Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir pagal atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovas įsitikinęs, kad santuoka seniai faktiškai yra išrusi, santuokinių ryšių atkurti nėra prasmės, nes jie galutinai iširę. Ieškovas laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu neparodė vienas kitam pakankamai tolerancijos, geranoriškumo ir supratimo, nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu. Susitaikymo termino prašo netaikyti.

6. Liudytoja I. V. – ieškovo sesuo nurodė, kad atsakovė 2000 metais paliko ieškovą, jokių bendrų reikalų neturėjo, vyro nelankė ligoninėje, nebuvo laidotuvėse. Liudytoja patvirtino, kad ieškovas savo dukrai davė 50000 Lt.

7. Liudytoja D. S. – ieškovo pusseserė, paaiškino, kad ieškovas dirbo pas ją, buvo ir yra darbštus, dirbantis žmogus, šeima buvo normali, negirtavo ir nebuvo smurto.

11. Atsakovė įsitikinusi, kad santuoka su ieškovu nėra iširusi, Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė gyveno ir dirbo užsienyje, jie palaikė su ieškovu ryšį – susirašinėdavo žinutėmis, suskambindavo. Jos nuomone, viskas, kas įgyta ieškovo po 2000 m., yra bendroji jungtinė nuosavybė, sukauptos ieškovo pajamos – taip pat sutuoktinių bendras turtas, kuris nutraukiant santuoką, turi būti padalintas. Posėdžio metu atsakovė žodžiu patikslino savo reikalavimą dėl piniginių lėšų padalinimo ir prašė jai priteisti 4000 eurų sumą iš ieškovo nuo 2000 metų iki šiol sukauptų piniginių lėšų, esančių banko įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas Priešieškinys atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. S. ir atsakovė S. S. santuoką įregistravo 1974-06-14 Raseinių rajono CMS, akto įrašo Nr. 179 (b.l. 6). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. S..

14. Gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – butą ir garažą, kuriuos 2002 metais bendru sutarimu pardavė ir pinigus pasidalino, bei automobilius: Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Šalys nurodo, kad daugiau jokio kito kilnojamojo arba nekilnojamojo turto neturi (b.l. 7). Ginčo dėl automobilių pasidalijimo nekyla.

15. Atsakovė nurodo, kad, nors abu sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2000 metų, tačiau jos nuomone, dar tebėra santuokoje, kuri patvirtinta pasuose esančiu antspaudu, vadinasi, egzistuoja šeima, todėl visos lėšos, ieškovo įgytos šiuo periodu laikytinos santuokoje įgytu turtu ir turi būti padalintos. Atsakovė nenurodo, konkrečios sumos, kurią norėtų dalinti, tačiau teigia, kad jai pakaktų 4000 eurų.

16. Ieškovas su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka. Jo teigimu, jie abu dirbo atskirai, kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, santuokinių ryšių nepalaikė. Atsakovė savo uždirbtų pajamų nedeklaruoja, siekia dalinti tik ieškovo per 20 metų, kurių bendrai negyveno, gautas pajamas. Su atsakovės pasiūlymu jai sumokėti 4000 eurų iš sukauptų per 20 metų pajamų, ieškovas nesutiko.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1955-480/2017).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Ieškovo nuomone, šeimą paliko atsakovė, kai ieškovas vasarą dirbo kitame mieste, grįžęs namo rado tuščią butą – atsakovė nieko nepranešusi ir neįspėjusi išsikėlė pirmiausia su dukra į Kauną, vėliau išvyko dirbti į Vokietiją. Ieškovo teigimu, jis prašęs sutuoktinę grįžti į šeimą, gyventi toliau, tačiau atsakovė nesutiko. Grįžusi po dviejų metų, bendru sutarimu pardavė šeimos turtą – butą, ir vėl išvyko gyventi ir dirbti į Angliją. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos I. V. ir D. S..

19. Atsakovė ieškovo nurodytų aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Jos aiškinimu, ieškovas susirado kitą moterį, su kuria gyvena iki šiol, šių aplinkybių patvirtinimui pateikia nuotraukas iš „Facebook“, kur matyti, kad ieškovas ir kita moteris ilsisi Trakuose (b.l. 23-26). Atsakovės teigimu, šių santykių demonstravimas viešai sukėlė atsakovei dvasinius išgyvenimus, pažeminimą prieš gimines, bendrus pažįstamus, draugus ir leido suprasti, kad ieškovo gyvenime yra kita moteris ir su atsakove šeimoje ateities nėra. Dėl šių priežasčių prašo priteisti iš ieškovo neturtinę žalą – 2000 eurų.

20. Ieškovas su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl neištikimybės ir santuokos iširimo priežasčių kategoriškai nesutinka. Jo teigimu, kita moteris atsirado jo gyvenime apie 2005 metus, kai faktiškai jo ir atsakovės šeima jau buvo iširusi, jam teko nuomotis gyvenamąjį plotą ir atsakovė jau nerodė jokių pastangų grįžti į šeimą. Atsakovės pateiktos nuotraukos iš „Facebook“ – tai 2019 metų poilsio Trakuose vaizdai, kas jau niekaip negali įtakoti seniai iširusios šeimos santykių.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

22. Šalių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, jog ieškovas ar atsakovė yra tik vienas kuris kaltas dėl santuokos iširimo. Šalių nurodytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60, 3.61 straipsniai). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

23. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovo elgesys sukėlė atsakovei stiprių dvasinių išgyvenimų, dėl ko spręstina, kad jo elgesys negalėjo paveikti atsakovės ir sukelti fizinių ir dvasinių nepatogumų, moralinių sukrėtimų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos išgyvenimus, patirtus dėl ieškovo elgesio. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

24. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu įgijo 3 kilnojamojo turto objektus – automobilius, dėl kurių padalinimo ginčo nėra. Kitokio nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto šalys neturi, skolinių įsipareigojimų kreditoriams taip pat nėra.

26. Kaip minėta, bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1615-1092/2019).

27. Pažymėtina, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikomos taip pat visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl tam užtenka nurodyti tokių lėšų egzistavimo faktą, ką atsakovė, kuri reiškia reikalavimą padalinti pinigines lėšas, ieškovo sukauptas per 2000-2020 m. laikotarpį, neįrodė. Atsakovė nėra pateikusi viso ieškovo ir atsakovės pajamų ir išlaidų balanso už laikotarpį, kol šalys pradėjo gyventi skyriumi (pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, iki 2000 m. rudens), iš kurio būtų matyti, kokios buvo šalių pajamos ir išlaidos, kokios buvo šalių išlaidos šeimos poreikiams tenkinti, ar išlaidos šeimos poreikiams tenkinti nebuvo dengiamos iš kitų ieškovo sąskaitų. Atsakovė teigė, kad kol gyveno su ieškovu kartu, ji išlaikė šeimą, mokėjo visus mokesčius ir pirko maistą iš savo darbo užmokesčio, o ieškovas savo darbo užmokestį – taupė, nieko neskirdamas šeimai. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Iš atsakovo pateiktų sąskaitos operacijų ataskaitų matyti, kad gautas lėšas naudojo savo reikmėms, jas sudaro, kaip nurodo ieškovo teigimu, darbo užmokestis bei pinigai už parduotą tėvų namą (b.l. 57-75).

28. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus, nustatytina, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, todėl spręstina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti asmenine nuosavybe pinigines lėšas, esančias banko įstaigose ieškovo vardu nuo 2000 metų, kai jau faktiškai šalys karu negyveno ir bendro ūkio nevedė, bei pripažinti asmenines atsakovės nuosavybe pinigines lėšas, esančias banko įstaigose taip pat nuo 2000 metų atsakovės vardu, laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (LR CK 3.127 str. 2 d.).

29. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-372/2014; kt.). Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1955-480/2017).

30. Dėl aukščiau aptartų ir teismo nustatytų aplinkybių, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus, spręstina, kad ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

31. Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

32. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 130 Eur žyminio mokesčio (b.l. 2, 86) ir 150 Eur už advokato paslaugas, 1,07 Eur (vienas auras 7 ct) už registruotą siuntą (b.l. 11), 64,74 Eur (šešiasdešimt keturi eurai 74 ct) už sąskaitos išrašus (b.l. 42).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniu, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp V. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir S. S., a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1974-06-14 Raseinių r. CMS, akto įrašo Nr. 179, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – S., S.

Pripažinti ieškovo V. S., a/k (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lėšas, esančias banko įstaigose V. S. vardu.

Pripažinti atsakovei S. S., a/k (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe automobilį Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vardu banko įstaigoje esančias pinigines lėšas.

Priteisti iš atsakovės S. S., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo V. S., a/k (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas: 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už advokato paslaugas, 1,07 Eur (vienas auras 7 ct) už registruotą siuntą, 64,74 Eur (šešiasdešimt keturi eurai 74 ct) už sąskaitos išrašus.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.