- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-2224-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01432-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rožinis dramblys“, Šalčininkų rajono laikraščio "Vesti Šalči" redakcija Rožinis dramblys
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rožinis dramblys“ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – V. K. (V. K.)), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Šalči“ leidėją ir steigėją UAB ,,Rožinis dramblys“ ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraštyje ,,Vesti Šalči“ rusų kalba pirmajame puslapyje, toje pačioje vietoje, be komentarų, tokiu pat šriftu, tokios pat apimties ir ta pačia forma, su visu tekstu savo lėšomis išspausdinti pranešimus apie paskelbus tikrovės neatitinkančius duomenis (informaciją):
1) 2006 m. spalio 3 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 75 (870) straipsnyje ,,Ir vėl V. R...“, kurio autorius V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ,,...pats gėdingiausias Šalčininkų policijos komisariato atstovas, organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R...“, „2006 m. rugsėjo 19 d. apie 10 val. ryto, be šaukimo jis užėjo į vieno Šalčininkų gyventojo namą ir, tvirtindamas, kad pastarajam yra iškelta baudžiamoji byla, pagal kurią gresia keleto tūkstančių litų bauda arba laisvės atėmimas ketveriems metams, ėmė reikalauti už tam tikrą dalį ,,išspręsti šį reikalą geruoju“. Kas tai buvo: bandymas išreikalauti kyšį ar V. R. galutinai nuvažiavo „stogas“...“;
2) 2006 m. spalio 6 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 76 (872) straipsnyje ,,Ir vėl V. R.“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ,,...užėjo į namą organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R.“, ,,Tęsdamas temą, V. R. nuolat... tvirtino, kad viskas priklausys būtent nuo vyro, kuris arba ,,susitars geruoju“, arba sėdės kalėjime“; straipsnio ,,Scenarijus nepavyko“ antraštėje paskelbti teiginiai: ,,Į V. R. pasiūlymą susitarti ,,geruoju už pusę kainos“ nuo tos baudos sumos, kuri tariamai gresia tuo atveju, jei jis bylai duos tolimesnę eigą, buvo atsakyta griežtu atsisakymu. Užuot atidavęs reikalaujamą sumą ir išsprendęs geruoju, I. R. vyriškai nuramino suįžūlėjusį policininką, iškvietė policijos viršininko pavaduotoją V. B...“; antraštėje ,,O tuo metu...“ paskelbti teiginiai: ,,O tuo metu per savo neprotingą, nepavykusį planą užsitraukęs gėdą, pažemintas ir įžeistas V. R. jau iš visų jėgų galvojo, kaip atkeršyti užsispyrėliui, kuris ne tik neišsprendė situacijos, bet dar labiau ją apsunkino. Deja, vienintelis tiesus V. R. vingis, kuris greičiausiai yra ne galvoje, o kitoje svarbioje vietoje, nesugalvojo nieko kito, kaip tik atgaline data iškelti baudžiamąją bylą ir pradėti ikiteisminį tyrimą...klastotės variantas nepavyko“, ,,Dabar, dėl noro praturtėti svetima sąskaita, V. R. kilo problema: kaip neatsidurti kitoje barikados pusėje ir vėl nepasimatuoti nusikaltėlio kailio, kuriame jis buvo atsidūręs prieš kelerius metus...“, „...dingo byla, kurią vieną kartą sufabrikavo V. R.“, kad „...tik V. R. gali be leidimo įvažiuoti į privačią teritoriją“;
3) 2006 m. spalio 10 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 77 (872) straipsnyje ,,Ir vėl V. R.. Ir kiti...“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ,,kad...iškasęs duobę kitam, V. R. pats į ją papuolė, o kartu į labai sudėtingą situaciją, kad jam, be abejo, reikia advokato pagalbos. Viena - fabrikuoti bylą ir paskui bėgti į krūmus, sodinti žmones į kalėjimą be apkaltinimo. Ir kita – pačiam atsakyti prieš įstatymą. Matyt tai ir paskatino V. R. nuvykti pas Šalčininkų gyventoją I. R. ir ,,lengvai prisikirsti kopūstų“, „V. R. mažaraštis pavaldinys...mažaraščio pavaldinio išdaigos..“, ,,...Tokiems – ne vieta policijoje“, ,,organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nemokšiškai fabrikuoja bylas...byla, kurią sufabrikavo, o vėliau tyrė V. R.“; „Išnyko iš Šalčininkų policijos komisariato....bijodamas baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, mūsų herojus V. R. naikina pėdsakus“, ,,kad V. R. turi tokios naikinančios jėgos kompromituojančią medžiagą apie V. B., kad išėjus pirmajam, antrajam vietos VRM sistemoje tiesiog nebeliks“; straipsnyje „Kodėl išeina kriminalistai?“ išdėstyti teiginiai: ,,dėl blogo mikroklimato kriminalinės policijos kolektyve, kuriam likimo valia vadovauja tokie vadovai...kaip V. R...“;
4) 2006 m. spalio 13 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 78 (874) straipsnyje ,,Ir vėl V. R. Ir kiti“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: kad ,,Šalčininkų gyventojos D. K. pareiškimu itin primityviais tikslais pasinaudojo organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R., kad ši moteris tapo situacijos įkaite, veltui tikėdama, kad V. R. norėjo padėti būtent jai, kad dėl šio fakto jos niekas neapklausė ir iki apsilankymo pas mus momento, tai yra iki spalio 10 d.“;
5) 2006 m. spalio 17 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 79 (874) straipsnyje ,,Ir vėl V. R. Ir kiti...“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ,,...tokie smulkūs žmogeliukai, kaip V. R...“;
6) 2006 m. spalio 20 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 80 (876) straipsnyje ,,Ir vėl V. R. Ir kiti...“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbti šie tikrovės neatitinkantys teiginiai: ,,...pastaruoju metu Organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nenuveikie nieko naudingo. Visas jo darbas – nuolatiniai skundai kolegų atžvilgiu“, ,,...suteiktus įgaliojimus pareigūnas (V. R.) naudoja ne pagalbai žmonėms, o atvirkščiai. Tai ne V. R. policijos diena yra „Angelo sargo diena“. Jis prototipas kito biblijos herojaus, kurio vardo nedera paminėti“, „Supuvęs kvapas, kuris sklinda iš dviejų Šalčininkų policijos komisariato antrame aukšte esančių kriminalinės policijos kabinetų, jau pasklido už šio pastato sienų“;
7) 2006 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono laikraščio leidinyje Nr. 99 (895) straipsnyje ,,Ir vėl V. R.“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ,,...savo neteisėtos veiklos nevykdys organizuotų nusikaltimų išaiškinimo inspektorius V. R.. ...be jo gali nutrūkti baudžiamųjų bylų fabrikavimas, pinigų reketas už atsakomybės sumažinimą, ...Restoranai ir barai daugiau neregės nuleidusio galvą inspektoriaus...“, „...dėl kurio klaidingo (nesveiko) supratimo...“.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 203,67 Lt už straipsnių vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad UAB „Rožinis dramblys“ 2006 m. spalio 6 d. laikraštyje „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 76 (872) korespondento Z. S. išspausdintame straipsnyje ,,Ir vėl V. R.“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti V. R. garbę ir orumą informacija, todėl atsakovas įpareigotas per septynias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti šio turinio paneigimą: Šalčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Šalči“ redakcija pripažįsta, kad 2006 m. spalio 6 d. Šalčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Šalči“ (rusų kalba) leidinyje Nr. 76 (872) straipsnyje ,,Ir vėl V. R.“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ,,Deja, vienintelis tiesus V. R. vingis, kuris greičiausiai yra ne galvoje, o kitoje svarbioje vietoje, nesugalvojo nieko kito, kaip tik atgaline data iškelti baudžiamąją bylą ir pradėti ikiteisminį tyrimą...klastotės variantas nepavyko“; iš atsakovo priteista ieškovo V. R. naudai 2 000 Lt neturtinės žalos ir 480,29 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas reikalavimas dėl laikraštyje „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 76 (872) paskleistos informacijos, o sprendimo dalį, kuria liko neišnagrinėti pareikšti reikalavimai dėl laikraščio „Vesti Šalči“ leidiniuose 2006 m. spalio 10 d. Nr. 77 (782), 2006 m. spalio 13 d. Nr. 78 (874), 2006 m. spalio 17 d. Nr. 79 (874), 2006 m. spalio 20 d. Nr. 80 (876), 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 99 (895) paskleistos žinios, panaikinta ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė įpareigoti atsakovą išspausdinti paneigimus apie 2006 m. spalio 3 d. leidinyje Nr. 75 (870), 2006 m. spalio 10 d. leidinyje Nr. 77 (782), 2006 m. spalio 13 d. leidinyje Nr. 78 (874), 2006 m. spalio 17 d. leidinyje Nr. 79 (874), 2006 m. spalio 20 d. leidinyje Nr. 80 (876) ir 2006 m. gruodžio 29 d. leidinyje Nr. 99 (895) paskelbus tikrovės neatitinkančius duomenis (informaciją).
Nurodė, kad atsakovo paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės, jų atsakovas neįrodė. Atsakovo paskleistose žiniose buvo sąmoningai ir tyčia iškreipti įvykiai bei melagingi prasimanymai. Dėl tokių atsakovo veiksmų pablogėjo ieškovo reputacija, buvo suterštas geras vardas visuomenėje, pakirto pasitikėjimą savimi, patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Atsakovas net 3 metus terorizavo jį tokiais straipsniais, dėl to nukentėjo ieškovo motina, nukentėjo ir darbas, kartais jam teko aiškintis, buvo papildomų patikrinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad visi ieškovo paminėti straipsniai yra literatūriniai kūriniai, kuriems yra būdinga meninė jų pateikimo išraiška ir forma. Visuose minėtuose straipsniuose aprašyti realūs faktai bei pateikta šių įvykio dalyvių subjektyvi nuomonė apie policijos pareigūno V. R. veiksmus, elgesį, apie jo darbo metodus, kurie, straipsnio autoriaus požiūriu, nebuvo tinkami.
Laikraščio ,,Vesti Šalči“ leidinio Nr. 77 (782) straipsnyje „Ir vėl V. R. Ir kiti...“, Nr. 78 (874) straipsnyje „Ir vėl V. R. Ir kiti...“ šių straipsnių autorius V. K. kritiškai įvertino ieškovo, kaip Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūno, veiksmus I. R. ir L. R. atžvilgiu. 2006 m. spalio 17 d. laikraščio ,,Vesti Šalči“ leidinio Nr. 79 (874) straipsnyje „Ir vėl V. R. ir kiti...“ straipsnio autorius kritikuoja V. R. už keršijimą J.V., kuris liudijo dėl V. R. padaryto autoįvykio; 2006 m. spalio 20 d. laikraščio ,,Vesti Šalči“ leidinio Nr. 80 (876) straipsnyje „Ir vėl V. R. ir kiti...“ autorius kritikuoja V. R. dėl to, kad pastarasis darbo metu rašo skundus į įvairias instancijas, o 2006 m. gruodžio 29 d. laikraščio ,,Vesti Šalči“ leidinio Nr. 99 (895) straipsnį „Ir vėl V. R...“ autorius parašė V. R. perėjimui į darbą Vilniuje.
Teismo vertinimu, straipsniuose buvo pateiktas subjektyvus faktų ir duomenų (žinių) vertinimas, tai yra nuomonė, kuri negali būti peržiūrima ir paneigiama, nes jai netaikomas tiesos kriterijus. Visuose straipsniuose aprašyti realūs įvykiai ir faktai yra glaudžiai persipynę su minėtų įvykių dalyvių, tarp jų ir ieškovo, veiksmų ir jų asmeninių savybių vertinimu. Dėl šios priežasties minėtuose straipsniuose išdėstytų teiginių iš esmės nėra įmanoma tiksliai įvertinti pagal jų atitikimą tiesos kriterijui, tai yra ar minėtus teiginius galima vertinti kaip duomenis bei praktiškai neįmanoma atskirti, kur yra pateikti duomenys apie straipsniuose minimus asmenis, tarp jų ir apie ieškovą, o kur išdėstytas minėtų asmenų asmeninių savybių bei jų darbo vertinimas, tai yra išsakyta nuomonė apie straipsniuose minimus asmenis, tarp jų ir apie ieškovą. Ieškovas prašo paneigti atskirus, ištrauktus iš konteksto straipsnių teiginius, ko padaryti praktiškai neįmanoma dėl anksčiau išdėstytų priežasčių.
Atsakovas pripažino, kad visuose straipsniuose jų autorius V. K., remiantis konkrečiais realiais įvykiais ir faktais, pateikė ieškovo, kaip policijos pareigūno, kritiką, akcentuojant ieškovo ir jo darbo policijoje neigiamus aspektus. Be jokios abejonės visuose minėtuose straipsniuose ieškovas ir jo darbas policijoje vertinamas labai neigiamai, kai kuriuose minėtose straipsniuose panaudota agresyvi atsakovo kritika, kai kurie išspausdinti išsireiškimai ir epitetai neatitinka žurnalistų etikos taisykles, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar šiuose straipsniuose paskleisti duomenys (žinios) apie atsakovą, ar pateikta nuomonė apie atsakovą, kurios paneigimo ieškovas negali reikalauti.
Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ 2006 m. spalio 3 d. leidinio Nr. 75 (870) straipsnyje „Ir vėl V. R.“, 2006 m. spalio 6 d. leidinio Nr. 76 (872) straipsnyje „Ir vėl V. R.“, 2006 m. spalio 10 d. leidinio Nr. 77 (872) straipsnyje „Ir vėl V. R. ir kiti“, 2006 m. gruodžio 29 d. leidinio Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ teiginiai buvo įvertinti kaip išsakyta apie V. R. nuomonė išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-53-371/2010 (Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis).
Vertinant visą straipsnio turinį, o ne tik ieškovo ištrauktus teiginius, galima padaryti išvadą, kad jų autorius juose išsakė savo neigiamą nuomonę, tai yra neigiamą požiūrį, supratimą bei komentarą, apie ieškovo veiksmus, atliekant savo pareigas bei apie jo santykius su bendradarbiais. Tokiu būdu, minėtų teiginių paskleidimą negalima vertinti kaip duomenų paskleidimą, todėl ieškovas negali reikalauti jų paneigimo CK 2.24 str. nustatyta tvarka, dėl ko jo ieškinys dėl minėtų teiginių paneigimo atmestinas.
Atmetus ieškovo reikalavimus dėl minėtų teiginių paneigimo, tai yra pripažinus, kad visuose minėtuose straipsniuose buvo pateikta autoriaus nuomonė apie ieškovą, atmestinas ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti likusią ieškinio dalį.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Nustačius, kad 2006 m. spalio 6 d. leidinyje Nr. 76 (872) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl konstatavus, kad 2006 m. spalio 10 d. leidinyje Nr. 77 (872) ir 2006 m. gruodžio 29 d. leidinyje Nr. 99 (895) yra išsakyta autoriaus nuomonė, o ne paskleisti duomenys (žinios), teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas, neteisingai atskyrė paskleistas žinias nuo nuomonės ir nenustatė leistinų viešojo asmens kritikos ribų. Teismas, kvalifikuodamas ginčijamus atsakovo UAB „Rožinis dramblys“ laikraštyje išspausdintus teiginius, neatsižvelgė į tai, koks yra bendras išspausdintų teiginių kontekstas ir išspausdinimo aplinkybės. Iš ieškovo ginčijamų teiginių turinio matyti, kad juos galima patikrinti. Ar „dingo byla“, ar ją sufabrikavo V. R., ar organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nemokšiškai ar moksliškai fabrikuoja bylas, ar bylą sufabrikavo, o vėliau V. R. išnyko iš Šalčininkų policijos komisariato, ar ieškovas reikalavo kyšio, ar sodino žmones į kalėjimą be apkaltinimo ir t.t. galima patikrinti. Teismas nepatikrino atsakovo paskelbtų teiginių teisingumo.
2) Įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas (CK 2.24 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kad paskleisti duomenys atitiktų tikrovę, dėl to ieškovo pažeista teisė turi būti ginama. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Ieškovas sutinka, jog viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 str. 6 d.), tačiau, sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešą asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Atsakovas sąmoningai ir tendencingai nuo 2003 m. kovo 28 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. skleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, nevykdė jo reikalavimų paneigti, žinias paskleidė, norėdamas ne informuoti visuomenę, bet iš savanaudiškų paskatų, siekdamas keršto už ieškovo jam atlikta tyrimą dėl dokumentų suklastojimo ir svetimo turto pasisavinimo. Kad atsakovas veikė nesąžiningai, iš savanaudiškų paskatų patvirtina teismo sprendimai baudžiamosiose (Nr. PK-14-75-2007) ir civilinėse bylose (Nr. 2-37-371/2009; Nr. 2-948-371/2010), į kuriuos teismas nepagrįstai neatsižvelgė.
3) Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovo straipsniuose išsakyti teiginiai dėl ieškovo asmens ir jo veiklos yra perdėm tendencingi, žeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, todėl pažeista teisė turėjo būti ginama. Nors ieškovas yra viešasis asmuo, tačiau kritikuoti jo veiklą reikia sąžiningai, remiantis tikrais faktais. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.24 str.). Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas savo straipsniuose apkaltino ieškovą nusikalstama veikla, turinčia nusikaltimų požymių, numatytų LR BK 225 straipsnyje (Kyšininkavimas), 228 straipsnyje (Piktnaudžiavimas), 300 straipsnyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), o tai pažeidžia ieškovo nekaltumo prezumpciją, žemina jo garbę ir orumą ir kad paskleisdamas žinias buvo nesąžiningas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas padarė šias nusikalstamas veikas bei, kad šios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos. Sakinių konstrukcija, jų kategoriškas tonas leidžia daryti pagristą išvadą, kad jis vykdė neteisėtą veiklą - padarė kelis nusikaltimus. Remiantis Lietuvos kalbos žodynu internete, asmuo, padaręs nusikaltimą, yra nusikaltėlis. Atsakovas straipsniuose viešai apkaltino ieškovą nusikaltimo padarymu - reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį (BK 225 str.). Kyšininkavimas yra nusikalstama veika, duomenys apie nebūtą nusikaltimą ir jame nepagrįstai įtariamą asmenį (ieškovą V. R.) patvirtinti baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (Nr. 97-2-038-06), nesant veikoje nusikaltimo sudėties bei tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 97-JS-19, kurioje konstatuota, jog ieškovas V. R. teisės aktų nepažeidė.
4) Priimdamas sprendimą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išnagrinėta privataus kaltinimo byla Nr. PK-53-371/2010, kurioje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir nutrauktas privataus kaltinimo procesas, byla perduota prokurorui palaikyti valstybinį kaltinimą, kadangi V. K. veiksmai turi požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str. Teiginių „kad dingo byla, kurią vieną kartą sufabrikavo V. R...“, ,,organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nemokšiškai fabrikuoja bylas“, „byla, kurią sufabrikavo, o vėliau tyrė V. R. išnyko iš Šalčininkų policijos komisariato...“, „...sodina žmones į kalėjimą be apkaltinimo“, „bijodamas baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, mūsų herojus V. R. naikina pėdsakus“, „nuo 2007 m. savo neteisėtos veiklos nevykdys organizuotų nusikaltimų išaiškinimo inspektorius V. R. Tai reiškia, jog rajone be jo gali nutrūkti baudžiamųjų bylų fabrikavimas, pinigų reketas už atsakomybės sumažinimą...,“ prokurorai ir pirmosios instancijos teismai nenagrinėjo, neatliko jų tyrimo, nevertino jų nei civilinės nei baudžiamosios teisės prasme, netikrino, ar jie atitinka tikrovę. Teismas vengė tirti 2006 m. spalio 10 d. leidinyje Nr. 77 (872) straipsnyje „Ir vėl V. R. ir kiti...“ ir 2006 m. gruodžio 29 d. leidinyje Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ paskleistus teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
5) 2003 m. rugpjūčio 22 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 63 (556) paskleisti teiginiai pagal savo konstrukciją ir reikšmę yra tapatūs 2006 m. gruodžio 29 d. leidinyje Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ paskleistiems teiginiams, jie tiesiog atkartoti, todėl pripažintini neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą. Pažymėjo, kad už nepriekaištingą tarnybą bei sąžiningą pareigų atlikimą ieškovas daug kartų buvo paskatintas. Apdovanotas už nuopelnus, įskaitant pirmojo laipsnio ženklu „Angelas Sargas“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rožinis dramblys“ ir trečiasis asmuo V. K. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
1) Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovas pateikė tik abstrakčius samprotavimus, savo subjektyvią nuomonę dėl kitokios, jam nepriimtinos pozicijos dėl šios civilinės bylos faktinių aplinkybių visapusiško ir objektyvaus įvertinimo, padaryto teismo ir išdėstyto jo priimtame sprendime. Byloje nenustatyta, kad tuomet, kai buvo paskleista ginčo informacija, ieškovas (pagal pareigas) buvo viešasis asmuo (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d.). Esminė šios bylos aplinkybė yra ta, jog ginčo informacija yra paskleista būtent apie viešąjį asmenį ir apie jo valstybinę (tarnybinę) veiklą. Viešiesiems asmenims nėra pripažįstama tokios apimties pažeistų teisių gynyba, kokia yra pripažįstama privatiems asmenims. Sutinka su teismo išvada, kad jo paskleista informacija yra nemaloni, perdėtai kritiška ir provokuojanti, be to, ja keliamos abejonės ieškovo, kaip valstybės tarnautojo, sąžiningumu ir gebėjimu vykdyti jam pavestas tarnybines pareigas. Tačiau, atsakovas, skleisdamas šią informaciją, veikė kaip žurnalistas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją, todėl, nors paskleistoji informacija yra nepageidaujama, tačiau toleruojama.
2) Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos baudžiamojoje byloje Nr. PK-53-371/2010 nurodyta, kad žurnalisto straipsnis yra literatūrinis kūrinis, todėl šiuose straipsniuose pavartoti tokie sakiniai, kaip „lengvai prisikirsti kopūstų“, „savo neteisėtos veiklos nevykdys organizuotų nusikaltimų išaiškinimo inspektorius V. R. Be jo gali nutrūkti baudžiamųjų bylų fabrikavimas, pinigų reketas už atsakomybės sumažinimą“ pagrįstai teismo buvo įvertinti kaip meninės išraiškos priemonės, tam tikros straipsnių autoriaus mintys, nuomonės, komentarai, įvykių vertinimai, paįvairinti spalvingais išsireiškimais, epitetais. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (2010 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-512/10). Atsakovo veiksmai, pasireiškę ginčo informacijos paskleidimu, nebuvo tendencingai nukreipti į siekį paniekinti ar užgauliai pažeminti ieškovą, be to, šių veiksmų negalima laikyti agresyvia ieškovo ataka. Byloje nenustatyti jokie kiti atsakovo ketinimai, išskyrus tikslą informuoti visuomenę, netgi įvertinus, kad tai padaryta nemaloniu ieškovui būdu, o informacija nebuvo visiškai tiksli. Ieškovas, pradėjęs eiti ir ėjęs pareigas, suteikiančias jam viešojo asmens statusą, prisiėmė galimos įvairialypės kritikos riziką. Ieškovas turėjo numanyti, jog jo, einančio svarbias ir aukštas pareigas, tarnybinė veikla gali tapti kritiškos ir nemalonios viešosios diskusijos objektu. Ieškovas turėjo būti „pasiruošęs“ kritikai ir pasirengęs laikyti ją neatskiriama tarnybinės veiklos dalimi. Todėl atsakovo paskleista informacija, tokia, kokia nustatyta šioje byloje, neturėjo ir negalėjo žeminti, tad ir nežemino ieškovo savivertės ir autoriteto.
3) Ginant asmens garbę ir orumą, siekiama apsaugoti interesus asmens, kuris normaliai, bet ne ypač jautriai ar smulkmeniškai suvokia apie jį skleidžiamą nuomonę. Nagrinėjamu atveju nebuvo peržengta saviraiškos laisvės riba ir kartu nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ginti ieškovo, kaip viešojo asmens, garbę ir orumą, o ne atsakovo saviraiškos laisvę. Be to, ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, per kurį galėjo apginti savo neva pažeistas teises, pareikšdamas (2011 m. rugsėjo 13 d.) reikalavimą dėl neturtinės žalos (15 000 Lt) priteisimo (CK 1.125 str. 8 d.). Terminas skaičiuotinas nuo publikacijų apie ieškovą paskleidimo laikraštyje „Vesti Šalči“ dienų. Dėl šios priežasties, praleidus šį terminą ir per trejus metus nepareiškus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tinkamam atsakovui (iki 2009-10-03, 2009-10-10, 2009-10-13, 2009-10-17, 2009-10-20 ir 2009-12-29), pasibaigė atsakovo prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) V. R. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamas vien tuo, jog byla yra sudėtinga. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuota, kad visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir išsamiais proceso dalyvių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu, o naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta, todėl nėra būtina gauti papildomus apelianto (ieškovo) ar kitų proceso dalyvių žodinius paaiškinimus. Teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl žodinis bylos nagrinėjimas neskirtinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. 3K-3-347/2011).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje taip pat įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ji nėra absoliuti. Asmenys, besinaudojantys teise skleisti informaciją, turi laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumą) bei teisėtų interesų (Konstitucijos 25 str. 3 d.). Visuomenės informavimo įstatymo (aktuali 2006 m. liepos 11 d. redakcija, galiojusi atsakovo paskelbtų straipsnių metu) 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d.). Nors visuomenės informavimo priemonėse skelbiama nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.). Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai privalo laikytis profesinės etikos normų, nustatytų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl žurnalistinės etikos“, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Visuomenės informavimo įstatyme (Visuomenės informavimo įstatymo 43 str. 1 d.).
Taigi dėl įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo, kito asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 2.24 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo išleistuose 2006 m. spalio 3 d., 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. spalio 13 d., 2006 m. spalio 17 d., 2006 m. spalio 20 d. ir 2006 m. gruodžio 29 d. laikraščio „Vesti Šalči“ leidiniuose Nr. 75(870), Nr. 77 (872), Nr. 78 (874), Nr. 79 (874), Nr. 80 (876) ir Nr. 99 (895) (publikuotų straipsnių pavadinimai „Ir vėl V. R.“; Ir vėl V. R. Ir kiti...“) buvo rašoma apie apeliantą (ieškovą) V. R.
Sprendžiant dėl to, ar buvo paskleista žinia (faktai ir duomenys) (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 d.), ar subjektyvi visuomenės informavimo priemonės nuomonė (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.), turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos tekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Pažymėtina, kad žiniai skirtingai negu nuomonei taikomas tiesos kriterijus, todėl jos egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Šiuo atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo leidiniuose Nr. 75(870), Nr. 77 (872), Nr. 78 (874), Nr. 79 (874), Nr. 80 (876) ir Nr. 99 (895) paskelbtomis antraštėmis „Ir vėl V. R.“ bei „Ir vėl V. R. Ir kiti...“ negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad visuose juose buvo išsakyta vien subjektyvi autoriaus nuomonė apie apeliantą (ieškovą) ir jo neva netinkamai atliekamą tarnybinę veiklą.
Dėl 2006 m. spalio 3 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 75 (870) straipsnio „Ir vėl V. R.“
Anot apelianto, laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 75 (870) išspausdintame straipsnyje „Ir vėl V. R.“ buvo paskleisti neteisingi jo garbę ir orumą žeminantys duomenys. Kaip tokius duomenis jis išskyrė straipsnyje nurodytus teiginius, kad jis yra gėdingiausias Šalčininkų policijos komisariato atstovas; 2006 m. rugsėjo 19 d. apie 10 val. ryto be šaukimo jis užėjo į vieno Šalčininkų gyventojo namą ir ėmė reikalauti už tam tikrą dalį ,,išspręsti šį reikalą geruoju“ ir kad jam nuvažiavo „stogas“. Nors šie patys savaime iš konteksto išimti teiginiai gali sudaryti itin neigiamą ir vienpusišką įspūdį, tačiau jie (teiginiai) negali būti vertinami atskirai nuo viso teksto, neįvertinant jų formuluotės, teksto turinio esmės. Pirmiausiai dėl ieškovą įžeidusio išsireiškimo, kad jis yra gėdingiausias komisariato atstovas, tai toks apelianto apibūdinimas vertintinas kaip autoriaus subjektyvi išsakyta nuomonė, nes ir šios nuostatos teisingumo patikrinti objektyviai neįmanoma. Nurodytame straipsnyje apeliantas taip pat nebuvo apkaltintas kyšio reikalavimu ar provokavimu jį duoti bei psichinės sveikatos sutrikimu („nuvažiavo stogas“), nes tekste buvo išsakytas retorinis klausimas („kas tai buvo: bandymas išreikalauti kyšį ar V. R. galutinai nuvažiavo „stogas“?), subjektyvus susidariusios situacijos bei apelianto vertinimas, toliau nurodant, kad apie tai bei kitas aplinkybes skaitytojai sužinos kitame laikraščio numeryje.
Nors CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, tačiau faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Nagrinėjamu atveju paminėtame straipsnyje paskelbtus netikslius duomenis, kad apeliantas neva be orderio ar šaukimo užėjo į vieno Šalčininkų gyventojo namą, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip žeminančius asmens garbę ir orumą, nes to neįrodė apeliantas (CPK 178, 179 str.).
Remiantis išdėstytais argumentais, atmestinas reikalavimas pripažinti laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 75 (870) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ paskelbtus aptartus teiginius žeminančiais apelianto garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2006 m. spalio 10 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 77 (872) straipsnio „Ir vėl V. R. Ir kiti...“
Laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 77 (872) išspausdintame straipsnyje „Ir vėl V. R. Ir kiti...“ autoriaus panaudoti vaizdingi išsireiškimai („iškasęs duobę kitam, V. R. pats į ją papuolė“; „prisikirsti kopūstų“, ,,dėl blogo mikroklimato kriminalinės policijos kolektyve“), bendro pobūdžio subjektyvūs pasvarstymai ir vertinimai („viena - fabrikuoti bylą ir paskui bėgti į krūmus, sodinti žmones į kalėjimą be apkaltinimo. Ir kita – pačiam atsakyti prieš įstatymą“; „kad V. R. turi tokios naikinančios jėgos kompromituojančią medžiagą apie V. B., kad išėjus pirmajam, antrajam vietos VRM sistemoje tiesiog nebeliks“) bei subjektyvi nuomonė („tokiems – ne vieta policijoje“ ar kad „tikriausiai Šalčininkų policijos vadovybei galutinai nusibodo mažaraščio pavaldinio išdaigos“) nėra žinia ar paskleisti duomenys, todėl jų atitikimas tikrovei nevertintinas.
Visgi ne visi aptariamame straipsnyje išdėstyti teiginiai nepatenka į CK 2.24 straipsnio taikymo ribas. Tokie straipsnyje pateikti duomenys, jog „organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nemokšiškai fabrikuoja bylas“, „ <...> byla, kurią sufabrikavo, o vėliau tyrė V. R.“ bei „<...> išnyko iš Šalčininkų policijos komisariato <...>, bijodamas baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, mūsų herojus V. R. naikina pėdsakus“, kuriais iš esmės išreiškiami apeliantui (ieškovui) vieši kaltinimai neteisėtų ir net nusikalstamų veikų padarymu (BK 300 str.) ir jo vengimu baudžiamosios atsakomybės, netgi jų išreiškimo forma kaip subjektyvi nuomonė (straipsnyje nurodoma „mano nuomone“, „panašu“), negali būti pateisinami ir toleruojami. Byloje neįrodyta, kad apeliantas „fabrikavo“ bylas ir kad vengė baudžiamosios atsakomybės, todėl tokie paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys akivaizdžiai pažeidžia asmens garbę ir orumą, nes diskredituoja asmenį, suponuoja itin neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens, sudaro pagrindą jį pasmerkti.
Konstatavus, kad laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 77 (872) straipsnio „Ir vėl V. R.. Ir kiti...“ dalis paskleistų duomenų neatitiko tikrovės ir jie žemino apelianto garbę ir orumą, dėl to atsakovas įpareigotinas juos paneigti apelianto prašomu būdu (CK 2.24 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2006 m. spalio 13 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 78 (874) straipsnio „Ir vėl V. R. Ir kiti...“
Laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 78 (874) straipsnyje „Ir vėl V. R. Ir kiti...“ buvo nurodyta, kad ,,Šalčininkų gyventojos D. K. pareiškimu itin primityviais tikslais pasinaudojo organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R., kad ši moteris tapo situacijos įkaite, veltui tikėdama, kad V. R. norėjo padėti būtent jai. <...> dėl šio fakto jos niekas neapklausė ir iki apsilankymo pas mus momento, tai yra iki spalio 10 d.“. Anot apelianto, byla buvo ištirta, pareiškimas buvo priimtas, pareiškėja D. K. buvo apklausta, yra protokolai, tačiau tokie duomenys nėra paneigti paminėtame straipsnyje. Tiesa, autoriaus nuomone, apeliantas pasinaudojo Šalčininkų gyventojos D. K. pareiškimu kitiems tikslams, tačiau toks autoriaus įsitikinimas nėra žinia, todėl ji negali būti patikrinta faktiniais duomenimis. Tuo labiau apeliantas neįrodė, kad nagrinėjamas straipsnis (jo atskiros dalys) pažeidė jo garbę ir orumą, todėl išdėstytų argumentų pagrindu šioje dalyje reikalavimas pripažinti paskelbtus duomenis žeminančiais apelianto garbę ir orumą netenkintinas.
Dėl 2006 m. spalio 17 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 79 (874) straipsnio „Ir vėl V. R. Ir kiti...“
Laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 79 (874) straipsnyje „Ir vėl V. R. Ir kiti...“ panaudotas išsireiškimas „<....> tokie smulkūs žmogeliukai, kaip V. R. <....> net nėra žinia (faktiniai duomenys), tuo labiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nei tiesiogine, nei perkeltine žodžio „smulkus žmogeliukas“ prasme tai neturėtų žeminti asmens. Nors sutiktina, kad tuos pačius teiginius skirtingi žmonės vertina skirtingai. Vieni ir tie patys žodžiai, nelygu, kur ir kam jie pasakyti, vienu atveju yra neutralūs garbės ir orumo požiūriu, kitu – asmenį žeidžiantys, todėl svarbu, kokia reikšmė žodžiams suteikiama tam tikroje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Apeliantas nurodė, kad jis yra normalaus kūno sudėjimo, o dėl to straipsnyje panaudota frazė jį žeidžia, tačiau, įvertinus panaudoto išsireiškimo kontekstą ir jo formą, daromą įspūdį apie jį apibūdinantį asmenį, nėra pagrindo sutikti, kad straipsnio autoriaus panaudotas išsireiškimas moralinių normų požiūriu yra smerktinas. Esant išdėstytiems argumentams, reikalavimai ir šioje dalyje paskelbtus duomenis pripažinti žeminančiais apelianto garbę ir orumą netenkintinas.
Dėl 2006 m. spalio 20 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 80 (876) straipsnio „Ir vėl V. R. Ir kiti...“
Laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 80 (876) straipsnyje „Ir vėl V. R. Ir kiti...“ išdėstyti ne duomenys, o autoriaus įsitikinimai apie tai, jog ,,<...> pastaruoju metu Organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nenuveikie nieko naudingo. Visas jo darbas – nuolatiniai skundai kolegų atžvilgiu“ bei vaizdingi išsireiškimai, epitetai, jog „Tai ne V. R. policijos diena yra „Angelo sargo diena“. Jis prototipas kito biblijos herojaus, kurio vardo nedera paminėti“. Tiek paminėti, tiek kitas autoriaus sarkastiškas pasisakymas, jog „Supuvęs kvapas, kuris sklinda iš dviejų Šalčininkų policijos komisariato antrame aukšte esančių kriminalinės policijos kabinetų, jau pasklido už šio pastato sienų“, suprantama, kad turi neigiamą atspalvį, kuriais perteikiamas užgaulus požiūris apie jais apibūdinamą asmenį, tačiau jais iš esmės perteikiama kritika apeliantui ir jo tarnybinei veiklai. Kita vertus, kaip kritika negali būti pripažinta straipsnyje pareikšta kategoriška nuostata, kad „<...> suteiktus įgaliojimus pareigūnas (V. R.) naudoja ne pagalbai žmonėms, o atvirkščiai“. Byloje neįrodyta, kad suteiktus įgaliojimus apeliantas naudojo ne pagal paskirtį ir piktnaudžiavo jais, todėl išsakyti nepagrįsti kaltinimai, kurie neatitinka tikrovės, diskredituoja apeliantą, pripažintini pažeidžiantys apelianto garbę ir orumą, todėl atsakovas įpareigotinas juos paneigti apelianto nurodytu būdu (CK 2.24 str. 4 d.).
Dėl 2006 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 99 (895) straipsnio „Ir vėl V. R.“
Be to, kad laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ buvo atkartoti jau ankstesni autoriaus neteisingi duomenys apie neva apelianto vykdomą bylų „fabrikavimą“, tačiau dar nurodyta, kad „<...> savo neteisėtos veiklos nevykdys organizuotų nusikaltimų išaiškinimo inspektorius V. R. <...> be jo gali nutrūkti baudžiamųjų bylų fabrikavimas, pinigų reketas už atsakomybės sumažinimą“. Kaip minėta, kaltinimas dėl bylų „fabrikavimo“, o tuo labiau pinigų reketą yra nuskalstamos veikos, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė (BK 225 str., 300 str.), todėl asmens neteisingas apkaltinimas nusikalstamų veikų padarymu yra rimtas įžeidimas. Tokiu būdu pažeidžiama asmens garbė ir orumas. Nurodytų argumentų pagrindu atsakovas įpareigotinas pašalinti ir šiuos paskleistus neteisingus duomenis.
Iš aptariamo straipsnio apeliantas išskyrė ir kitą frazę „restoranai ir barai daugiau neregės nuleidusio galvą inspektoriaus <...>“ bei „<...>dėl kurio klaidingo (nesveiko) supratimo <...>“, tačiau pirmiausiai pažymėtina, kad straipsnio vertime iš rusų kalbos tekste žodžio „nesveiko“ nėra, todėl pats išsireiškimas „dėl kurio klaidingo supratimo“ nėra nei žinia nei užgaulus išsireiškimas. Tuo labiau ir šios frazės panaudojimo kontekstas (dėl apelianto klaidingo supratimo, teksto autoriui reikia vaikščioti į teismo posėdžius) nėra įžeidžiantis ar kitaip iškreipiantis faktinę situaciją. Dėl to, jog „restoranai ir barai daugiau neregės nuleidusio galvą inspektoriaus <...>“, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo pasisakymu yra pateikiami kažkokie aiškūs ar iškraipyti faktiniai duomenys, todėl, nesant konkrečios žinios, negali būti ir šių aplinkybių vertinimas pagal CK 2.24 str.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuota, kad atsakovo paskelbti straipsniai (jų dalys) apie apeliantą, kuriais jis buvo nepagrįstai apkaltintas nusikalstamų veikų padarymu, atsakomybės vengimu, jam suteiktų įgaliojimų naudojimu ne pagal paskirtį, pažeidė apelianto garbę ir orumą, todėl ši neturtinė teisė turi būti ginama. Ta aplinkybė, kad analizuojamų straipsnių paskelbimo metu apeliantas buvo viešas asmuo, o pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tokie (vieši) asmenys nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006), dėl to turi būti pakantesni griežtesnei, labiau provokuojančiai ir šiurkštesnei kritikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009), tačiau tai nesuteikia teisės visuomenės informavimo priemonei elgtis nesąžiningai, siekti sumenkinti ir pažeminti asmenį. Atsakovo paskelbti straipsniai apie apeliantą buvo tendencingi, paskleistieji duomenys peržengė viešojo asmens kritikos ribas, atsakovas buvo nesąžiningas (CK 2.24 str. 6 d), piktnaudžiavo informacijos pateikimo būdu, siekdamas ne supažindinti visuomenę su apelianto neva netinkamai vykdomomis pareigomis, o siekiant jį pažeminti, įžeisti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Byloje nustatyta, kad atsakovas, paskelbdamas tikrovės neatitinkančius ir apelianto garbę ir orumą žeminančius duomenis, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo atlikti neteisėti veiksmai sukėlė apeliantui neturtinę žalą dėl išgyvenimų, pasireiškiančiu gėdos jausmu, nuolatiniu stresu, sumenkino jo reputaciją, dalies visuomenės pasitikėjimą juo, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CK 6.263 str. ).
Spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, kaip minėta, atsakovo paskelbti straipsniai apie apeliantą buvo tendencingi, tačiau juose iš esmės buvo atkartota ta pati neteisinga informacija, nauja išraiškos forma perteikiant buvusias faktines aplinkybes. Straipsniai buvo išspausdinti rusų kalba regioniniame laikraštyje, kuris skirtas Šalčininkų rajono gyventojams, todėl su neteisinga informacija iš esmės susipažino tik ribota visuomenės dalis. Todėl, įvertinant padarytų pažeidimų pobūdį, jo sukeltas pasekmes apeliantui, praėjusį ilgą laikotarpį (9 metų) nuo pažeidimų padarymo bei remiantis teisingumo, protingumo bei teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pakankamas, teisingas ir protingas apelianto patirtos neturtinės žalos įvertinimas minimalia vieno mėnesio atlyginimo suma (325 EUR), todėl ji priteistina iš atsakovo apelianto (ieškovo) naudai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šiuo argumentu (dėl taikytinos ieškinio senaties) atsakovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jis negali būti pareikštas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1. 125 str. 1 d.), kuris šiuo atveju nebuvo praleistas.
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas, priimant naują teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš dalies priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Bylinėjimosi išlaidos paskirtosios proporcingai ieškovui (apeliantui) patenkintų, o atsakovui - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi buvo priteistos Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ir šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo.
Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas ir trečiasis asmuo neturėjo bylinėjimosi išlaidų.
Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas (ieškovas) nepatyrė bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 60 Lt (17,38 EUR) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, tačiau jo apeliacinis skundas buvo atmestas.
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo po bylos (jos dalies) grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aktuali Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-231-392/2015, kurioje konstatuota, kad šioje byloje ieškovas pareiškė vieną neturtinį ir vieną turtinį (13 000 Lt arba 3 765 EUR vertės) reikalavimus.
Nors šiuo sprendimu konstatuota, kad iš dalies pagrįstas tiek neturtinis, tiek turtinis reikalavimai, tačiau teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad esminis šios bylos reikalavimas buvo neturtinis ir jis iš dalies patenkintas, ieškinį asmeniškai palaikė ir savo interesus atstovavo apeliantas (ieškovas), byla yra pakankamai didelės apimties bei sudėtinga materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo aspektais, todėl sprendžia, kad yra pagrindas 70 proc. dalimi atlyginti apelianto (ieškovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
Bylą iš naujo (antrą kartą) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto (ieškovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 167,96 Lt (48,64 EUR) kelionės išlaidos. Į kelionės išlaidų sumą teisėjų kolegija neįskaičiuoja pagal 2012 m. rugsėjo 16 d. kvitą sumokėtus 41,16 Lt (11,92 EUR) už degalus, kadangi akivaizdu, kad šios išlaidos buvo patirtos dar bylos pirmą kartą nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, todėl šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti pavėluotai. Taigi, įrodžius pagrįstų 48,64 EUR kelionės išlaidų sumą, taikant aukščiau nurodytą proporciją (70 proc.), apeliantui (ieškovui) iš atsakovo priteistina 34 EUR kelionės išlaidų.
Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas ir trečiasis asmuo neturėjo bylinėjimo išlaidų.
Pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-231-392/2015, už apelianto (ieškovo) V. R. pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 534 Lt arba 154,66 EUR. Bylos duomenys įrodo, kad už apeliacinį skundą apeliantas (ieškovas) sumokėjo 1 314 Lt (380,56 EUR), t.y. daugiau, negu reikia pagal įstatymą, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 225,90 EUR, grąžintina apeliantui (ieškovui).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, pagal nurodytą proporciją (70 proc.) apeliantui (ieškovui) iš atsakovo priteistina 108,26 EUR sumokėta žyminio mokesčio dalis.
Iš viso ieškovui (apeliantui) iš atsakovo priteistina 142,26 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Šiame apeliaciniame procese atsakovas patyrė 200 EUR teisinių paslaugų išlaidų. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 p.) (aktuali Rekomendacijų redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo (apelianto) priteistina 60 EUR bylinėjimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302 straipsniu, 87 straipsnio 5 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pripažinti, kad UAB „Rožinis dramblys“ 2006 m. spalio 10 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 77 (872) straipsnyje ,,Ir vėl V. R. Ir kiti...“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina V. R. garbę ir orumą: „ <...> organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nemokšiškai fabrikuoja bylas“. <...> byla, kurią sufabrikavo, o vėliau tyrė V. R.“. „<...> išnyko iš Šalčininkų policijos komisariato. <...> bijodamas baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, mūsų herojus V. R. naikina pėdsakus“.
Įpareigoti atsakovą UAB ,,Rožinis dramblys“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje rusų kalba, pirmajame puslapyje, toje pačioje vietoje, be komentarų, tokiu pat šriftu, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kaip ir buvo išspausdintas 2006 m. spalio 10 d. straipsnis „Ir vėl V. R. Ir kiti...“, su visu tekstu savo lėšomis paskelbti šio turinio paneigimą: Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ redakcija pripažįsta, kad 2006 m. spalio 10 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ (rusų kalba) leidinyje Nr. 77 (872) straipsnyje „Ir vėl V. R.. Ir kiti...“ buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: „ <...> organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. nemokšiškai fabrikuoja bylas“. <...> byla, kurią sufabrikavo, o vėliau tyrė V. R.“. „<...> išnyko iš Šalčininkų policijos komisariato. <...> bijodamas baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, mūsų herojus V. R. naikina pėdsakus“.
Pripažinti, kad UAB „Rožinis dramblys“ 2006 m. spalio 20 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 80 (876) straipsnyje ,,Ir vėl V. R.. Ir kiti...“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina V. R. garbę ir orumą: ,, <...> suteiktus įgaliojimus pareigūnas (V. R.) naudoja ne pagalbai žmonėms, o atvirkščiai“.
Įpareigoti atsakovą UAB ,,Rožinis dramblys“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje rusų kalba, pirmajame puslapyje, toje pačioje vietoje, be komentarų, tokiu pat šriftu, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kaip ir buvo išspausdintas 2006 m. spalio 20 d. straipsnis „Ir vėl V. R. Ir kiti...“, su visu tekstu savo lėšomis paskelbti šio turinio paneigimą: Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ redakcija pripažįsta, kad 2006 m. spalio 20 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ (rusų kalba) leidinyje Nr. 80 (876) straipsnyje „Ir vėl V. R.. Ir kiti...“ buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: „<...> suteiktus įgaliojimus pareigūnas (V. R.) naudoja ne pagalbai žmonėms, o atvirkščiai“.
Pripažinti, kad UAB „Rožinis dramblys“ 2006 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 99 (895) straipsnyje ,,Ir vėl V. R.“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina V. R. garbę ir orumą: „<...> savo neteisėtos veiklos nevykdys organizuotų nusikaltimų išaiškinimo inspektorius V. R.. <...> be jo gali nutrūkti baudžiamųjų bylų fabrikavimas, pinigų reketas už atsakomybės sumažinimą <...>“.
Įpareigoti atsakovą UAB ,,Rožinis dramblys“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje rusų kalba, pirmajame puslapyje, toje pačioje vietoje, be komentarų, tokiu pat šriftu, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kaip ir buvo išspausdintas 2006 m. gruodžio 29 d. straipsnis „Ir vėl V. R.“ su visu tekstu savo lėšomis paskelbti šio turinio paneigimą: Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ redakcija pripažįsta, kad 2006 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ (rusų kalba) leidinyje Nr. 99 (895) straipsnyje „Ir vėl V. R.“ buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: „<...> savo neteisėtos veiklos nevykdys organizuotų nusikaltimų išaiškinimo inspektorius V. R. <...> be jo gali nutrūkti baudžiamųjų bylų fabrikavimas, pinigų reketas už atsakomybės sumažinimą <...>“.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rožinis dramblys“ (į. k. 174950616) ieškovo V. R. (duomenys neskelbtini) naudai 325 EUR (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rožinis dramblys“ (į. k. 174950616) ieškovo V. R. (duomenys neskelbtini) naudai 142,26 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir dvidešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) V. R. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Rožinis dramblys“ (į. k. 174950616) naudai 60 EUR (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti apeliantui (ieškovui) V. R. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos permokėtą 225,90 EUR (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimu Nr. 196 per AB „Swedbank“.