Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei Virginijai Kudzinskienei ir jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovui J. V. ir jo atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarei R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. V., trečiajam asmeniui Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarei R. P. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisė liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarė R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai (126 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išklausius šalių ir jų atstovų aiškinimus, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad ieškovės V. K. ir atsakovo J. V. motina M. V., a.s. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Po M. V. mirties liko palikimas – jos vardu registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini) ir valstybė vienkartinė išmoka nebalansinėje dalyje bei 5 talonai balansinėje dalyje (prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos paveldėjimo byla Nr.61/93). 1993 m. vasario 10 d. pareiškimu palikėjos sutuoktinis J. V. kreipėsi į Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po žmonos mirties; tos pačios dienos pareiškimu noratui palikėjos sūnus J. V. atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą motinos M. V. palikimo dalies; 1993 m. kovo 26 d. Kauno miesto notarė A. U. išdavė J. V. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą paveldi sutuoktinis J. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir kad paveldimą turtą sudaro butas adresu (duomenys neskelbtini) ir valstybės vienkartinė išmoka nebalansinėje dalyje bei 5 talonai balansinėje dalyje (prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos paveldėjimo byla Nr.61/93, 1,2, 3, 5, 6,8-10, 11 lapai, nagrinėjamos civilinės bylos 14 b.l.). Ieškovės V. K. ir atsakovo J. V. tėvas J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). 1995 m. rugsėjo 19 d. palikėjo J. V. sūnus J. V. kreipėsi į Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties; 1995 m. spalio 5 d. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaras A. R. P. išdavė J. V. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldi sūnus J. V., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir kad paveldimą turtą sudaro butas adresu (duomenys neskelbtini) ir visa indeksuota valstybės vienkartinė išmoka nebalansinėje dalyje bei visi grynieji pinigai balansinėje dalyje, esantys Taupomojo banko Kauno m. Santakos skyriaus filiale Nr.8419/04, sąskaitos Nr.1-355 (prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos paveldėjimo byla Nr. 173/95, 1,2, 5, 6, 8-10, 11 lapai, nagrinėjamos civilinės bylos 14 b.l.). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. nuo 1992 m. pirmos pusės iki šiol nepertraukiamai gyvena užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas nuo 1991-1992 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių šalys neginčijo.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl palikimo priėmimo ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą.

Ieškovė V. K. nurodo, kad ji pagal žodinį susitarimą su broliu atsakovu J. V. priėmė motinos ir tėvo palikimą faktiškai jį valdydama tiek po motinos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, tiek ir po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, kadangi tiek po motinos, tiek vėliau ir po tėvo mirties ji visą laiką valdė ir naudojosi tėvų butu kaip savo turtu, rūpinosi juo, remontavo, siuntė atsakovui pinigus buto remontui ir mokesčių mokėjimui už buto išlaikymą, tvarkė butą ir tokiais savo veiksmais ji priėmė iš pradžių motinos palikimą, o vėliau ir tėvo palikimą faktiškai jį valdydama. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė remiasi liudytojų R. K. ir G. K. parodymais, kurie teismo posėdyje tvirtino žinantys, jog ieškovė po tėvų mirties siuntė atsakovui, savo broliui, pinigus butui išlaikyti, jam remontuoti, taip pat nurodė, kad ieškovė pirko baldus, atvykusi į Lietuvą pati samdė žmogų, kuris jos lėšomis sutvarkė vonią, tualetą. Ieškovė teigė, kad atsakovas, nesilaikydamas jų tarpusavio žodinio susitarimo, kad abu priims tėvų palikimą faktiškai jį valdydami, jos neinformuodamas elgėsi nesąžiningai, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo ir nuslėpdamas notarui informaciją apie ją kaip apie kitą įstatyminę paveldėtoją.

Atsakovas prieštaravo ieškovės reikalavimams ir argumentams, kad ji priėmė motinos ir tėvo palikimus, nurodydamas, kad dėl tėvų palikimo bendro priėmimo būdo jokio susitarimo su ieškove nebuvo, ieškovė nedelsiant buvo informuojama apie tėvų mirtis, ji pilnai disponavo visa informacija tiek apie motinos, tiek ir apie tėvo palikimą, todėl turėjo galimybę įstatymo nustatytais terminais priimti tėvų palikimą tiek kreipdamasi į notarą, tiek ir faktiniu palikimo valdymu, tačiau ieškovė neatliko jokių veiksmų palikimams priimti ir ne kartą yra pati teigusi atsakovui, kad tėvų palikimas jai nerūpi, nes ji neketina grįžti gyventi į Lietuvą, siūlė atsakovui su tėvų butu elgtis kaip pats išmano. Atsakovas nurodė, kad ieškovė niekada nevaldė kaip savo turto tėvų palikimo, nesirūpino butu, jo neremontavo, neprisidėjo nei prie buto remonto, nei prie jo išlaikymo, jis niekada nėra gavęs iš ieškovės pinigų butui remontuoti ar išlaikyti, atvykusi iš užsienio ieškovė tėvų butu naudojosi tik kaip svečias. Ieškovė už savo pinigus pastatė tik paminklą, o tėvus palaidojo jis savo bei skolintomis iš giminių lėšomis. Aplinkybę, kad ieškovė faktiškai nevaldė tėvų palikimo įrodinėjo liudytojų L. B., R. K., G. V., G. K., G. J. parodymais.

Nustatyta, kad palikimai, dėl kurių byloje sprendžiamas ginčas, atsirado (duomenys neskelbtini) mirus M. V., ir (duomenys neskelbtini) mirus J. V.. Ieškovė gi į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013 m. vasario 26 d. (3 b.l.). Taigi, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad nagrinėjamai bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (...)“. Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001,ir kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2007; kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-210/2008). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, kt.).

Ieškovė, pareiškusi reikalavimą, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po motinos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, o taip pat ir po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jų palikimus, pradėdama faktiškai juos valdyti per palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 587 str. numatytą 6 mėnesių terminą, turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

Kaip faktinį motinos M. V. ir tėvo J. V. palikimų valdymą ieškovė apibūdino tokiais savo veiksmais : motinos ir tėvo laidotuvių išlaidoms padengti perdavė atsakovui po 500 svarų, savo lėšomis pastatė ant motinos kapo paminklą, po motinos mirties 1992 m. perdavė tėvui buto išlaikymui apie 2000 talonų, tuo metu Lietuvos rinkoje cirkuliavusių kaip atsiskaitymo ekvivalentas, žodiniu susitarimu su broliu atsakovu J. V. priėmusi motinos ir tėvo palikimą faktiškai jį valdydama naudojosi tėvų butu kaip savo turtu, rūpinosi juo, remontavo, siuntė atsakovui pinigus buto remontui ir mokesčių mokėjimui už buto išlaikymą, samdė žmogų tualetui ir voniai remontuoti, pirko klozetą ir dušą, tvarkė butą, perėmė dalį tėvų nuotraukų. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovė rėmėsi liudytojų R. K. ir G. K. parodymais. Tačiau pagal CPK 185 str. įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais ir kasacinio teismo formuojama praktika, įvertinęs įrodymų visetą, t.y. tiek ieškovės, tiek ir atsakovo liudytojų parodymus, konstatuoja, kad ieškovė savo reikalavimų nepagrindė pakankamais įrodymais prašomiems juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Nors ieškovė ir jos liudytojai teigė, kad ieškovė remontavo tėvų butą, siuntė atsakovui pinigus buto išlaikymui ir jo remontui, tačiau kaip matyti iš šių asmenų parodymų turinio, pati ieškovė ir jos liudytojai R. K. ir G. K. kalba apie galimai atliktus ieškovės veiksmus ne per palikimui priimti nustatytą 6 mėnesių terminą po tėvų palikimo atsiradimo, o apie žymiai vėlesnį laikotarpį. Kaip minėta, ieškovės motinos M. V. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), o tėvo J. V. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Terminas šiems palikimams priimti atitinkamai baigėsi 1993-03-17 ir 1995-09-09. Ieškovė patvirtino, kad maždaug prieš tris mėnesius iki motinos mirties 1992 metų pirmoje pusėje ji išvyko į Jungtinę Karalystę ir ten iki šiol nepertraukiamai gyvena su šeima. Taip pat ieškovė nurodė, kad iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išvykti iš Jungtinės Karalystės jai buvo nesaugu dėl realios grėsmės būti deportuotai ir tokiu atveju būti atskirtai nuo savo vaikų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje. Todėl ieškovės teigimu nuo 1995 metų vasaros apsilankymo Lietuvoje (po 3 mėnesių nuo tėvo mirties, o tėvas mirė 19995-03-09) iki 2004 metų ji nebuvo atvykusi į Kauną, su atsakovu bendravo telefonu. Ieškovė, o taip pat ir jos liudytojai teigė, kad ieškovė tėvų buto vonią ir tualetą remontavo apie 2004 ar 2006-2007 metus. Taigi, iš pačios ieškovės aiškinimų, o taip pat ir jos liudytojų R. K., G. K. parodymų akivaizdu, kad ieškovė, nuolatinai gyvendama užsienio valstybėje kaip įpėdinė nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.). Ieškovės nurodytą ir jos liudytojų R. K., G. K. patvirtintą aplinkybę, kad ieškovė siuntė atsakovui, savo broliui pinigus buto išlaikymui ir jo remontui, atsakovas J. V. neigė. Ieškovė šiai aplinkybei patvirtinti be minėtų liudytojų parodymų, daugiau jokių kitų įrodymų (duomenų apie pinigų pervedimus, čekių, mokėjimo už statybines ar apdailos medžiagas kvitų) nepateikė, aiškindama, kad pinigus atsakovui perduodavo per savo pažįstamus asmenis, jų nekontretizavo, neprašė teismo apklausti liudytojais. Todėl teismas mano, kad ieškovės pateikti įrodymai byloje nėra pakankami prašomiems juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

Kaip jau buvo minėta faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovės liudytojų R. K., G. K. ir atsakovo liudytojų L. B., R. K., G. V., G. K., G. J. parodymus, sprendžia, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą neatliko aktyvių veiksmų, iš kurių matytųsi, kad ji kaip įpėdinė, būtų perėmusi motinos palikimą, o taip pat ir tėvo palikimą ir kad tą turtą valdytų kaip savo bei laikytų save turto savininke. Apklausti teismo posėdyje atsakovo liudytojai R. K., G. K., G. J., kurie nuo seno gyveno kaimynystėje su ieškovės ir atsakovo tėvais daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) paneigė ieškovės bei jos liudytojų aiškinimus, tvirtindami, kad M. ir J. V. bute (duomenys neskelbtini) iki jų mirties kartu gyveno sūnus atsakovas J. V. su šeima; atsakovas ir po tėvų mirties nepertraukiamai jau apie 20 metų gyvena tame pačiame tėvams priklausiusiame bute, pats savo lėšomis remontuoja jį, prižiūri ir rūpinasi, moka mokesčius, o ieškovė retkarčiais atvyksta iš užsienio aplankyti brolio. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais ir mano, kad jie yra patikimesni už R. K., G. K. parodymus, kadangi ilgą laiką gyvena kaimynystėje ir gali suteikti daugiau patikimesnės informacijos apie buvusių namo gyventojų M. ir J. V. palikimo tvarkymą.

Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog priėmė motinos ir tėvo palikimus, pradėdama juos faktiškai valdyti per 6 mėnesių terminą nuo palikimų atsiradimo (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys, 2000 m. CK 5.50 straipsnis). Tėvams priklausančių nuotraukų paėmimas, paminklo mirusiems tėvams pastatymas, tėvų laidojimo išlaidų padengimas, savaime nereiškia palikimo priėmimo. Ieškovės svečiavimasis turto palikėjų namuose, buityje naudojamų ar atskirų mirusiosios palikėjos daiktų pasiėmimas taip pat savaime nereiškia ir neįrodo palikimo priėmimo fakto (CPK 177 str. 4 d., 178, 180, 182 str., str., 185 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 1 ir 2 d., 588 str., 2000 m. CK 5.57 str.).

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ir vadovaudamasis aukščiau paminėta kasacinio teismo formuojama praktika sprendžiant teisinius santykius, susijusius su palikimo priėmimu, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog po motinos M. V. ir vėliau po tėvo J. V. mirties ji su palikėjų turtu elgėsi kaip su savu, o ieškovės aiškinimas, kad su atsakovu ji buvo žodžiu susitarusi, jog tiek motinos, tiek tėvo palikimą jiedu priims faktiniu valdymu, bet atsakovas jos atžvilgiu pasielgė nesąžiningai ir pažeisdamas susitarimą nuvyko pas notarą dėl palikimo priėmimo, neturi teisinės reikšmės, vertinant, ar ieškovė priėmė palikimus, pradėdama juos faktiškai valdyti per nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti. Todėl ieškovės reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog ji po motinos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, o taip pat ir po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jų palikimus, pradėdama faktiškai juos valdyti, atmeta kaip neįrodytus – CPK 178 str.

Nepatenkinus ieškovės prašymo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kiti ieškovės šioje byloje pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, konstatavus, kad ieškovė pagal kitus jos pareikštus reikalavimus atsakovui neteko materialinio teisinio suinteresuotumo. Ieškovė, netapusi asmeniu, priėmusiu palikimą, negali kaip asmuo, neįgijęs palikimo, ginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumo. Ieškovė atsakovo paveldėjimo teisę ir (ar) jos apimtį gali teismine tvarka ginčyti tik tuo atveju, jei tokiais reikalavimais yra apginamos pačios ieškovės, kaip įpėdinės, teisės. Nepripažinus, kad ji yra palikimą paveldėjęs asmuo, tampa nebegalimas ir tolesnis jos, kaip įpėdinės, teisių gynimas kitų šioje byloje pareikštų reikalavimų kontekste, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovui J. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą po J. V., mirusio 1995 m. kovo 9 d., mirties, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovui J. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą po M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė ginčija neegzistuojantį dokumentą. Po M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos visą palikimą paveldėjo sutuoktinis J. V., (duomenys neskelbtini) Kauno miesto notarė A. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą išdavė tik J. V., po M. V. mirties atsakovui J. V. nebuvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos paveldėjimo byla Nr.61/93, 1,2, 3, 5, 6,8-10, 11 lapai).

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė reikalauja pripažinti negaliojančiu prieš 18 metų, t.y. 1995 m. spalio 5 d. išduotą jam paveldėjimo teisės liudijimą, ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad ieškinio senatis nėra praleista, kadangi apie pažeistas savo teises ieškovė sužinojo 2012 m. gruodžio 10, d. o ieškinį teismui pateikė 2013 m. vasario 26 d.

1964 m.redakcijos CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos nenumatė specialių ieškinio senaties terminų. 2000 m. CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2009 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2009).

Byloje nustatyta, kad palikimai, dėl kurių byloje sprendžiamas ginčas, atsirado (duomenys neskelbtini) mirus M. V., ir (duomenys neskelbtini) mirus J. V. (11, 12 b.l.). Ieškovės ginčijamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas atsakovui J. V. buvo išduotas (duomenys neskelbtini) (prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos paveldėjimo byla Nr. 173/95, 11 lapas). Ieškovė nurodė, kad apie išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą ir jo nuosavybės teisių įregistravimą išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ji sužinojo tik 2012-12-10. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šią ieškovės nurodytą aplinkybę. Todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas ieškovės atžvilgiu prasidėjo nuo 2012 m. gruodžio 10 d., t.y.nuo tos dienos, kada ji sužinojo apie savo teisių galimą pažeidimą. Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2013 m. vasario 26 d., nepraleidusi ieškinio senaties termino, todėl tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo nėra pagrindo.

Tokiu būdu remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas įrodymais ir todėl atmestinas – CPK 178 str.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina valstybei 69,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu -CPK 96 str.

Ieškinį atmetus, panaikintinos 2013 m. kovo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo J. V. vardu registruoto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo (33-34 b.l.) - CPK 150 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 279 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 03 14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1265-329/2014 (buvęs Nr.2-6293-329/2013) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruoto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių perleidimo draudimo.

Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 69,02 Lt (šešiasdešimt devynis litus 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.