Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-187-1012/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-20
Bylos Nr.: e2-187-1012/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-38099-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: UAB „Naudingas plotas“
Atsakovas: A. P., O. P., L. P., P. P.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2-187-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38099-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naudingas plotas“ ieškinį atsakovams A. P., O. P., L. P., P. P. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priverstinai iškeldinti atsakovus bei jų nepilnamečius vaikus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 22 d. iš varžytinių įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau taip pat – butas). Paaiškina, kad ieškovui turtas nuosavybės teise priklauso pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0042/13/03531-2S, o nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovo nuosavybės teisės įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Nurodo, kad atsakovai kartu su savo nepilnamečiais vaikais L. P. ir P. P. faktiškai gyvena ieškovui priklausančioje nuosavybėje ir tokiu būdu varžo ieškovo teises ir teisėtus interesus, į žodinius ieškovo prašymus išsikraustyti iš buto atsakovai nereaguoja. Ieškovas pažymi, kad niekada neleido atsakovams naudotis turtu po nuosavybės teisės į jį įgijimo, šalių nesieja sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Pažymi, kad ieškovas savo pažeistas teises gina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, t. y. reikšdamas negatorinį ieškinį ir prašydamas apginti pažeistas daiktines teises, iškeldinat atsakovus iš be pagrindo užimtų, ieškovui priklausančių patalpų.

Atsiliepimas

Atsakovė O. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, mano, kad iškeldinti atsakovus iš buto siekiama neteisėtai. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, nurodydama, kad „bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.“ Pažymi, kad reiškiant reikalavimą iškeldinti atsakovus iš buto, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis), tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl šiuo atveju ginčas dėl atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš buto turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į vieną svarbiausių žmogaus teisių – teisę į būsto neliečiamybę bei į atsakovų nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovės vertinimu, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas, dėl to net ir tokiu atveju, kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susidėjusių aplinkybių. Atsakovė nurodo, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, o šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint — valstybė per savo institucijas. Pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovai su nepilnametėmis dukromis gyvena jau esant parduotam butui, nėra viską lemianti ir vienintelė, kurią reikia įvertinti, nes, atsižvelgiant į prioritetinę vaikų interesų gynybą, tėvų veiksmas apsigyvenant ginčo patalpose negali besąlygiškai kelti padarinių nepilnamečiams vaikams, kurie netektų teisės į minimalias būsto sąlygas. Atsakovė pažymi, kad sprendimas iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra kraštutinė priemonė, todėl privalo būti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad atsisako išsikelti iš buto ir dėl to, kadangi nesutinka, jog 2016 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0042/13/03531-2S buvo surašytas teisėtai. Nurodo, kad atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo įrodinėja, jog nuosavybės teisė ieškovui į butą buvo perleista neteisėtai.

Atsakovai A. P., L. P., P. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad O. P. su nepilnametėmis dukromis L. P. ir P. P. gyvena bute, priklausančiame UAB „Naudingas plotas“. Nurodo, kad neturi duomenų, kad atsakovai O. P. ir A. P. netinkamai vykdytų tėvų pareigas, šeima nėra įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Pažymi, kad tėvams atitenka didžiausia atsakomybė už tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiams vaikams sudarymą, tame tarpe ir teisės į gyvenamojo būsto užtikrinimą (CK 3.163 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4, 6, 11 ir 21 straipsniai). Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-874/2000; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.). Nurodo, kad atsakovė O. P. paaiškino, kad iškeldinimo atveju pati suras galimybių pasirūpinti nepilnametėmis dukromis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti visiškai. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovai informuoti tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. įvyko atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), varžytynės, kurių metu šis turtas parduotas ieškovui UAB „Naudingas plotas“. Antstolio Andriaus Bublio 2016-09-22 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0042/13/03531-2S pagrindu įgytą nuosavybės teisę į šį turtą ieškovas išviešino, 2016-09-23 įregistruodamas ją viešajame registre.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniūnijos 2016-10-07 pažymos matyti, kad ieškovui priklausančiame ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai A. P. ir nepilnametės dukterys L. P. ir P. P..

Ieškovui informavus atsakovus apie reikalavimą išsikelti, tačiau atsakovams nevykdant ieškovo reikalavimo, ieškovas padavė teismui ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo.

Dėl atsakovų iškeldinimo

Ieškovas, remdamasis tuo, kad jis yra teisėtas ginčo buto savininkas, prašo iškeldinti atsakovus iš jam priklausančio buto.

Atsakovė O. P. nesutinka išsikelti iš ginčo buto, remdamasi tuo, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, be to, Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo įrodinėja, jog nuosavybės teisė ieškovui į butą buvo perleista neteisėtai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, jog kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju yra įrodytos abi aplinkybės: 2016-09-22 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0042/13/03531-2S pagrindu ieškovas yra teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), savininkas; atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto buto, pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu. Pažymėtina, kad atsakovai naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo, nesudarę su turto savininku nuomos, panaudos ar kitokios civilinės sutarties, nemokėdami ieškovui nuomos mokesčio.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai derėjosi su ieškovu dėl galimybės pagyventi ginčo bute, mokant tam tikrą nuomos mokestį. Vien atsakovų noras gyventi būtent ginčo bute, nemokant nuomos mokesčio, neatsižvelgiant į ieškovo, kaip šio buto savininko, valią ir ketinimus, susijusius su šio buto naudojimu, valdymu, disponavimu, neatitiktų ginčo šalių sąžiningos interesų pusiausvyros, proporcingumo principų. Ieškovo nuosavybės teisės būtų suvaržytos neproporcingai, tam nesant objektyvaus pagrindo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė O. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti antstolio Andriaus Bublio 2016-09-22 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0042/13/03531-2S ir 2016-09-22 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0042/13/03531-1S negaliojančiais ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teisę ginčo butą ir 1600/10000 negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2016 m. gruodžio 16 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Atsakovė O. P. nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys 2017-02-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2499-258/2017 buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas atsakovei O. P.. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo nuosavybės įgijimo pagrindo teisėtumu.

Darytina išvada, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu – ginčo butu – atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka.

Dėl atsakovų nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą

Nesutikimą su ieškiniu atsakovė O. P. grindžia ir tuo, kad jos ir nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš jų vienintelio buto, nesuteikiant kito gyvenamo ploto, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodyta, jog atsakovė O. P. dirba vaikų darželio auklėtoja, gauna 750 Eur per mėnesį darbo užmokestį, finansinių įsiskolinimų neturi, iškeldinimo atveju atsakovė teigė, kad suras galimybių pasirūpinti savo dukromis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių ir teisėtų reikalavimų bei parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1365/2000; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-267/2011; 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012; kt.). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teisės (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015).

Nagrinėjamoje byloje pateiktoje vaikų teisių apsaugos institucijos išvadoje (1 t., e. b. l. 65-68) nurodyta, kad institucija neturi duomenų, jog atsakovė O. P. netinkamai vykdytų motinos pareigas. Minėta, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą pirmiausia tenka vaiko tėvams – atsakovams O. P. ir A. P. Pažymėtina tai, kad atsakovas A. P. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės, kitų objektyvių priežasčių negali dirbti ir iš gaunamų pajamų užtikrinti dukterų teisės į būstą.

Išanalizavus ir įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Konstatuotina, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes atsakovų iškeldinimas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto nepažeidžia prioritetinio vaikų teisių apsaugos principo ir yra proporcinga ieškovo, kaip turto savininko, pažeistų teisių gynimo priemonė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, taip pat prašo priteisti 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą atstovaujant teisme (1 t., e. b. l. 85-86).

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovų ir atsakovių L. P. ir P. P. įstatyminių atstovų A. P. ir O. P. priteisiama lygiomis dalimis 31 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 231 Eur (po 115,50 Eur iš kiekvieno atsakovo).

Byloje iš viso patirta 7,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovų valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį.

Iškeldinti atsakovus O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovų O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Naudingas plotas“ (juridinio asmens kodas 303236329), naudai lygiomis dalimis 231,00 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 50 ct.).

Priteisti iš atsakovų O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 7,02 Eur (septynis eurus ir 02 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 3,51 Eur (tris eurus ir 51 ct.). Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.