Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras arba Institucija) 2025 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1839-2024 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. spalio 4 d. Registrų centras automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 2, 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2, 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo S. K. pasiūlyta iki 2024 m. lapkričio 3 d. sumokėti 600 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 7-9).

Registrų centro specialistė 2024 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_N-1839-2024, kuriuo nenustačius S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, S. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur dydžio bauda (b. l. 27-30).

Susipažinęs su Skundžiamu nutarimu, pareiškėjas matė, kad administracinėn atsakomybėn už tokį administracinį nusižengimą jis buvo traukiamas ne pirmą kartą – jis turėjo galiojančią nuobaudą už šios rūšies administracinį nusižengimą, kas buvo laikoma sunkinančia aplinkybe, tačiau daugiau jokios informacijos apie tai skundžiamame nutarime nebuvo pateikta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2020-10-13, šios įmonės steigime pareiškėjas nedalyvavo. 2022-03-15 akcininkų sprendimu jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau akcininkai savo įsipareigojimų jam nevykdė, jis nebuvo įdarbintas ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių reikalų neturėjo, įmonės vadovo funkcijų nevykdė. Visus klausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo sprendė R. D., kurio šeimai ir priklausė ši bendrovė.

Nuo pat to laiko, kai pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į direktoriaus pareigas, jis prašė R. D. padaryti pakeitimus ir pašalinti įrašą apie jį kaip apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Šis klausimas buvo pradėtas spręsti 2024 m. pavasarį – akcininkų susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko 2024-06-03, tačiau direktoriaus pakeitimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruotas. Į 2024-06-28 pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas 2024-07-05 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie nustatytus trūkumus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo V. D., turėjusi 20 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų (20 proc. balsų), D. D., turėjęs 20 vnt. akcijų (20 proc. balsų), A. K., turėjęs 40 vnt. akcijų (40 proc. balsų), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjusi 20 vnt. akcijų (20 proc. balsų).

Nurodyta informacija patvirtina, kad dar iki 2024-06-01 Juridinių asmenų tvarkytojui 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį turėjo pateikti naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. D., tačiau dėl trūkumų atmetus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir naujo vadovo neįregistravus, pareiškėjo atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus posto klausimas buvo išspręstas tik 2024-10-03 (informacija apie vadovo pasikeitimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2024-11-05).

Susipažinęs su skundžiamu nutarimu, pareiškėjas nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesudarius galimybės jam pateikti savo paaiškinimų, neįsigilinus į situaciją, į jo poziciją – byla VĮ Registrų centras buvo išnagrinėta formaliai, jam paskirta piniginė bauda buvo neteisinga, neteisėta, neproporcinga padarytam pažeidimui, kuris buvo mažareikšmis ir už kurį jis apskritai galėjo būti nebaudžiamas.

Pareiškėjas manė, kad VĮ Registrų centras vyriausioji specialistė, nagrinėjusi jo bylą, skundžiamą nutarimą priėmė pažeisdama ANK reikalavimus, nes jokiais argumentais ar įrodymais nepagrindė nutarime nurodyto ir jam inkriminuoto pažeidimo, nemotyvavo išvadų, nors pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį privalėjo išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog VĮ Registrų centras neatsižvelgė į jos žinioje esančius kitus dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo aplinkybėmis, todėl administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, priimant skundžiamą nutarimą, buvo įvertinti nevisapusiškai. VĮ Registrų centras vyriausioji specialistė, nagrinėjusi pareiškėjo bylą, iš viso neišnagrinėjo ir nutarime nepasisakė dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – paskirti mažesnę baudą nei ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas jos dydis. Todėl pareiškėjui paskirta 700 Eur bauda neproporcinga jam inkriminuotam nusižengimui ir jo asmenybei.

Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka. Nurodo, kad teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda.

Institucija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, nesant darbo sutarties, bendrovės vadovo pareigų vykdyti jis neprivalėjo. Vadovaujantis reglamentavimu ir nuosekliai formuojama teismų praktika, turi būti atsižvelgiama ne į darbo sutarties buvimą ar nebuvimą, o į tai, jog pareiškėjas buvo paskirtas bendrovės vadovu ir nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Nurodė, kad nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento, vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ar atleidimu bei atsistatydinimu išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo.

Nurodė, kad pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, jog buvo išrinktas bendrovės vadovu, iš šių pareigų neatsistatydino. Nurodo, kad Bendrovės akcininkų sprendimu buvo atleistas tik 2023-06-03. Vadovaujantis JAR duomenimis, kurie yra laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų pabaigos data yra dar vėlesnė - 2024-10-03 (JAR išrašo 5.2.2 punktas).

Skunde reiškiama pozicija, kad juridinių asmenų tvarkytojui 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį turėjo pateikti naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. D.. Kaip matyti iš JAR išplėstinio išrašo su istorija, dabartinio bendrovės vadovo R. D. įgaliojimų pradžios data yra 2024-10-04, tai yra gerokai vėlesnė, negu 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas. Akivaizdu, kad minėtų dokumentų parengimą ir pateikimą JAR tvarkytojui turėjo organizuoti ankstesnis vadovas, vadovavęs bendrovei tuo laikotarpiu, kai 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti rengiamas, tvirtinamas ir teikiamas JAR tvarkytojui, t. y. pareiškėjas.

Papildomai atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodė, kad jokių vadovo funkcijų nevykdė, tačiau pats pateikė juridinių asmenų registrui prašymą įregistruoti juridinių asmenų registre jį kaip vadovą, pridėjo bendrovės visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokolą, taip pat prašymą atnaujinti bendrovės kontaktinius duomenis. Teikdamas šiuos dokumentus, pareiškėjas pasirašė nurodydamas savo pareigas - direktorius. Taigi būtent pareiškėjui teko pareiga užtikrinti savalaikį bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pareiškėjas nurodė, kad protokolo negavo; tuo pačiu pareiškėjas nurodo, kad nelaiko protokolo jam išsiuntimo elektroniniu paštu tinkamu šio dokumento įteikimu. Galima suprasti, kad protokolą pareiškėjas elektroniniu paštu faktiškai gavo, tačiau nemano, kad toks įteikimo būdas yra teisiškai įpareigojantis.

Nurodė, kad iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)– tuo pačiu adresu, kuriuo vėliau buvo išsiųstas ir Nutarimas. Administracinių nusižengimų registre yra fiksuoti tikslūs elektroninio laiško su Protokolu išsiuntimo duomenys (gavėjas: S. K.; Dokumentas išsiųstas: 2024-10-04 10:45; Dokumentas pristatytas: 2024-10-04 10:45; Dokumento būsena: Išsiųsta; Įteikimo būdas: El. paštu ((duomenys neskelbtini)). Jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas galėjo negauti jam minėtu elektroninio pašto adresu siųsto vieno konkretaus dokumento – protokolo, pareiškėjas nenurodo. Pareiškėjui siųstas elektroninis laiškas su protokolu negrįžo kaip neįteiktas, taigi nėra duomenų apie jokias technines kliūtis, dėl kurių laiškas būtų galėjęs nepasiekti pareiškėjo elektroninio pašto dėžutės.

Teismų praktikoje pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad pareigos išnaudoti visų galimų procesinio dokumento siuntimo būdų ar tai daryti neapibrėžtą kiekį kartų, tikrinti, ar gavėjas tinkamai siunčiamus procesinius dokumentus gavo, įstatymų leidėjas imperatyviai nenumato, todėl pagrįsta yra pasirinkti ekonomiškiausią ir greičiausią dokumento pristatymo būdą. Subjektui, tiriančiam bei nagrinėjančiam administracinį nusižengimą, nekilus abejonių dėl oficialiame valstybės registre pateiktų duomenų, neprivaloma imtis papildomų priemonių; nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo 2023-12-21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-363-1036/2023 10 punktas ir jame nurodyta apygardų teismų praktika). Nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl tinkamo protokolo įteikimo pareiškėjui, byloje nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjas savo pasirinkimu galimai laiku nesusipažino su protokolu, arba jį ignoravo, laikydamas įteikimo būdą netinkamu, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju elektroninio laiško įteikimas nesiejamas su pareigų pareiškėjui atsiradimu, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėtį sudaranti aplinkybė. Atitinkamai, Registrų centrui nekyla ir negali kilti pareiga prieš priimant nutarimą imtis papildomų veiksmų įsitikinti, ar su protokolu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susipažino. Tokiu atveju, jeigu pareiškėjas savo pasirinkimu neatsidarė gauto elektroninio laiško, su jo turiniu nesusipažino ar nusprendė šį laišką ignoruoti, būtent pareiškėjui tenka šių veiksmų (neveikimo) pasekmės. Teisės pateikti paaiškinimus ir nusižengimo tyrimui reikšmingus duomenis pažeidimas negali būti konstatuojamas, jeigu pats asmuo nusprendžia procese elgtis pasyviai – neatidaryti gauto elektroninio laiško, neteikti paaiškinimų dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių, nesinaudoti teise prašyti žodinio bylos nagrinėjimo ir pan.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į nustatytą sunkinančią aplinkybę, kad už tokį pat administracinį nusižengimą yra baudžiamas pakartotinai, ir nurodo, kad negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą. Pažymėjo, kad skundžiamame nutarime nenurodžius, kada ir už kokį administracinį nusižengimą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne pirmą kartą, negali gintis nuo šios nustatytos sunkinančios aplinkybės, kuri turėjo įtakos parenkant baudos dydį.

Nutarimo grafoje „Atsakomybę sunkinančios aplinkybės“ nurodoma: „Tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.“ Taigi yra aišku, kad pareiškėjas baustas pagal tą patį straipsnį, t. y. už metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą registro tvarkytojui, ir buvo baustas mažiau nei prieš metus laiko iki nutarimo priėmimo. Mano, kad sunkinanti aplinkybė yra pakankamai detalizuota. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, ankstesnis nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal 223 str. 2 d. buvo priimtas 2024 m. balandžio 17 d., buvos skirta bauda 615 Eur bauda, kuri buvo sumokėta 2024 m. rugpjūčio 30 d. Taigi pareiškėjo teiginiai, jog jis nežino, kad jau yra baustas pagal tą patį straipsnį, vertintini kritiškai. Pareiškėjas baudžiamas ne už tą patį nusižengimą, o už tokį pat nusižengimą, padarytą pakartotinai, taigi nėra pagrindo teigti, kad yra pažeistas dvigubo baudimo draudimas. Pareiškėjas nesutinka su baudos jam skyrimu, kadangi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo JAR tvarkytojui nėra Pareiškėjo tyčios. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 2AT756-495/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Taigi aplinkybė, jog nebuvo nustatyta tyčinė pareiškėjo kaltė, nėra pagrindas naikinti pagrįstą nutarimą. Pareiškėjas mano, kad paskirta bauda yra neteisinga, neteisėta, neproporcinga padarytam pažeidimui, kuris buvo mažareikšmis; nurodo, kad pareiškėjo veika nėra pavojinga. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku. Konkreti žala nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis, kuris privalo būti nustatytas taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Akcentuotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrijos metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šiuo atveju buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jokių duomenų, pagrindžiančių lengvinančių aplinkybių buvimą, nėra pateikta ir su skundu. Pareiškėjui paskirta bauda yra mažesnė už ANK 223 str. 2 d. sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, taigi negali būti vertinama kaip per didelė ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą. Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas švelninti administracinę atsakomybę, nebuvo nustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų. Pareiškėjas yra subjektas, turintis pareigą laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus už kiekvienus metus, ir už šios pareigos neįvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Institucija prašo S. K. Skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Registrų centro 2024-11-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1839-2024 palikti nepakeistą.

Institucija prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Registrų centro atstovui. Atsižvelgiant į šį prašymą, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis įmonėje direktoriumi dirbo nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2024 m. birželio pradžios, pateikė prašymą išregistruoti iš vadovo pareigų Registrų centrui ir išvyko iš Lietuvos, patikėjo, jog R. D. jo prašymą pateiks Registrų centrui ir patikrins, ar jis išbrauktas iš bendrovės vadovo pareigų. R. D. į tai pažiūrėjo neatsakingai. Pasitiki buhalterių darbu, jos pranešė Registrų centrui apie jo išėjimą, tačiau pripažino, jog jo kaltė, kad nepasidomėjo, ar jis buvo išbrauktas iš direktoriaus pareigų. Kai išėjo iš darbo, dar prieš tai buvo parašęs įgaliojimą R. D. tvarkyti įmonės reikalus, gauti statybos leidimus ir kt. Įsakymas buvo parengtas vidiniuose dokumentuose, tačiau Registrų centre bei notarine tvarka nebuvo patvirtintas. Negavo jokių duomenų, kad jis būtų išbrauktas iš direktoriaus pareigų Registrų centre. 2024-04-17 buvo baustas administracine tvarka dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų nepateikimo Registrų centrui. Pripažino, jog dėl analogiško nusižengimo paskirtą baudą sumokėjo, tačiau neigė, kad jis padarė minėtą nusižengimą, nurodė, kad buhalterija tai turėjo sutvarkyti. Supranta, kad kaip įmonės direktorius turėjo būti atsakingas dėl jam priklausančių pareigų atlikimo, tačiau nurodė, kad visur negali spėti, todėl kliovėsi buhalterių darbu. Finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti buhalterės už 2022 m. už 2023 metus, tačiau pats tų dokumentų nematė. Apie naujo vadovo išrinkimą nieko negalėjo pasakyti, nesidomėjo. Nors buvo pateiktas jo prašymas atšaukti iš direktoriau pareigų, tačiau Registrų centre buvo nustatyti trūkumai ir prašymas nepriimtas, o R. D. į tai nesureagavo ir jo neinformavo.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė buvo įkurta 2020-10-13, S. buvo 2022-03-15 paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vadovo pakeitimui prašymą pirmą kartą į Registrų centrą buvo išsiuntęs 2024-06-03, buvo įsitikinę, kad vadovas jau pakeistas ir paskirtas jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigoms. 2024-07-05 pranešimas išsiųstas dėl protokole nurodytų trūkumų. Iš Registrų centro pranešimo negavo, tik vėliau jį atrado. Antrą kartą pateikė prašymą dėl vadovo pakeitimo ir jis įmonės vadovu užregistruotas nuo 2024-10-03. Duomenys pateikti ir Sodroje bei kitur. Registrų centro pranešimai užregistruoti tik po jo paskyrimo eiti vadovo pareigas. Kol S. K. buvo įmonės direktoriumi, jie veiklos nevykdė, todėl ir nebuvo pranešta Sodrai apie jo įdarbinimą. Vėliau jis (liudytojas) perėmė įmonės valdymą ir tapo jos vadovu nuo minėtos datos. Nori prisiimti atsakomybę ir prašo panaikinti nutarimą ir jam skirti nuobaudą, jei mano, kad nusižengimas buvo padarytas. S. K. spęsti dėl direktoriaus paskyrimo negalėjo, nes tai sprendžia akcininkas, o S. nėra įmonės akcininkas. Akcininkų susirinkime dalyvavo, kai buvo paskirtas vadovas. Nurodė, kad pirmą kartą išsiuntus prašymą dėl vadovo pakeitimo nesidomėjo jo įregistravimu, tačiau gavus pranešimą, kad prašymas atmestas, tik tuo metu pradėjo domėtis. S. K. buvo išdavęs įgaliojimą veikti direktoriaus vardu R. D., tačiau tokių įgaliojimų turinio, datų neprisimena. Prašo leisti pateikti šį dokumentą į bylą.

Iš į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto įgaliojimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. D. atstovauti bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įgaliojime numatyta, kad R. D. įgaliotas nuo 2023 m. kovo 11 d. iki 2026 m. sausio 1 d. teikti visas reikiamas finansines ir buhalterines ataskaitas įmonės veiklai vykdyti. Taip pat pasirašyti visas reikiamas sutartis, išskyrus bankinius pavedimus (b. l. 90).

Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad S. K. nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2024 m. spalio 3 d. buvo įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b.l. 23-25).

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju iš Institucijos 2024 m. lapkričio 21 d nutarimo matyti, kad S. K. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį – ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. – nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Už šio administracinio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktam S. K. paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur dydžio bauda.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Kai į vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) pagal įstatymus privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais) arba pateikti tvarumo ataskaitą (konsoliduotąją tvarumo ataskaitą), kartu su vadovybės ataskaita (konsoliduotąja vadovybės ataskaita) arba tvarumo ataskaita (konsoliduotąja tvarumo ataskaita) turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita), pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, juridinių asmenų registrui teikiami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis nėra atsakingas už administracinio nusižengimo padarymą, nes nebėra faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, niekada faktiškai nebuvo įdarbintas direktoriaus pareigoms, vadovo funkcijų nevykdė. Jo prašymą išbraukti iš įmonės vadovo pareigų sprendė įmonės akcininkas R. D., kuris 2024 m. pavasarį, po akcininkų susirinkimo (2024-06-03), pateikė 2024-06-28 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukti iš įmonės vadovo pareigų, tačiau buvo gautas 2024-07-05 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie nustatytus trūkumus ir jis ne dėl jo kaltės buvo neišbrauktas iš Registrų centro sąrašo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Teismas tokius pareiškėjo S. K. argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio patvirtino, jog po 2022-03-15 vykusio akcininkų susirinkimo S. K. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Nors liudytojas nurodė, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis su pareiškėju ir nebuvo išsiųsti duomenys Sodrai apie jo įdarbinimą, nes įmonė tuo metu, kai vadovu buvo paskirtas S. K., nevykdė veiklos, tačiau šie duomenys nepaneigia fakto, kad pareiškėjas buvo įregistruotas Registrų centre kaip įmonės vadovas nuo 2022-03-30. Tai patvirtina Juridinių asmenų išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad S. K. kaip įmonės vadovas buvo registruotas nuo 2022-03-30 iki 2024-11-05. Liudytojas R. D. teigė, jog jis rūpinosi vadovo išregistravimu iš Registrų centro, ir patvirtino, jog nesekė duomenų, ar buvo registre pakeisti duomenys apie vadovą. Pats S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pasitikėjo R. D. žodiniu patvirtinimu, jog jis nebėra įmonės vadovas ir šios informacijos nepatikrino. Šie duomenys patvirtina, kad S. K. savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas vykdė neatsakingai ir neatliko pareigų, kurias pagal įstatymą jis kaip įmonės vadovas privalėjo atlikti.

Teismas pažymi ir tai, kad nors į bylą buvo pateiktas įgaliojimas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K. įgaliojo buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. D. atstovauti bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pateikti visas reikiamas finansines ir buhalterines ataskaitas įmonės veiklai vykdyti, pasirašyti visas reikiamas sutartis, išskyrus bankinius pavedimus, šie duomenys priešingai, nei teigia pareiškėjas, patvirtina, kad būtent S. K. vertinamu laikotarpiu buvo įmonės direktoriumi, surašydamas įgaliojimą, jis suvokė, kad, nors su juo ir nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis turėjo veikti ir veikė kaip įmonės direktorius ir pagrįstai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje byloje. Jokiam kitam asmeniui šiuo atveju nėra pagrindo taikyti atsakomybę už įmonės vadovo pareigų neatlikimą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Juridinių asmenų registrui pateikė prašymą įregistruoti juridinių asmenų registre jį kaip vadovą, pridėjo bendrovės Visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokolą, taip pat prašymą atnaujinti bendrovės kontaktinius duomenis. Teikdamas šiuos dokumentus, pareiškėjas pasirašė nurodydamas savo pareigas - direktorius. Tokiu būdu pareiškėjas buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo pateiktas jo prašymas atsistatydinti iš vadovo pareigų, jis pats, kaip įregistruotas įmonės vadovas buvo atsakingas už tai, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis, žinodamas, kad yra paskirtas įmonės vadovu, jis turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b. l. 23-25). Nors pareiškėjas į bylą pateikė įgaliojimą, kuriuo nuo 2023 m. kovo 11 d. iki 2026 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. D. atstovauti bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikti visas reikiamas finansines ir buhalterines ataskaitas įmonės veiklai vykdyti, tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kuriais siekiama perkelti atsakomybę įgaliotam asmeniui. Pabrėžtina, kad atsakomybė už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymą, atliekamą įmonės vardu, tenka įmonės vadovui kaip juridinio asmens atstovui, nepaisant to, kad tam tikrų veiksmų atlikimui buvo suteiktas įgaliojimas kitam asmeniui. Vadovas išlieka atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir teisinių prievolių vykdymą (CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalys), o įgaliotasis asmuo atsako pagal vidinius įmonės susitarimus.

Šiuo atveju pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, jog buvo išrinktas bendrovės vadovu, iš šių pareigų neatsistatydino teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad bendrovės akcininkų sprendimu buvo atleistas tik 2023-06-03, įgaliojimų pabaigos data yra dar vėlesnė - 2024-10-03. Bendrovės vadovo R. D. įgaliojimų pradžios data yra 2024-10-04, tai yra vėlesnė, negu 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį (ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.) nebuvo pateiktas 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, kaip tai imperatyviai nurodyta aptartose CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Būtent pareiškėjui teko pareiga užtikrinti savalaikį bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismui nekyla abejonių dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir yra įrodyta visiškai (tiek veikos objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai). Nors pareiškėjas nesutinka su baudos jam skyrimu, kadangi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo JAR tvarkytojui nėra pareiškėjo tyčios, tačiau įvertinus bylos duomenis bei teismų praktiką teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais.

Pabrėžtina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Nors pareiškėjas nesutinka su baudos jam skyrimu, kadangi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo JAR tvarkytojui nėra pareiškėjo tyčios, tačiau pabrėžtina, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 2AT756-495/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Taigi aplinkybė, jog nebuvo nustatyta tyčinė pareiškėjo kaltė, nėra pagrindas naikinti pagrįstą nutarimą. Šiuo atveju yra neginčijamai nustatyta, kad S. K. iš esmės nekontroliavo finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo proceso, nors, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą tai daryti, todėl veikė neatsargia kaltės forma ir privalo prisiimti iš savo neveikimo kylančias pasekmes.

Nors pareiškėjas teigia, kad negavo protokolo administracinio nusižengimo byloje, tačiau teismas su tokiu pareiškėjo argumentu negali sutikti. Iš teismui pateiktų administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)– tuo pačiu adresu, kuriuo vėliau buvo išsiųstas ir nutarimas. Administracinių nusižengimų registre yra fiksuoti tikslūs elektroninio laiško su protokolu išsiuntimo duomenys (gavėjas: S. K.; dokumentas išsiųstas: 2024-10-04 10.45; dokumentas pristatytas: 2024-10-04 10.45; dokumento būsena: išsiųsta; įteikimo būdas: el. paštu ((duomenys neskelbtini)) ( b. l. 10). Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas buvo siųstas pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, ir nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jis laiško nebūtų gavęs. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad matė tokio pobūdžio laišką, tačiau neatidarė, jo nesureikšmino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo turi būti atsakingas, atidus, nesielgti pasyviai. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad Institucijos siųsto administracinio nusižengimo protokolo jis negavo, tačiau aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas viešuose registruose, juo galima siųsti procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje. Būtent tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Siunčiant procesinius dokumentus išviešintu įmonės vadovo elektroninio pašto adresu nebuvo reikalingas atskiras pareiškėjo sutikimas gauti siunčiamus dokumentus tokiu būdu. Institucija taip pat neprivalėjo siųsti dokumentų pareiškėjui registruota pašto siunta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Pastebėtina, kad, jei elektroninio pašto adresas būtų klaidingas ar nenaudojamas, laiškas automatiškai būtų grąžintas siuntėjui, tačiau šiuo atveju pranešimas buvo išsiųstas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas jam siųstų elektroninių laiškų negavo, todėl teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas pareiškėjui buvo išsiųsti laikantis teisės aktų reikalavimų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, S. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – bauda, ir Institucija, skundžiamu nutarimu nustatydama baudos dydį, tinkamai ją individualizavo.

ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, jau būdamas baustas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą registro tvarkytojui, šioje byloje už analogišką pažeidimą yra baudžiamas pakartotinai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesnis nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį buvo priimtas 2024 m. balandžio 17 d., pareiškėjui buvo skirta 615 Eur bauda, kuri buvo sumokėta 2024 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas nubaustas ne už tą patį nusižengimą pakartotinai, kaip pats teigia skunde, o už tokio paties pobūdžio nusižengimą, padarytą pakartotinai. Pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui atsiranda pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Nepateikus finansinės atskaitomybės už vienus metus, neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų ir už sekančius metus, tokia neteisėta veikla vertintina kaip naujas, o ne tęstinis administracinis nusižengimas ir asmuo administracinėn atsakomybėn tokiu atveju traukiamas pakartotinai. Teismas pažymi, kad Institucija pagrįstai ir tinkamai rėmėsi aplinkybe, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas pakartotinai ir jokių papildomų duomenų pagal teisės aktų reikalavimus apie ankstesnį pareiškėjo atžvilgiu priimtą nutarimą neprivalėjo nurodyti. Nustatyta, kad 2024-11-21 nutarimu S. K. paskirta nuobauda – 700 Eur dydžio bauda. Tai mažesnis nuobaudos dydis nei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Taigi šiuo atveju teismas, įvertinęs tai, jog S. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nei po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei skundo pateikimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusižengimo nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra nustatyta viena pareiškėjo padėtį sunkinanti aplinkybė, nenustačius jokių asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju 700 Eur bauda paskirta pagrįstai.

Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirta bauda neproporcinga, neteisinga, prašė ją sumažinti, skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta arba visai neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas, atsižvelgdamas į jau aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti švelninama taikoma bauda, sprendžia, kad šis pareiškėjo prašymas nepagrįstas.

Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą, Registrų centro specialistė, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas pagal ANK negali būti laikomas mažareikšmiu dėl įmonių finansinės atskaitomybės pateikimo svarbos visai šalies ūkio sistemai, už šio nusižengimo padarymą yra numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri šiuo atveju pagrįstai ir taikoma šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Registrų centro 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1839-2024 pareiškėjo S. K. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo S. K. (S. K.) skundo netenkinti.

Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1839-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.