- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- eB2-856-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00085-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., E. P., L. S., G. D., A. S.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. S., L. S., E. P., G. D., A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. birželio 16 d., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Statronas“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla nemokumo administratore paskiriant UAB „Vorulis“. Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Lausona“ (toliau – ir Administratorė). Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. spalio 2 d., Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Teisme 2021 m. spalio 11 d. gautas Bendrovės Administratorės prašymas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.
3. Prašyme nurodoma, kad bendra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinta Bendrovės kreditorių reikalavimų suma – 24 840,84 Eur. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2017 m. gruodžio 8 d. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, E. P. įmonės vadovės direktorės pareigas ėjo nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2019 m. kovo 8 d., R. S. – nuo 2019 m. kovo 8 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės akcininke nuo 2018 m. vasario 14 d. yra L. S.. Bendrovės veikla buvo statybos darbai. Remiantis Bendrovės 2018 m. balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 31 200 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 71 772 Eur – pradelsti įsipareigojimai. Taigi 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki, tačiau įmonės vadovai ir akcininkai nevykdė pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas nutartyje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo konstatavo, kad jau 2018 metais atsakovės finansinė padėtis buvo bloga ir atitiko Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nurodytą nemokumo būseną. Bendrovės nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė pirko pagal 2019 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Projekto administratorius“ už 22 900 Eur. Šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį fiziniam asmeniui už 22 000 Eur. Taigi įmonė šiuo sandoriu dėl parduoto turto patyrė mažiausiai 900 Eur nuostolių (turtas buvo parduotas pigiau nei buvo įsigytas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), Be to, šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas jau po to, kai įmonė tapo nemokia ir jos įsiskolinimai kreditoriams didėjo. Pardavus turtą gautos piniginės lėšos nebuvo skiriamos kreditorių įsiskolinimams apmokėti. Bendrovės direktoriui Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pritaikė baudą už dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Kadangi Bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, įmonės turtui ir banko sąskaitoms nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradėti taikyti areštai. Iš karto po areštų ant sąskaitų uždėjimo, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d. buvo registruota UAB „Melguva“, į. k. 305344563, kurioje vykdoma tokia pati veikla kaip ir Bendrovės bei tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterines paslaugas teikia ta pati įmonė – UAB „Vakarų finansai“. Įmonės vadovas (direktorius) – G. D., kuris buvo Bendrovės darbuotoju bei faktiniu įmonės vadovu. Iš UAB „Melguva“ susirašinėjimo su UAB „Vakarų finansai“ buhalterija turinio aiškiai matosi, kaip ruošiamasi perkelti darbuotojus iš Bendrovės į UAB „Melguva“ (įmonės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje – JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi darytina išvada, kad Bendrovės bankrotas buvo tyčinis.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimu į prašymą prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad apie prasidėjusį ir vykstantį bankroto procesą buvusiai jos vadovaujamai Bendrovei nebuvo informuota ir apie tai sužinojo tik gavusi teismo dokumentus. Nesutinka su prašyme dėstomomis aplinkybėmis, mano, kad jos yra nepagrįstos, neįrodytos, o tyčinio bankroto požymių šiuo atveju nėra. E. P. vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2019 m. kovo 8 d., Bendrovė nėra sudariusi jokių įtartinų, Bendrovei nenaudingų sandorių, nėra perleistas Bendrovės turtas ir pan., to neįrodinėja ir Administratorė. Bendrovę valdė sąžiningai, siekdama naudos Bendrovei, atlyginimai darbuotojams ir mokesčiai valstybei buvo mokami laiku. Bendrovės pagrindinė veikla buvo susijusi su langų ir durų prekyba. Pagrindinis Bendrovės partneris, iš kurio būdavo perkami langai ir durys, buvo gamykla Lenkijoje Sonarol Sp.j. Najda (toliau – ir Sonarol). Įmonė užsakydavo langus ir (ar) duris iš savo partnerio, Sonarol Bendrovei taikydavo ilgus mokėjimų atidėjimus. Nors Administratorė nurodo, kad į Bendrovės balansą įrašyto turto vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 31 200 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 71 772 Eur, tačiau įsipareigojimai buvo partneriui Sonarol, skolos partneriui nebuvo pradelstos, nes Sonarol atidėdavo mokėjimus. E. P. neturėjo jokio pagrindo dar 2018 m. kreiptis dėl Bendrovės bankroto, nes Bendrovė veikė pelningai, turėjo užsakymų, laimėjo viešąjį konkursą, laiku mokėdavo darbuotojams atlyginimus ir mokesčius valstybei. E. P. savo žinioje neturi ir negali turėti Bendrovės dokumentų (dokumentai buvo perduoti naujam Bendrovės vadovui), tačiau, kiek atsimena, 2018 metų gale buvo laimėti konkursai Biržų technologijų ir verslo mokymo centro pastato langų keitimui. Panašiu laikotarpiu Bendrovė gavo nemažą objektą (duomenys neskelbtini), langų keitimui. Langai šiems projektams buvo užsakyti iš lenkų įmonės Sonarol, tačiau su Sonarol buvo atsiskaityta tik po to, kai su Bendrove atsiskaitė užsakovai, perkančiosios organizacijos – po darbų atlikimo. Dėl to 2018 m. Bendrovės balanse trumpą laikotarpį įsipareigojimai galėjo viršyti Bendrovės turto vertę. Tačiau pabrėžtina, kad su Sonarol bent jau E. P. vadovavimo laikotarpiu yra atsiskaityta visiškai, tai patvirtina ir į bylą pateiktos nutartys dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo (tarp patvirtintų kreditinių reikalavimų Lenkijos įmonės nėra).
5. Suinteresuoto asmens E. P. atsiliepime į prašymą taip pat nurodoma, kad Administratorė į bylą nėra pateikusi Bendrovės balanso už 2018 m., taip pat nėra pateikta ir detalesnė informacija apie pradelstų įsipareigojimų kilmę ir pan. Nors prašymu nurodoma, kad Bendrovės kreditiniai reikalavimai sudaro 24 840 Eur, tačiau byloje nėra pateikta informacijos, kokiu laikotarpiu skolos atsirado. E. P. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė neturėjo skolų kreditoriams arba jos buvo nedidelės. E. P. vadovavimo laikotarpiu buvo kilęs ginčas su užsakovu A. S., kuris užsakė duris ir langus jo paties nurodytais matmenimis, vėliau kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl neva nekokybiškų, matmenų neatitinkančių durų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė Bendrovei teigiamą sprendimą, tačiau iš esmės ginčas buvo kilęs prieš pat E. P. savo noru pasitraukus iš vadovės pareigų, dėl to tolimesnės ginčo eigos nežino. Kaip matyti iš patvirtintų kreditorių reikalavimų, Bendrovės skolos nėra didelės, skirtingoms įmonėms jos tesiekia kelis šimtus eurų (pavyzdžiui, Bendrovė yra skolinga UAB „Baltama“ – 425,11 Eur, UAB „Gausoja“ – 1 694,90 Eur, UAB „Tele2“ – 92,32 Eur, UAB „Saldumynų idėja“ – 252,26 Eur). Tai reiškia, kad Bendrovės valdymas buvo sąžiningas, nebuvo sudaryti Bendrovei nenaudingi, didelės vertės, neteisėti sandoriai, dėl to, akivaizdu, kad Bendrovės nemokumą nulėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai veiksmai. Su Bendrove pradėjo neatsiskaitinėti užsakovai, kilo ginčas su A. S., kurio užsakymas buvo nemažos vertės, Bendrovė negavo pajamų, dėl to Bendrovė neturėjo lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais. 2019 m. kovo mėn. E. P. savo noru dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių pasitraukė iš vadovės pareigų. Savo vadovavimo laikotarpiu E. P. elgėsi sąžiningai, teisėtai, veikė Bendrovės interesais, jokių įtartinų, nenaudingų, nuostolingų sandorių nėra sudariusi. Nebuvo vėluojama atsiskaityti su verslo partneriais ir (ar) Bendrovės kreditoriais. Bendrovės nemokumą lėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai, sąmoningi vadovo veiksmai. E. P. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė veikė pelningai, turėjo užsakymų, dalyvaudavo konkursuose, niekada nebuvo įrašyta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, neturėjo skolų valstybei (kitaip negalėtų dalyvauti viešuosiuose konkursuose). Šiuo atveju prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nepagrįstas, nėra nustatyti ir įrodyti tyčinio bankroto požymiai, Bendrovės skolos yra nedidelės, siekiančios vos kelis šimtus eurų. Administratorė nepateikė jokios informacijos, kad Bendrovė sudarytų neteisėtus, nenaudingus, Bendrovės turtą perleidžiančius sandorius, nėra pateikta ir informacijos, kad Administratorė tokius sandorius siektų nuginčyti. Nėra jokių įrodymų, kad Bendrovės vadovai veikė tyčia, sąmoningai prieš Bendrovės interesus. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad Bendrovės apskaita buvo vedama apgaulingai ar kad Bendrovės veikla būtų perkelta į kitą įmonę.
6. Suinteresuoti asmenys L. S. ir R. S. atsiliepimu į prašymą prašo jį atmesti. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su prašymu ir jame dėstomomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad tiek bankroto administratorius, tiek į bylą įtrauktas buvęs Bendrovės klientas A. S. prašymu dėl bankroto pripažinimo siekia vieno tikslo – daryti spaudimą įmonės buvusiems vadovams ir akcininkams. Prašymas yra absoliučiai be motyvų, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovės bankrotas būtų tyčinis. Prašymas grindžiamas tik prielaidomis, o vienintelis tyčinio bankroto požymis yra nurodomas kaip nuostolingo sandorio sudarymas (turtas parduotas 900 Eur pigiau negu įsigytas). Bendrovės vadovu R. S. tapo nuo 2019 m. kovo 8 d. Įmonė vykdė smulkių statybos darbų, durų, langų, garažo durų pardavimo ir montavimo paslaugas. Veiklą vykdė sėkmingai, yra dalyvavusi ir laimėjusi viešuosius konkursus, laiku mokėdavo mokesčius ir pan. Laikotarpiu, kai R. S. tapo įmonės vadovu, jau buvo prasidėjęs ginčas su A. S., kuris buvo užsakęs nemažus kiekius langų ir durų (tikslių kiekių ir sumų R. S. nurodyti negali, nes savo žinioje įmonės dokumentų neturi, jie yra perduoti bankroto administratoriui). R. S. nuomone, ginčas su A. S. iš dalies ir lėmė įmonės nemokumą ir bankrotą. Kadangi A. S. Bendrovei už duris ir langus neatsiskaitė (buvo sumokėta tik mažesnė dalis sumos), tačiau durų ir langų įmonei negrąžino, įmonė patyrė didelių nuostolių, negalėjo atsiskaityti su savo užsakovais. Taip pat tuo pat metu buvo užsakyta nemažas kiekis durų iš UAB „Tego durys“, kurios buvo montuojamos projekte (duomenys neskelbtini). Jau montuojant duris paaiškėjo durų brokas, buvo kreiptasi į UAB „Tego durys“ dėl broko ištaisymo, tačiau UAB „Tego durys“ nesutiko su broku, įmonė vėlavo užbaigti darbus projekte (duomenys neskelbtini). Pagal A. S. išduotą vykdomąjį raštą Bendrovei buvo taikytas turto areštas. Bendrovės veikla iš esmės buvo paralyžiuota. Dėl to pradėjo augti skolos tiekėjams, strigti atsiskaitymai ir įmonė tapo nemoki. Bendrovės nemokumą lėmė daug nesėkmingų, nuo įmonės valdymo organų nepriklausančių sandorių, Bendrovės klientų neatsiskaitymas, išlindę prekių brokai, Bendrovės turto areštas, dėl šių veiksnių įmonės skolos didėjo. Prašyme nėra nurodyta, kokiais nuosekliais ir kryptingais veiksmais buvo siekiama įmonės nemokumo. Prašyme lakoniškai pacituojamos įstatymo normos ir teismų praktika, bet ši visiškai nėra susiejama su Bendrovės bankrotu. Vien tai, kad prašyme nurodoma, jog 2018 m. įmonės balanse per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 71 772 Eur, nėra joks teisinis pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.
7. Suinteresuotų asmenų L. S. ir R. S. atsiliepime į prašymą taip nurodoma, jog kitas prašyme nurodomas tyčinio bankroto požymis yra nuostolingo sandorio sudarymas – 2019 m. gegužės 28 d. Bendrovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo poilsio patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), už 22 900 Eur, o pardavė 2019 m. rugsėjo 10 d. už iš esmės tokią pat kainą – 22 000 Eur. Bendrovei buvo reikalingos apyvartinės lėšos, kadangi Bendrovė patyrė didžiulius praradimus, kai su ja neatsiskaitė tiekėjai. Dėl to buvo priimtas sprendimas turtą parduoti, turtas parduotas iš esmės už tą pačią kainą, iš esmės keli šimtai eurų tikrai negali būti laikomas kaip turto perleidimas už rinkos neatitinkančią kainą. Įmonė surado pirkėją, kuris vykdė derybas, siekiant parduoti greičiau, keli šimtai eurų buvo nusiderėti. Administratorė tiesiog neturi argumentų dėl tyčinio bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl to prašyme teismui dėlioja nelogiškus argumentus, kad toks sandoris buvo tyčinis įmonės padėties bloginimas ar turto mažinimas. Sudarytas turto pardavimo sandoris už iš esmės tokią pat kainą, kaip buvo įsigytas, niekaip negali būti vertinamas kaip tyčinis įmonės privedimas prie bankroto. Prašyme nurodoma, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę UAB „Melguva“, tačiau jokie tai pagrindžiantys įrodymai nėra pateikiami. Prašyme nurodoma, kad UAB „Melguva“ vykdo tokią pat veiklą kaip ir Bendrovė, nors jokie įrodymai dėl to nėra pateikiami, taip pat prašyme nurodoma, kad UAB „Melguva“ vykdė veiklą tuo pačiu adresu kaip ir Bendrovė, o buhalterines paslaugas teikė ta pati įmonė UAB „Vakarų finansai“. Prašyme nurodoma, kad faktinis Bendrovės vadovas ir UAB „Melguva“ vadovas yra tas pats asmuo, tačiau vėl gi jokie įrodymai kartu su prašymu nėra pridedami. Vien tai, jog, netekę darbo vienoje įmonėje, darbuotojai įsidarbino į kitą panašią veiklą vykdančią įmonę, kuri veiklą vykdo tame pačiame pastate, nėra ir negali būti laikomas vienos įmonės veiklos perkėlimas į kitą įmonę. Vien ta aplinkybė, kad viena įmonė tvarko kelių įmonių buhalteriją ir teikia buhalterines paslaugas skirtingoms įmonėms, negali būti pagrindas pripažinti įmonių susietumą. G. D. dirbo Bendrovėje, pagrindinė veikla buvo darbas su klientas ir sutarčių derinimas, vykdymas, tačiau niekada nepriminėjo esminių, su Bendrovės veikla susijusių sprendimų, nes tokių įgaliojimų neturėjo. Tai, kad Bendrovės buvęs darbuotojas yra kitos įmonės vadovas, nereiškia, kad Bendrovės veikla buvo perkelta. Neturi tokios informacijos, kad į kitą įmonę būtų perkeltas Bendrovės turtas, nebaigti vykdyti sandoriai ir pan. Net jeigu G. D. nusprendė įsteigti panašia veikla užsiimančią įmonę ar jau įsteigus įmonę pasiūlyti Bendrovės darbuotojams pereiti į kitą įmonę dirbti, nereiškia, kad G. D. galėtų būti laikomas faktiniu Bendrovės vadovu ir kad Bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę. Veiklos perkėlimas siejamas su įmonės klientų, turto, partnerių, įsipareigojimų perkėlimu, o ne su pavieniu darbuotojų perkėlimu. Prašymas nėra motyvuotas, pagrįstas įrodymais, akivaizdžiai siekiama pritempti prie tyčinio bankroto situacijos jos nesant. Vien tai, kad įmonės balansas 2018 m. rodė, kad Bendrovės įsiskolinimai buvo didesni negu jos turimas turtas, nereiškia, kad Bendrovė jau buvo nemoki, juo labiau nereiškia, kad Bendrovės bankrotas nulemtas tyčinių veiksmų. Turto perleidimo sandoris už iš esmės tokią pačią kainą, kokia jis buvo įsigyta, nereiškia įmonės blogo valdymo, tyčinio bankroto. Atvirkščiai, parodo, kad įmonės valdymo organai turto neiššvaistė, neperleido neatlygintinai, o pardavė už realią kainą. Įmonės veiklos perkėlimas kitai įmonei yra grindžiamas tik prielaidomis ir pamąstymais, jokių realių įrodymų kartu su prašymu nepridėta. Iš prašymo turinio nėra aišku, kurio iš vadovų ar kitų asmenų veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nėra nurodyti ir neteisėti vadovų veiksmai. Administratorės žinioje yra Bendrovės dokumentai, tačiau Administratorė nepateikia tokių esminių dokumentų į bylą, kreditorių sąrašo, iš kurio būtų matyti kiekvieno kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo laikotarpis, dokumentų apie įmonės vykdytas sutartis, skolos atsiradimo pagrindus. Kad Bendrovės bankrotas nebuvo tyčinis ar nulemtas tyčinių įmonės valdymo organo narių veiksmų, pagrindžia dar ir ta aplinkybė, kad Bendrovės skoliniai įsipareigojimai, jai tapus nemokiai, yra nedideli (iš viso kreditorių reikalavimų bankroto byloje patvirtinta 24 840,84 Eur). Be to, Administratorei buvo perduotas Bendrovės turtas. Pasisakant dėl A. S. į bylą pateiktų įrodymų, paaiškinimų, reikalavimo jį iškviesti kaip liudytoją, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir procesinės padėties, pabrėžtina, kad A. S. nėra šios bylos šalis – jis nėra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nėra nei ieškovas, nei suinteresuotas asmuo. Dėl to, nebūdamas bylos šalimi, jis neturi jokios teisės į bylą teikti paaiškinimus, kitus dokumentus, reikalauti atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas ar pats save reikalauti iškviesti kaip liudytoją. Dėl to A. S. dokumentai neturėtų būti priimti byloje ir vertinami, A. S. negali pats save išsikviesti liudyti byloje. Dar daugiau, A. S. nėra ir nebuvo įmonės valdymo organas ir negali paaiškinti ar žinoti įmonės vidaus valdymo aplinkybių.
8. Suinteresuoti asmenys L. S. ir R. S. prašyme dėl papildomų dokumentų pridėjimo taip pat nurodė, kad Plungės apylinkės teismo buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2879-669/2021 pagal pareiškėjos ieškinį suinteresuotiems asmenims dėl žalos atlyginimo. Minėtoje byloje priimtu 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjos naudai iš suinteresuotų asmenų priteista 14 274,69 Eur žalos atlyginimo. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl nevykdytos pareigos kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Minėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, jog suinteresuoti asmenys nevykdė pareigos Bendrovei tapus nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nusprendė Bendrovės naudai iš suinteresuotų asmenų priteisti tokiu neveikimu padarytą 14 274,69 Eur žalą. Suinteresuoti asmenys neginčija aplinkybių, jog neįgyvendino pareigos laiku kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau laikosi pozicijos, jog vien tai savaime jokiu būdu nėra pagrindu pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Dėl neįvykdytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl nemokumo būsenoje atsidūrusios įmonės bankroto bylos iškėlimo iš suinteresuotų asmenų Bendrovės naudai įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra priteistas žalos atlyginimas, taigi jau yra išspręstas suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl jų netinkamo pareigų vykdymo klausimas. Vis dėlto nei šių suinteresuotų asmenų, nei kitų suinteresuotų asmenų statusu byloje įtrauktų asmenų veiksmai jokiu būdu nepagrindžia Bendrovės tyčinio bankroto požymių egzistavimo.
9. Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimu į prašymą nurodo, kad niekada nebuvo Bendrovės vadovu ir (ar) faktiniu vadovu, jokių sprendimų įmonėje nepriiminėjo, nesudarinėjo sandorių, todėl nesupranta, kodėl yra įtrauktas į šią bankroto bylą. Bendrovėje dirbo vairuotoju–montuotoju, bendraudavo su klientais, tačiau Bendrovei nevadovavo, Bendrovės vadovas buvo R. S., jo sutuoktinė buvo įmonės akcininkė (prieš tai vadovavo E. P.). Bendrovėje 2019 m. prasidėjo vidiniai neramumai ir nesutarimai dėl gamintojų brokų. Tuomet įmonės klientai taip pat buvo nepatenkinti ir kreipdavosi į Bendrovę dėl brokų, reikalaudavo grąžinti pinigus, nemokėdavo už prekes. E. P. yra užsiminusi, kad yra pavargusi nuo tokio įtempto darbo, išlendančių brokų, nepatenkintų klientų. E. P. iš buhalterijos įmonės UAB „Vakaru finansai“ 2019 m. gruodį nusipirko įmonę UAB „Melguva“, nes norėjo užsiimti statybos darbais, langais, nes jau turėjo tam patirties. UAB „Vakarų finansai“ įsteigdavo įmones ir jas parduodavo, steigimo adresas visada buvo tas pats (duomenys neskelbtini). Tai tikrai nereiškia, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Melguva“, nes jų steigimo adresas vienodas. (duomenys neskelbtini) patalpos priklauso UAB „Vakarų finansai“, dėl to jų pardavinėjamos įmonės būdavo parduodamos su šiuo adresu. Giedrių D. E. P. pasikvietė dirbti į UAB „Melguva“, nes jie gerai sutarė, ji žinojo, kad jam gerai sekasi pritraukti naujus klientus, o kadangi jau buvo prasidėję neramumai Bendrovėje, G. D. sutiko ir pasiprašė atleidžiamas. E. P. 2020 m. gavo gerą darbo pasiūlymą ir dėl to pasiūlė iš jos įmonę perpirkti, tai buvo jau 2020 m. birželį. Nesutinka su Administratore, kuri nurodo, kad verslas buvo perkeltas iš Bendrovės į UAB „Melguva“. Pati įmonių veiklos kryptis skiriasi. UAB „Melguva“ užsiima pastatų renovacija, naujų namų statyba, o Bendrovė pati statybos darbų nevykdė, tik perparduodavo langus ir duris, kartais ir juos montuodavo. Nei Bendrovės turimas turtas, nei įsipareigojimai, nei sutartys, nei klientai, nei darbuotojai UAB „Melguva“ neperėjo. Tai yra absoliutus melas. Nė vienas Bendrovės darbuotojas, išskyrus G. D. su E. P., nedirbo UAB „Melguva“. Be to, G. D. nebuvo Bendrovės vadovas nei akcininkas, nei savininkas. Jokių perkėlimo ženklų nėra. G. D. tikrai gali patvirtinti, kad Bendrovės vadovai dėjo pastangas, kad Bendrovė gyvuotų, niekas nenorėjo bankroto, o tuo labiau tyčinio, darbuotojams atlyginimui nevėluodavo. Bendrovei sekėsi su klientais, tačiau dėl kitos įmonės broko nukentėjo Bendrovė. Verslas nebuvo perkeltas. Tegul Administratorė pateikia kokius nors įrodymus, kad turtas, darbuotojai, sutartys, klientai, kad kas nors buvo perkelta į UAB „Melguva“, kad G. D. organizavo perkėlimą, darbuotojus viliojo ir pan.
10. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) A. S. teikdamas informaciją apie Bendrovės veiklą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Melguva“. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2017 m. gruodžio 8 d. Pirmoji direktorė buvo E. P. (registruota nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. vasario 14 d.), vėliau E. P. (registruota nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2019 m. balandžio 11 d.), dar vėliau R. S. (registruotas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. birželio 22 d.). UAB „Melguva“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2019 m. lapkričio 19 d. Pirmoji jos direktorė buvo E. P. (registruota nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d.), po to E. P. (registruota nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. birželio 4 d.), vėliau G. D. (registruotas nuo 2020 m. birželio 4 d.). Abiejų įmonių steigime ir vadovavime veikia tie patys asmenys. E. P. ėjo buhalterės pareigas tiek Bendrovėje, tiek UAB „Melguva“. Įmonės buhalterei geriau nei bet kuriam kitam asmeniui buvo žinoma finansinė Bendrovės padėtis. Todėl galima atsekti loginę įvykių seką: 2019 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tenkino A. S. skundą ir priteisė jam 3 551,38 Eur; 2019 m. rugsėjo 10 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-5082 Bendrovė pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpą, adresu (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymas už turtą gaunamas kartu su sutarties pasirašymu); 2019 m. rugsėjo 23 d. pagal A. S. turėtą vykdomąjį dokumentą priimtas turto arešto aktas Nr. S1d-101076; nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 21 d. susidarė UAB „Tego durys“ reikalavimas 4 978,96 Eur; stebint augančius įmonės skolinius įsipareigojimus 2019 m. lapkričio 19 d. įregistruota UAB „Melguva“ siekiant veiklą tęsti naujoje įmonėje. Akivaizdu, kad UAB „Melguva“ buvo steigiama žinant Bendrovės finansinę padėtį siekiant perkelti veiklą į naują įmonę senajai paliekant skolas. Kitų kreditinių reikalavimų susidarymo laikotarpio nežino, tačiau tai gali nustatyti teismas iš bylos medžiagos. Abi šias įmones steigė UAB „Vakarų finansai“. Buhalterė E. P. yra šios įmonės vadovė ir vienintelė akcininkė, todėl E. P. dalyvavimas įmonių steigime suprantamas. Manytina, kad buhalterė E. P. žinojo tikruosius UAB „Melguva“ steigimo motyvus. Susipažinus su UAB „Melguva“ ir UAB „Statronas“ išrašais akivaizdžiai matosi, kad sutampa šių abiejų įmonių buveinių registracijos adresai, kontaktiniai elektroniniai paštai ir kontaktiniai telefonai. Tai yra telefono numeris, kuriuo visuomet atsiliepia G. D..
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) A. S. teikdamas informaciją apie Bendrovės veiklą taip pat nurodė, kad teikiant prašymą dėl tyčinio bankroto nemokumo administratorius pateikė teismui Bendrovės darbuotojų sąrašą, tačiau nepateikė UAB „Melguva“ darbuotojų sąrašo. Yra pagrindo įtarti, kad tikrasis kaltininkas dėl Bendrovės bankroto buvo G. D.. Būtent šis asmuo visuomet atsiliepdavo į telefono skambučius, kai buvo skambinama į Bendrovę. Šiuo metu būtent G. D. vadovauja UAB „Melguva“. Bendrovės direktorius R. S. neatliko jokių įmonės valdymo pareigų, o viską derindavo su sprendimus priimančiu G. D.. R. S. buvo teismo sprendimu nubaustas dėl dokumentų (kasos knygos) nepateikimo antstolio Selezniovo kontorai skolos išieškojimo bylos (tuo metu įmonei dar nebuvo iškelta byla). Matyt dokumentai nebuvo jo žinioje, todėl jis ir negalėjo jų pateikti. Bendrovė nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko pagal 2019 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Projekto administratorius“ už 22 900 Eur. Šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. pirkimo– pardavimo sutartį fiziniam asmeniui už 22 000 Eur. Taigi įmonė šiuo sandoriu dėl parduoto turto patyrė mažiausiai 900 Eur nuostolių (turtas buvo parduotas pigiau nei buvo įsigytas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Kokiems poreikiams buvo panaudotos gautos lėšos, nėra aišku. Akivaizdu, kad lėšų gavimo metu įmonė jau turėjo daug pradelstų kreditinių įsipareigojimų, tačiau gautomis lėšomis su kreditoriais neatsiskaitinėjo.
12. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikdama informaciją apie Bendrovės veiklą pateikė nuomonę, kad atsižvelgiant į prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose prašymas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas ir nurodė, kad papildomų dokumentų, galinčių turėti įtakos šios bylos sprendimui, neturi.
13. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius teikdamas informaciją apie Bendrovės veiklą nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2021 m. spalio 15 d. duomenimis, Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 2 386,75 Eur, iš jų 2 215,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 77,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apskaičiuotų už 2019 m. rugsėjo–spalio mėn., 81,91 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pervedimą, už laikotarpius nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. kovo 15 d., 11,81 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, pervedimą, už laikotarpius nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Remiantis 2021 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, Bendrovės apdraustųjų asmenų neturi nuo 2020 m. liepos 18 d. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais Mokesčių mokėtojų registro 2021 m. spalio 20 d. duomenimis, Bendrovės vadovas nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo R. S.. Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto balanso duomenimis, Bendrovės turtas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 31 200 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 74 439 Eur. Remiantis pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovės nuostolis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 45 739 Eur.
Atsiliepimas
14. 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi BUAB ,,Statronas“ įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu. 2021 m. spalio 25 d. pateiktas pranešimas laikytinas atsiliepimu į pareiškimą.
15. 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2879-669/2021, kuriuo iš jų įmonei priteistas 14 274,69 Eur žalos atlyginimas. Sprendimas įsiteisėjęs.
16. Teismo posėdyje administratorius paaiškino, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimu yra priteistas žalos atlyginimas iš Stankų ir, jei žala būtų išieškota, tai pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nebūtų pateiktas, tačiau R. S. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Įsiteisėjusiame sprendime konstatuota, kad nebuvo kreiptasi laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės nemokumo pradžios momentas yra 2018 m. gruodžio 31 d. Vadovai pardavė įmonės nekilnojamąjį turtą 900 eurų pigiau nei pirko ir lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, jos veikloje, tačiau nebuvo dengiami kreditiniai reikalavimai. Tuo pačiu adresu buvo įsteigta UAB ,,Melguva“. Administratorius bankroto procese pardavė žemės sklypą, transporto priemonę, banko sąskaitoje buvo 628 Eur, iš viso buvo gauti 9 300 Eur. Jis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimą.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotų asmenų L. S. ir R. S. atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad byloje nėra įrodymų dėl Stankų tyčinių veiksmų privedant įmonę prie bankroto. Įmonė bankrutavo dėl nesėkmingų projektų, ją buvo siekiam išsaugoti, buvo mokamas darbo užmokestis. VMI raštas įrodo, jog buvo mokama didesnioji mokesčių dalis. Stankai nėra susiję su UAB ,,Melguva“, į kurią veikla nėra perkelta, o kad į UAB ,,Melguva“ perėjo du darbuotojai, tai neįrodo veiklos perkėlimo. Abi įmonės turi tą patį akcininką UAB ,,Vakarų finansai“.
18. Suinteresuoto asmens E. P. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad administratorius neįrodė jokių tyčinių veiksmų, o tiesiog nurodė, kad įpareigojo kreiptis kreditorių susirinkimas. Tieks UAB ,,Statronas“, tiek UAB ,,Melguva“ yra nupirktos įmonės, nes tai populiarus būdas įsigyti įmonę, todėl ir įmonės vadovai, ir buhalteriai gali būti tie patys. UAB ,,Statronas“ užsiėmė langų ir durų perpardavimu, dalyvavo viešuose pirkimuose. 2018 m vasario mėn. pradėjo veiklą, balanso eilutė dėl įsiskolinimų neparodo tikrosios turtinės padėties, nes įmonės partneriai suteikė didelį apmokėjimų atidėjimo terminą, todėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmaisiais įmonės veiklos metais yra nelogiška. Pagrindinis įmonės veiklos partneris buvo Sonarol, kuri nėra įmonės kreditorė. Prasidėjo konfliktai su įmonės klientais, A. S. dėl broko, tyčinių veiksmų nebuvo, o buvo tiekta brokuota produkcija, klientai, iš jų ir A. S., nesumokėjo už prekes ir brokuotų prekių negrąžino. E. P. 2019 metais nusipirko UAB ,,Melguva“,kuri labiau vykdo renovacijos darbus, o UAB ,,Statronas“ vykdė smulkius remontus, jokios sutartys ir klientai nėra perduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Dėl trečiojo asmens A. S. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
19. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja JANĮ. Šio įstatymo 70 straipsnyje nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Taigi įmonių bankrotą reglamentuojančios proceso teisės normos imperatyviai nenustato, jog su bankroto procesu susiję klausimai privalomai būtų svarstomi teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą turintiems asmenims, t. y. žodinio proceso tvarka.
20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas. Rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan.
21. Įvertinus trečiojo asmens atstovės prašyme nurodytą užimtumą 2021 m. gruodžio mėnesį bei šios kategorijos byloms nustatytą operatyvumą byloje vadovaujamasi 2021 m. spalio 25 d. pateiktu A. S. atsiliepimu į pareiškimą bei jo priedais.
Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo
22. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
23. JANĮ 153 straipsnyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.
24. Pažymėtina, jog bankroto pripažinimas tyčiniu ir asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nustatymas JANĮ 155 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti kaip išimtys, kurioms turėtų būti taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai, be to, nagrinėjamu atveju visi UAB „Statronas“ nemokumo procesai pradėti po 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. po JANĮ įsigaliojimo. Įstatymų leidėjas nenustatė išimčių, kokiems po 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos nėra taikytinos.
25. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 konstatuota, kad, atsižvelgdama į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), teisėjų kolegija nusprendžia, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas. Ši išvada atitinka naujausią kasacinio teismo praktiką, formuojamą sprendžiant klausimus dėl teisiniams santykiams dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikytino teisinio reglamentavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 26–33 punktus).
26. Šioje byloje įrodinėjamas tinkamo įmonės valdymo pareigos pažeidimas, kuris, kaip įrodinėjama, buvo atliktas galiojant ĮBĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ĮBĮ teisės normos.
Dėl pagrindinių faktinių aplinkybių
27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. birželio 16 d., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Statronas“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla nemokumo administratore paskiriant UAB „Vorulis“.
28. Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Lausona“.
29. Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. spalio 2 d., Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
30. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinta Bendrovės kreditorių reikalavimų suma – 24 840,84 Eur.
31. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2017 m. gruodžio 8 d. Bendrovės veikla buvo statybos darbai. Remiantis Bendrovės 2018 m. balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 31 200 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė –71 772 Eur – pradelsti įsipareigojimai.
32. E. P. įmonės vadovės direktorės pareigas ėjo nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2019 m. kovo 8 d., R. S. – nuo 2019 m. kovo 8 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės akcininke nuo 2018 m. vasario 14 d. yra L. S..
33. UAB ,,Statronas“ nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko pagal 2019 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Projekto administratorius“ už 22 900 Eur.
34. Šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį fiziniam asmeniui už 22 000 Eur.
35. Kadangi Bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, įmonės turtui ir banko sąskaitoms nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradėti taikyti areštai.
36. Iš karto po areštų ant sąskaitų uždėjimo, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d., buvo registruota UAB „Melguva“, į. k. 305344563, kurioje vykdoma tokia pati veikla kaip ir UAB ,,Statronas“ bei tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterines paslaugas teikia ta pati įmonė – UAB „Vakarų finansai“. Įmonės vadovas (direktorius) – G. D., kuris buvo Bendrovės darbuotoju bei faktiniu įmonės vadovu.
37. Nemokumo administratoriui buvęs UAB „Statronas“ vadovas R. S. perdavė turtą: transporto priemonę „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 2,4420 ha.
38. Bankrutuojančios įmonės turtas parduotas už 9 300 Eur.
39. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2879-669/2021 iš suinteresuotų asmenų L. S. ir R. S. įmonei priteistas 14 274,69 Eur žalos atlyginimas. Sprendimas įsiteisėjo.
40. 2021 m. lapkričio 17 d. administratorius pateikė dokumentus dėl suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės dėl UAB „Tego durys“ nesutikimo su broku bei vėlavimu užbaigti darbus projekte (duomenys neskelbtini).
Dėl tyčinio bankroto požymių
41. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
42. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
43. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
44. Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas. Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
45. Vadinasi, nusprendžiant dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakanta konstatuoti įmonei patiriant rimtus finansinius sunkumus, nes privalu įvertinti, ar tam tikri valdymo organų veiksmai (neveikimas) sąlygojo būtent įmonės nemokumą ar jau nemokios bendrovės būklės pabloginimą. Nustatant, ar bendrovė yra nemoki, reikia atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių.
46. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
47. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
48. Administratorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Statronas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teigdamas, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2, 3 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai, t. y. dėl įmonės valdymo organo (organų) netinkamo pareigų vykdymo bei dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis bei laiku nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Taip pat savo prašymą grindžia ĮBĮ 20 str. 3d. 1 punktu, t. y. bendrovės veiklos perkėlimu į kitą įmonę.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
49. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
50. Administratorius kaip vieną iš BUAB „ Statronas“ tyčinio bankroto požymių įvardija, kad buvusi vadovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
51. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu.
52. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.
53. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
54. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).
55. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3297-915/2018, 27 punktas).
56. Tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab, kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 21013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
30. Administratorius įrodinėja, kad įmonė buvo nemoki dar 2018 m. gruodžio 31 d. vadovaujant suinteresuotam asmeniu E. P. ir pradelstų reikalavimų suma jos vadovavimo laikotarpiu buvo 9 566 Eur. Bendrovės 2018 m. balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 31 200 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 71 772 Eur – pradelsti įsipareigojimai. Byloje nepaneigtas suinteresuoto asmens paaiškinimas dėl balanse pradelstų įsipareigojimų sumos, nurodytos su tiekėjų suteiktu mokėjimų atidėjimo terminu. Šis paaiškinimas pagrįstas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria iškėlus įmonei bankroto bylą buvo patvirtinti 24 840,84 Eur dydžio kreditiniai reikalavimai. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Statronas“ veiklą pradėjo 2018 metų pradžioje, todėl 2018 metų pabaigoje administracijos vadovas neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes byloje įrodyta, jog kreditiniai reikalavimai, nurodyti 2018 metų balanse, sumažėjo tris kartus. Be to, administratoriaus nurodoma pradelstų reikalavimų suma E. P. vadovavimo laikotarpiu buvo 9 566 Eur, o turtas buvo 31 200 Eur vertės.
31. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien šios pareigos nevykdymo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (žr. nutarties 42–45 punktus). Todėl net ir konstatavus bendrovės nemokumą 2018 m. gruodžio 31 d. bei įmonės vadovui nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vien šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados BUAB „Statronas“ bankrotą buvus tyčinį, nes ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių (žr. nutarties 42 punktą).
32. Pareiškimas teismui dėl BUAB „Statronas“ bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas VSDFV 2020 m. kovo 9 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki minėto pareiškimo teismui pateikimo buvo sudaromi sandoriai, pažeidžiantys BUAB „Statronas“ kreditorių teises ir interesus ar kad bendrovės veikla nurodytu laikotarpiu buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. balanse kreditinių reikalavimų suma buvo trigubai didesnė nei įmonei iškėlus bankroto bylą, o byloje nėra įrodymų dėl sudaromų sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus. Iškėlus bankroto bylą administratoriui buvo perduotas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė, įmonei iškėlus bankroto bylą, nebuvo pateikti darbuotojų kreditiniai reikalavimai. Byloje nėra įrodymų, jog lėšos, gautos pardavus administratoriaus nurodomą nekilnojamąjį turtą, buvo panaudotos ne įmonės sąnaudoms. Taigi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis šiuo atveju nenustatytas.
33. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2879-669/2021 konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinę reikšmę turinčio fakto, nes šios ir kitos bylos nagrinėjimo dalykai skiriasi. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte ir pagal skirtingus bylų įrodinėjimo dalykus šios normos taikyti nėra teisinio pagrindo. Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2879-669/2021 iš suinteresuotų asmenų L. S. ir R. S. priteisiant 14 274,69 Eur žalos atlyginimą nagrinėjimo dalykas buvo buvusių įmonės vadovo ir akcininkės civilinės atsakomybės sąlygos, o šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro tyčiniai suinteresuotų asmenų veiksmai privedant įmonę prie bankroto.
57. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nesikreipdama laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvusi bendrovės vadovė tokiu būdu siekė sąmoningai pabloginti bendrovės finansinę padėtį, sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditinių reikalavimų tenkinimo, kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytų požymių
58. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
59. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galbūt ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Minėta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
60. Taigi tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, nuspręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.
61. Įmonės administratorius nurodo, jog UAB ,,Statronas“ nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko pagal 2019 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Projekto administratorius“ už 22 900 Eur. Tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį fiziniam asmeniui už 22 000 Eur, t. y. 900 Eur mažiau.
62. Trečiasis asmuo nurodo, jog šiuo sandoriu dėl parduoto turto patyrė mažiausiai 900 Eur nuostolių (turtas buvo parduotas pigiau nei buvo įsigytas ir kokiems poreikiams buvo panaudotos gautos lėšos, nėra aišku, tačiau ši aplinkybė paneigta administratoriaus paaiškinimu, iš kurios nustatyta, kad gautos lėšos, pardavus įmonės turtą, buvo naudojamos įmonės reikmėms, tik nebuvo dengiami kreditiniai reikalavimai. Jokių rašytinių įrodymų, jog gautos lėšos buvo panaudotos ne įmonės reikmėms, o suinteresuotų asmenų interesais, byloje administratorius nepateikė, o priešingai, nurodė, kad gautos lėšos panaudotos įmonės veikloje.
63. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021 apibendrindamas aptartus motyvus teismas konstatuoja, kad nors bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės leidžia atskiruose atsakovų veiksmuose, valdant įmonę, įžvelgti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, tačiau nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp jų ir sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonės bankrotas yra tyčinis.
64. Šioje byloje neįrodyta, jog per 3 mėnesius nekilnojamasis turtas, kurį įmonė pardavė, buvo pagerintas ir dėl to padidėjo jo rinkos vertė. Iš nurodomų pirkimo–pardavimo sutarčių nustatyta, kad tiek nurodomo turto įsigijimo sutartyje, tiek jo pardavimo sutartyje patalpų rinkos vertė buvo 25 200, tačiau įmonė jas pirko už 22 900 Eur, o pardavė 900 eurų mažiau, tačiau tiek administratoriaus, tiek trečiojo asmens nurodomi 900 eurai negalėjo sukelti įmonės nemokumą.
Dėl ĮBĮ 20 str. 3d. 1 punkte nurodyto požymio – bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę
65. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
66. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei.
67. Trečiasis asmuo A. S. ir įmonės administratorius nurodo, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Melguva“.
68. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Statronas“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2017 m. gruodžio 8 d., direktorė buvo E. P. (registruota nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. vasario 14 d.), vėliau E. P. (registruota nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2019 m. balandžio 11 d.), dar vėliau R. S. (registruotas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. birželio 22 d.).
69. UAB „Melguva“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2019 m. lapkričio 19 d. Pirmoji jos direktorė buvo E. P. (registruota nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d.), po to E. P. (registruota nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. birželio 4 d.), vėliau G. D. (registruotas nuo 2020 m. birželio 4 d.).
70. Byloje nustatyta, kad abiejų įmonių steigime ir vadovavime veikia tie patys asmenys. E. P. dirbo buhaltere tiek UAB ,,Statronas“, tiek UAB „Melguva“. Trečiasis asmuo pateikia tokią loginę įvykių seką: 2019 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tenkino A. S. skundą ir priteisė jam 3 551,38 Eur; 2019 m. rugsėjo 10 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-5082 Bendrovė pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpą, adresu (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymas už turtą gaunamas kartu su sutarties pasirašymu); 2019 m. rugsėjo 23 d. pagal A. S. turėtą vykdomąjį dokumentą priimtas turto arešto aktas Nr. S1d-101076; nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 21 d. susidarė UAB „Tego durys“ reikalavimas 4 978,96 Eur; stebint augančius įmonės skolinius įsipareigojimus 2019 m. lapkričio 19 d. įregistruota UAB „Melguva“ siekiant tą pačią veiklą tęsti naujoje įmonėje, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra.
71. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).
72. Byloje neįrodyta, kad UAB ,,Statronas“ turtas, nebaigtos vykdyti sutartys ar klientai buvo perduoti UAB ,,Melguva“, todėl neįrodyta, kad UAB „Melguva“ buvo steigiama žinant bendrovės finansinę padėtį siekiant perkelti veiklą į naują įmonę senajai paliekant skolas.
73. Byloje nepaneigtas suinteresuoto asmens paaiškinimas, kad UAB ,,Melguva“ buvo įsigyta pirkimo būdu iš to paties asmens kaip ir UAB ,,Statronas“, byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. P. UAB ,,Melguva“ direktore buvo registruota nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. birželio 4 d., t. y. pasibaigus darbui UAB ,,Statronas“. Pareiškėjo nurodomo 2019 m. gruodžio 4 d. susirašinėjimo dėl darbuotojų perkėlimo turinys neįrodo tyčinio bankroto požymių. Aplinkybė, jog G. D., kurį trečiasis asmuo nurodo faktiniu UAB ,,Statronas“ direktoriumi, nuo 2020 m. birželio 4 d. yra UAB ,,Melguva“ direktoriumi, neįrodo įmonės veiklos perkėlimo, nes UAB ,,Statronas“ jau buvo iškelta bankroto byla. Nurodomų darbuotojų perėjimas nesudaro tyčinio bankroto požymių, nes byloje nenustatyta, koks turtas, sutartys bei klientai buvo perduoti iš UAB ,,Statronas“ UAB ,,Melguva“. Atkreiptinas dėmesys, jog iškėlus UAB ,,Statronas“ bankroto bylą administratoriui buvo perduotas žemės sklypas ir kitas trumpalaikis turtas, jokio turto UAB ,,Melguva“ perdavimo iš UAB ,,Statronas“ nenustatyta. Pareiškėjo ir trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, nėra pakankama sąlyga įmonės veiklos perkėlimui į kitą įmonę konstatuoti, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises. Dėl paminėtos aplinkybės byloje nėra įrodymų.
74. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Be to, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra įrodymų dėl suinteresuotų asmenų tyčinių veiksmų, priežastinio ryšio (sąsajumo) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės) privedant UAB ,,Statronas“ prie bankroto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčinio bankroto bylose, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra taikomos bendrosios CPK normos (I dalies XIII skyrius), reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, kt.).
76. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
77. Trečiasis asmuo A. S. yra įtrauktas dalyvauti pareiškėjo pusėje, todėl jam turėtos 120 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš pareiškėjo.
78. Teisme 2021 m. gruodžio 13 d. gautas suinteresuotų asmenų L. S. ir R. S. prašymas priteisti jiems civilinėje byloje patirtas 435,60 Eur dydžio išlaidas ir suinteresuoto asmens E. P. prašymas priteisti jai civilinėje byloje patirtas 1 350 Eur dydžio išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.
79. Netenkinus pareiškėjo prašymo spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
80. Šioje byloje yra pagrindas mažinti suinteresuoto asmens E. P. priteisti jai civilinėje byloje patirtas 1 350 Eur dydžio išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ir priteistini jai 800 Eur išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Suinteresuotų asmenų L. S. ir R. S. prašymas priteisti jiems civilinėje byloje patirtas 435,60 Eur dydžio išlaidas tenkintinas.
81. Iš bankrutuojančios įmonės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019). Suinteresuotų asmenų prašymas tenkinamas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ administravimui skirtų lėšų suinteresuotiems asmenims L. S. ir R. S. po 217,80 Eur ir E. P. 800 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.