- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2-2879-669/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00837-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Atsakovas
- R. S., L. S.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ atstovui Mariui Kesminui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ ieškinį atsakovams R. S. ir L. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 23 340,84 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. eB2-789-524/2020 UAB „Statronas“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „Stratonas“ bankroto administratore paskirta UAB „Lausona“. Klaipėdos apygardos teismas 2020-08-25 nutartimi patvirtino BUAB „Statronas“ kreditorių sąrašą, bendra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 24 840,84 Eur. Atsakovas R. S. – nuo 2019-03-08 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB “Statronas” vadovas (direktorius). Atsakovė L. S. nuo 2018-02-14 yra UAB “Statronas” vienintelė akcininkė. Remiantis UAB „Statronas“ 2018 m. balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2018-12-31 buvo 31 200 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė – 71 772 Eur – pradelsti įsipareigojimai. Taigi 2018-12-31 UAB „Statronas“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė 2018-12-31 tapo nemoki ir atsakovas R. S., tapęs jos vadovu bei akcininkė L. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovai, būdami įmonės vadovu ir akcininke, kurie geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodami (negalėdamas nežinoti), kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovų veiksmai. Minėti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Todėl atsakovas yra atsakingas už žalą dėl to, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra laikytini po Ieškovo nemokumo būsenos susidarymo atsiradę įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 24840,84 Eur. Iš prie ieškinio pateikiamų priedų (kreditorinių reikalavimų, jų priedų, informacijos apie skolų susidarymo laiką matyti, kad visi kreditorių reikalavimai susidarė atsakovo R. S. vadovavimo įmonei metu ir tuo metu, kai įmonės akcininkei buvo L. S.. BUAB „Statronas“ akcininkė L. S. nemokumo administratoriui prašymu sutiko padengti visą BUAB „Statronas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą – 24 840,84 Eur, mokėjimo terminą pratęsiant iki 2021-08-09, t. y. pripažino ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. S. pateikė atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus), kuriuose su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nenurodo ir neįrodinėja vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento ir įmonės nemokumo momento. Ieškovė šioje byloje nenurodė jokių įmonės vadovo sudarytų sandorių, iš kurių atsirado ar padidėjo mokestinės prievolės, ar kiti konkretūs vadovo veiksmai. Be to, atsakovas įmonės vadovu buvo nuo 2019-03-08, o skolos susidarė ne atsakovo vadovavimo laikotarpiu, nepateikti įrodymai apie pradelstas skolas susidariusias atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Vos tik pradėjo eiti vadovo pareigas, R. S. stengėsi darbuotojams išsaugoti darbo vietas, laiku su jais atsiskaityti, tarėsi su kreditoriais dėl mokėjimų išdėstymo. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus ir negali būti grindžiama prielaidomis. Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo vien su kreditinių reikalavimų sumine išraiška negalima. Ieškovo nurodytose aplinkybėse egzistuoja prieštaravimai. Ieškovas reikalauja iš atsakovų priteisti 23 340,84 Eur, tuo tarpu 2018-12-31 d. duomenimis, kaip nurodo ieškovas, į įmonės balansą įrašyto turto vertė – 32 200 Eur, o pradelstų įsipareigojimai – 71 772 Eur (prieš atsakovui pradedant vadovauti įmonei bei prieš L. S. tampant akcininkei). Tai reiškia, kad atsakovui pradėjus vadovauti įmonei, skolos mažėjo, o ne didėjo.
3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad UAB „Statronas“ iškelta bankroto byla. Kreditorinių reikalavimų suma yra 23 340,84 Eur. R. S. nuo 2019 m. kovo 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadovas, o L. S. nuo 2018 m. vasario 14 d. yra įmonės akcininkė. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad vadovas ir kiti kompetentingi asmenys turi kreiptis dėl įmonės bankroto. Kai įmonė tampa nemoki, asmenims kyla pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo. 2018 m. Registrų centrui pateiktas balansas nurodo, kad jau 2018 m. pabaigoje įmonė jau buvo faktiškai nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai viršijo turto vertę. Visi reikalavimai susidarė po to, kai įmonės vadovu tapo R. S.. Jis privalėjo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi to nepadarė, jis privalo atlyginti susidariusius kreditorinius reikalavimus – susidariusią žalą. Dalis žalos atsakovų buvo padengta, todėl iš dalies atsakovai padengdami dalį žalos su ja sutiko. Žala susidarė priešingai nei paaiškinimuose nurodė atsakovai, kreditoriniai reikalavimai susidarė po atsakovo tapimo vadovo. Solidariai prašo priteisti iš atsakovų sumą, kiek yra nepadengtų kreditorinių reikalavimų – 23 340,84 Eur. Įmonei esant nemokiai, atsakovai ir toliau sudarinėjo sandorius, taip didinant įmonės žalą. Dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipėsi vienas iš kreditorių.
4. Į teismo posėdį nei atsakovė L. S. nei Atsakovas R. S. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovai buvo informuoti tinkamai, šaukimai įteikti asmeniškai 2021 m. spalio 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai prašymų prisijungti prie teismo posėdžių nuotoliniu būdu, atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą atsakovams nedalyvaujant nepateikė ar kitokiu būdu su teismu nesusisiekė ir neatvykimo priežasčių nenurodė. Esant minėtoms aplinkybėms nutarta bylą nagrinėti iš esmės atsakovams nedalyvaujant (CPK 155 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
5. Byloje esančiais duomenimis, taip pat ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-789-524/2020 UAB „Statronas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB “Vorulis”. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi byloje Nr. eB2-789-524/2020 UAB „Vorulis“ atleista iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stratonas“ bankroto administratorės pareigų ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Stratonas“ bankroto administratore paskirta UAB „Lausona“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Statronas“ kreditorių sąrašas ir kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 9 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2021 m. balandžio 26 d. patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismo nutartys įsiteisėjo. Bendra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 24 840,84 Eur. Atsakovei L. S. atlyginus dalį 1 500,00 Eur žalos, ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir L. S. likusią 23 340,84 Eur dydžio žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis. Ieškovės teigimu, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo atsakovei L. S. kaip akcininkei, bei atsakovui R. S. kaip vadovui.
6. Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas, įmonės vadovu buvo nuo 2019 m. kovo 8 d., tad skolos susikaupė ne atsakovo vadovavimo laikotarpiu bei prieš atsakovei L. S. tampant akcininke. Taip pat teigė, kad R. S. vadovavimo laikotarpiu skolos ne didėjo, o mažėjo.
7. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d. (t. y. ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu), pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo įmonės vadovas ir jos dalyviai. ĮBĮ5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
8. Kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui ir jos akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų – ir neteisėtus veiksmus. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus.
9. Sprendžiant, ar atsakovė L. S. kaip akcininkė, o atsakovas R. S. kaip vadovas, pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą bei žalos atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
10. Iš teismui pateikto ieškovės balanso už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB „Statronas“ turėjo 31 200,00 Eur vertės turtą (ilgalaikis turtas – 8 344,00 Eur, trumpalaikis – 22 856,00 Eur ), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 74 439,00 Eur) (iš jų per vienerius metus (2018 m.) mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 71 772,00, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 667,00 Eur. Iš 2020 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Statronas“ matyti, kad teismas, remdamasis 2018 m. balanso duomenimis, nustatė, kad jau 2018 metais atsakovės finansinė padėtis buvo bloga ir atitiko JANĮ įstatyme nurodytą nemokumo būseną.
11. Kaip jau minėta, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašytos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai kad Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Statronas“, remdamasis 2018 m. balanso duomenimis, nustatė, kad jau 2018 metais atsakovės finansinė padėtis buvo bloga ir atitiko JANĮ įstatyme nurodytą nemokumo būseną bei 2018 m. esant prastai įmonės finansinei padėčiai faktiškai nuo 2019 m. antros pusės (2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. įmonėje atleisti beveik visi darbuotojai išskyrus vadovą), darytina išvada, kad asmenys pagal savo kompetenciją pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Šis momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
13. Pagal byloje nustatytus duomenis šiuo laikotarpiu atsakovė L. S. buvo įmonės akcininkė – nuo 2018 m. vasario 14 d., o atsakovas R. S. nuo 2019 m. kovo 8 d. – įmonės vadovas, todėl jie turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
14. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui. Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą. Jis turi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir bendrovės įstatų reikalavimų, kad bendrovės ūkinė finansinė veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).
16. Byloje esančiais duomenimis, finansinės atskaitomybės dokumentai parengti 2019 m. kovo 1 d., todėl darytina išvada, kad nuo šios datos įmonės akcininkei L. S. susipažinus su minėtais parengtais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais turėjo būti žinoma ir suprantama, kad įmonė yra nemoki, tuo tarpu įmonės vadovui pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo kyla jo vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. kovo 8 d. Pažymėtina, kad atsakovė L. S. nuo 2018 m. vasario 14 d. yra vienintelė, dabar jau bankrutuojančios UAB „Statronas“ akcininkė ir valdė 100 proc. įmonės akcijų, vienasmeniškai sprendė įmonės vadovo pakeitimo klausimus. Be to, kreditoriui reikalaujant iš įmonės vadovo R. S. ir akcininkės L. S. atlyginti BUAB „Statronas“ padarytą žalą, atsakovė akcininkė L. S. 2021 m. liepos 1 d. prašymu sutiko atlyginti visą 24 840,84 Eur žalą, atidedant mokėjimo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų akcininkė L. S. bankroto administratoriui atlygino dalį žalos – 1 500,00 Eur. Taigi atsakovė, būdama vienintelė įmonės akcininkė turėjo pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kaip tai numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, o šios paregos nevykdant įmonei taip pat ir įmonės kreditoriams padaryta žala, kurią be kita ko, akcininkė L. S., iki bylos iškėlimo teisme, sutiko atlyginti.
17. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (atsiliepime) taip pat nurodė, kad BUAB „Statronas“ įsiskolinimai atsirado ne atsakovo R. S. vadovavimo laikotarpiu. Iš dalies su tokiu vertinimu sutiktina. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai bendrai 24 840,84 Eur sumai, iš kurių įsiskolinimas kreditoriams A. S. bei UAB „Credibell Europ“ kildinami iš atitinkamai 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. birželio 5 d. sudarytų sutarčių, t. y. kylant įmonės nemokumo grėsmei, tačiau iš esmės dar nenustačius įmonės nemokumo. Tuo tarpu kiti kreditoriniai reikalavimai kyla laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d., t. y. jau įmonei esant faktiškai nemokiai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 2 386,75 Eur (iš jų – 2 293,03 Eur įmokų, 93,72 Eur delspinigių), susidarę nuo 2019 m. birželio 18 d.; A. S. 1 499,66 Eur – 2019 m. liepos 24 d.; UAB „Ottensten“ 2 021,28 Eur – 2019 m. birželio 27 d.; antstolei Brigitai Tamkevičienei 4,13 Eur vykdymo išlaidos susidarė 2020 m. birželio 17 d.; UAB „Vakarų ryterna“ 410,11 Eur, įsiskolinimas susidarė – 2019 m. gegužės 24 d.; Ramirent Baltic AS Lietuvoje veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą 778,60 Eur reikalavimas kylantis iš 2019 m. balandžio 10 d. sudarytos sutarties; UAB „Baltama“ 425,11 Eur – 2019 m. rugsėjo 23 d.; UAB „Gausoja“ – 1 694,90 Eur, 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. liepos 30 d.; UAB „Tele2“ 92,32 Eur – 2020 sausio mėn.; UAB „Saldumynų alėja“ 252,26 Eur - laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d.; UAB „Tego durys“ su 4 978,96 Eur reikalavimu – 2019 m. kovo 14 d. – 2019 m. birželio 20 d. laikotarpiu; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 2 230,61 Eur reikalavimu – 2019 m. gruodžio 16 d. Iš viso kreditoriniai reikalavimai susidarę įmonei jau esant faktiškai nemokiai – 16 774,69 Eur.
18. Nustatyta, kad šių kreditorinų reikalavimų dalies atsiradimas susijęs su atsakovų neveikimu, t. y. atsakovams neuždelsus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šių išlaidų būtų išvengta, todėl darytina išvada, jog atsakovai privalo atlyginti žalą, padarytą bendrovei, todėl šį reikalavimą teismas pripažįsta tenkintinu (CK 6.247 straipsnis).
19. Likusi kreditorinio reikalavimo dalis nepatenka į laiko momentą, kuriuo bendrovės vadovas bei akcininkė pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kilę iš sutarčių, sudarytų iki įmonės nemokumo, todėl žala, atsiradusia dėl atsakovų L. S. ir R. S. veiksmų laikytina, kaip jau minėta – 16 774,69 Eur dydžio žala. Įvertinus tai, kad atsakovė L. S. dalį – 1 500,00 Eur, žalos atlygino, kreditoriams padarytos žalos dydis nustatytinas 15 274,69 Eur (16 774,69 Eur – 1 500,00 Eur).
20. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Vienas iš tokių atvejų – objektyvusis bendrininkavimas, kai pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
21. Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti bendrovės akcininko ir atitinkamu nemokios bendrovės laikotarpiu jai vadovavusių vadovų objektyvųjį bendrininkavimą, kadangi jie, nors ir neveikė turėdami bendrą tikslą, tačiau kiekvieno iš jų neveikimas (bankroto bylos neinicijavimas) iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nesant byloje pagrindo priskirti atskiras žalos dalis atsakovams, jų atsakomybė už minėtu bendrovės veiklos etapu padarytą žalą turėtų būti solidari.
22. Esanti minėtoms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas iš dalies, solidariai iš atsakovų išieškotina 15 274,69 Eur žala, likusioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos teisme iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Nagrinėjamu atveju ieškinys civilinėje byloje pateiktas 2021 m. rugpjūčio 12 d., ir priimtas 2021 m. rugpjūčio 17 d., todėl nuo priteistos 15 274,69 Eur sumos solidariai iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nei viena iš šalių turėtų teisinės pagalbos išlaidų teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė, dėl ko teismas dėl šių išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
25. Ieškovė nuo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį buvo atleista, todėl 344,00 Eur žyminis mokestis išieškotinas lygiomis dalimis iš atsakovų L. S. ir R. S., iš kiekvieno atsakovo po 172 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statronas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statronas“ solidariai iš atsakovų R. S. ir L. S. 15 274,69 Eur (penkiolikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 69 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 274,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. S. ir R. S. 344,00 Eur žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 172 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį e2-2879-669/2021, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.