- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-591-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00179-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietmaz-Servis Ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei „Litemaz-Servis Ekspedicija“
- Ieškovas
- „Andertex LP“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Andertex LP“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litemaz-Servis Ekspedicija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Andertex LP“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietmaz-Servis Ekspedicija“, prašydamas priteisti iš atsakovės 47 534,05 Eur skolą, 3 713,20 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl prekių pirkimo-pardavimo: ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei prekes (šaldytą mėsą) pagal prekių gabenimo važtaraščius, o atsakovė įsipareigojo prekes atsiimti ir už jas sumokėti; prekių atsiėmimo vieta – UAB „Terminal Lt“ A tipo sandėlis. Ieškovas paaiškino, kad nors su atsakove nebuvo sudaryta atskira rašytinė sutartis, tačiau žodinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalys bendradarbiavo daugiau nei metus. Atsakovei ieškovė pateikė prekių už 150 920,60 Eur sumą ir tuo pagrindu išrašė devynias sąskaitas faktūras. Atsakovė atsiėmė prekes iš sandėlio, pasirašė gabenimo važtaraščius, tačiau sumokėjo ne visą sumą (100 586,92 Eur). Atsakovė neapmokėjo trijų sąskaitų faktūrų (2016 m. vasario 23 d. sąskaitos faktūros Nr. 07/16 – 19 323 Eur sumai, 2016 m. vasario 24 d. sąskaitos faktūros Nr. 08/16 – 20 139,05 Eur sumai ir 2016 m. kovo 2 d. sąskaitos faktūros Nr. 09/16 – 8 072 Eur sumai). Ieškovo vertinimu, sutartinių santykių buvimą įrodo faktas, kad atsakovė įvykdė dalį prievolės. Atsakovei laiku neatsiskaičius pagal minėtas tris sąskaitas faktūras, ieškovas įgijo teisę į 47 534,05 Eur skolą ir 3 713,20 Eur palūkanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisi iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas ieškinyje minimas prekes pardavė „Orion Consortium LP“, o pastarasis visiškai apmokėjo už gautą produkciją. Tuo tarpu atsakovė pagal „Orion Consortium LP“ užsakymą tik pervežė jo nupirktą iš ieškovo produkciją ir už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas su atsakove buvo atsiskaityta. Šią aplinkybę, atsakovės vertinimu, pagrindžia CMR važtaraščiai bei „Orion Consortium LP“ pateiktos sąskaitos. „Orion Consortium LP“ nutarus pirkti iš ieškovo šaldytą mėsą, jis kreipėsi į atsakovę dėl galimybės pervežti produkciją ir pasiteiravo dėl galimybės už nupirktą produkciją sumokėti per atsakovę, nes nupirktos prekės yra skirtos Ukrainos rinkai, o pastaroji yra apribojusi atsiskaitymus užsienio valiuta, be to, nuolat svyruoja vietinės valiutos kursas, apsunkinant atsiskaitymus. Atsižvelgdama į ilgalaikį bendradarbiavimą, atsakovė sutiko, kad „Orion Consortium LP“ atsiskaitytų su ieškovu per atsakovę. Todėl atsakovė, gavusi pinigus iš užsakovo, juos pervedė į ieškovo sąskaitą. Atsakovė nėra gavusi ieškovo į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų, be to, jos neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsakovė nėra susijusi su ieškovu pirkimo-pardavimo santykiais ir ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovei. Be to, ieškovas, paskaičiuodamas prašomas priteisti palūkanas, nenurodė palūkanų skaičiavimo mechanizmo.
5. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovas nepateikė teismui elektroninių laiškų ar kitų įrodymų, kuriais buvo persiųstos minėtos sąskaitos faktūros atsakovei, įrodo, kad tokių laiškų nebuvo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė akceptavo ieškovo pasiūlymą nupirkti prekes. Vykdant krovinių pervežimą, atsakovė privalėjo paimti krovinį ir jį nugabenti, toks krovinio paėmimas negali būti traktuojamas kaip pirkimo-pardavimo santykiai.
6. Teismui pateiktame dublike ieškovas papildomai nurodė, kad „Orion Consortium LP“ jam nėra žinomas, su juo ieškovas niekada nebendradarbiavo, apie atsakovės ir nurodytos įmonės sutartinius santykius ieškovas sužinojo tik iš ieškinio. Atsakovė atliko mokėjimus pagal kitas sąskaitas, nenurodydama, jog mokėjo už trečiojo asmens prievoles. Remiantis CMR važtaraščiais matyti, kad atsakovė faktiškai neteikė transporto paslaugų „Orion Consortium LP“, juose vėžėjais nurodyti tretieji asmenys. Sąskaitos faktūros atsakovei buvo siunčiamos elektroniniu paštu, kuriuo buvo siųstos ir trys apmokėtos sąskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismui pateiktame triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė elektroninių laiškų, kuriais neva jai buvo persiųstos sąskaitos faktūros. Taip pat ieškovo nurodomas elektroninio pašto adresas, iš kurio atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos faktūros bei pačiose sąskaitose faktūrose nurodytas elektroninio pašto adresas nesutampa. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė akceptavo ieškovo pasiūlymą nupirkti prekes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 47 534,05 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
9. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė priėmė prekes, įrodo, jog ieškovo pasiūlymas įsigyti prekes buvo atsakovės akceptuotas (CK 6.181 straipsnio 5 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus CMR važtaraščius bei atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras „Orion Consortium LP“ už paslaugas, nurodė, kad juose nėra jokių duomenų apie ieškovą, kaip sutartinių santykių dalyvį, todėl jie neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nesant kitų duomenų apie „Orion Consortium LP“ ir ieškovo sutartinius santykius, teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas „Orion Consortium LP“ raštas negali būti vertinamas kaip ieškovės ir „Orion Consortium LP“ pirkimo-pardavimo sutarties buvimo įrodymas. Raštas nėra informatyvus, nors jame patvirtinama apie atsakovės ir „Orion Consortium LP“ įvykusį sandorį, tačiau aplinkybių apie „Orion Consortium LP“ ir ieškovo sutartį dėl prekių pirkimo-pardavimo jame nenurodyta. Priešingai, minėtame rašte paminėta apie UAB ,,Lietmaz–Servis ekspedicija“ ir „Andertex LP“ buvusių teisinių sutartinių santykių pasibaigimą.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į atsakovės dalinį sandorio įvykdymą (atsiskaitymą už prekių dalį), teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp šios bylos šalių buvo sudaryta žodinė prekių pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovei kyla prievolė apmokėti už likusias gautas prekes.
12. Teismas, nustatęs, kad įrodymų pagrindžiančių, jog iki kreipimosi į teismą dienos ieškovo nurodytos sąskaitos buvo įteiktos (išsiųstos) atsakovei, kad buvo ir kada konkrečiai buvo pareikalauta įvykdyti prievolę, ieškovas nepateikė, vadovaudamasis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi bei 6.314 straipsnio 5 dalimi, padarė išvadą, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti kompensuojamų palūkanų iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Atsakovė UAB „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovui „Andertex LP“ buvo priteista 47 534,05 Eus skola bei 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o dėl kai kurių byloje esančių įrodymų visiškai nepasisakė. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas, o teismo priimtas sprendimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Taip pat teismas iš esmės netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių. Nors ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau tokių faktų įrodinėjimo naštą teismas perkėlė atsakovei.
13.2. Ieškovas nepateikė teismui jokių pagristų įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimo faktines aplinkybes, t. y., jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp ieškovo ir atsakovės egzistavo tarptautinio krovinių pervežimo teisiniai santykiai, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Atsakovė teismui pateikė krovinių pervežimo CMR važtaraščius, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovė krovinį veža pagal „Orion Consortium LP“ užsakymą. Tačiau teismas priėmė sprendimą, vadovaudamasis tik ieškovo pateiktomis žodinėmis prielaidomis ir pamąstymais. Toks teismo byloje esančių įrodymų vertinimas pažeidžia pamatinius civilinės teisės principus, t.y. sąžiningumą, teisingumą, protingumą bei CPK nuostatas.
13.3. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik ieškovo ir UAB ,,Terminal Lt“ tarpusavio teisinius santykius. UAB ,,Terminal Lt“ įsipareigojo įforminti muitinės dokumentus, atliekant su ieškovo prekėmis sankcionuotus su muitine veiksmus. Bendradarbiaujant su muitinės sandėliais, muitinės sandėlys prašo pateikti užsakymą atkrauti prekes, kuriame privaloma nurodyti prekių pirkėją, prekių rūšį, kiekį arba svorį, kokiam asmeniui turi būti perduotos prekės ir kokia transporto priemonė turi būti pakrauta, o atsižvelgiant į kurią šalį bus gabenamos prekės – atitinkamai turi būti suforminti ir dokumentai bei eksporto deklaracijos. Tačiau ieškovas nepateikė nei užsakymo atkrauti prekes su detalia informacija, nei muitinės eksporto deklaracijų, nei veterinarijos pažymų, nei CMR važtaraščių. Akivaizdu, kad ieškovo prekės buvo parduotos į trečiąsias šalis, todėl prekių eksporto deklaracija yra būtinas dokumentas, bet tokio dokumento ieškovas taip pat nepateikė. Taigi, teismas netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius bei netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ofertą ir akceptą.
Atsiliepimas
13.4. Atsakovė iš viso atliko šešis krovinių pervežimus, tuo tarpu ieškovo nurodoma, jog iš viso buvo išrašytos devynios sąskaitos faktūros. Nėra aišku, kas pirko likusias ieškovo prekes ir kas likusį ieškovo krovinį pervežė. Jei ieškovas ir pardavė prekes, jis privalėjo turėti eksporto deklaracijas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodomos visos aplinkybės, t.y. prekių pardavėjas, prekių pirkėjas, prekių vežėjas, prekių kilmės šalis, prekių eksporto šalis ir kita informacija. Tačiau tokių dokumentų ieškovas teismui nepateikė. Kyla abejonių, ar ieškovas turėjo šias prekes, nes nebuvo pateikti prekių įsigijimo dokumentai. Taip pat ieškovas nepateikė CMR važtaraščių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar iš tikrųjų ieškovo turimos prekės buvo parduotos ir kam parduotos bei kokiomis aplinkybėmis jos buvo išvežtos iš Lietuvos muitinės sandėlio. Teismas tokių aplinkybių nesiaiškino.
13.5. Atsakovė jokių sąskaitų faktūrų iš ieškovo negavo, o jei ir būtų gavusi, jų nebūtų priėmusi, nes pastarosios neatitinka nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų, jose nėra visų būtinų rekvizitų ir informacijos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tokias aplinkybes. Tuo tarpu teismo motyvai, kad ieškovas nepateikė atsakovui sąskaitų už neva parduotas prekes, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl šalių susiklosčiusių sutartinių santykių ir atsakovės prievolės apmokėti už perduotas prekes, prieštarauja kitiems sprendimo motyvams ir yra paremti tik prielaidomis.
13.6. Vykdant krovinių pervežimus esant susitarimui tarp šalių, atsakovė bet kokiu atveju, kaip vežėja privalo priimti krovinį į savo dispoziciją, būti atsakinga ir jį nugabenti į sutartą su užsakovu paskirties vietą. Todėl teismui paklausus ar krovinys buvo priimtas vežimui, buvo patvirtinta, jog toks krovinys buvo priimtas vežti vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Tačiau teismas tokias faktines aplinkybes prilygino ieškovo pateiktai ofertai ir atsakovės akceptui. Tokia traktuotė iškreipia rinkoje egzistuojančius civilinius teisinius (krovinių gabenimo) santykius ir bet kuriai šaliai suteikia teisę juos interpretuoti tik jai naudinga linkme bei reikalauti neva neįvykdytos prievolės įvykdymo iš jai parankesnės šalies.
13.7. Išrašyta sąskaita faktūra savaime nėra sutartis ir toks dokumentas yra skirtas ūkinio vieneto vykdomos veiklos fiksavimui apskaitos tikslais. Vertinant kompleksiškai tokias aplinkybes kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustačius, jog sąskaitos nebuvo pateiktos, ką teismas teisingai ir nustatė, negali būti pripažįstama, jog tarp šalių egzistavo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
14. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas „Andertex LP“ išrašė atsakovei UAB „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ devynias sąskaitas faktūras 100 586,92 Eur sumai už prekes (šaldytą mėsą). Šių sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovas tvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei prekes (šaldytą mėsą) pagal prekių gabenimo važtaraščius, atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas atsiskaityti. Ieškovo tvirtinimu, bendrovės taip pat susitarė, jog prekių pristatymo ir atsiėmimo vieta – UAB „Terminal Lt“ priklausantis A tipo sandėlis. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė liko skolinga ieškovui 47 534,05 Eur sumą pagal tris sąskaitas faktūras: 2016 m. vasario 23 d. sąskaita faktūra Nr. 07/16 – 19 323 Eur sumai, 2016 m. vasario 24 d. sąskaita faktūra Nr. 08/16 – 20 139,05 Eur sumai ir 2016 m. kovo 2 d. sąskaita faktūra Nr. 09/16 – 8 072 Eur sumai.
17. Byloje esantys krovinio gabenimo važtaraščiai – produkcijos atkrovimo aktai Nr. GIRI1007723, GIRI1008397 ir GIRI1011411, 2012 m. kovo 19 d. sutartis Nr. MT-12-013 bei 2012 m. liepos 2 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. MS-12-015 patvirtina, kad ieškovas bendradarbiavo su UAB „Terminal LT“ – muitinės A tipo sandėlio, esančio Kuprioniškių k., Nevėžio sen., Vilniaus r., savininke. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Terminal Lt“ atsakymas į ieškovo paklausimą, kuriame sandėlio savininkė patvirtino, kad pagal „Andertex LP“ užsakymą, iš UAB „Terminal Lt“ sandėlio, esančio Minsko pl. 55, Kuprioniškių k., Vilniaus r., buvo atkrauta produkcija pagal minėtus krovinių gabenimo važtaraščius Nr. GIRI1007723, GIRI1008397 ir GIRI1011411. Jokių kitų įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.
18. Tuo tarpu atsakovė UAB „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ teigia, kad ji nėra pirkimo–pardavimo su ieškovu sandorio šalis, ieškovas prekes (šaldytą mėsą) pardavė „Orion Consortium LP“. Atsakovė pagal „Orion Consortium LP“ užsakymą pervežė šios nupirktą produkciją iš ieškovo. Į bylą pateikti CMR važtaraščiai Nr. 1065, 1066, 1287, 1237, 1289, 1121 bei 2016 m. vasario 29 d. sąskaitos Nr. LSE-16/02/1366, LSE-16/02/133, LSE-16/02/132, LSE-16/02/131 ir 2016 m. kovo 31 d. sąskaitos Nr. LSE-16/03/99 ir LSE-16/03/100 patvirtina, kad tarp atsakovės ir „Orion Consortium LP“ buvo susiklostę tarptautiniai krovinių gabenimo santykiai. Iš atsakovės į bylą pateikto „Orion Consortium LP“ rašto matyti, kad atsakovė „Orion Consortium LP“ patvirtino, jog jos prašymu atsakovė atliko prekių (šaldytų mėsos produktų) gabenimą, taip pat dėl valiutų svyravimų per atsakovę „Orion Consortium LP“ atliko mokėjimus už nurodytą produkciją. Ieškovas savo ruožtu tvirtina, kad jokie santykiai jos su „Orion Consortium LP“ niekada nesiejo.
19. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų ir įrodymų, bylos šalys iš esmės nesutaria dėl pirkimo–pardavimo sandorio egzistavimo tarp jų fakto. Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis, tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad tokio sandorio niekada nebuvo. Pabrėžtina, kad sandorio buvimui įrodyti ne visais atvejais byloje turi būti pateikta rašytinė sutartis. Įstatymai numato ir sutarčių sudarymo konkliudentiniais veiksmais ar žodinių sutarčių sudarymo galimybę, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms sandorio formą nustatančioms teisės normoms, o paprasta rašytine forma turi būti sudaromi tik CK ir kituose įstatymuose numatyti sandoriai (CK 1.71 – 1.73 straipsniai). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tokiu atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiems faktams įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 1-2 dalys). Taigi, visais kitais atvejais, kai sandoriui sudaryti įstatymai nenumato paprastos rašytinės formos, sandorio ir jo įvykdymo faktams įrodyti galima remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis.
20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog tarp ieškovo „Andertex LP“ ir atsakovės UAB „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, kurių pagrindu atsakovė liko skolinga ieškovei, neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių ir, iš esmės remdamasi vieninteliu ieškovo į bylą pateiktu įrodymu – sąskaitomis faktūromis, sprendė apie atsakovės įsiskolinimą bendrovei.
24. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra/ sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Todėl kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų/sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros/sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netikslus šio dokumento grafų užpildymas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
25. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika yra akivaizdu, jog sąskaita faktūra, kaip dokumentas, kuriuo gali būti grindžiami šalių tarpusavio santykiai, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų tarp šalių buvimo bei vykdymo fakto, nepakanka šalių tarpusavio santykiams įrodyti. Taigi, sąskaita faktūra kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas yra vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių šalių tarpusavio santykius, byloje nėra. Pabrėžtina, kad ieškovas, teigdamas, jog visas devynias sąskaitas faktūras pateikė atsakovei elektroniniu paštu – ieškovas teigė, kad iš savo elektroninio pašto meatfood@inbox.rusąskaitas faktūras išsiuntė į atsakovės elektroninį paštą genadijus@lmse.lt – šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ginčo sąskaitose faktūrose nurodytas kitas ieškovo elektrinio pašto adresas andertex@list.
26. Į bylą pateiktuose ir šios nutarties 17 punkte nurodytuose krovinių gabenimo važtaraščiuose, sutartyse su UAB „Terminalas Lt“ bei šios bendrovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte ieškovui jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykius, nėra nurodyta. Priešingai, šiais rašytiniais dokumentais patvirtinami ieškovo ir UAB „Terminal Lt“ egzistuojantys santykiai. Taip pat, nors pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu pagal dalį sąskaitų faktūrų, tačiau toks dalinis atsiskaitymas su ieškovu jokiais įrodymais nepagrįstas. Teisėjų kolegijai akivaizdu, jog tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis ieškovo teiginiais, tačiau ne byloje esančiais įrodymais.
27. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria, jog atsakovės į bylą pateikti įrodymai – sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai bei „Orion Consortium LP“ raštas iš esmės nepatvirtina, kad ieškovą ir „Orion Consortium LP“ siejo tarpusavio santykiai. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, didelį dėmesį skirdamas atsakovės į bylą pateiktiems įrodymams, kaip nepagrindžiantiems ieškovo ir „Orion Consortium LP“ teisinių santykių buvimo fakto, neįvertino, jog ieškovo į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia jo ir atsakovės pirkimo–pardavimo sandorio buvimo. Minėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, vienok kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo i ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės neleidžia neabejotinai spręsti ne tik apie UAB „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ įsiskolinimą ieškovui „Andertex LP“, bet ir apie teisinių santykių tarp šalių buvimą.
28. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė į ieškovo įrodymų, pagrindžiančių šalių teisnius santykius neišsamumą ir nepakankamumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir ieškinį atmetą kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
30. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė – 930 Eur, bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą), ką pagrindžia EPP sistemoje esantis tiesioginis mokėjimas.
31. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Bylinėjimosi išlaidos, atsakovės patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistinos apeliantei iš ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ (j. a. k. 300646515 ) iš ieškovo „Anderetx LP“ (j. a. k. SL009722) 3 030 Eur (tris tūkstančius trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.