Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Liudytoja D. G. parodė, kad yra atsakovės motina. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ji nuomojosi iki 2021 m. iš ieškovės močiutės. Baigiantis sutarčiai, jai paskambino V. V. ir klausė, ar norės pratęsti žemės nuomos sutartį. Ji pasakė, kad žemės nuomos kaina per didelė ir sutarties pratęsti nebenorės. Nuomodamasi žemės sklypą iš ieškovės močiutės galėjo mokėti daugiau nei įprastai moka kiti, nes dalyvavo programoje Ekologinis ūkininkavimas ir gaudavo papildomai paramą iš valstybės. Ji pasiūlė dėl žemės nuomos tartis su atsakove. V. V. sutiko išnuomoti atsakovei žemės sklypą už 500 Eur. Sutartį atsivežė V. V., jokių pokalbių dėl papildomų susitarimų nebuvo. Po kurio laiko jai paskambino V. V. ir paprašė nupjauti žolę pasodybiniame sklype. Jos turima technika plati, aplink sodybą pasodintos grūdinės kultūros, todėl žolę pjauti atsisakė.

Liudytoja V. V. parodė, kad yra ieškovės motina. Dėl žemės sklypo nuomos pirmiausia tarėsi su D. G. Ši raštu patvirtino, kad sutinka už žemės sklypo nuomą mokėti 1500 Eur. Taip pat ji D. G. perspėjo, kad per 5 metus gali kažkas keistis, kilti nuomos kaina. Paskui D. G. pasakė, kad atsakovė, jos dukra D. G., yra jaunoji ūkininkė, dalyvauja programoje, todėl prašė žemę išnuomoti jai. Susitarė, kad žemės sklypą išnuomos už 1500 Eur, mokesčius valstybei taip pat mokės atsakovė. Atsakovė paprašė sutartyje nurodyti mažesnę nuomos kainą 500 Eur, kad reiktų mokėti mažesnius mokesčius, o likusius 1000 Eur sutarė, kad atsakovė mokės grynais arba atskiru pavedimu. Ji atsakovės pasigailėjo ir sutiko. Pasitikėjo, nes kol žemės sklypą nuomojo K. B. jokių problemų nebuvo. Žemės sklypų nuomos kainos tikrai nėra kritusios, šiuo metu kainos vyrauja apie 250 Eur už vieną hektarą. Sudarant sutartį dėl žolės nušienavimo nesitarė. Tik 2022 m. ji draugiškai prašė nušienauti pasodybinį sklypą, taip pat norėjo, kad žolės nušienavimas būtų žemės sklypo nuomos sutarties sąlyga, bet susitarti nepavyko. Su atsakove buvo sutarusios, kad ši nesodins rapsų nuomojamame sklype, nes rapsai labai nualina žemę. Žemės sklypo perdavimo akto nebuvo, tačiau atsakovė apie žemės sklypo būklę žinojo, nes prieš tai 10 metų žemę nuomojosi jos motina D. G. Prieš sutarties pasirašymą sutarties projekto atsakovė jai nesiuntė. Tik atvykusi pas atsakovę, kieme pamatė sutartį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. liepos 30 d. asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atstovaujama motinos V. V., su atsakove 2021 m. sausio 8 d. sudarė žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl 11,1218 ha ploto žemės sklypo nuomos iki 2026 m. sausio 8 d. Žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis yra 500 Eur už visą sklypą, kuris mokamas kiekvienais metais gruodžio mėnesį pervedant pinigus į nuomotojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje ginčas kilo dėl žemės nuomos kainos, nes ieškovės teigimu, šalys žodiniu susitarimu papildomai buvo susitarusios, kad be žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartyje nurodytos nuomos kainos 500 Eur, atsakovė turi mokėti dar 1000 Eur, taip pat nušienauti žolę pasodybiniame sklype. Kadangi atsakovė už 2022 m. sumokėjo tik 500 Eur, todėl ieškovė įgijo teisinį pagrindą žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovė nurodė, kad jokių žodinių susitarimų nebuvo, žemės sklypo nuomos kaina yra aiškiai nurodyta sutartyje 500 Eur. Sutartį vykdo tinkamai, todėl nėra pagrindo ją nutraukti prieš terminą.

Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, t. y. sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės nuomos mokestis nėra esminė žemės nuomos sutarties sąlyga. Rašytinėje privačios žemės nuomos sutartyje nenurodyta nuomos kaina, savaime nėra pagrindas spręsti, kad sutartis netinkamai sudaryta. Dėl tokios sutarties sąlygos šalys gali susitarti žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, tačiau kilus ginčui joms kyla pareiga tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2014).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Iš byloje esančių susirašinėjimų SMS žinutėmis bei Messenger programėlėje, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad šalys vedė derybas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos kainos. Iš V. V. susirašinėjimo SMS žinutėmis su D. G., ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo Messenger programėlėje matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog 11,1218 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bus nuomojamas už 1500 Eur po mokesčių. Tokį susitarimą taip pat patvirtina ir atsakovės pavedimai 2021 m., t. y. 500 Eur mokėjimas į ieškovės sąskaitą, esančią Luminor banke bei 1000 Eur pavedimas į ieškovės sutuoktinio R. A. sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke 2021 m. gruodžio 2 d. Nors atsakovė nurodo, jog 1000 Eur į ieškovės sutuoktinio R. A. sąskaitą pervedė kaip avansą, tačiau šiuos teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš atsakovės 2022 m. lapkričio 11 d. žinutės ieškovei per Messenger programėlę matyti, kad atsakovė tikslinosi dėl žemės nuomos kainos mokėjimo tvarkos, t. y. klausė, ar nesikeitė ieškovės, jos vyro banko sąskaitos, ar 1000 Eur turi būti pervedama į ieškovės sutuoktinio banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „papildymas“, o į ieškovės sąskaitą 500 Eur už žemės nuomą. Byloje taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės motina D. G. tą patį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovės senelės K. B. iki 2021 m. nuomojosi už 966 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl žemės sklypo nuomos sutarties ir jos sąlygų nebuvo iki tol, kol ieškovė išreiškė norą keisti 2021 m. sausio 8 d. sudarytą žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, padidinant nuomos kainą iki 2500 Eur bei ieškovei pradėjus derybas dėl žemės sklypo pardavimo.

Taigi nors 2021 m. sausio 8 d. sudarytoje žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis yra 500 Eur, tačiau ieškovės, liudytojos V. V. nuoseklūs paaiškinimai bei juos papildantys byloje esantys įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų šalys buvo susitarusios dėl 1500 Eur žemės nuomos kainos, tik siekdamos išvengti didesnių mokesčių mokėjimo valstybei, sutartyje nurodė, kad žemės nuomos mokestis 500 Eur. Atsakovės teiginiai, kad sutartyje nurodyta 500 Eur žemės nuomos mokesčio suma buvo reali rinkos kaina, atmestini kaip nepagrįsti. Nors ieškovė pateikė dviejų žemės sklypų nuomos sutartis, iš kurių matyti, kad žemės sklypai atsakovei išnuomoti už mažesnę kainą, tačiau pažymėtina, kad kiekviena sutartis yra individuali, nuomojamų žemės sklypų kainos priklauso nuo žemės sklypo našumo, dydžio bei kitų individualių žemės sklypo savybių bei sutarties šalių savo nuožiūra nusistatytų tarpusavio teisių bei pareigų.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad šalys buvo susitarusios dėl 1500 Eur žemės nuomos mokesčio, atsakovei kyla pareiga pagal šalių susitarimą sumokėti nuomos mokestį už naudojimosi žemės sklypu 2022 m. laikotarpį. Sudariusius žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį bei šalims papildomai žodžiu sudarius susitarimą dėl 1500 Eur nuomos mokesčio mokėjimo, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, t. y. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė neginčija, kad už 2022 m. ieškovei sumokėjo tik 500 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1000 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 20,83 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. nuo 1000 Eur žemės nuomos mokesčio skolą. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Iš 2021 m. sausio 8 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 4 punkto matyti, kad šalys buvo susitarusios, kad žemės nuomos mokestis mokamas kiekvienais metais gruodžio mėnesį. Šalys taip pat nebuvo susitarusios dėl prievolės nevykdymo padarinių. Esant nurodytoms aplinkybėms bei tai, kad atsakovė už 2022 m. sumokėjo tik dalį žemės nuomos mokesčio, t. y. 500 Eur, darytina išvada, kad atsakovė praleido piniginės prievolės – sumokėti žemės nuomos mokestį 1000 Eur – įvykdymo terminą, todėl ieškovė turi teisę į įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais, patirtais dėl laiku nesumokėtos žemės sklypo nuomos mokesčio dalies. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 20,83 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę sumokėti jai 1500 Eur žemės nuomos mokestį už 2023 m. Kaip jau minėta, šalys yra susitarusios, kad žemės nuomos mokestis yra mokamas kiekvienais metais gruodžio mėnesį (2021 m. sausio 8 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 4 punktas). Taigi atsakovei už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 2023 metais terminas sumokėti žemės nuomos mokestį sueina 2023 m. gruodžio mėn. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad terminas sumokėti žemės nuomos mokestį atsakovei nėra suėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo ją įpareigoti mokėti žemės nuomos mokestį už 2023 m. Esant šioms aplinkybėms šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė nurodo, kad šalys žodžiu taip pat buvo susitarusios, kad atsakovė pagal sutartį du kartus per vasarą turi nupjauti žolę pasodybiniame sklype. Iš liudytojos V. V., ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad sudarant sutartį nebuvo tariamasi dėl žolės nupjovimo. Poreikis nušienauti žolę pasodybiniame sklype iškilo tik 2022 m. vasarą. Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo Messenger programėlėje matyti, kad šalys tarėsi dėl žolės nupjovimo. Atsakovė 2021 m. liepos 26 d. susirašinėjime ieškovei nurodė, kad galėtų nupjauti žolę, tačiau arti pastatų privažiuoti negali dėl žemės ūkio technikos didelių gabaritų. Atsakovė taip pat informavo, kad sutarties keitimas valstybės įmonėje Registrų centre papildomai kainuos 40 Eur. Iš ieškovės atsakymo matyti, kad ieškovė susitarimo toliau nederino, nes tuo metu neturėjo laiko. Byloje nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šalys tęsė derybas dėl žolės nupjovimo kaip papildomos sutarties sąlygos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo susitarusios dėl žolės nupjovimo kaip papildomos 2021 m. sausio 8 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę du kartus nupjauti žolę pasodybiniame sklype atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nusiėmusi derlių, buvusį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nusiimti derlių ir atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas.

Atsakovė teismo taip pat prašo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutraukti 2021 m. sausio 8 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, nes atsakovė ilgiau kaip tris mėnesius nuo šios sutarties 4 punkte nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino nesumokėjo 1000 Eur dydžio žemės nuomos mokesčio už 2022 m. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutaris civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014 ir joje nurodyta praktika).

Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos mokėti nuomos mokestį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2021 m. sausio 8 d. Šalys viena kitai pretenzijų dėl sutarties vykdymo neturėjo. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 24 d. pervedė 500 Eur už žemės nuomą. Taigi atsakovė dalį žemės nuomos mokesčio už 2022 m. yra sumokėjusi. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju dalies žemės mokesčio nesumokėjimas nesudaro CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė naudojo žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Ieškovės siekis nustatyti didesnį nuomos mokestį, tačiau šalims nepavykus dėl tokio susitarti, taip pat nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu ir nesudaro pagrindo nutraukti 2021 m. sausio 8 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį prieš terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas nutraukti 2021 m. sausio 8 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atmestinas.

Ieškovė į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT73 7300 0101 6210 0971 2023 m. liepos 13 d. sumokėjo 50 Eur avansą liudytojos atvykimui užtikrinti. Kadangi liudytojai kelionės ar kitos išlaidos nebuvo apmokėtos, sumokėtas avansas grąžintinas ieškovei.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 277 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikdama teismui ieškinį vietoje 277 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 399 Eur, t. y. 122 Eur daugiau, nei numato įstatymas, todėl ieškovei grąžintina sumokėta 122 Eur žyminio mokesčio dalis. Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Ieškovė patyrė 1200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje. Atsakovė patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje.

Tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Teismas patenkino 8 procentų ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 96 Eur (1200 Eur x 8 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė turėjo 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje. Teismui atmetus 92 procentus ieškovės reikalavimų, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 920 Eur (1000 Eur x 92 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė, todėl ji įskaitytina į atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir iš ieškovės priteistina atsakovei 824 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai skolą 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur), palūkanas 20,83 Eur (dvidešimt Eur 83 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1020,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 824 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties Eur) užstatą, sumokėtą į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT73 7300 0101 6210 0971, 2023 m. liepos 13 d., Swedbank, AB.

Grąžinti ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų Eur) žyminio mokesčio dalį, kurią ieškovė sumokėjo 2023 m. birželio 1 d., DNB banke, mokėjimo Nr. V15160.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.