Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl sutartos žemės nuomos kainos, žemės nuomos sutarties pažeidimo ir, pažeidus esminį sutarties punktą, žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. liepos 30 d. asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atstovaujama motinos V. V., su atsakove 2021 m. sausio 8 d. sudarė žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl 11,1218 ha ploto žemės sklypo nuomos iki 2026 m. sausio 8 d. Žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis yra 500,00 Eur už visą sklypą, kuris mokamas kiekvienais metais gruodžio mėnesį pervedant pinigus į nuomotojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Iš byloje esančių susirašinėjimų SMS žinutėmis bei Messenger programėlėje matyti, kad šalys vedė derybas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos kainos. Iš V. V. susirašinėjimo SMS žinutėmis su D. G., ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo Messenger programėlėje matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog 11,1218 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bus nuomojamas už 1500,00 Eur po mokesčių (ieškovė laiške nurodė, kad „Surašiau nuomos sutartį, kaina - 500e į sąskaitą, o 1000e atsiskaitysime grynais“.

14. 2022-11-03 ieškovė atsakovei pateikė siūlymą dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties, kuriuo siūlė: pakelti žemės nuomos kainą iki 2 500,00 Eur už metus (po mokesčių) ir toliau tęsti žemės nuomą vykdant įsipareigojimus pagal susitarimą (nesodinti rapsų kultūros bei pjauti žolę pasodybiniame sklype) arba abipusiu sutarimu nutraukti žemės nuomos sutartį. Sutartį galėtų nutraukti iškart, arba kai tik nusiims derlių, 2023 m. sumokant naują nuomos kainą, t. y. 2 500,00 Eur (po mokesčių).

Dėl sprendimo (ne) teisėtumo

15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo, būtent šioje dalyje, deklaratyviai ir formaliai ištyrė įrodymus, neatskleidė bylos esmės, neįvertino atsakovės elgesio kaip pagrįsto pagrindo apeliantei prarasti suinteresuotumą toliau tęsti su atsakove sutartinius teisinius santykius. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad šalys viena kitai pretenzijų dėl Sutarties vykdymo neturėjo. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad dalies žemės nuomos mokesčio nesumokėjimas nesudaro CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo. Pažymi, kad apeliantė ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią apeliantė iki 2026 m. sausio 8 d. išnuomojo atsakovei žemės ūkio paskirties 11,1218 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant sutartį, apeliantė su atsakove susitarė, kad žemės nuomos mokesčio dydis yra 1500,00 Eur už visą sklypą, tik sutartyje deklaravo 500,00 Eur žemės nuomos mokesčio dydį, tačiau likusius 1000,00 Eur susitarė mokėti grynais arba atskiru pavedimu. Atsakovė įrodinėjo faktą, kad sutartimi šalys buvo susitariusios tik dėl 500,00 Eur žemės nuomos kainos. Atsakovė melavo, t. y. melagingai ir nesąžiningai įrodinėjo, kad 1000,00 Eur į apeliantės sutuoktinio sąskaitą pervedė kaip avansą.

16. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Galima teigti, kad valstybė suteikia asmenims teisę laisvai naudotis jiems priklausančiomis subjektinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, tačiau ši asmens teisė negali būti absoliuti, ji suponuoja ir tam tiktas asmens pareigas, kurias jis privalo vykdyti: įgyvendindamas savo teises jis turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis), nes kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Tuo atveju, kai asmuo pradeda piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis, įgyvendinti jas priešingai jų paskirčiai ar nesilaikant nustatytų principų, įstatymas numato, kad tokios teisės negali būti ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018).

17. Apeliantei patvirtinant ir byloje nustačius aplinkybes, jog 2021 m. sausio 8 d. sudarytoje žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartyje šalys nurodė, kad žemės nuomos mokesčio dydis yra 500,00 Eur, tačiau iš tiesų šalys buvo susitarusios dėl 1500,00 Eur žemės nuomos kainos, ir tik siekdamos išvengti didesnių mokesčių mokėjimo valstybei, sutartyje nurodė, kad žemės nuomos mokestis 500,00 Eur, tokia apeliantės teisė visai neturėtų būti ginama.

19. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016, kt.).

20. Kvalifikaciniai požymiai, kurių pagrindu sprendžiama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos mokėti nuomos mokestį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kt. Taigi, kiekvienu sutarties pažeidimo ir ginčo atveju šiuos požymius įvertina teismas.

21. Kasacinis teismas dėl CK 6.217 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015, kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2021 m. sausio 8 d. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 24 d. pervedė 500,00 Eur už žemės nuomą. Pažymėtina, kad įrodymų, jog apeliantė reiškė atsakovei pretenzijas dėl ne viso nuomos mokesčio mokėjimo, nėra. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš esmės šalys viena kitai pretenzijų dėl sutarties vykdymo neturėjo ir atsakovė dalį žemės nuomos mokesčio už 2022 m. yra sumokėjusi.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių iš esmės buvo kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio sumos, todėl atsakovė pirma sumokėjo Sutartyje numatytą sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir anksčiau nurodytą teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju dalies žemės mokesčio nesumokėjimas nesudaro CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neįrodinėja tokio pagrindo ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė naudojo žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

25. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovės siekis nustatyti didesnį nuomos mokestį, tačiau šalims nepavykus dėl tokio susitarti, taip pat nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu ir nesudaro pagrindo nutraukti 2021 m. sausio 8 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį prieš terminą. Teisėjų kolegija pažymi, jog, jeigu apeliantės nebetenkina šalių sutartimi sulygta nuomos kaina, ieškovė turėtu ne ieškoti būdų kaip nutraukti žemės nuomos sutartį, o kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties sąlygos modifikavimo ir įrodinėti, kad ši sutarties sąlyga pažeidžia jos interesus.

26. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

29. Atsakovė prašo iš apeliantės priteisti apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jos priteistinos iš apeliantės atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) E. A. atsakovei D. J. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.