Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ dėl garbės ir orumo gynimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Š. Č., M. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) „Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų R. K.“;

3) „<...> ir R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai“;

4) „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“;

6) „Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> V. L. grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas.“

1.2. Pripažinti, kad nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo R. K. garbę ir orumą.

1.3. Pripažinti, kad atsakovo VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ internetinėje svetainėje siena.lt patalpintoje publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ bei šios viešosios įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje patalpinto vaizdo įraše nuo 2:38 min. iki 2:40 min. paskelbtas teiginys „<...> K. įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo R. K. garbę ir orumą.

1.4. Įpareigoti atsakovą VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centrą „Siena“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo internetinėje svetainėje siena.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo R. K. garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius ir patalpinti tokio turinio pranešimą:

1.8. <...> R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“

1.10. Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“

1.12. Kartu su publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ patalpintame vaizdo reportaže nuo 2:38 min iki 2:40 min. išsakytas teiginys „<...> K. įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės.“

5. Kaip nurodyta VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: „Tyrimas #NarcosLituanos per pusantros paros jau surinko beveik 70 tūkst. peržiūrų! Tai geriausiai startavęs Sienos tyrimas per pastaruosius dvejus metus.“ Iki ieškinio pareiškimo vaizdo įrašas „YouTube“ platformoje buvo peržiūrėtas daugiau kaip 145 tūkst. kartų. Taigi teiginiai, ieškovą įvardijantys kaip „tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivą“, „garsiausią narkotikų prekeivį Lietuvos istorijoje“ ir kt. tapo žinomi labai plačiai visuomenės daliai. Kriminalinės naujienos yra vienos iš labiausiai visuomenę dominančių naujienų, todėl ginčo teiginiais, kurie, ieškovo vertinimu, nepagrįsti, buvo siekiama sukelti kuo didesnę sensaciją, sudominti skaitytojus (žiūrovus). Publikacija bei vaizdo įrašas nėra ištrinti iš interneto svetainių ir socialinių platformų, todėl jie tampa žinomi vis didesniam asmenų ratui.

7. Nurodytoje publikacijoje paskelbti bei vaizdo įraše įrašyti teiginiai yra pateikti apie ieškovą.

9. Toliau publikacijoje teigiama: „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius (iš konteksto galima suprasti, kad vienas iš jų – ieškovas R. K.) įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose (iš konteksto galima suprasti, kad tuose pačiuose iš Kolumbijos prokuratūros nutekėjusiuose duomenyse) jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu.“; „Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“ bei „Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas“. Ieškovas pažymi, kad visi nurodyti teiginiai paremti „nutekėjusiais duomenimis iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo OCCRP“. Ieškovo vertinimu, tokie duomenys negali būti laikomi oficialiais valstybės institucijų dokumentais, dėl kurių turinio paskleidimo viešosios informacijos rengėjui galėtų būti netaikoma redakcinė atsakomybė Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) prasme, nes žodis „nutekėję“ reiškia neteisėtą tokios informacijos gavimą, kartu kelia ir pagrįstas abejones dėl informacijos patikimumo.

10. Publikacijoje, be kita ko, nurodoma, kad: „Lietuvos kriminalinės policijos biuras neatsakė į klausimą, ar „Afalinos“ krovinio organizatoriais laikomi <...> R. K.“, t. y. oficialiai Lietuvos kriminalinės policijos biuras nei patvirtino ieškovo sąsajas su „Afalina“, nei nurodė kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti konkrečias išvadas dėl ieškovo dalyvavimo publikacijoje paminėtose neteisėtose veikose.

12. Publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ taip pat teigiama, kad „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo.“ Ieškovo vertinimu, šioje publikacijoje tekstas formuluojamas tokiu stiliumi ir pasirenkant tokias lingvistines išraiškos priemones, kad informacijos gavėjui sudaromas įspūdis, jog ieškovas yra kaltas dėl pirmiau nurodytų veikų.

14. Kartu su publikacija patalpintame vaizdo reportaže teigiama, kad: „<...> K. įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“. Teiginys, jog Jungtinių Valstijų sankcijos R. K. (ieškovo vertinimu, kad vienas iš lietuvių yra ieškovas, galima suprasti iš teiginių konteksto) įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivą yra visiškai nepagrįstas, nes oficialiame Jungtinių Valstijų Iždo departamento interneto puslapyje paskelbtoje informacijoje nėra teiginių, kad ieškovas būtų įvardijamas kaip tarptautinės narkotikų prekybos vadeiva (ar kaip asmuo, vadovavęs organizuotai nusikalstamai grupuotei ar kitaip įvardintas, kas leistų jį identifikuoti kaip grupuotės vadeivą).

15. Publikacijos pavadinimas „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“, patalpintas dėmesį atkreipiančiame raudoname fone su ieškovo atvaizdu, leidžia susidaryti įspūdį, apie atliktą išsamų tarptautinį tyrimą, kas tuo pačiu reikštų ir informacijos patikimumą.

17. Publikacijoje nurodoma, kad „Siena“ vykdė tyrimą su partneriais – OCCRP ir „The New Zealand Herald“. 2025 m. vasario 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo išleista publikacija „Narcos Lituanos. „Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“, OCCRP internetiniame puslapyje patalpinta iš esmės identiško turinio publikacija pavadinimu „Crackdown on Narcos Reveals Alleged Lithuanian Trafficking Group“ su tokia pači užsklandos nuotrauka. Tarp šios publikacijos rengėjų nurodytas ir trečiasis asmuo Š. Č. Kadangi publikacijos OCCRP internetiniame puslapyje ir VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro internetinėje svetainėje buvo rengtos dalyvaujant tam pačiam asmeniui (Š. Č.), publikuotos tuo pačiu metu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad „Siena“ perpublikavo dalį OCCRP internetiniame puslapyje paskelbtos publikacijos ir todėl nėra pagrindo taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo redakcinės atsakomybės netaikymą už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, kai informacija buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones.

19. VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju tokios išimtys dėl redakcinės atsakomybės netaikymo netaikytinos, nes publikacijoje nurodyti ginčijami teiginiai buvo paremti ne oficialiais valstybės institucijų dokumentais, o viešai pateiktoje informacijoje esantys duomenys neatitinka tų, kurie buvo paskelbti publikacijoje.

27. Aplinkybė, kad ieškovo teistumas yra išnykęs, nepaneigia fakto, kad jis buvo teistas ir atliko bausmę. Tai nereiškia, kad ši informacija nebegali būti skelbiama, juolab, kai ją viešai nurodo ir pats ieškovas. Taigi, atsakovės vertinimu, teiginys, kad ieškovas yra „narkotikų prekeivis“, yra pagrįstas, nes būtent dėl narkotikų prekybos jis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

28. Atsakovės vertinimu, net jeigu būtų įrodyta, kad ieškovas nėra susijęs su konkrečiu narkotikų kroviniu ar kitų narkotikų krovinių pervežimo organizavimu, tai nesudarytų pagrindo kilti atsakovės atsakomybei, nes atsakovė nurodytą informaciją skelbė sąžiningai, t. y. rėmėsi šaltiniais ir dėjo pastangas juos patikrinti (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Ginčo vaizdo įrašo teiginys, kad „K. įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“, yra žinia, jis pagrįstas oficialia viešai paskelbta informacija apie JAV sankcijų paskelbimą ieškovui ir dar keliems Lietuvos piliečiams, įskaitant Kolumbijos prokuratūros duomenyse minimus V. L. ir S. S. Minėtame pranešime ieškovas ir V. L. vadinami „Europos narkotikų prekeiviais“ („European drug traffickers“), detalizuojant, kad JAV tarnybos juos sieja su „reikšmingais“ narkotikų kroviniais, keliavusiais į Europą, Okeaniją ir JAV.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

40. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių, jų atstovių ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, paaiškinimus, ir nustatęs bei, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

41. Byloje nustatyta, kad 2025 m. vasario 12 d. Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistai Š. Č. ir M. K. internetinėje svetainėje siena.lt paskelbė publikaciją, pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“. Publikacijoje, be kitų teiginių, nurodyta, kad:

„Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų R. K.“.

„<...> R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“

„R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo.“

42. Bylos duomenimis, ieškovas 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kurioje prašė atsakovę per dvi savaites nuo šio prašymo gavimo dienos savo internetinėje svetainėje siena.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius ir patalpinti tokio turinio pranešimą:

43. „VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro“ 2025 m. vasario 12 d. internetinėje svetainėje www.siena.lt. publikacijoje pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ publikuoti tikrovės neatitinkantys, R. K. nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai, o būtent:

„Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų R. K.“.

<...> R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“

„R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo.“

Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“

„Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas.“

Kartu su publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ patalpintame vaizdo reportaže nuo 2:38 min iki 2:40 min. išsakytas teiginys „<...> K. įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės.“

Dėl ieškovo garbės ir orumo (ne)pažeidimo

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).

49. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

51. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

53. Duomenimis, ar žinia, pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Be to, kvalifikuojant ginčo teiginius vertintinos įvairios aplinkybės: bendras pasisakymo kontekstas, tonas, tikslas; vienas sakinys, frazė negali būti vertinami pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto, jei vienas sakinys, frazė išskiriami iš viso pasisakymo, tam reikia pateikti įtikinamus argumentus ir pan.

54. CK 2.24 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad šioje teisės normoje pareiga įrodyti duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne tam asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad teiginiams negali trūkti aiškaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, juose esantys duomenys privalo būti neiškraipyti, galbūt ne visiškai tikslūs, tačiau paskelbti prieš tai ėmusis visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti. Duomenis paskleidusiam asmeniui padarius viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, neesminiai teiginių netikslumai neturėtų būti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

56. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, turi pareigą įrodyti, kad kiti asmenys paskleidė asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai) arba pateikė kaip nuomonę, komentarą ar vertinimą (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos šaltinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, VIĮ 54 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021, 30 punktas).

Dėl informacijos paskleidimo ir informacijos paskleidimo apie ieškovą

57. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemones, – VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ internetinėje svetainėje siena.lt bei šios viešosios įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Ši publikacija taip pat buvo perpublikuota ir kitose internetinėse svetainėse, tokiose kaip delfi.lt, „Kas vyksta Kaune“ ir kt. Prie publikacijos „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ pridėtas vaizdo reportažas atskirai patalpintas ir socialiniame tinkle „YouTube“, taip pat paskelbtas interneto svetainėje 15min.lt.

59. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ yra laikytinas visuomenės informavimo priemone ir jos interneto svetainė siena.lt bei paskyra „Facebook“ socialiniame tinkle yra viešai prieinama bet kuriam asmeniui, tai darytina išvada, jog duomenys buvo paskleisti daugiau nei vienam asmeniui ir duomenų paskleidimo faktas byloje nustatytas.

60. Byloje nėra ginčo, kad publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ paskelbta informacija yra paskelbta (be kitų asmenų) apie ieškovą.

Dėl apie ieškovą paskleistos informacijos kaip žinios ar nuomonės įvertinimo

61. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovė apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančią ir jo garbę ir orumą žeminančią žinią, todėl jo pažeistos teisės gintinos CK 2.24 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybių, jog ieškovo ginčijamais teiginiais (tiek publikacijoje, tiek vaizdo įraše) apie ieškovą buvo paskleistos žinios. Atsakovės vertinimu, du ginčo publikacijos teiginiai – „nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu“ ir „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ vertintini ir kaip žinia, ir kaip nuomonė.

62. Teismas, pasisakydamas dėl pirmojo teiginio, kaip žinios ar nuomonės, įvertinimo, pažymi, kad jame yra pateikiama informacija apie tai, jog Kolumbijos prokuratūros dokumentuose du lietuviai yra nurodomi kaip tarptautinės narkotikų prekybos vadovai, kurie, be kita ko, siejami su jachta „Afalina“, kuri buvo sulaikyta gabenant pusantros tonos kokaino ir kurią valdė įgula iš Baltijos šalių. Pažymėtina, kad nurodytame sakinyje nepateikiama jokių vertinamojo pobūdžio teiginių, asmeninių autoriaus įžvalgų, nėra vartojami žodžiai „tikėtina“, „manytina“, nekeliama klausimų, nėra svarstomas teiginio pagrįstumas ir pan., nurodyta informaciją įmanoma patikrinti CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nurodytas publikacijos sakinys (teiginys) yra nuomonė, o ne žinia.

63. Kartu teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad teiginiu „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ yra pareiškiama nuomonė ir paskleidžiama žinia. Teismo vertinimu, pirmoji teiginio dalis „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje“ yra nuomonė, nes ja išreiškiama asmeninė autoriaus pozicija dėl ieškovo, kaip asmens, prekiaujančio (ar prekiavusio) narkotikais žinomumo Lietuvos visuomenei. Pažymėtina, kad tokios informacijos dėl jos vertinamojo pobūdžio (subjektyvumo) be kita ko, neįmanoma patikrinti jos atitikties tikrovei aspektu, todėl ir šiuo aspektu ji laikytina nuomone. Antroji teiginio dalis „pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ yra laikytina žinia, nes ja paskleidžiama informacija, jog ieškovas dalyvavo ginčuose, susijusiuose su jo tėvo, kuris buvo milijonierius, palikimu ir kad tokie ginčai buvo plačiai aptarinėjami. Tokia informacija gali būti patikrinama jos atitikties tikrovei aspektu ir ja nėra išreiškiama asmeninė autoriaus pozicija konkrečiu klausimu.

64. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovo ginčijami teiginiai, paskelbti atsakovės publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ ir vaizdo įraše yra laikytini žinia CK 2.24 straipsnio taikymo prasme, išskyrus pirmąją teiginio „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ dalį, t. y. teiginys, kad „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje“, yra laikytinas atsakovės nuomone.

Dėl paskleistos informacijos (žinių) vertinimo kaip neatitinkančios (-ų) tikrovės ir žeminančios (-ų) ieškovo garbę ir orumą

65. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

66. Ieškovo vertinimu, atsakovės publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ paskelbti teiginiai 1) „Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų R. K.“; 2) „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu.“; 3) „<...> ir R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“; 4) „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo.“; 5) „Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“; 6) „Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> V. L. grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas“ neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo nekaltumo prezumpciją, žemina jo garbę ir orumą. Atsakovės vertinimu, visa pateikta informacija (žinios) yra pagrįsta žurnalistinio tyrimo metu surinkta tyrimo medžiaga, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, atitinkamai kad jie žemina ieškovo garbę ir orumą. Be to, atsakovės teigimu, net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, atsakovei negalėtų kilti atsakomybė už jų paskleidimą, nes ji elgėsi sąžiningai ir tikrino gautą informaciją, prieš ją paskelbdama.

67. Teismas, spręsdamas, kokios žinios buvo paskleistos apie ieškovą ginčijamais atsakovo publikacijos teiginiais ir vaizdo įrašu, pasisako ne dėl kiekvieno sakinio (teiginio) atskirai, o juose pateiktą informaciją vertina visų aptariamų ginčo teiginių kontekste, t. y. sprendžia, kokią informaciją galėjo gauti (sužinoti) eilinis (vidutinis) informacijos gavėjas (skaitytojas, vaizdo įrašo žiūrovas), perskaitęs visus ginčo publikacijos teiginius (peržiūrėjęs vaizdo įrašą nuo 2:38 min iki 2:40 min).

68. Teismas, susipažinęs su ieškovo ginčijamais atsakovės publikacijos ir vaizdo įrašo nuo 2:38 min iki 2:40 min teiginiais, daro išvadą, kad nurodytais teiginiais eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui (skaitytojui, žiūrovui) suteikiama tokia informacija: 1) publikacija yra apie prekybą narkotikais ir joje dalyvavusius asmenis, be kita ko, apie ieškovą, kuris buvo nuteistas už prekybą narkotikais (teiginiai, „Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų R. K.“; 2) ieškovas vadovauja tarptautinei narkotikų prekybos grupuotei (teiginiai: „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas“; „Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas“ ; vaizdo reportažo įrašo ginčijamas teiginys „K. įvestos Jungtinių Valstijų sankcijos, du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ (vaizdo reportažo nuo 2:38 min iki 2:40 min.); 3) ieškovas prisidėjo prie narkotikų gabenimo operacijos jachta „Afalina“, kuri buvo sulaikyta Ramiajame vandenyne 2017 metais ir kuria buvo gabenama beveik pusantros tonos kokaino (teiginiai: „Pusantros tonos kokaino, sulaikyto per Ramųjį vandenyną plaukusioje jachtoje. Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių. Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja du lietuvius – <...> ir kalėjime dėl narkotikų prekybos jau pabuvojusį milijonieriaus sūnų R. K.“; „Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu.“; 4) ieškovas planavo tiekti dideles narkotikų siuntas Okeanijos rinkai (teiginiai: „Dar dvi tonos planuotų narkotikų krovinių“; „<...> ir R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai; „Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais“; „Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> V. L. grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas“; 5) ieškovas dalyvavo ginčuose dėl jo tėvo, milijonieriaus, palikimo (teiginio dalis: (R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs) ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“.

69. Kaip nurodyta pirmiau, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, preziumuotina, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Kaip išaiškinta teismo jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą; kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

70. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovė įrodė byloje, kad jos paskelbti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę (arba yra pakankamai tikslūs), visų pirma, būtina nustatyti ir įvertinti, kokiu pagrindu jie yra paskelbti t. y. ar juos patvirtina kituose rašytiniuose ar kituose įrodymuose pateiktas informacija.

71. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teigimu, atsakovė, rengdama ginčo publikaciją, rėmėsi tokiais duomenimis ir jų šaltiniais: 1) nutekintais duomenimis iš Kolumbijos prokuratūros; 2) Lietuvos kriminalinės policijos atsakymu į atsakovės elektroninį laišką; 3) Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) Asmenų, įtrauktų į kovos su narkotikais priemonių sąrašu ir Asmenų, įtrauktų į sąrašus, užkertant kelią neplatinimui, sąrašu; 4) Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento 2024 m. gruodžio 17 d. pranešimu Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės interneto svetainėje; 5) viešai prieinamais duomenimis iš valstybių registrų.

76. Nors nurodyto dokumento pabaigoje nurodyti jo rengėjai – du tyrėjai technikai, jų mobilieji telefonai, elektroninio pašto adresai, įstaiga ir identifikacijos numeriai, tačiau jis nepasirašytas (vietos, kuriose turėtų būti parašas, yra tuščios). Nesutiktina su atsakovės nuomone, kad nurodytas dokumentas patvirtintas, nes ataskaitos apačioje nurodyta „patvirtinta: 2018-09-27“. Atsižvelgiant į tai, kad ataskaitoje jos rengimo data nurodyta 2021 m. lapkričio 5 d., o dokumento apačioje pateikiama tokia informacija: „Versija: 03, patvirtinta: 2018-09-06 CPJ, paskelbta: 2018-12-27“, tai darytina išvada, jog atsakovės nurodyta data yra dokumento formos (jos versijos 03), bet ne paties dokumento paskelbimo (patvirtinimo) diena.

77. Teismas, įvertinęs atsakovės pateikto dokumento formą ir turinį, sutinka su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju nėra galimybių įsitikinti nurodyto dokumento autentiškumu, t. y. kad jis tikrai buvo parengtas jame nurodytų asmenų ir kad šis dokumentas buvo oficialiai patvirtintas. Dokumente nėra parašo ar antspaudo, taip pat nėra elektroninio parašo žymos; iš nurodyto dokumento nėra galimybės nustatyti, iš kokios (pirminės) duomenų bazės (elektroninio pašto ir pan.) jis gautas. Šio dokumento tekstą galima kopijuoti ir jį keisti.

78. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir (ar) tretieji asmenys kreipėsi į atsakovės pateiktame dokumente nurodytus asmenis (techninius tyrėjus), siekdami pasitikslinti, ar nurodyta ataskaita buvo patvirtinta ir ar ji laikytina oficialiu Kolumbijos prokuratūros dokumentu (nors, minėta, kad nurodytame dokumente yra nurodyti tyrėjų elektroninio pašto adresai, jų telefono numeriai) ar kad tokių duomenų reikalavo iš dokumentą atsakovei pateikusios OCCRP.

79. VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo <...> pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose.

80. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą (VIĮ 2 straipsnio 32 dalis).

81. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodyti tokie subjektai: viešąsias funkcijas atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ir savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondai, <...> taip pat šių subjektų asociacijos ir regionų plėtros tarybos ir viešosios įstaigos, <...> akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės <...>. Taigi įstatyme yra aiškiai įtvirtinama, kad oficialiaisiais dokumentais Lietuvoje yra laikomi Lietuvoje veikiančių valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, bendrovių sukurti dokumentai.

82. Taigi net ir tuo atveju, jeigu atsakovės pateiktas dokumentas būtų oficialiai patvirtintas Kolumbijos prokuratūros, jis nebūtų laikomas oficialiu dokumentu VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme, o galėtų būti vertinamas tik kaip vienas iš atsakovės gautos informacijos, rengiant ginčo publikaciją, šaltinių.

83. Kaip nustatyta byloje, dauguma ieškovo ginčijamų teiginių, paskelbtų atsakovės publikacijoje, buvo paremti „nutekintame dokumente iš Kolumbijos prokuratūros“ pateikta informacija. Teismas, pripažinęs, kad nurodytas dokumentas nelaikytinas oficialiu Kolumbijos prokuratūros dokumentu, be kita ko, oficialiu dokumentu pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, daro išvadą, jog atsakovė, siekdama remtis jame nurodyta informacija, turėjo pareigą tokią informaciją papildomai patikrinti, todėl būtina nustatyti, ar jame nurodytą informaciją patvirtina kiti atsakovės turimi ir teismui nurodyti įrodymai (jų visuma).

84. Remiantis byloje pateikto „nutekinto dokumento iš Kolumbijos prokuratūros“ turiniu, nustatyta, kad jame išdėstyti ieškovo nusikalstamų veiksmų, susijusių su narkotikų prekyba, ir su tuo susijusių padarinių biografija nuo 1999 m. iki 2016 m.

85. Be pirmiau nurodytos informacijos, šiame dokumente pateikti tokie su ieškovo vardu siejami teiginiai: „2021 m. lapkričio 4 d. oficialiame federalinio agento P. A. W. pranešime pranešta apie Lietuvos nusikalstamą grupuotę, užsiimančią narkotikų kontrabanda iš Kolumbijos ir Ekvadoro į Australiją. Jai vadovauja V. L. <...> ir R. K. <...>; „AFALINĄ kontroliavo Lietuvos narkotikų platinimo organizacija (NDO), kuriai vadovavo V. L. <...> ir R. K. <...>. „2020 m. kovo 3 d. ACIC pranešė, kad URN794 susitiko su K. ir pateikė papildomos informacijos, gautos iš UCO 2020058, įskaitant jo kontaktinius duomenis ir asmeninę informaciją“, „įtariamieji L. ir K. buvo paskutiniame dar vieno pasienyje kontroliuojamų narkotikų importo į Australiją planavimo etape“. Taigi nors nurodytame dokumente teigiama, kad ieškovas yra vienas iš Lietuvos narkotikų platinimo organizacijos vadovų ir kad kontroliavo jachtą „Afaliną“, kuria buvo gabenamas kokaino krovinys 2017 m., tačiau nepaaiškinama, kokie faktai tokią išvadą patvirtina. Teiginys, kad ieškovas buvo susitikęs su neįvardytu asmeniu (nurodytas skaičius) ir perdavė jam „papildomos informacijos“, abstraktus, neaišku, kokia informacija ir apie kokį asmenį buvo perduota, nepagrindžiami konkretūs asmenų ryšiai ir veiksmai; teiginio, kad ieškovas buvo paskutiniame dar vieno pasienyje kontroliuojamų narkotikų importo į Australiją planavimo etape taip pat nepagrindžia (nepaaiškina, nepatikslina) kita dokumente esanti informacija. Kaip nurodyta pirmiau, nurodytame dokumente prašoma suteikti leidimą stebėti ir sekti V. L., S. S., M. J., M. D. ir M. J. (pateikiama visa turima informacija apie nurodytus asmenis), tačiau ne ieškovą.

86. Byloje pateiktas atsakovės kreipimasis elektroniniu paštu į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, kuriame, be kitų, atsakovė uždavė tokį klausimą: „Anot mūsų turimų dokumentų, V. L. ir R. K. ONG taip pat buvo įtariama organizavusi beveik 1,5 tonos kokaino gabenimą jachta „Afalina“, kurią Ramiajame vandenyne 2017 m. sulaikė Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas. Ar galite patvirtinti, kad būtent V. L. ir R. K. laikomi pagrindiniais minėtos kokaino kontrabandos operacijos organizatoriais?“. Iš atsakovės byloje pateikto Lietuvos kriminalinės policijos biuro atsakymo matyti, kad į šį klausimą buvo pateiktas atsakymas, jog „toks atvejis yra žinomas, tačiau detaliau Lietuvos kriminalinės policijos biuras komentuoti negali“.

88. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės publikacijos teiginių, kuriais teigiama, kad ieškovas taip pat planavo tiekti dideles kokaino siuntas Okeanijos rinkai, pažymi, kad atsakovė ginčo publikacijoje nurodo, kad ginčo teiginiai, be kita ko, paremti „Narco Files“ (atsakovės pateiktais duomenimis, „Narco Files“ yra žurnalistų vykdomas organizuoto nusikalstamumo Lotynų Amerikoje tiriamasis projektas) tyrimo dokumentais, tačiau be atsakovės pateikto „nutekinto dokumento iš Kolumbijos prokuratūros“, kitų galimų „Narco Files“ dokumentų (duomenų) nepateikė. Kaip nustatyta pirmiau, nutekintuose duomenyse nurodyta, kad ieškovas 2020 m. kovo 3 d. buvo susitikęs su kitu neįvardytu asmeniu ir perdavė jam „papildomos informacijos“ ir kad dalyvavo paskutiniame dar vieno pasienyje kontroliuojamų narkotikų importo į Australiją planavimo etape. Kokie konkretūs faktai (ar aplinkybės) patvirtina, kad ieškovas organizavo (dalyvavo organizuojant, planavo) narkotikų importą į Australiją, nurodytame dokumente nepaaiškinama.

89. Byloje pateiktame atsakovės kreipimesi elektroniniu paštu į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, be kitų klausimų, užduoti tokie klausimai: „duomenys iš Kolumbijos prokuratūros rodo, kad V. L. ir R. K. vadovaujama organizuota nusikalstama grupuotė buvo įtariama kokaino siuntų, pasitelkiant nedidelius laivus (jachtas, katamaranus), gabenimu į Okeaniją. Ar galite tai patvirtinti? Ar LKPB šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą R. K. atžvilgiu? Jei taip – pagal kokius BK straipsnius jis atliekamas? Spaudos konferencijoje minėjote, kad R. K. buvimo vieta šiuo metu nežinoma. Ar numatoma paskelbti jo tarptautinę paiešką? Ar LKPB disponuoja duomenimis apie R. K. ir (ar) V. L. ryšius su neseniai nuteistu Naujosios Zelandijos kriminaliniu autoritetu H. W.?“ Pažymėtina, kad į visus nurodytus klausimus Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsakė: „Detaliau komentuoti negalime“.

90. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės ginčo publikacijos teiginiai, jog ieškovas (kartu su kitais asmenimis) planavo tiekti dideles narkotikų siuntas Okeanijos rinkai, paremti išimtinai „nutekintuose dokumentuose“ pateikta informacija. Nors, minėta, atsakovė turėjo pareigą papildomai tikrinti nutekintame dokumente pateiktą informaciją, tačiau net besirėmusi tik jame nurodyta informacija, atsakovė turėjo įvertinti, kad ji nepakankamai informatyvi, neaišku, kokiais argumentais (faktais, aplinkybėmis, jų loginiais ryšiais) tokie duomenys paremti.

91. Atsakovės vertinimu, aplinkybę, kad šiuo metu ieškovas dalyvauja narkotikų prekyboje, o ne dalyvavo joje tik praeityje, patvirtina Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) ieškovui nuo 2024 m. gruodžio 17 d. pritaikytos sankcijos ir 2024 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro pranešimas oficialiame vyriausybės tinklalapyje.

92. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovui taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) sankcijos. Ieškovas ginčija tą aplinkybę, kad, taikant sankcijas, jis nebuvo įvardytas kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadovas.

93. Byloje pateiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) Asmenų, įtrauktų į kovos su narkotikais priemonių sąrašas ir Asmenų, įtrauktų į sąrašus, užkertant kelią neplatinimui, sąrašas, kuriuose nurodyta, kokios sankcijos yra taikomos ieškovui ir su juo susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat kad šis sąrašas atnaujintas 2024 m. gruodžio 17 d. Pažymėtina, kad sąraše nurodomos ieškovui ir su juo susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikomos sankcijos, taip pat sankcijų taikymo pagrindas – nelegalūs narkotikai, tačiau nenurodytos konkrečios veikos (veiksmai), už kuriuos sankcijos pritaikytos.

95. Taigi iš 2024 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro pranešimo matyti, kad jame kalbama apie ieškovo atliktus neteisėtus veiksmus praeityje (užsiėmė neteisėta prekyba kokainu ir metamfetaminu, vykdė pinigų plovimą ir korupciją, įskaitant kyšininkavimą, koordinavo dideles narkotikų siuntas, nuo 1990-ųjų metų ieškovas buvo suimtas keliose jurisdikcijose dėl su narkotikais susijusių kaltinimų), tačiau nepateikiama jokios informacijos apie jo galbūt atliekamus nusikalstamus veiksmus aktualiu laikotarpiu. Nors nurodytame pranešime neišskiriama, ar kuris nors vienas iš jame minimų asmenų, ar abu (tiek ieškovas, tiek V. L.) kelia didelę baudžiamojo nusižengimo grėsmę Lietuvai ir kitoms jurisdikcijoms, tačiau ar tokia išvada daroma, atsižvelgiant į ieškovo atliktus nusikalstamus veiksmus praeityje, ar dėl šiuo metu (netolimoje praeityje) galimai atliekamų (atliktų) nusikalstamų veiksmų, pranešime nepaaiškinama.

96. Lietuvos kriminalinės policijos biuras, atsakydamas į atsakovės klausimą, „kuo, lyginant su kitomis ONG, išsiskiria įtariama V. L. grupuotė? Ar būtų galima ją įvardinti tarp didžiausių kada nors išaiškintų kokaino prekybos organizacijų Lietuvoje?“, nurodė, kad <...> gruodžio 17 d. JAV teisėsaugos institucijos ir Iždo departamentas ėmėsi plataus masto veiksmų nukreiptų į pasaulinio lygio narkotikų kartelius ir jų narius. JAV teisėsauga nusitaikė į 12 fizinių ir 7 juridinius asmenis, kurie yra susiję su tarptautine narkotikų prekyba. Jiems paskelbtos finansinio pobūdžio sankcijos. Tarp šių asmenų yra V. L. ir dar 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, bei su jais siejamos 6 bendrovės. Šių asmenų atžvilgiu taikytos sankcijos parodo jų vykdomų nusikalstamų veikų pavojingumą ir mastą“. Pažymėtina, kad nurodytame pranešime nurodytas bendro pobūdžio teiginys, kad pritaikytos sankcijos parodo asmenų, kuriems taikytos sankcijos, vykdomų nusikalstamų veikų pavojingumą ir mastą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovui JAV sankcijos pritaikytos už jo šiuo metu ar netolimoje praeityje atliktus nusikalstamus veiksmus.

97. Kartu su sankcijų sąrašu atsakovė pateikė schemą – sąrašą asmenų, kuriems nuo 2024 m. gruodžio 17 d. taikomos OFAC sankcijos ir šiame sąraše ieškovas yra įvardijamas kaip „Europos narkotikų kontrabandininkas“. Nei pranešime, nei sankcijų sąraše ar kituose dokumentuose nėra įvardijama, kad ieškovas yra narkotikų prekybos organizacijos vadovas.

98. Pažymėtina, kad tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose teismui, tiek tretieji asmenys, teikdami paaiškinimus per teismo posėdį, pabrėžė, kad ne kartą kreipėsi į ieškovą ir į jo atstovę, kad galėtų užduoti klausimus apie vykdomą tyrimą ir išgirsti ieškovo nuomonę apie konkrečias tyrimo aplinkybes (duomenis, faktus), tačiau ieškovas su atsakovės atstovais nebendravo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens, apie kurį rengiama publikacija, atsisakymas komentuoti (pasisakyti) dėl tyrime aptariamų aplinkybių (duomenų, faktų), nereiškia, kad skelbiama publikacija gali būti mažiau tiksli ar joje naudojami duomenys turėti mažesnį patikimumą. Visuomenės informavo priemonė turi pareigą tikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad skelbiama informacija teisinga, o, nesurinkus tokių įrodymų pakankamai, atitinkamos informacijos neskelbti arba skelbti tik tokią jos dalį, kurią galima objektyviai patikrinti ir įvertinti.

99. Atsakovės ir trečiųjų asmenų teigimu, tyrimui atlikti ir ginčo publikacijai parengti buvo skiriama daug laiko ir imtasi priemonių ne tik gauti informaciją, bet ir patikrinti jos patikimumą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad, minėta, atsakovė ir (ar) tretieji asmenys kreipėsi (el. paštu, telefonu ir pan.) į Kolumbijoje tyrimą atliekančius tyrėjus dėl „nutekintame dokumente iš Kolumbijos prokuratūros“ pateiktos informacijos patvirtinimo, kad siekė išsiaiškinti, kokiu konkrečiu pagrindu ieškovui buvo pritaikytos Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento sankcijos, kad domėjosi, kokia informacija apie ieškovą ir susijusius asmenis yra skelbiama Australijos ir (ar) Kolumbijos žiniasklaidoje, be kita ko, kokiu pagrindu vyko Australijos federalinės policijos ir Kolumbijos prokuratūros bendradarbiavimas, nors tokia informacija pateikiama nutekintuose duomenyse ir kt.

100. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog visi ginčijami atsakovės publikacijos (vaizdo įrašo) teiginiai atitinka tikrovę. Teismo vertinimu, kaip neatitinkantys tikrovės pripažintini šie ieškovės ginčijami atsakovės publikacijos teiginiai: „Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja <...> ir <...> R. K.“; 2) „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu“; 3) „<...> ir R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai“; Facebook“ paskyroje patalpinto vaizdo įrašo nuo 2:38 min. iki 2:40 min. paskelbtas teiginys „<...> du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“.

101. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo ginčijamo teiginio: „nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> V. L. grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas“ atitikties tikrovei, pažymi, kad, ieškovas, kreipdamasis į atsakovę, prašydamas paneigti ginčo publikacijoje pateiktus teiginius, be kita ko, prašė pripažinti, kaip neatitinkantį tikrovės, teiginį, kad: „nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas.“ Būtent tokios apimties teiginį (neįvardijant ieškovo vardo ir pavardės) prašoma paneigti ir ieškinio reikalavimų dalyje dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

102. Teismas pažymi, kad tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, visų pirma, yra ieškovo pareiga (CK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas buvo atstovaujamas advokato, todėl tiek teikiant ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.

103. Pažymėtina, kad ne tik atsakovės pateikti kaip „nutekinti“ įvardyti duomenys, bet ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacija patvirtina, jog operacija, pavadinimu „Edgedale“ buvo vykdoma: atsakovei elektroniniu paštu pateikus Lietuvos kriminalinės policijos biurui klausimą, ar Lietuvos kriminalinės policijos biuras dalyvavo tarptautinėje teisėsaugos operacijoje, įtariant didelio masto kokaino kontrabandą, siunčiant narkotikus Okeanijos rinkai, kodinis operacijos pavadinimas „Edgedale“, buvo gautas atsakymas: „taip, Lietuvos kriminalinės policijos biuras dalyvavo šioje operacijoje“. Taigi informacija, kad tokia operacija buvo vykdoma, buvo patvirtinta Lietuvos teisėsaugos institucijos, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro dalyvavimas tokioje operacijoje sudaro pagrindą spręsti, jog kokaino gabenime dalyvavo ir Lietuvos piliečiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo pripažinti kaip neatitinkantį tikrovės teiginį, kad „buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos <...> grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas“, teismas daro išvadą, jog toks teiginys (kai neįvardijami konkretūs vardai ir pavardės) nevertintinas kaip neatitinkantis tikrovės, be kita ko, pagal ieškovo pateiktą teiginio formuluotę nėra pagrindo spręsti, kad jis yra apie ieškovą.

104. Ieškovas, kaip neatitinkantį tikrovės, ginčija atsakovės publikacijos teiginį, kad „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“. Kaip teismas įvertino pirmiau, nagrinėjamu atveju žinia pripažintina tik antroji šio teiginio dalis, kad ieškovas „pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas dalyvavo (teisminiuose) ginčuose dėl savo tėvo, kuris buvo milijonierius, palikimo, žurnalistas D. D. išleido šia tema knygą „Milijonieriaus testamentas meilės pinklėse. Nesibaigiantis turto dalybų kriminalas“, kurioje, be kita ko, panaudojo paties ieškovo suteiktą informaciją, taip pat šiuos klausimus ieškovas aptarinėja su nurodytu žurnalistu viešai prieinamame vaizdo įraše¹. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog teiginys, kad ieškovas „pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus R. K. palikimo“ atitinka tikrovę.

Dėl paskleistų žinių kaip žeminančių ieškovo garbę ir orumą

105. Kaip minėta pirmiau, viena iš būtinųjų CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų – ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą. Sprendžiant, ar teismo nustatytos, kaip neatitinkančios tikrovės, atsakovės paskleistos žinios, žemina ieškovo garbę ir orumą, atsižvelgtina į tai, kad ginčo publikacijoje kalbama apie itin pavojingas nusikalstamas veikas, t. y. narkotikų gabenimo iš vienos į kitą šalį operacijų organizavimą, konkrečiai, kad ieškovas galbūt dalyvavo organizuojant kokaino gabenimą jachta „Afalina“ 2017 m. ir kad galbūt planavo pergabenti dar ne mažesnę kaip dviejų tonų narkotikų siuntą į Okeaniją, be kita ko, kad buvo (yra) narkotikų organizacijos vadovas (vienas jų).

106. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovės ginčo publikacijoje vartojamas žodžių „teisėsauga sieja“ junginys, atsižvelgiant į žodžio „sieti“ reikšmę – nustatyti tarpusavio ryšius, jungti – vidutiniam (eiliniam) skaitytojui sudaro įspūdį, kad ieškovas yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. didelio kiekio kokaino krovinio gabenimo ir tokie įtarimai reiškiami Lietuvos teisėsaugos institucijų. Be kita ko, ieškovo ginčijamais ir teismo kaip tikrovės neatitinkančiais teiginiais vidutiniam (eiliniam) skaitytojui suteikiama informacija, kad ieškovas ne tik dalyvavo organizuojant narkotikų gabenimą 2017 m., bet ir planavo kitą narkotikų gabenimo operaciją ateityje. Be to, asmens įvardijimas kaip grupuotės vadovo, o ne tik kaip jos nario ar kaip atskiro narkotikų kontrabandą vykdančio asmens, vidutiniam (eiliniam) vartotojui sudaro įspūdį, kad asmuo yra itin pavojingas nusikaltėlis.

107. Byloje nėra duomenų, kad prieš ieškovą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar vyksta baudžiamoji byla.

108. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, paskleistais duomenimis yra pateikiama informacija apie galbūt padarytas ieškovo itin pavojingas nusikalstamas veikas (didelių narkotikų siuntų gabenimą ir planavimą jas gabenti ateityje), darytina išvada, kad tokia informacija (duomenimis) pažeidžiama ieškovo nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnis) ir ieškovo garbė ir orumas.

Dėl atsakovės išreikštos nuomonės įvertinimo

109. Teismas, spręsdamas, ar atsakovės publikacijoje paskelbti teiginiai laikytini atsakovės paskleista žinia, ar nuomone, sprendė, kad teiginys, jog „R. K. – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje” yra atsakovės nuomonė.

110. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog žinia apie asmenį nebuvo paskleista, tačiau buvo išsakyta nuomonė apie jį, turi nustatyti, ar paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą, t. y. nustatyti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai, lėmę žalą asmens garbei ir orumui, ir dėl to yra nuomonę paskleidusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024).

111. Svarstant dėl asmens atsakomybės už reiškiamą nuomonę turi būti atsižvelgiama į Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę – asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 punktas).

112. Pagal EŽTT praktiką, bendriausia prasme sprendžiant susidūrusių saviraiškos laisvės ir kitų asmenų teisės į garbės ir orumo, reputacijos apsaugą pusiausvyros nustatymo klausimą, be kita ko, svarbūs kriterijai: ginčijamų teiginių indėlis į visuomenei svarbią diskusiją; aptariamo asmens žinomumas ir pranešamos naujienos tema; ankstesnis atitinkamo asmens elgesys; kontekstas, kuriame buvo paskelbti teiginiai; publikacijos turinys, forma ir pasekmės; informacijos gavimo būdas ir jos tikslumas; paskirtos sankcijos pobūdis ir griežtumas (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, panašūs principai taikyti ir Rebechenko prieš Rusiją byloje). Nors bet kuris asmuo, kuris dalyvauja bendro pobūdžio viešoje diskusijoje, turi neperžengti tam tikrų ribų, ypač susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių gerbimu, tačiau tam tikras perdėjimo laipsnis ar net provokacija yra leidžiama, kitaip tariant, yra leidžiamas tam tikras nesaikingumo laipsnis (žr. EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2015 m. sausio 13 d. sprendimą byloje Marian Maciejewski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 34447/05).

113. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės išsakyta nuomonė apie ieškovą, atsižvelgiant į jos faktinį pagrindimą ir pateikimo kontekstą, nevertintina kaip žeminanti ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina, kad atsakovė, išreikšdama savo nuomonę, nenurodė, jog ieškovas yra garsiausias narkotikų prekeivis Lietuvoje, o nurodė, kad jis yra „vienas iš garsiausių“. Nors sutiktina su ieškovo argumentais, kad jo žinomumas visuomenėje galbūt labiau susijęs ne dėl jo nusikalstamų, su narkotikų prekyba, susijusių veiksmų, o dėl jo ginčų dėl jo tėvo paveldėjimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas buvo nuteistas už prekybą narkotikais (duomenys neskelbtini) ir ten atliko laisvės atėmimo bausmę, apie tai viešai kalbėjo su žurnalistais, todėl iš dalies prisidėjo prie to, kad jo vardas, ir kaip narkotikų prekybą vykdžiusio asmens, Lietuvos visuomenėje tapo atpažįstamas. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė, išreikšdama savo nuomonę apie ieškovą, kaip apie vieną garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvoje, buvo sąžininga ir objektyvi, todėl darytina išvada, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl nurodyto teiginio paskleidimo (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl įpareigojimo paneigti paskleistus duomenis

114. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti savarankiški asmens garbės ir orumo gynimo būdai, t. y. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės.

115. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei (CK 2.24 straipsnio 2 dalis).

116. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dalis atsakovės ginčo publikacijoje paskleistų teiginių žemina ieškovo garbę ir orumą ir ieškovas reiškia reikalavimą tokią informaciją paneigti, tai nurodytas reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tokius paskelbtus teiginius:

1) „Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja <...> ir <...> R. K.“;

2) „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu.“;

3) „<...> ir R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“;

4) „Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais“.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

117. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka <...> atlyginti <...> duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

118. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

119. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika); taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį.

120. Ieškovo teigimu, dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių jis patyrė ir patiria pažeminimą, pasmerkimą, dvasinį skausmą. Dėl reputacijos sužlugdymo ieškovas jaučia nuolatinę įtampą, baimę būti tarp žmonių, nepasitikėjimo jausmą, išgyvena dėl šios informacijos poveikio jo artimiesiems, nes ieškovas pavaizduotas kaip itin pavojingas nusikaltėlis. Ieškovas prašo pripažinti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas įvertina 10 000 eurų.

121. Teismas pažymi, kad sutiktina su ieškovu, jog atsakovės ginčo publikacijoje paskelbtų ir teismo pripažintų kaip garbę ir orumą pažeidžiančių teiginių paskelbimas visuomenės informavimo priemonėje galėjo sukelti nemalonius emocinius išgyvenimus, turėti įtakos kitų asmenų požiūriui į ieškovą ar jo artimus asmenis. Tačiau CK 6.250 straipsnio 1 dalies taikymo prasme ne bet kokie asmens dvasiniai išgyvenimai ar nepatogumai vertintini kaip asmens patirta neturtinė žala, o tik tokie, kurie turėjo didelę įtaką asmens kasdieniam gyvenimui, jo emocinei būsenai, santykiams su aplinkiniais ar darbui ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Per teismo posėdį ieškovas paaiškino, kad šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, gyvena iš santaupų, nes jo verslo santykiai negali būti vystomi dėl pritaikytų Jungtinių Amerikos Valstijų santykių. Ieškovas pažymėjo, kad emocinei būklei gerinti vaistų nevartoja, nesilanko pas psichoterapeutą, sugeba savarankiškai spręsti emocinius sunkumus. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas buvo teistas už prekybą narkotikais ir apie šią patirtį nevengė kalbėti viešai, kaip nustatyta šiame teismo sprendime, žurnalistas D. D. parengė ir išleido knygą, kurioje, be kitų temų, buvo aptariamas ir ieškovo laisvės atėmimo bausmės atlikimas už nusikalstamos veikos, susijusios su prekyba narkotikais, padarymą, t. y. šios temos ieškovas nevertina kaip ypatingai jam asmeniškai emociškai sudėtingos ir jautrios. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog, paskelbus ginčo publikaciją (vaizdo įrašą) jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl šis reikalavimas netenkintinas (CK 6.249 straipsnis).

122. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad dalis atsakovės publikacijoje pateiktų teiginių neatitinka tikrovės ir įpareigojimas atsakovę juos paneigti, laikytinas pakankamu ieškovo teises apginančiu teisės gynybos būdu. Taikant šį pažeistų teisių gynimo būdą, bus išlaikytas proporcingumo principas tarp teisės pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pažeistų teisių gynimo būdo ir teisės pažeidimo bei teisės pažeidimo (jo sunkumo) ir teisės pažeidėjo (atsakovės).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

123. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ įtvirtinta CPK 93 straipsnio 2 dalyje, ji nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

124. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

125. Vertindamas, kokios priežastys gali būti pagrindu nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, teismas remiasi EŽTT praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą teismą) taikymo.

126. EŽTT yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėjęs moka“ nelaikytina savaime nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisę į teisingą teismą, jei jos taikymas turi teisėtą tikslą ir yra pagrįstas proporcingu ryšiu tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Teisėtu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tikslu pripažįstamas siekis užkirsti kelią nepagrįstų ieškinių pateikimui ir taip užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz pries? Kroatija?, peticijos Nr. 28963/10, par. 84). Tačiau neproporcingu teisės į teisingą teismą ribojimu gali būti pripažintas atvejis, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas iš esmės, bet nėra priteisiama visa jo suma ir dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz pries? Kroatija?, peticijos Nr. 28963/10, par. 76; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46).

127. Teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jei bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu pareiškėjos ieškinys patenkintas „kiekybiškai“, ir neatsižvelgiant į tai, kad jos ieškinio pagrindai pripažinti „kokybiniu“ požiūriu (žr. EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, Nr. 49083/18, par. 58).

128. Remdamasis EŽTT jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 51 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 35 punktas).

129. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė 2601,89 euro bylinėjimosi išlaidų (133 eurus žyminio mokesčio, 2468,89 euro atstovavimo išlaidų), o atsakovė – 2875,44 euro atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju (esminio) procesinio rezultato prasme ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. netenkinta ieškinio dalis dėl 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo. Tokiu atveju atsakovė įgyja teisę į dalies (50 proc.) turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – į 273,55 euro.

Dėl išlaidų valstybei

130. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,28 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, į tai valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo it atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.), t. y. po 8,64 euro iš kiekvieno (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ savo internetinėje svetainėje www.siena.lt patalpintoje publikacijoje „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją:

1) „Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja <...> ir <...> R. K..“;

2) „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu.“;

3) „<...> ir R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.“;

4) „Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais.“;

Pripažinti, kad atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ kartu su publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ patalpintame vaizdo reportaže nuo 2:38 min iki 2:40 min. išsakytas teiginys „<...> du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės.

Įpareigoti atsakovą VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centrą“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo internetinėje svetainėje siena.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paneigti ieškovo R. K. garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius ir patalpinti tokio turinio pranešimą:

1) „VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro 2025 m. vasario 12 d. internetinėje svetainėje www.siena.lt. publikacijoje pavadinimu „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ publikuoti tikrovės neatitinkantys, R. K. nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai, o būtent:

2) „Su tokiais kiekiais kokaino teisėsauga sieja <...> ir <...> R. K.“.

3) „Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu“;

4) „<...> R. K. „NarcoFiles“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai“;

5) „Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga <...> R. K. siejo su milžiniškais kokaino kroviniais“;

6) Kartu su publikacija „Narcos Lituanos. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas“ patalpintame vaizdo reportaže nuo 2:38 min iki 2:40 min. išsakytas teiginys „<...> du lietuvius įvardijant kaip tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos vadeivas“ neatitinka tikrovės.“

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 273,55 euro (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 55 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,64 euro (aštuonių eurų 64 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,64 euro (aštuonių eurų 64 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą.

Išaiškintina, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke, LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ ir LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.