- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2-508/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- Danske Bank A, Danske
- Ieškovas
- I. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2001-553/2010 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui Danske bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti skolą pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. L. 2009 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė 2006 m. gruodžio 21 d. kredito sutarties Nr. RF3039060596 nutraukimą prieš terminą ir reikalavimą grąžinti skolą pripažinti neteisėtais (b. l.1-3, 52-53). Taip pat prašė sustabdyti Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarties vykdymą dėl turto pardavimo iš varžytinių (b. l. 55-56).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė priverstinius skolos išieškojimo veiksmus pagal Klaipėdos apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį (CPK 145 str. 1 d. 10 p.) (b. l. 164-165). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.) sudaro tai, jog atsakovas vienašališkai anksčiau laiko nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti paskolą, antraip bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto vertės, bet ieškovė ginčija tokius atsakovo veiksmus.
Šalies argumentai
Atsakovas Danske bank A/S Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti (b. l. 169-170). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo nereikalauja vykdymo, todėl neegzistuoja jo neįvykdymo rizika. Pirmosios instancijos teismas turėjo arba nustatyti ieškovei terminą ištaisyti ieškinio trūkumus, arba atsisakyti priimti ieškinį dėl ydingai suformuluoto ieškinio dalyko kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Ieškovė I. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 177-178) su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ji ginčija atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą, kuris esą suteikė jam teisę reikalauti paskolos grąžinimo anksčiau sutarto termino, o jo negrąžinus – patenkinti savo turtinį reikalavimą iš įkeisto turto vertės (CPK 558 str.). Jei priverstinio išieškojimo veiksmai nebus sustabdyti tol, kol nebus nustatyta, ar atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį, tai teismui patenkinus ieškinį ieškovė patirs didelių nuostolių, nes įkeistas turtas jau bus pusvelčiui (80 % ar 60 % įkeisto turto vertės) perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims. Teismo teisę sustabdyti hipotekos procedūras taikant laikinąsias apsaugos priemones analogiškose bylose numato teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde (ir atsiliepime į atskirąjį skundą) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes neegzistuoja sprendimo dėl pripažinimo, jeigu jis bus palankus ieškovei, neįvykdymo rizika. Su tokia atsakovo argumentacija teisėjų kolegija nesutinka, dėl šių priežasčių.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 542 str.). Hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė (CK 4.170 str. 1 d., 4.174 str. 1 d.). Jeigu kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, visi su pagrindine ir papildoma prievolėmis susiję klausimai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti hipotekos procedūras (CK 4.192 str.), taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Iš Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarties matyti, kad atsakovas su ieškove 2006 m. gruodžio 21 d. sudarė kredito sutartį dėl 750 000 Lt kredito suteikimo 45 m. laikotarpiu. Ieškovės prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas trijų butų hipoteka. Prieš terminą nutraukęs kredito sutartį, bankas pareikalavo iš ieškovės grąžinti likusią nepadengtą kredito dalį, priešingu atveju imsis veiksmų atgauti skolą iš įkeisto turto, kurį areštavo Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyrius, vertės (b. l. 24-29). Ieškovė kreipėsi į teismą, ginčydama banko teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti kredito sutartį – vadinasi, ji netiesiogiai kvestionuoja su vienašališku kredito sutarties prieš terminą nutraukimu susijusią banko teisę pasinaudoti galimybe gauti reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo juridinį pagrindą sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus, kurie vykdomi pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Antraip, jei ieškovės pagrindinė piniginė prievolė pasibaigtų ją priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka (CK 6.123 str.), o vėliau teismas nuspręstų, kad bankas neteisėtai pasinaudojo kredito sutarties 54 punkte įtvirtina akceleracijos išlyga, ieškovė turėtų teisę reikalauti iš banko grąžinti be pagrindo už perleistą įkeistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 str.), bet negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į įkeistą turtą, kuris būtų parduotas iš varžytinių tretiesiems asmenims (CK 4.96 str.). Siekiant išvengti atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, kol neaišku, ar yra visos kredito sutarties 54 punkto taikymo sąlygos, sustabdyti priverstinį skolos vykdymą šioje byloje ir galima, ir būtina.
Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės teisėti interesai gali likti realiai neapginti net ir patenkinus ieškinį, todėl pagrįstai sustabdė bet kokius priverstinio skolos vykdymo veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.