- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-500-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00382-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- E. U., ir A
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.11.2.2Nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautų didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 2 d.)
- 1.2.29.2.1Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (BK 301 str. 1 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 650 MGL (32 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 19 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (60 parų), vieną parą prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir paskirta galutinė 530 MGL (26 500 Eur) bauda.
Nustatytas 10 (dešimties) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas.
Kardomąją priemonę – užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau dėl šio nuteistojo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. U. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su A. L. įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą ir dėl šio turto išgabenimo iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto į Rusijos Federaciją gabeno netikrą automobilio dokumentą, o būtent: 2023 m. sausio 5 d. įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo į (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelę atvarė Austrijos Respublikoje 2023 m. sausio 5 d. iš kompanijos (duomenys neskelbtini) sukčiavimo būdu užvaldytą didelės 69 910 eurų vertės automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), E. U. 2023 m. sausio 5 d. prisiėmė automobilį saugoti (duomenys neskelbtini). Pagal bendrą L. A. ir E. U. susitarimą dėl šio automobilio išgabenimo į Rusijos Federaciją, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 17 d., L. A. iš Rusijos Federacijos į (duomenys neskelbtini) atgabeno automobiliui Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) netikrą Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) liudijantį, jog šis automobilis tariamai 2022 m. lapkričio 17 d. yra Rusijos Federacijoje įregistruotas N. N. T. vardu, ir Rusijos Federacijos valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Toliau vykdant bendrą kaltinamųjų E. U. ir A. L. susitarimą dėl šio automobilio išgabenimo į Rusijos Federaciją, kaltinamasis L. A. 2023 m. sausio 17 d. automobilį iš saugojimo aikštelės pervarė į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur patalpas nuomojosi kaltinamasis E. U., ir nuo automobilio nuėmė Austrijos Respublikos identifikacinius numerius (duomenys neskelbtini) dėl atgabentų Rusijos Federacijos valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) uždėjimo. Nusikalstamo sumanymo išgabenti automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją kaltinamieji L. A. ir E. U. neužbaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi 2023 m. sausio 18 d. L. A. ir automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), o 2023 m. vasario 19 d. E. U. buvo sulaikyti Marijampolės apskrities VPK pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje įrodyta, kad E. U. padarė kaltinime jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje esantys bei teisminio proceso metu ištirti įrodymai patvirtina, kad E. U. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
3. Nuteistojo E. U. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Atsisakius patenkinti šį prašymą, E. U. paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. U. neva atliktų nusikalstamų veikų yra nepagrįstos, jos nulemtos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų vertinant įrodymus bei pagrindžiant nuosprendį ir neatitinka bylos aplinkybių. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.
3.2. Skunde cituojamos BPK nuostatas bei teismų suformuota praktika dėl nuosprendžio priėmimo pagrįstumo. Taip pat akcentuojama tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pasisakoma, jog kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo/kaltinamojo naudai. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Toliau skunde dėstomos BPK normos vertinant įrodymų patikimumą, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose bei teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. U. kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, nesilaikė BPK reikalavimų. Apelianto nusikaltimų įvykdymo kaltė yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais.
3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkant su E. U. nuteisimu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-145-697/2017 yra nurodęs, kad asmens žinojimą apie automobilių nusikalstamą kilmę gali patvirtinti tai, jog jis įgyjamas nesudarant sutarčių. Taip pat svarbu ir tai, ar automobilis (tuo pačiu ir automobilio dalys) įgyjamos už gerokai mažesnę rinkos kainą, kas asmeniui, šioje srityje turinčiame patirties, yra pakankamas pagrindas abejoti, ar turtas nėra gautas nusikalstamu būdu. Kasacinėse teismo nutartyse Nr. 2K-185/2009, 2K-154-693/2015 taip pat pasisakoma apie asmens patirties tam tikroje veikloje srityje svarbą, nustatinėjant BK 189 straipsnyje numatytos veikos subjektyviuosius požymius.
3.4. Skunde pažymima, jog apeliantas nei vieno iš kratos metu rastų automobilių neįgijo ir už juos jokių pinigų nemokėjo bei pirkimo-pardavimo, panaudos ar nuomos sutarčių nesudarinėjo. Visi automobiliai buvo rasti vienoje vietoje, jie nebuvo paslėpti. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta ir kaltinimas neįrodė, jog šie automobiliai priklausė Apeliantui ar jis juos kokiu nors būdu buvo įgijęs.
3.5. Toliau skunde teigiama, jog V. O. parodė, jog šiuos automobilius atvarė užsienio piliečiai. Konkrečiai nurodomo „Mercedes“ automobilio E. U. net nepasitiko, nepriėmė, nes šventė savo gimtadienį. Automobiliai nebuvo slepiami, nebuvo nuimami valstybiniai numeriai, įdėta GPS slopinimo įranga, o vienas iš automobilių fiksuotas kelių direkcijos kameromis. Visi automobiliai su originaliais dokumentais, raktais, be apgadinimų. Visų aikštelėje buvusių automobilių atvarymo aplinkybės, stovėjimas ir būklė niekuo nesiskiria, tačiau prokuratūra reiškė kaltinimą tik dėl vieno „Mercedes“ automobilio. Pagal specialisto išvadą, dokumentai tikri, tačiau teismas nuosprendyje nurodo, kad E. U. pripažintas kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalies.
3.6. Skunde pažymima, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų iš Austrijos Respublikos ar Rusijos Federacijos apie jo įsigijimo ir registravimo aplinkybes. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad automobilis nebuvo registruotas Rusijos Federacijoje ir nėra kirtęs kitų valstybių sienos su Rusija, todėl daryti prielaidą, kad automobilis negalėjo būti registruotas Rusijoje, nebuvo galima. Jeigu asmenys darytų kažką nelegalaus, tuomet tik prieš kertant valstybės sieną, pakeistų valstybinius numerius, slėptų automobilius, blokuotų GPS siųstuvus, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apskritai koks nusikaltimas padarytas ir kokie asmenys nuteisti Austrijoje, nes vėlgi kaltinimo atveju buvo daroma prielaida, kad jie galimai įgyti nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kol Austrijoje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl automobilių įgijimo sukčiavimo būdu, nes priešingu atveju išteisinus Austrijos Respublikoje asmenis, neteisėtumo kriterijus negalėtų būti nustatytas šioje baudžiamojoje byloje.
3.7. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, jog baudžiamojoje byloje pateiktos lizingo ir nuomos sutartys. Nuomos mokestis neįtikėtinai mažas, tad daroma išvada, jog sutartis galimai sudaryta tik dėl akių, nes lizingo didesnė nei nuomos mokestis. Toks sandoris yra finansiškai nenaudingas ir jokia įmonė tokių sutarčių dėl 27 visiškai naujų automobilių nesudarinėtų. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į galiojančias lizingo sutartis ir apie pranešimus policijai, kai 2023 m. sausio 17 d. (iki 18.54 val.) jie nėra paieškomi, o kitą dieną jau paieškomi Lietuvos Respublikoje. Iš to seka, jog apeliantas negali žinoti kelių valandų informacijos apie automobilių nelegalumą, kai per GPS sistemą automobiliai tą pačią dieną buvo surasti minėtoje aikštelėje.
3.8. Nesutinkant su E. U. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2023 m. vasario 23 d. dokumentų tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, jog Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie paimti 2023 m. sausio 24 d. automobilio „Mazda“, (duomenys neskelbtini) yra atspausdinti pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra tikri. Šių dokumentų pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nėra.
3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas sutiko, jog Rusijos Federacijos registracijos liudijimas yra tikras, tačiau pažymėjo, jog automobilis pirmą kartą buvo registruotas 2023 m. sausio 2 d. Tačiau apelianto manymu, šios aplinkybės patvirtina tik tai, jog jis pirmą kartą buvo registruotas Austrijos Respublikoje, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog jis 2022 m. lapkričio 27 d. negalėjo būti registruotas Rusijos Federacijoje, nes automobilis buvo pagamintas dar 2022 metais. Dokumentai nebuvo panaudoti apyvartoje, todėl teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį E. U. atžvilgiu. Tai, kad pas E. U. kratos metu rasta daug dokumentų ir VIN numerių, nepatvirtina to, jog E. U. užsiima neteisėta veikla. Nei vienas rastas VIN numeris ar dokumentas nebuvo paieškomas, o E. U. nepateikti jokie įtarimai dėl minėtų dokumentų ar VIN numerių. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, apie tai, jog E. U. žinojo, jog tai yra netikras dokumentas.
Žemesnės instancijos teismas
3.10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su paskirtos baudos dydžiu teigiant, jog paskirtoji bauda ženkliai yra per griežta. Apylinkės teismas nustatydamas baudos dydį nukrypo nuo teismų praktikos, analogiškose baudžiamosiose bylose, kurias nurodo apeliaciniame skunde. Dėl ko, prašoma skirti mažesnį baudos dydį.
4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis E. U. ir jo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išvadas grindė prielaidomis. Atsižvelgiant į skunde keliamus klausimus, teisėjų kolegija, patikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Esminių įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepašalino esminių prieštaravimų, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi išimtinai prielaidomis, netiesioginiais įrodymais, kurie neatitinka byloje esančių aplinkybių. Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio turinį dėl E. U. kaltės bei apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, sprendžia, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrindžiant neginčijamais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
7. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, kad jis įgyja, valdo, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šios veikos alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021).
8. Apeliaciniu skundu nesutinkama su E. U. nuteisimu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, teigiant, jog nuteistasis nežinojo, o ir neturėjo galimybės numanyti, jog kaltinime nurodytas automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ yra įgytas nusikalstamu būdu. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis matyti, jog E. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. E. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinime nurodytą automobilį „Mercedes Benz“ laikyti aikštelėje prašė pažįstamas J. M., kuris paskambino 2022 m. gruodžio pabaigoje ir bendrais bruožais pasakė, kad į aikštelę bus atvaryti nauji automobiliai ir kai kurie bus pervaryti į Rusiją. Nuteistasis automobilį „Mercedes Benz“ aikštelėje pamatė tik 2023 m sausio 8 d., automobilis buvo atvežtas jo vardu ir paliktas aikštelėje. Jam paskambino asmuo vardu R. iš Vokietijos ir pasakė, kad aikštelėje stovi būtent šis automobilis, kuriam reikia surasti vairuotoją, kuris šį automobilį nuvairuotų į Rusiją. Automobilio raktelius pasiėmė iš sargo. Jam jokių įtarimų nekilo. Tuomet jis paskambino pažįstamam A. L., kuris užsiima automobilių pervarymu ir paklausė ar jis nenori pervaryti minėtą automobilį į Rusiją. Jam pasakė, kad automobilis išmuitintas, kad dokumentai visi tvarkingi. R. arba J. M. pasakė, kad automobilio dokumentus pristatys per kurjerį į (duomenys neskelbtini) ar į kažkurį tai kitą miestą Rusijoje. Nuteistasis apie tai pasakė A. L., kuris atsivežė iš Rusijos Federacijos automobilio dokumentus, draudimo dokumentus ir valstybinio numerio ženklus. 2023 m. sausio 17 d. abu su A. L. nuvyko į automobilių saugojimo aikštelę ir su šiuo automobiliu išvažiavo iš aikštelės iki jo namų (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno. Ant automobilio buvo austriški numeriai. Nuteistasis pasakė, kad automobilį reikia išvežti į Rusiją pakeitus numerius. Ar A. L. juos uždėjo nežino, nes jis išvažiavo į Kauną ir daugiau to automobilio nematė.
9. Byloje nekilo ginčo, jog nenustatytas asmuo į (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelę atvarė automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) bei paliko saugoti E. U. vardu. Šių nustatytų aplinkybių neneigė ir pats apeliantas. Visgi apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis E. U. nei vieno iš kratos metu rastų automobilių, kaip ir kaltinime nurodyto automobilio, neįgijo ir už juos jokių pinigų nemokėjo bei pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių nesudarinėjo. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, jog E. U. kokiu nors būdu įgijo šį automobilį. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teismų praktikoje nurodoma, jog nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymį atitinka bet kokios formos atlygintinas ir neatlygintinas sandoris. Kaip ir teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ši veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju, tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtą tam tikrai techninei funkcijai atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog asmenys, gaunantys automobilius užsienyje ir juos vairuojantys į Lietuvą, visiškai realizuoja įgijimo požymį, o bendrininkų, kurie atlieka pagalbines funkcijas veiksmai, pripažintini bendravykdymu įgyjant nusikalstamu būdu gautą turtą arba padėjimui tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-788/2019). Nagrinėjamu atveju, liudytoju apklaustas V. O. parodė, kad su E. U. 2018 m. sudarė sutartį dėl automobilių laikymo jam priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). E. U. turėjo šioje aikštelėje pastovias vietas ir ten laikė automobilius. Mercedes Benz automobilį atvarė užsienietis ir jį paliko E. U. vardu, perdavė jam raktų ryšulį ir po to jis šiuos raktus atidavė E. U.. Liudytojas paaiškino, jog iš vaizdo įrašų padarytų fotonuotraukų matyti, kaip 2023 m. sausio 17 d. E. U. kartu su vairuotoju atvyksta pasiimti kaltinime nurodyto automobilio Mercedes Benz. Tai, kad E. U. kartu su A. L. 2023 m. sausio 17 d. išties atvyko į aikštelę pasiimti minėto automobilio patvirtino ir patys nuteistieji, dėl ko ginčo byloje ir nekilo. Nuteistasis E. U. parodė, jog su juo susisiekė asmuo J. M., kuris užsiima automobilių pirkimu-pardavimu, kuris pasakė, jog į aikštelę atvarys automobilius ir kai kuriuos pervarys į Rusijos Federaciją. Kitas asmuo vardu R. jam paskambinęs nurodė, jog kaltinime nurodytą automobilį Mercedes Benz reikia nuvaryti į Rusiją bei surasti vairuotoją, kuris tai gali padaryti. Dėl ko jis paskambino pažįstamam A. L. su kuriuo susitarė, jog šis iš Rusijos atveš automobilio registracijos liudijimą bei Rusijos Federacijos automobilio valstybinius numerius. Taigi, nors byloje nėra jokių duomenų, jog E. U. būtų dalyvavęs automobilio įgijimo Austrijoje sandoryje, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. U. susitaręs su kitais asmenimis, sutiko šį automobilį padėti išgabenti į Rusijos Federaciją. Iš esmės byloje nekilo ginčo dėl to, kad buvo suplanuotas automobilio Mercedes Benz gabenimas į Rusijos Federaciją. Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis A. L., kuris parodė, jog E. U. pasiūlė darbą – nuvairuoti automobilį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Jam būnant (duomenys neskelbtini), kurjeris pristatė minėto automobilio registracijos liudijimą bei rusiškus valstybinius numerius. Visgi, E. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė žinojęs, jog automobilis Mercedes Benz įgytas neteisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad nusikalstamu būdu gautas didelės vertės automobilis „Mercedes Benz“ buvo laikomas automobilių saugojimo aikštelėje E. U. vardu bei rastas prie jo gyvenamosios vietos be valstybinių numerių, ruošiamas išgabenimui į Rusiją, su kitais asmenimis derinami veiksmai, patvirtina, kad jo veiksmuose nustatytas objektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymis – įgijimas.
10. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl automobilio neteisėto įgijimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, koks nusikaltimas buvo padarytas Austrijoje. Kaltinime tik daroma prielaida, jog automobilis buvo įgytas neteisėtu būdu. Nesant neginčitinų duomenų iš Austrijos Respublikos dėl padarytos nusikalstamos veikos, šiuo atveju negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo, dėl ko jie atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 18 d. apie 22.02 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas pranešimas iš Austrijos SIRENE biuro apie tai, kad Austrijoje buvo pavogti penki automobiliai Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), du iš jų pagal GPS koordinates randasi (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktų duomenų matyti, jog pagal pirminę informaciją, gautą iš SIRENE Austrijos nacionalinio skyriaus automobilio Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieškos paskelbimo priežastis – sukčiavimas, įvykdytas 2023 m. sausio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini). Paieškų paskelbimo metu nuomotojas buvo kompanija (duomenys neskelbtini), kuri dėl automobilio 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į policijos skyrių dėl automobilio dingimo. Įvykio aplinkybės: įtariamasis M. M., kartu su kol kas nenustatytais bendrininkais, išsinuomojo mažiausiai 27 automobilius iš kompanijos (duomenys neskelbtini), išgabeno juos į užsienį tikslu nelegaliai parduoti (4 t., b. l. 91). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog dėl automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 17 d. buvo paskelbta paieška (4 t., b. l. 73). Nors byloje nėra duomenų kokia yra dabartinė Austrijoje pradėto tyrimo stadija, tačiau byloje esantys tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog E. U. žinojo ir suprato, jog automobilis Mercedes-Benz, kurio VIN kodas yra (duomenys neskelbtini) įgytas nusikalstamu būdu. Šiame kontekste, visų pirma pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021). Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinime nurodytas automobilis Mercedes Benz į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens buvo atvežtas su austriškais numeriais bei su Austrijoje registruotu automobilio liudijimu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybės, jog automobilis neva nebuvo slepiamas, GPS sistemos signalas nebuvo slopinamas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog E. U. turėjo suprasti bei žinoti, jog automobilis buvo įgytas neteisėtu būdu. Nuteistojo sekantys veiksmai, t. y. automobilio tolimesnio gabenimo į Rusijos Federaciją suplanavimas, automobilio paruošimas, tik patvirtina, jog E. U. suprato, jog minėtą automobilį siekiamą nugabenti į Rusijos Federaciją neteisėtu būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilis Mercedes Benz į automobilių saugojimo aikštelę buvo atgabentas su austriškais numeriais, kurie patvirtina, jog minėto automobilio registracija yra Austrijoje. Be to, automobilio salone taip pat buvo ir registracijos liudijimas, kuris taip pat patvirtina, jog automobilis registruotas Austrijoje. Nuteistasis A. L. parodė, kad važiuodamas iš aikštelės su minėtu automobiliu matė, jog automobilio dokumentai yra vokiečių kalba, o automobilio numeriai buvo Austriški. Nuteistojo žinojimą apie šio automobilio nusikalstamą kilmę patvirtina tiek pačio automobilio atgabenimo į Lietuvą, tiek suplanuoto automobilio išgabenimo į Rusiją aplinkybės. Akivaizdu, jog E. U. buvo žinoma, jog automobilis buvo registruotas ne Rusijoje, o Austrijoje, juolab, jog E. U. pačio teigimu, jo vardu aikštelėje ne vienas asmuo statydavo automobilius, o jis atlikdavo atitinkamus darbus (remontą, plovimą, ratų keitimą ir pan.), iš ko spręstina, jog nuteistasis turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties suprasti, jog yra vykdoma nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju, Mercedes Benz automobilio vertė, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 69 910 Eur (1 t., b. l. 54). E. U. turinčiam patirtį užsiimant veikla susijusia su automobilių tvarkymu, pirkimu-pardavimu, turėjo būti akivaizdžiai suprantama didelė automobilio vertė bei tai, jog automobilis yra naujas, o jo registracija yra Austrijoje. Kaip ir teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju, tai, kad automobilis buvo naujas bei jo registracija išties buvo Austrijoje, o ne Rusijoje, rodo ir tai, jog minėto automobilio skydelyje fiksuota automobilio rida yra vos 1506 km, kas iš esmės atitinka atstumą vykstant iš Austrijos į Lietuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakeisdami automobilio valstybinį numerį, E. U., siekė nuslėpti tikrąjį automobilio registracijos faktą. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. U. bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo nusikalstamu būdu gautą automobilį bei žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu, vykdė šio turto išgabenimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.
11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog automobilis Mercedes Benz, kurio VIN kodas yra (duomenys neskelbtini) negalėjo būti registruotas Rusijos Federacijoje. Iš esmės, kaip ir teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų dėl galimos automobilio registracijos Rusijoje, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos santykiai dėl bendradarbiavimo baudžiamajame procese yra itin sudėtingi. Visgi, net ir nesant apeliaciniame skunde nurodytų duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. U. pripažino kaltu padarius ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
12. BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasis į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką.
13. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad pagal bendrą A. L. ir E. U. susitarimą, A. L. iš Rusijos Federacijos į (duomenys neskelbtini) miestą atgabeno automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) netikrus identifikacinius dokumentus – transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), liudijančius, kad šis automobilis 2022 m. lapkričio 17 d. yra registruotas Rusijos Federacijoje N. T. N. vardu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nurodant, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog šie dokumentai buvo netikri. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog atliekant dokumentų tyrimą, specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateikto Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blanko Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo kokybė ir būtinos specialios apsaugos priemonės (vandens ženklai, UV apsauga, fono, numeracijos, rekvizitų užpildymo spaudos būdai ir kt.) sutampa su turimais žinomai tikrų tokių dokumentų blankų pavyzdžių aprašymais (pagal specialiose duomenų bazėse pateiktą informaciją). Specialisto išvadoje nurodyta, jog remiantis nurodytais požymiais, galima teigti, kad pateiktas tirti Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje nurodoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtas dokumentas yra atspausdintas ant oficialaus blanko, tačiau specialisto išvada nepatvirtina, jog juose nurodytas juridinis faktas yra teisingas. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog būtent dokumentuose nurodytas juridinis faktas, jog automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 17 d. yra registruotas Rusijos Federacijoje yra neteisingas, kas pagrįstai leidžia spręsti, jog dokumentas yra netikras. Tai patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, jog minėto automobilio pirmoji registracija Austrijoje buvo 2023 m. sausio 2 d., t. y. Rusijos Federacijos registracijos liudijimas išduotas anksčiau nei leista automobilį pirmą kartą eksploatuoti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vien ta aplinkybė, jog automobilis buvo registruotas Austrijoje, nepatvirtina, jog dar prieš tai, jis negalėjo būti registruotas Rusijos Federacijoje. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog Austrijoje minėtas automobilis buvo registruojamas kaip naujas automobilis, tai reiškia, jog automobilis dar nebuvo niekur eksploatuojamas. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, nustatyta, jog surasto automobilio Mercedes Benz rida yra 1506 km, kas atitinka atstumą nuo Austrijos iki Lietuvos, kas iš esmės paneigia apelianto keliamą įvykių versiją, jog automobilis buvo eksploatuojamas ir Rusijos Federacijoje. Aptarti duomenys patvirtina, jog minėtas automobilis „Mercedes Benz“ išties niekuomet ir nebuvo Rusijos Federacijoje, todėl akivaizdu, jog ir minėti dokumentai yra netikri, t. y. jie buvo pagaminti siekiant šį automobilį pergabenti sava eiga į Rusiją.
14. Visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog E. U. veikdamas bendrai grupėje įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą ir dėl šio turto išgabenimo iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto į Rusijos Federaciją gabeno netikrą automobilio dokumentą, dėl ko E. U. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. U. žinojo, jog automobilis „Mercedes Benz“ įgytas nusikalstamu būdu, suprato, jog dokumentai – „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) identifikacinis dokumentas – transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra netikri, dėl ko apelianto išteisinimui pagrindo nėra.
Dėl nuteistajam E. U. paskirtos bausmės
15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su E. U. paskirtos baudos dydžiu, nurodant, jog teismų praktikoje skiriami ženkliai mažesni baudų dydžiai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas 26 500 Eur baudą nukrypo nuo teismų praktikos ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
16. BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. O už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. U. paskirta 650 MGL (32 500 Eur) dydžio bauda.
17. Apeliaciniame skunde nuteistajam E. U. paskirtų bausmių rūšis neginčijama. Nuteistojo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės dydį nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei prašo E. U. paskirti 6 000 Eur baudą.
18. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. U. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimas. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos didesnį nei rūšinį veikos pavojingumą rodo trigubai didesnė nei minimalus veiką kvalifikuojančio požymio dydis nusikaltimo dalyko vertė. E. U. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, E. U. paskyrė mažesnį negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte numatytų baudų dydžių vidurkius.
19. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai E. U. parinko bausmės rūšį, tačiau netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, kas vertinant visų duomenų visumoje neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
20. Visų pirma pažymėtina, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
21. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamos nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio baudos. Nuteistajam E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies padarymą, paskirta 100 MGL dydžio bauda, kas yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimui. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, jog nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas E. U. paskirdamas 100 MGL dydžio baudą, tinkamai parinko jos dydį, kuris nėra per griežtas ir atitinka teisingumo ir protingumo principus. Visgi, aukštesniojo teismo manymu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirta 600 MGL dydžio bauda yra per griežta. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės dydis – 600 MGL neatitinka protingumo bei proporcingumo principų. Nors nusikaltimas padarytas veikiant bendrai su kitais asmenimis, nusikalstamu būdu buvo įgytas didelės vertės turtas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, jog itin neigiamų pasekmių dėl padarytos nusikalstamos veikos nekilo, kadangi automobilis buvo grąžintas teisėtam savininkui. Nukentėjusiųjų asmenų byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Byloje nenustatyta, jog būtent E. U. būtų subūręs asmenis vykdyti nusikalstamą veiką. Įvertinus nuteistąjį E. U. charakterizuojančius duomenis, į tai, jog anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą, E. U. skirtina 400 MGL dydžio bauda, kuri atitinka teisingumo principus bei bus pakankama įgyvendinti bausmės tikslus. Manytina, jog tokia bausmė paveiks E. U., jog jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
22. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. U. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant realiai nusikaltimų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės už BK 189 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį subendrinamos jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. U. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 600 (šešių šimtų) MGL, tai yra 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių) bauda.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. U. paskirta subendrinta 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) MGL, tai yra 32 500 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) bauda.
E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 400 (keturių šimtų) MGL, tai yra 20 000 Eur(dvidešimties tūkstančių) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir E. U. paskirti subendrintą 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) MGL, tai yra 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio, 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 19 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (60 parų), vieną parą prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir paskirti E. U. 330 (trijų šimtų trisdešimties) MGL, tai yra 16 500 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų) baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.