- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-2356-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13238-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- L. B., V. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17456-800/2014 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. B., V. B., dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2005-06-28 kredito sutarties Nr. 05-041109-FA/05-041124-FA (su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bendrosios dalies 11.2.1 punkto 11.2.1.1 papunkčio bei 11.2.1.2 papunkčio sąlygas, galiojusias nuo 2010-11-15 prie 2010-11-30 susitarimo Nr. 3; pripažinti 2005-06-28 kredito sutarties Nr. 05-041109-FA/05-041124-FA (su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimą neteisėtu. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei AB „Swedbank“ bankui banko prašymu bet kokiems kitiems asmenims (tame tarpe ir antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo (išieškojimo) veiksmus (tame tarpe varžytines), susijusias su įkeistu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) priklausančiu R. A., L. B. ir V. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas. Nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie vykdymo eigą, nėra pateikti duomenys, kad turtą ketinama parduoti iš varžytinių. Teismas nurodė, kad iš ieškinio faktinių aplinkybių matyti, kad ginčas tarp jos, atsakovo ir trečiųjų asmenų vyksta gana seniai, sutartis su atsakove nutraukta dar 2011 metais ir tuo metu buvo pradėtos priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo procedūros, kurios iki šiol nėra atliktos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neįvertino tai, jog grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui ar jo apsunkinimui pagrindžia aktyvūs banko veiksmai ir pradėtos skolos iš įkeisto turto išieškojimo procedūros. Antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/13/00059, kurioje antstolis 2013-01-21 turto arešto aktu areštuodamas įkeistą turtą nusprendė šio turto vertei nustatyti kviesti ekspertą. Antstolis 2013-09-26 patvarkymu atnaujino vykdymo veiksmus ir pavedė ekspertui UAB ,,Ober-Haus“ atlikti areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę tikslu įkeistą turtą parduoti varžytinėse. Parduoto turto nebus galima susigrąžinti iš jį įsigijusių sąžiningų trečiųjų asmenų, tokiu būdu ieškovė negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į įkeistą turtą, o pareikšto reikalavimo galimas patenkinimas nebeturės nei teisinės, nei praktinės reikšmės, kadangi išieškojimo procedūros jau bus įvykdytos.Teismas neįvertino aplinkybės, jog pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones banko interesai nenukentėtų, nes esant įkeistam ir areštuotam turtui yra apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės, todėl ieškinio atmetimo atveju banko reikalavimai bus patenkinti pirmiausia. Apeliantės vertinimu netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiama proceso šalių interesų pusiausvyra, o bankui yra suteikiamas nepagrįstas pranašumas ieškovės, kaip vartotojos, atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė ,,Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdama su skunde išdėstytais argumentais, nurodo, kad ieškovė neturi teisės ginčyti kredito sutarties nutraukimą ir jos sąlygų atitikimą CK 6.188 straipsnio nuostatoms, nes civilinio proceso normos draudžia nagrinėti ieškinio reikalavimus, dėl kurių nuspręsta ankstesniais teismų sprendimais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 ir 2012-07-02 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-3652-144/2012, Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1095-622/2012 ir 2012-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1869-460/2012 išnagrinėjo kredito sutarties nutraukimo aplinkybes, ex officio nagrinėjo jos sąlygų atitikimą CK 6.188 straipsnio nuostatoms ir priimtais procesiniais sprendimais nustatė kredito sutarties sąlygų ir jos nutraukimo teisėtumą. Teismai sprendė, kad banko teisė į priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto atsirado būtent dėl kredito sutarties nutraukimo, ieškovams pažeidus esmines prievolės sąlygas. Todėl mano, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti nagrinėjamas tik išsprendus banko prašymą dėl bylos nutraukimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo ieškovės pareikštą ieškinį vertinti kaip tikėtinai pagrįstą. Apeliantė taip pat neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu ir kodėl būtina sustabdyti visus vykdymo veiksmus, todėl teismas pagrįstai jos prašymą atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Tretieji asmenys R. L. B. ir V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes neatsižvelgė į galimus jų netaikymo padarinius, jei ieškinys būtų patenkintas, ir į padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, banko interesai nenukentėtų, kadangi ieškinio atmetimo atveju banko, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimai iš įkeisto turto bus patenkinami pirmiausia. Tuo tarpu jei teismas nuspręstų, kad bankas neteisėtai pasinaudojo savo teisėmis, ieškovė turėtų teisę reikalauti grąžinti be pagrindo už perleistą įkeistą turtą gautas lėšas, bet ir negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į įkeistą turtą, kuris būtų parduotas iš varžytinių. Taip pat mano, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą pakanka nustatyti dvi sąlygas, ar 1) ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir 2) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2005-06-28 kredito sutarties Nr. 05-041109-FA/05-041124-FA (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bendrosios dalies 11.2.1 punkto 11.2.1.1 papunkčio bei 11.2.1.2 papunkčio sąlygas, galiojusias nuo 2010-11-15 prie 2010-11-30 susitarimo Nr. 3. Ieškovės vertinimu ginčijamos sutarties sąlygos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, iš anksto pasmerkia paskolos gavėją (vartotoją) priverstiniam išieškojimui, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Ieškovė teigia, kad būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro pradėtos skolos iš įkeisto turto, kuriuo buvo užtikrintas ginčijamų kredito sutarčių įvykdymas, išieškojimo procedūros. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/13/00059, kurioje antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. hipotekos nutartį Nr. 2-3652-144/2012 dėl 47 389,48 EUR skolos išieškojimo iš skolininkų R. A., L. B., V. B. išieškotojo ,,Swedbank“, AB naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą: patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), 1604/2542 dalimi nuosavybės teise priklausančią ieškovei ir 938/2542 dalimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią L. B. ir V. B..
Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas reikalavimas yra absurdiškas, tokio reikalavimo įgyvendinimas negalimas pagal teisės normų reikalavimus ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas šios sąlygos ir nevertino, tačiau byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl vertintina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Atsakovės argumentai, jog ieškovė yra iškėlusi tapatų ginčą, kuris teismo jau yra išnagrinėtas, todėl ši byla turėtų būti nutraukta, nėra nagrinėjamos apeliacijos objektas. Apeliacine tvarka nagrinėjamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų netaikymo, o klausimas dėl reiškiamų reikalavimų tapatumo spręstinas pirmosios instancijos teisme, tačiau toks atsakovės pareikštas prašymas pirmosios instancijos teismui dar nėra išspręstas ir nagrinėjama byla nėra nutraukta.
Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismui nebūtina turėti įrodymų, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neabejotinai atsiras, pakanka tik įsitikinti tuo, kad tokia grėsmė yra galima, t. y. egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo galimybė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad yra pradėtos skolos iš įkeisto turto išieškojimo procedūros antstolio kontoroje, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą turtą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nepagrįstai nurodydamas, kad nėra duomenų apie vykdymo eigą. Kartu su ieškiniu buvo pateikti duomenys apie vykdant priverstinį išieškojimą areštuotą turtą ir pasibaigus teisminiams procesams atnaujintus vykdymo proceso veiksmus. Kadangi pareikštu ieškiniu ginčijamos kredito sutarties sąlygos ir vienašalis kredito sutarties nutraukimas, tai neabejotinai turės įtakos vykdomam išieškojimui, kuris yra nukreiptas į prievolės įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą. Pripažinus, jog kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, kredito sutarties šalys turėtų būti grąžinamos į sutarties galiojimo momentu buvusią padėtį, t. y. atsakovui faktiškai neatsirastų pagrindas nukreipti skolos grąžinimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Ieškinio patenkinimo atveju būtų taikoma restitucija, kurią taikyti, atsakovei perleidus įkeistą nekilnojamąjį turtą, taptų neįmanoma, vadinasi būtų apsunkintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Pagal formuojamą teismų praktiką priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovės naudai, priverstinis kredito sutarties padengimas iš įkeisto turto galimai jau būtų įvykęs, kas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių ieškovei galimai palankus sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti modifikuojami šalių sutartiniai teisiniai santykiai, netektų jokios prasmės, nes atsakovei priverstinio išieškojimo tvarka susigrąžinus kredito sumą, tie santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia tik laikiną prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų panaudojimo sustabdymą, todėl tokio pobūdžio apsaugos priemonių taikymu nėra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Todėl apeliacinės instancijos konstatuoja, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės teisėti interesai gali likti realiai neapginti net ir patenkinus ieškinį, todėl sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-508/2010, 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-710/2010, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1001/2010). Nagrinėjamu atveju taikytina CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kuris faktiškai apima visus ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus veiksmus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko priimta nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų užtikrinimui sustabdyti 47 389,48 EUR skolos išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. hipotekos nutartį Nr. 2-3652-144/2012, vykdomą antstolio R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00059.
Nutarties nuorašą nusiųsti antstoliui R. S..
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.