Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 650 MGL (32 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 19 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (60 parų), vieną parą prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir paskirta galutinė 530 MGL (26 500 Eur) bauda.

Nustatytas 10 (dešimties) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Kardomąją priemonę – užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau dėl šio nuteistojo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. U. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su A. L. įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą ir dėl šio turto išgabenimo iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto į Rusijos Federaciją gabeno netikrą automobilio dokumentą, o būtent: 2023 m. sausio 5 d. įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo į (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelę atvarė Austrijos Respublikoje 2023 m. sausio 5 d. iš kompanijos (duomenys neskelbtini) sukčiavimo būdu užvaldytą didelės 69 910 eurų vertės automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), E. U. 2023 m. sausio 5 d. prisiėmė automobilį saugoti (duomenys neskelbtini). Pagal bendrą L. A. ir E. U. susitarimą dėl šio automobilio išgabenimo į Rusijos Federaciją, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 17 d., L. A. iš Rusijos Federacijos į (duomenys neskelbtini) atgabeno automobiliui Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) netikrą Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) liudijantį, jog šis automobilis tariamai 2022 m. lapkričio 17 d. yra Rusijos Federacijoje įregistruotas N. N. T. vardu, ir Rusijos Federacijos valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Toliau vykdant bendrą kaltinamųjų E. U. ir A. L. susitarimą dėl šio automobilio išgabenimo į Rusijos Federaciją, kaltinamasis L. A. 2023 m. sausio 17 d. automobilį iš saugojimo aikštelės pervarė į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur patalpas nuomojosi kaltinamasis E. U., ir nuo automobilio nuėmė Austrijos Respublikos identifikacinius numerius (duomenys neskelbtini) dėl atgabentų Rusijos Federacijos valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) uždėjimo. Nusikalstamo sumanymo išgabenti automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją kaltinamieji L. A. ir E. U. neužbaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi 2023 m. sausio 18 d. L. A. ir automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), o 2023 m. vasario 19 d. E. U. buvo sulaikyti Marijampolės apskrities VPK pareigūnų.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis E. U. ir jo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išvadas grindė prielaidomis. Atsižvelgiant į skunde keliamus klausimus, teisėjų kolegija, patikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Esminių įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepašalino esminių prieštaravimų, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi išimtinai prielaidomis, netiesioginiais įrodymais, kurie neatitinka byloje esančių aplinkybių. Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio turinį dėl E. U. kaltės bei apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, sprendžia, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrindžiant neginčijamais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, kad jis įgyja, valdo, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šios veikos alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021).

10. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl automobilio neteisėto įgijimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, koks nusikaltimas buvo padarytas Austrijoje. Kaltinime tik daroma prielaida, jog automobilis buvo įgytas neteisėtu būdu. Nesant neginčitinų duomenų iš Austrijos Respublikos dėl padarytos nusikalstamos veikos, šiuo atveju negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo, dėl ko jie atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 18 d. apie 22.02 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas pranešimas iš Austrijos SIRENE biuro apie tai, kad Austrijoje buvo pavogti penki automobiliai Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), du iš jų pagal GPS koordinates randasi (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktų duomenų matyti, jog pagal pirminę informaciją, gautą iš SIRENE Austrijos nacionalinio skyriaus automobilio Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieškos paskelbimo priežastis – sukčiavimas, įvykdytas 2023 m. sausio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini). Paieškų paskelbimo metu nuomotojas buvo kompanija (duomenys neskelbtini), kuri dėl automobilio 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į policijos skyrių dėl automobilio dingimo. Įvykio aplinkybės: įtariamasis M. M., kartu su kol kas nenustatytais bendrininkais, išsinuomojo mažiausiai 27 automobilius iš kompanijos (duomenys neskelbtini), išgabeno juos į užsienį tikslu nelegaliai parduoti (4 t., b. l. 91). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog dėl automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 17 d. buvo paskelbta paieška (4 t., b. l. 73). Nors byloje nėra duomenų kokia yra dabartinė Austrijoje pradėto tyrimo stadija, tačiau byloje esantys tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog E. U. žinojo ir suprato, jog automobilis Mercedes-Benz, kurio VIN kodas yra (duomenys neskelbtini) įgytas nusikalstamu būdu. Šiame kontekste, visų pirma pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021). Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinime nurodytas automobilis Mercedes Benz į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens buvo atvežtas su austriškais numeriais bei su Austrijoje registruotu automobilio liudijimu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybės, jog automobilis neva nebuvo slepiamas, GPS sistemos signalas nebuvo slopinamas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog E. U. turėjo suprasti bei žinoti, jog automobilis buvo įgytas neteisėtu būdu. Nuteistojo sekantys veiksmai, t. y. automobilio tolimesnio gabenimo į Rusijos Federaciją suplanavimas, automobilio paruošimas, tik patvirtina, jog E. U. suprato, jog minėtą automobilį siekiamą nugabenti į Rusijos Federaciją neteisėtu būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilis Mercedes Benz į automobilių saugojimo aikštelę buvo atgabentas su austriškais numeriais, kurie patvirtina, jog minėto automobilio registracija yra Austrijoje. Be to, automobilio salone taip pat buvo ir registracijos liudijimas, kuris taip pat patvirtina, jog automobilis registruotas Austrijoje. Nuteistasis A. L. parodė, kad važiuodamas iš aikštelės su minėtu automobiliu matė, jog automobilio dokumentai yra vokiečių kalba, o automobilio numeriai buvo Austriški. Nuteistojo žinojimą apie šio automobilio nusikalstamą kilmę patvirtina tiek pačio automobilio atgabenimo į Lietuvą, tiek suplanuoto automobilio išgabenimo į Rusiją aplinkybės. Akivaizdu, jog E. U. buvo žinoma, jog automobilis buvo registruotas ne Rusijoje, o Austrijoje, juolab, jog E. U. pačio teigimu, jo vardu aikštelėje ne vienas asmuo statydavo automobilius, o jis atlikdavo atitinkamus darbus (remontą, plovimą, ratų keitimą ir pan.), iš ko spręstina, jog nuteistasis turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties suprasti, jog yra vykdoma nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju, Mercedes Benz automobilio vertė, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 69 910 Eur (1 t., b. l. 54). E. U. turinčiam patirtį užsiimant veikla susijusia su automobilių tvarkymu, pirkimu-pardavimu, turėjo būti akivaizdžiai suprantama didelė automobilio vertė bei tai, jog automobilis yra naujas, o jo registracija yra Austrijoje. Kaip ir teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju, tai, kad automobilis buvo naujas bei jo registracija išties buvo Austrijoje, o ne Rusijoje, rodo ir tai, jog minėto automobilio skydelyje fiksuota automobilio rida yra vos 1506 km, kas iš esmės atitinka atstumą vykstant iš Austrijos į Lietuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakeisdami automobilio valstybinį numerį, E. U., siekė nuslėpti tikrąjį automobilio registracijos faktą. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. U. bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo nusikalstamu būdu gautą automobilį bei žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu, vykdė šio turto išgabenimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog automobilis Mercedes Benz, kurio VIN kodas yra (duomenys neskelbtini) negalėjo būti registruotas Rusijos Federacijoje. Iš esmės, kaip ir teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų dėl galimos automobilio registracijos Rusijoje, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos santykiai dėl bendradarbiavimo baudžiamajame procese yra itin sudėtingi. Visgi, net ir nesant apeliaciniame skunde nurodytų duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. U. pripažino kaltu padarius ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

13. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad pagal bendrą A. L. ir E. U. susitarimą, A. L. iš Rusijos Federacijos į (duomenys neskelbtini) miestą atgabeno automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) netikrus identifikacinius dokumentus – transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), liudijančius, kad šis automobilis 2022 m. lapkričio 17 d. yra registruotas Rusijos Federacijoje N. T. N. vardu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nurodant, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog šie dokumentai buvo netikri. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog atliekant dokumentų tyrimą, specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateikto Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blanko Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo kokybė ir būtinos specialios apsaugos priemonės (vandens ženklai, UV apsauga, fono, numeracijos, rekvizitų užpildymo spaudos būdai ir kt.) sutampa su turimais žinomai tikrų tokių dokumentų blankų pavyzdžių aprašymais (pagal specialiose duomenų bazėse pateiktą informaciją). Specialisto išvadoje nurodyta, jog remiantis nurodytais požymiais, galima teigti, kad pateiktas tirti Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje nurodoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtas dokumentas yra atspausdintas ant oficialaus blanko, tačiau specialisto išvada nepatvirtina, jog juose nurodytas juridinis faktas yra teisingas. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog būtent dokumentuose nurodytas juridinis faktas, jog automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 17 d. yra registruotas Rusijos Federacijoje yra neteisingas, kas pagrįstai leidžia spręsti, jog dokumentas yra netikras. Tai patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, jog minėto automobilio pirmoji registracija Austrijoje buvo 2023 m. sausio 2 d., t. y. Rusijos Federacijos registracijos liudijimas išduotas anksčiau nei leista automobilį pirmą kartą eksploatuoti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vien ta aplinkybė, jog automobilis buvo registruotas Austrijoje, nepatvirtina, jog dar prieš tai, jis negalėjo būti registruotas Rusijos Federacijoje. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog Austrijoje minėtas automobilis buvo registruojamas kaip naujas automobilis, tai reiškia, jog automobilis dar nebuvo niekur eksploatuojamas. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, nustatyta, jog surasto automobilio Mercedes Benz rida yra 1506 km, kas atitinka atstumą nuo Austrijos iki Lietuvos, kas iš esmės paneigia apelianto keliamą įvykių versiją, jog automobilis buvo eksploatuojamas ir Rusijos Federacijoje. Aptarti duomenys patvirtina, jog minėtas automobilis „Mercedes Benz“ išties niekuomet ir nebuvo Rusijos Federacijoje, todėl akivaizdu, jog ir minėti dokumentai yra netikri, t. y. jie buvo pagaminti siekiant šį automobilį pergabenti sava eiga į Rusiją.

14. Visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog E. U. veikdamas bendrai grupėje įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą ir dėl šio turto išgabenimo iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto į Rusijos Federaciją gabeno netikrą automobilio dokumentą, dėl ko E. U. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. U. žinojo, jog automobilis „Mercedes Benz“ įgytas nusikalstamu būdu, suprato, jog dokumentai – „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) identifikacinis dokumentas – transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra netikri, dėl ko apelianto išteisinimui pagrindo nėra.

Dėl nuteistajam E. U. paskirtos bausmės

16. BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. O už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. U. paskirta 650 MGL (32 500 Eur) dydžio bauda.

18. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. U. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimas. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos didesnį nei rūšinį veikos pavojingumą rodo trigubai didesnė nei minimalus veiką kvalifikuojančio požymio dydis nusikaltimo dalyko vertė. E. U. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, E. U. paskyrė mažesnį negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte numatytų baudų dydžių vidurkius.

19. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai E. U. parinko bausmės rūšį, tačiau netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, kas vertinant visų duomenų visumoje neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

20. Visų pirma pažymėtina, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

21. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamos nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio baudos. Nuteistajam E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies padarymą, paskirta 100 MGL dydžio bauda, kas yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimui. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, jog nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas E. U. paskirdamas 100 MGL dydžio baudą, tinkamai parinko jos dydį, kuris nėra per griežtas ir atitinka teisingumo ir protingumo principus. Visgi, aukštesniojo teismo manymu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirta 600 MGL dydžio bauda yra per griežta. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės dydis – 600 MGL neatitinka protingumo bei proporcingumo principų. Nors nusikaltimas padarytas veikiant bendrai su kitais asmenimis, nusikalstamu būdu buvo įgytas didelės vertės turtas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, jog itin neigiamų pasekmių dėl padarytos nusikalstamos veikos nekilo, kadangi automobilis buvo grąžintas teisėtam savininkui. Nukentėjusiųjų asmenų byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Byloje nenustatyta, jog būtent E. U. būtų subūręs asmenis vykdyti nusikalstamą veiką. Įvertinus nuteistąjį E. U. charakterizuojančius duomenis, į tai, jog anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą, E. U. skirtina 400 MGL dydžio bauda, kuri atitinka teisingumo principus bei bus pakankama įgyvendinti bausmės tikslus. Manytina, jog tokia bausmė paveiks E. U., jog jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

22. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. U. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant realiai nusikaltimų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės už BK 189 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį subendrinamos jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. U. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 600 (šešių šimtų) MGL, tai yra 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių) bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. U. paskirta subendrinta 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) MGL, tai yra 32 500 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) bauda.

E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 400 (keturių šimtų) MGL, tai yra 20 000 Eur(dvidešimties tūkstančių) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir E. U. paskirti subendrintą 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) MGL, tai yra 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio, 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 19 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (60 parų), vieną parą prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir paskirti E. U. 330 (trijų šimtų trisdešimties) MGL, tai yra 16 500 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.