galutinių pirkėjų – užsienio valstybėse esančių bendrovių.
Negalima nepastebėti ir neįvertinti tyrimą atlikusių specialisčių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme. Prokuroras apeliaciniame skunde rėmėsi jų teiginiais, tačiau padarė priešingas išvadas, nei teigė specialistės.
Kaip liudytoja teisme apklausta Klaipėdos apskrities VMI specialistė L. K. paaiškino ,,trikampės prekybos“ esmę ir pakomentavo, jog UAB ,,xxx“ deklaruota prekyba ne visai atitiko ,,trikampės“ sąvoką, nes joje dalyvavo ne trys, bet keturi mokėtojai ir du iš jų iš tos pačios šalies. Kita vertus, prekyba per tarpininkus labai dažnai naudojama, tai normalu ir numatyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
Prokuroras I. M. ir juridinio asmens kaltę argumentavo tuo, kad Suomijos įmonė ,,xxx“ nedeklaravo prekių tiekimo bendrovei ,,xxx“, jai pateiktose sąskaitose nurodė tik komisinių dydį.
Teisėjų kolegija paneigia tokį argumentą, pasiremdama jau minėtos specialistės L. K. paaiškinimais, paremtais Suomijos mokesčių administratoriaus atsakymu į paklausimą, jog Suomijos kompanija už tarpininkavimo paslaugą gaudavo tik tarpininko mokestį, komisinius, o iki 2010 m. tarpininkavimo paslaugų teikimo nereikėjo deklaruoti. Kita vertus, kad nelabai galima taikyti ,,trikampę prekybą“, tai deklaravimo neatitikimas. PVM deklaracija turėjo būti kitaip deklaruojama, tačiau UAB ,,xxx“ nėra atsakinga už tai, jei Suomijos kompanija kažką blogai deklaravo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesiima vertinti, ar aptariamas prekybos būdas visiškai atitiko ,,trikampės prekybos“ sąlygas, kadangi ir specialistės dėl to kategoriškai nepasisakė, bet neturi objektyvaus pagrindo teigti, jog sudarytos sutartys buvo fiktyvios, kadangi priešpriešinius patikrinimus atlikusios specialistės nustatė, kad Suomijos įmonė ,,xxx“ įsigijo metalo laužą iš Lietuvos bendrovių laive (FOB sąlygomis) ir pardavė bendrovei ,,xxx“ nuo laivo (DES sąlygomis), visos įmonės patvirtino suomiams pardavusios metalo laužą.
Nebuvus ,,trikampės prekybos“ prokuroras argumentuoja LTEC specialisto išvados Nr. 11-3462 (07) duomenimis, jog UAB ,,xxx“ laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. Lietuvos įmonėms už metalo laužą sumokėjo 8 506 561,86 Lt (20 t., 77– 93 b. l.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskiriant minėtą tyrimą specialistams nebuvo užduotas klausimas dėl ,,trikampės prekybos“, todėl neaišku, kuo remdamasis prokuroras padarė tokią išvadą.
Išteisintasis I. M. neginčijo prekiavęs su Lietuvos įmonėmis, taip pat su Suomijos įmone ,,xxx“ ir pagal sutartis su pastarąja atsiskaitinėjęs su jos tiekėjais, tačiau minėta bei kitos LTEC specialisto išvados nepaneigia išteisintojo argumentų, jog pagal pirkimo–pardavimo sutartis metalas iš Lietuvos įmonių buvo perkamas FOB sąlygomis, o iš Suomijos įmonės ,,xxx“ – DES sąlygomis, t. y. ne Lietuvos teritorijoje.
Abiejų instancijų teismuose apklausta ekspertė M. K. paaiškino, kad tyrimo metu susipažinusi su tirtais dokumentais pažeidimų nenustatė. Buvo lyginami tiek buhalterinės apskaitos duomenys, tiek ikiteisminio tyrimo institucijos surinkti duomenys apie įvykdytas operacijas ir tie duomenys atitiko. UAB ,,xxx“ metalo laužą pradžioje pirko iš Lietuvos įmonių, vėliau – iš Suomijos įmonės ,,xxx“, tai darė ne Lietuvos teritorijoje. Pardavėjas Lietuvos įmonė krovinį eksportavo iš Lietuvos, tai atitiko FOB sąlygas.
Liudytojas Lars-E. P., Suomijos įmonės ,,xxx“ steigėjas, kurio parodymai teisme perskaityti (6 t., 139–140 b. l.), parodė, jog 2005–2006 m. pirko metalo laužą iš Lietuvos įmonių FOB sąlygomis, t. y. ne Lietuvos teritorijoje, ir jį pardavė UAB ,,xxx“.
Tuo paneigiami prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad užsienio įmonė figūravo tik buhalteriniuose dokumentuose, o metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartys suklastotos.
Apeliaciniame skunde nurodoma į FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus atliktą UAB ,,xxx“ veiklos tyrimą teigiant, jog nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu UAB ,,xxx“ atsiskaitinėjo su bendrove ,,xxx“ už įmonei ,,xxx“ parduotą metalo laužą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje Nr. 5-2/33 teigiama, jog bendrovė ,,xxx“ nepateikė tokių dokumentų (27 t., 32 b. l.), tačiau ji ir negalėjo pateikti, kadangi būtent sutartyse, sudarytose tarp UAB ,,xxx“ ir Suomijos įmonės ,,xxx“, numatyta, kad su ,,Nordparts AB“ tiekėjais (taigi ir su UAB ,,xxx“, ir su UAB ,,xxx“, ir su UAB ,,xxx“, ir su kitomis bendrovėmis) atsiskaito UAB ,,xxx“. Šią aplinkybę patvirtina specialisto išvados Nr. 5-3/53 priedas (18 t., 82 b. l.), tai konstatuota apeliaciniame skunde minimoje FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyresniosios specialistės surašytoje specialisto išvadoje Nr. 5-3/81 (24 t., 31 b. l.), Klaipėdos miesto VPK NTT ENTS specialisto išvadoje Nr. 09 ir kt.
Tokio atsiskaitymo būdo įstatymas nedraudžia (CK 6.50 straipsnis). Jis neprieštarauja CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir 6.156 straipsnyje įtvirtintam vienam iš civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principui bei CK 6.193 straipsnyje įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms.
Apeliaciniame skunde minima FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyresniosios specialistės surašyta specialisto išvada Nr. 5-3/97 (21 t., 85–111 b. l.), kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. UAB ,,xxx“ neregistravo buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų su firma ,,xxx“, tyrimui nepateikė sutarčių su šia firma.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokių operacijų, taigi ir sutarčių, nebuvo, todėl jos ir negalėjo būti registruotos UAB ,,xxx“ buhalterinėje apskaitoje.
Jau minėtas liudytojas, Suomijos įmonės ,,xxx“ steigėjas xxx, apklaustas kompetentingo pareigūno vykdant teisinės pagalbos prašymą, parodė, jog su Lietuvos firmomis prekiavo tik 2005–2006 m. Jis nurodė, su kokiomis Lietuvos bendrovėmis turėjo komercinių ryšių, tačiau UAB ,,xxx“ tarp jų nebuvo (6 t., 139–149 b. l.).
Išteisintasis I. M., priešingai, patvirtino 2004–2005 m. pirkęs iš Lietuvos įmonių, taip pat ir iš UAB ,,xxx“, metalo laužą FOB sąlygomis, yra tai patvirtinantys dokumentai.
Taigi šis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra netinkamas, įrodinėjant I. M. bei UAB ,,xxx“ kaltę.
Prokuroras apeliaciniame skunde neigia VMI atliktų tyrimų rezultatus motyvuodamas, kad specialistai netikrino jiems pateiktų dokumentų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiomis specialisto išvadomis, nes jos pagrįstos įmonių priešpriešiniais patikrinimais.
Beje, bendroves prekiavus su Suomijos įmone ,,xxx“ patvirtina ne tik VMI, bet ir jau minėti FNTT tyrimai.
Prokuroro apeliaciniame skunde netikima apklaustų liudytojų parodymais motyvuojant, jog jie glaudžiai susiję su UAB ,,xxx“ ir jos vadovu prekybiniais ryšiais.
Liudytojai A. Š., J. Ž., A. K. abiejų instancijų teismuose parodė prekiavę metalo laužu su Suomijos įmone ,,xxx“ FOB sąlygomis, o su UAB ,,xxx“ buvo sudarytos ekspedijavimo sutartys. Liudytojai parodė niekada nebendravę su Suomijos įmonės ,,xxx“ atstovu, tačiau tą patį patvirtino ir liudytojas xxx tiesioginių kontaktų su metalo pardavėjais neturėjo, viskas buvo daroma ryšio priemonėmis.
Tai, kad su išteisintuoju liudytojus siejo verslo santykiai, jų parodymų nedaro netinkamu įrodymų šaltiniu.
Tiesa, liudytojas A. P. apeliacinės instancijos teisme parodė galvojęs, jog UAB ,,xxx“ ir ,,xxx“ yra ta pati bendrovė, nes jis bendravo su I. M.. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kokiomis sąlygomis prekiavo su ,,xxx“.
Teisėjų kolegija jo parodymus teisme vertina įrodymų viseto kontekste, nes, susipažinus su pirminiais parodymais, akivaizdu, kad dviejose apklausose jie surašyti pažodžiui (46 t., 111–115, 123–125 b. l.), o tai neatitinka parodymų fiksavimui keliamų reikalavimų ir daro abejotiną jų patikimumą.
Teisme duoti liudytojo A. P. parodymai rodo jį nesigilinus, kam ir kokiomis sąlygomis pardavė metalo laužą, ką reiškia sutartyje įrašyta prekyba FOB sąlygomis. Jam buvo svarbu, jog su juo atsiskaitytų už parduotą metalą. Jo įmonė nesirūpino eksporto ir kitais dokumentais, būtinais metalą išvežant į užsienį. Be to, liudytojas pripažino, kad nuo aptariamų įvykių praėjus daug laiko jis visko gerai neprisimena.
Dėl to remiamasi dokumentais. Byloje esantys Cargo manifestai, eksporto deklaracijos, muitinės dokumentai ir kiti skundžiamame nuosprendyje aptarti dokumentai, kurių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekartoja, įrodo, jog metalo laužo, skirto Suomijos įmonei ,,xxx“, eksportuotojai buvo bendrovės ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“, ,,xxx“ ir kt. (44, 46 t.), o UAB ,,xxx“ buvo ekspeditorius, rūpinosi jo pakrovimu į laivą ir su tuo susijusiais formalumais.
Šios aplinkybės nepaneigia apeliaciniame skunde minimų liudytojų A. R., Z. K. parodymai. Pirmuoju atveju neįtikėtina, kad į metalo laužo sandėliavimo aikštelę vežantis krovinį vairuotojas galėtų žinoti, kam jis bus eksportuojamas. Antruoju atveju liudytojas davė parodymus apie Vilniuje esančią metalo laužo aikštelę, o tai nesietina su I. M. pareikšto kaltinimo nagrinėjamu aspektu.
Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pradžioje pirkdami iš Lietuvos bendrovių, Latvijos įmonės ,,xxx“, o vėliau iš Suomijos įmonės ,,xxx“ metalo laužą bei jį parduodami užsienio valstybėms, nei I. M., nei jo vadovaujamas juridinis asmuo UAB ,,xxx“ nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1, 3 dalyse.
Nesant baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinos sąlygos (neturėti licencijos, kai ji reikalinga), teisėjų kolegija nepasisako dėl šios veikos kitų objektyviųjų požymių – versliškumo ir stambaus masto, nes baudžiamoji atsakomybė galima, tik esant objektyviųjų ir subjektyviųjų sąlygų visumai.
Jau aptarta, jog Suomijos įmonė ,,xxx“ pagal sudarytas sutartis FOB sąlygomis pirko metalo laužą iš Lietuvos įmonių ir jį pardavė bendrovei ,,xxx“, todėl neginčijamais įrodymais nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad tos sutartys suklastotos ir Suomijos įmonė jose įrašyta be pagrindo.
BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, formuojančiose teismų praktiką, ne kartą akcentuota, jog baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.).
Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.
Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai.
Prokuroro apeliaciniame skunde tai neatskleista, o teismai to nenustatė.
Byloje nėra duomenų, kad Suomijos įmonės ,,xxx“ sutartinės pareigos sumokėti tiekėjams už metalo laužą neįvykdymas (ją tinkamai įvykdžius UAB ,,xxx“ pagal kitą sutartį su užsienio bendrove, įvertinus tai, jog užsienio bendrovė buvo neatsiskleidęs tarpininkas) metalo tiekėjams sukėlė tokias neigiamas ir pavojingas pasekmes, kad dėl tokių veiksmų būtų sprendžiamas juridinių asmenų atstovų baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje neįrodyta, jog civilines teises ir pareigas nustatę dokumentai suklastoti tyčia, kaltininkams veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti.
Sandorių sudarymas yra bendrovės, kaip juridinio asmens, teisė. Tokio asmens vykdomoje ūkinėje veikloje su kitu juridiniu asmeniu sudaryto sandorio ir juridinio asmens atstovo atliktų veiksmų neteisėtumas neturėtų būti nustatomas, atsižvelgiant vien į formalų baudžiamosios teisės draudimą teisinėje apyvartoje kurti dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis.
Šiuo atveju nustatant, ar dėl to, kad į sutartį įrašytas punktas, kurį įvykdė ne sutarties šalis, dokumentas buvo pasiekęs didelį pavojingumo laipsnį, ar padarė realios žalos teisiniuose santykiuose dalyvaujančių juridinių asmenų teisėms ir pareigoms, ar tai padaryta veikiant tyčia, svarbu įvertinti ir tai, kiek sudaryti sandoriai atitiko visų verslo subjektų valią bei interesus, ar jie buvo realiai vykdomi.
Bylos aplinkybės ir šalių veiksmai po sutarčių sudarymo rodo, jog, nepaisant vienos iš sutarčių sąlygų neįvykdymo, ją įvykdžius pagal kitą sutartį UAB ,,xxx“, tarp šalių buvo įtvirtinti ir realiai egzistavo verslo subjektų faktinį poreikį atitinkantys verslo santykiai. Nėra pagrindo tvirtinti, kad jie akivaizdžiai prieštaravo pagrindiniam verslo subjektų siekiui – gauti pelną.
Iš to daroma išvada, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima konstatuoti, kad tikrovės neatitinkantis duomuo įrašytas tyčia ir sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius.
Išdėstyti argumentai įrodo, jog I. M. bei juridinis asmuo UAB ,,xxx“ nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1, 4 dalyse.
Dėl I. M. ir juridinio asmens UAB ,,xxx“ išteisinimo
pagal BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalis dėl apgaule savo naudai įgyto
didelės vertės svetimo turto bei apgaule savo naudai išvengtos
BK 182 straipsnyje numatytos veikos (sukčiavimo) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia padarant tam tikras alternatyvias įstatyme numatytas veikas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.
Nagrinėjamoje byloje I. M. ir UAB ,,xxx“ buvo kaltinami apgaule savo naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą ir apgaule išvengę didelės vertės turtinės prievolės.
Kaltinimą įgijus didelės vertės svetimą turtą prokuroras kaltinamajame akte argumentavo UAB ,,xxx“ neteisėtais sandoriais su UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“ (tiesa, apeliaciniame skunde jau minima tik UAB ,,xxx“), nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu jį apskaičius bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir bendrovės prašymu VMI įskaityta 57 672 Lt PVM permoka avansinio pelno mokesčiui bei grąžintu 400 000 Lt PVM.
Dėl apgaule išvengtos didelės vertės turtinės prievolės prokuroro argumentai rėmėsi tuo, jog buvo suklastotos pirkimo–pardavimo sutartys tarp UAB ,,xxx“ bei Suomijos įmonės ,,xxx“, pagal 64 sąskaitas faktūras įsigijus metalo laužą iš Lietuvos įmonių; po to nupirktas metalo laužas apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje kaip įsigytas iš Suomijos įmonės ,,xxx“ ir tokiu būdu išvengta 18 procentų, t. y. 5 868 657,91 Lt, PVM į valstybės biudžetą.
Sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tai, kad šią veiką darantis asmuo veikia tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012 ir kt.). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir pan. neteisėtai bei neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013 ir kt.).
Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010 ir kt.).
Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip ,,priverčiant“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2012 ir kt.).
Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.
Kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje objektyviais duomenimis nenustatytas apgaulės, būdingos sukčiavimo sudėčiai, požymis. Taip pat nenustatytas būtinas veikos subjektyvusis požymis, pasireiškiantis tiesiogine tyčia.
Priešingai, skundžiamame nuosprendyje įrodyta, o šioje nutartyje aptarta, kad tarp UAB ,,xxx“ ir Lietuvos bendrovių, įskaitant UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“, vyko legali ir teisėta prekyba FOB sąlygomis, sudaryti realūs sandoriai, nupirktas metalas išvežtas į užsienį.
Tas pat pasakytina dėl sandorių su Suomijos įmone ,,xxx“ teisėtumo. Tai irgi įrodyta skundžiamame nuosprendyje bei aptarta šioje nutartyje.
Dėl to nėra pagrindo netikėti LTEC specialistų surašytos specialisto išvados Nr. 11-756 (08) duomenimis (20 t., 153–175 b. l.), jog UAB ,,xxx“ tvarkant metalo laužo pirkimą ir pardavimą norminių aktų nesilaikymo nenustatyta, operacijos apskaitoje atvaizduotos teisingai, ji duomenis VMI pateikė laiku, duomenys apie pelną ir apskaičiuotus mokesčius teisingi, PVM apskaičiuotas teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta Klaipėdos apskrities VMI specialistė L. K. parodė, kad UAB ,,xxx“ mokestinių pažeidimų nenustatyta.
Tyrimą atlikusi VMI specialistė A. L. taip pat teisme patvirtino, jog UAB ,,xxx“ nereikia mokėti PVM, net jei nėra ,,trikampės prekybos“. Nenustatyta, kad bendrovė išvengė 18 procentų PVM. VMI pasielgė teisėtai bei pagrįstai, priėmusi sprendimus įskaityti ir grąžinti permokas.
Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad negalima remtis vien VMI ar LTEC pateiktomis specialistų išvadomis, jog žalos valstybei nepadaryta, o įmonės veikla atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, atmetamas, nes skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje įrodyta, kad UAB ,,xxx“ prekiavo su Lietuvos bei užsienio įmonėmis atitinkamai FOB ir DES sąlygomis.
Beje, prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento, pagrindžiančio kaltinimą, jog I. M. savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių įrodymų byloje nerado.
Iš išdėstytų motyvų daroma išvada, kad nei išteisintasis I. M., nei išteisintas juridinis asmuo UAB ,,xxx“ nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2, 5 dalyse.
24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei A. L.
išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį
S. B. buvo kaltinamas, jog veikdamas grupe su A. L. padėjo suklastoti 20 ir suklastojo 4 tikrus dokumentus.
A. L. buvo kaltinamas, kad veikdamas grupe su S. B. organizavo 24 tikrų dokumentų suklastojimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir šiuos asmenis pagrįstai išteisino. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išteisinimo motyvai. Teisėjų kolegija su jais sutinka, todėl nekartoja.
Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad išteisintųjų kaltę įrodo telekomunikacijos tinklais perduodama informacija.
Šios informacijos turinys teisme ištirtas, tačiau juo remiantis negalima padaryti išvados dėl išteisintųjų kaltės. Tai yra metalo laužo pirkimo–pardavimo versle dirbančių žmonių pokalbiai apie metalo laužo tiekimo sąlygas, vienokių ar kitokių sutarčių sudarymą, kainas, sąskaitas ir pan., bet iš jų nematyti, jog buvo tariamasi klastoti dokumentus.
Negalima neatkreipti dėmesio, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodytuose pokalbiuose viena pokalbio šalis beveik visada buvo Jonas. Pagal bylos duomenis tai J. B.. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė dar gerokai iki ikiteisminio tyrimo pabaigos dėl J. B. ikiteisminį tyrimą nutraukė konstatavusi, jog atlikus tyrimą nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. B., veikdamas kartu su S. B. ir A. L., klastodamas dokumentus – krovinio važtaraščius organizavo metalo supirkimą, jį įformino UAB ,,xxx“ vardu ir tokiu būdu bendrovei apgaule buvo grąžintas PVM (51 t., 93–95 b. l.).
Dabar gi prokuroras tais pačiais pokalbiais pagrindžia išteisintųjų kaltę.
Apeliaciniame skunde minimi kratos metu S. B. bute paimti užrašų knygelė, kalendoriaus lapeliai ir pan. irgi nepatvirtina, jog jie susiję su dokumentų klastojimu, nes tai įvairūs darbo užrašai, skaičiavimai. Juose minimi įmonių pavadinimai atitinka bendroves, su kuriomis UAB ,,xxx“ palaikė komercinius ryšius, todėl nėra pagrindo šių užrašų turinio sieti su nusikalstama veika.
S. B. ir A. L. kaltę prokuroras argumentuoja metalo laužą vežusiam vairuotojui V. P. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu (1 t., 28–32 b. l.). Beje, nurodydamas V. P. kaltės apimtį, prokuroras apeliaciniame skunde ją žymiai praplėtė. Tai akivaizdžiai matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio: V. P. pripažintas kaltu tik dėl to, kad į važtaraščius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis metalo laužo krovinį išdavus A. L. ir jį pasikrovus Vilniuje, o ne Telšiuose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariamas nuosprendis negali būti S. B. ir A. L. kaltės įrodymas. Nuosprendžio turinys įrodo UAB ,,xxx“ laikius metalo laužą S. J. priklausančioje aikštelėje Telšiuose. V. P. dirbo S. J. firmoje vairuotoju ir vežiojo metalo laužą. Iš aptariamo nuosprendžio matyti, kad V. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kam priklausantį metalo laužą vežė į UAB ,,xxx“. Jis parodė važtaraščius pildydavęs pagal S. B. duotus pavyzdžius.
Su tuo sutampa S. B. parodymai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, jog jis atvykusiam vairuotojui A. L. prašymu duodavo tuščią pastarojo jau pasirašytą važtaraštį ir pavyzdį, kaip jį reikia užpildyti. S. B. pagal savo pareigas (talmanas) neprivalėjo žinoti, kur metalo laužas buvo pakrautas, tačiau žinojo, kad jis priklauso UAB ,,xxx“, nes būtent A. L. jam davė tuščius pasirašytus važtaraščius, prašydamas juos duoti atvykstantiems vairuotojams užpildyti. V. P. atveždavo metalą be važtaraščio (jis jo ir negalėjo turėti, nes metalo laužas priklausė ne S. J. ar D. J., kur vairuotojas dirbo ir pasikraudavo metalą), paskambindavo S. B. ir gaudavo užpildyti važtaraštį bei pildymo pavyzdį.
A. L. teisme parodė, jog jis S. B. perdavė tuščius jau pasirašytus važtaraščius, kuriuose buvo nurodyta metalo pakrovimo vieta – UAB ,,xxx“ buveinė (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė supirkdavo metalą ir jį laikė aikštelėse įvairiose Lietuvos vietose. Pats A. L., būdamas bendrovės direktorius, nuolat važinėjo po Lietuvą verslo reikalais ir negalėjo asmeniškai metalo krauti į automobilius, tam buvo kiti darbuotojai, nors važtaraščiuose nurodyta, kad krovinį išdavė direktorius A. L., o pakrovimo vieta nurodyta bendrovės buveinės adresas. Važtaraščiai būdavo neužpildyti, nes anksčiau, kai juose įrašydavo aikštelėje pakrauto metalo svorį, dėl jame esančių priemaišų, kurių UAB ,,xxx“ nepriimdavo, jau priimto metalo svoris nesutapdavo su važtaraštyje nurodytu aikštelėje pakrauto metalo svoriu. Dėl to pretenzijų reikšdavo UAB ,,xxx“ buhalterija, kuriai kildavo problemų dėl metalo apskaitos bei apmokėjimo. Tada nutarta metalą ekspedijuojančios įmonės UAB ,,xxx“ talmanui S. B. duoti neužpildytus važtaraščius, jog juose būtų įrašomas metalo svoris, jau jį pasvėrus ir priėmus UAB ,,xxx“. Be to, taip buvo taupomas laikas ir lėšos, kad vairuotojams iš įvairių Lietuvos vietų nereikėtų važiuoti į Vilnių, UAB ,,xxx“ buveinę, pasiimti krovinį lydinčių dokumentų.
Išdėstyti parodymai paaiškina, kaip ir kodėl vairuotojai gaudavo neužpildytus važtaraščius bei pildymo pavyzdžius. To, jog šie parodymai atitiko tikrąją padėtį, niekas nepaneigė.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad krovinio vežimas iš metalo laikymo aikštelės į UAB ,,xxx“ be jį lydinčio dokumento – važtaraščio yra nustatytos tvarkos pažeidimas, tačiau tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, jog važtaraščiuose nurodyta aplinkybė, kad krovinį išdavė direktorius A. L. Vilniuje, neatitiko tikrovės, bet dėl išdėstytų motyvų to nepakanka S. B. bei A. L. baudžiamajai atsakomybei kilti.
S. B. iš tiesų surašė kaltinime nurodytus keturis važtaraščius Nr. LIT 0137, LIT 0138, LIT 0140 ir LIT 0145 bei suklastojo A. L. parašą (48 t., 111–116 b. l.), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog jis tai padarė formaliai, siekdamas atstatyti ekspedijuojamo metalo apskaitai būtinus dėl kažkokių priežasčių prarastus krovinio dokumentus, kadangi nėra jokių įrodymų, kad metalas iš UAB ,,xxx“ nebuvo atvežtas ir priimtas UAB ,,xxx“, o S. B. sąmoningai suklastojo dokumentus nesant krovinio (S. B. parodė, kad kartais vairuotojai išsiveždavo važtaraščius ir jų nepalikdavo, todėl apskaitoje jų trūkdavo. Tokių parodymų niekas nepaneigė).
Šioje nutartyje jau minėta, dėstant motyvus dėl kaltinimų I. M. ir UAB ,,xxx“ suklastojus dokumentus, jog ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo konkrečiu atveju būtent tai ir nustatyta.
Taigi konstatavus bei pripažinus S. B. ir A. L. atliktus neteisėtus veiksmus, jie nelaikomi tokiais pavojingais, kad pasiektų baudžiamosios atsakomybės lygį.
Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta kaip teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą S. B. ir A. L. išteisinti nepadarius jiems inkriminuotų aptariamų veikų.
Dėl I. M. ir juridinio asmens UAB ,,xxx“ išteisinimo
Pagal aptariamos veikos metu galiojusią BK 216 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.
Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskiriami du esminiai momentai: 1) legalizuojant pinigus ar turtą naudojamos pajamos ar turtas, kurių šaltinis nusikalstamas (pajamos ar turtas gaunami nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis ar turtu disponuojama arba su jais atliekamos finansinės, komercinės, ūkinės operacijos, siekiant nuslėpti, užmaskuoti tikrąją pinigų ar turto kilmę, jų gavimo šaltinį, t. y. turint tikslą juos įteisinti kaip gautus iš legalių šaltinių.
Pirmosios instancijos teismas argumentavo, jog nagrinėjamoje byloje I. M. ir UAB ,,xxx“ veiksmuose nenustatyti abu šie momentai, ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė tai pagrindžiančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pateiktais argumentais, todėl laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų nekartoja, juo labiau kad prokuroro apeliaciniame skunde dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies nėra jokių naujų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir išdėstytus įrodymus dėl I. M. bei UAB ,,xxx“ vykdytos veikos teisėtumo.
Nustatyta, jog I. M. ir juridinio asmens UAB ,,xxx“ veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, jie vertėsi legalia ūkine komercine veikla (formalūs tarpusavio santykių įforminimo galimi neatitikimai klasikiniams verslo formų apibrėžimams, bet atitinkantys sandorių šalių interesus ir nepažeidžiantys sutartinių santykių esmės, šioje nutartyje aptarti), bendrovės įgytas metalo laužas pagrįstai apskaitytas jos buhalterinėje apskaitoje ir realizuotas užsienio partneriams, gautos pajamos pateko į UAB ,,xxx“ banko sąskaitas ir taip pat apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, S. B. bei A. L. veiksmai irgi nebuvo nusikalstami ir netapo I. M. bei UAB ,,xxx“ veiksmų, kurie būtų neteisėti, dalimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovės turtas įgytas nusikalstamu būdu, taigi nebuvo tikslo jo įteisinti bei legalizuoti.
Priešingai, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kurių neginčija prokuroras, jog sandoriai ir atsiskaitymai su kitais ūkio subjektais buvo įtraukti į UAB ,,xxx“ apskaitą, pagrindžia faktą, kad bendrovė ir jos vadovas neslėpė vykdomos veiklos. Turto, pinigų įtraukimas į buhalterinę apskaitą negali būti laikomas turto legalizavimu BK 216 straipsnio 1 dalies prasme, jeigu nesiekiama nuslėpti neteisėto šaltinio, iš kurio turtas ir pinigai gauti.
Atkreipiamas dėmesys, jog aptariamo nusikaltimo sudėties būtinas, t. y. privalomas nustatyti baudžiamojoje byloje, subjektyvusis požymis yra tikslas. Tai reiškia, kad I. M. ir UAB ,,xxx“ veiksmuose privalo būti nustatyta ne tik kaltės forma – tiesioginė tyčia, bet ir jų nusikalstamas tikslas – ketinimas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus turtą ar pinigus, kadangi šio nusikaltimo esmė – siekis nuslėpti, užmaskuoti tikrąją pinigų ar kito turto kilmę, jų gavimo šaltinį.
Nei kaltinamajame akte nenurodytas, nei bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose nenustatytas nusikalstamas tikslas I. M. ir UAB ,,xxx“ veiksmuose, kadangi su metalo laužo pirkimu ir pardavimu susijusios visos operacijos tinkamai, visapusiškai teisės aktų nustatyta tvarka atvaizduotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nebuvo bandoma nuslėpti pinigų gavimo šaltinių.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog išteisintieji I. M. bei UAB ,,xxx“ nepadarė kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1, 2 dalyse.
Dėl turto konfiskavimo
Nenustačius I. M. ir UAB ,,xxx“ veiksmuose jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodyto prašymo iš jų konfiskuoti 64 516 609,67 Lt kaip gautus iš nusikalstamos veikos.
Dėl rašymo apsirikimų
Kaltinamajame akte aprašant tris paskutines veikas, kuriomis kaltinami S. B. bei A. L., taip pat ir skundžiamame nuosprendyje, padaryti rašymo apsirikimai, klaidingai nurodant krovinio važtaraščių seriją (vietoje LIT turi būti KLP – 7 t., 93, 94 b. l.). Tai atsispindi apeliacinės instancijos teismo nutartyje, aprašant tas veikas.
Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant beveik visas veikas, kuriomis kaltinami S. B. bei A. L., padaryta labai daug rašymo apsirikimų, naudojant technines priemones (įrašyti tie patys krovinio važtaraščių numeriai, tos pačios datos, supainiotos vairuotojų pavardės). Šios akivaizdžios klaidos neturėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui, todėl dėl klaidų gausumo teisėjų kolegija jų netaisė. Tai turi padaryti nuosprendį priėmęs teismas (BPK 361 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.