- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1095-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01449-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1095-622/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-01449-2012-4)
NUTARTIS
2012 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų ir įkeisto daikto savininkų R. A., L. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeisto daikto savininkų R. A., L. B. ir V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-01-31 teisme gautas kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad bankas, pagal 2005-06-28 tarp jo ir skolininkų sudarytą kredito sutartį Nr. 05-041109-FA/05-041124-FA (su vėlesniais pakeitimais) suteikė skolininkams kreditą. Kreditorius nurodo, kad sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) yra nutraukta, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodo, kad skolininkų skola „Swedbank“, AB yra 46 606,15 EUR ir 139 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 nutartimi areštavo įkeistą daiktą: patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1604/2542 dalimi nuosavybės teise priklausančią R. A. ir 938/2542 dalimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią L. B. ir V. B. Teismas skolininkus ir įkeisto daikto savininkus įspėjo, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto daikto savininkai R. A., L. B. ir V. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas neištyrė, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų, nenurodė, kuo remdamasis konstatuoja, jog skolininkai nevykdė prievolės laiku. Hipotekos teisėjas taip pat turi patikrinti ir prašomos išieškoti sumos pagrįstumą. Skolininkų ir kreditoriaus sudaryta sutartis kyla iš vartojimo teisių santykių, todėl teismas ex officio sutarties sąlygas turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl turi būti panaikinta. Mano, kad kredito sutarties 11.2.1 p. ir 11.2.2 p., nustatantys banko teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, prieštarauja sąžiningumo reikalavimams ir šios sąlygos teismo turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į pradelstos skolos dydį (66 233,13 Lt) ir kreditoriaus nustatytą 38 d. terminą jai grąžinti, matyti, kad šis terminas yra neprotingai trumpas. Bankas nesutiko leisti parduoti skolininkams įkeistas patalpas už 58 000 Lt sumą jų surastiems pirkėjams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB prašo skolininkų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkai negrąžino kredito dalių, nemokėjo palūkanų. Atsižvelgdamas į skolininkų prašymus bankas keletą kartų pertvarkė kredito sutartį atidedant mokėjimus, siuntė pretenzijas dėl skolos sumokėjimo. Skolininkų pradelsimai buvo 167 dienos, t. y. ilgesni nei sutartyje numatytas 30 dienų laikotarpis, ir tai yra esminis kredito sutarties pažeidimas. Skolininkai nevykdė sutarties sistemingai. Skolininkai nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų skolininkų gebėjimą toliau vykdyti kredito sutartį, kredito grąžinimo terminas sueina 2012-05-30. Apeliantų argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo ir skolos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius „Swedbank“, AB pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes skolininkai nevykdė 2005-06-28 kredito sutarties ir vėlesnių susitarimų sąlygų (laiku negrąžino kredito dalies, nesumokėjo priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 skundžiama nutartimi areštavo skolininkams priklausantį įkeistą daiktą. Byloje kilo ginčas dėl nurodytos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.
Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas suteiktas poilsio patalpoms įsigyti. Šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp skolininkų ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 19 182,44 EUR skolai pagal kredito sutarties 11.2.1 p. (banko reikalavimu) (b. l. 7–9). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad skolininkė R. A. 2009-02-23, 2009-07-31 kreipėsi į banką su prašymu atidėti kredito dalių ir palūkanų mokėjimus pagal sutartį vieneriems metams, nes įkeisto turto nepavyksta išnuomoti, prašo leisti pardavinėti įkeistas patalpas (b. l. 53, 54). Iš kreditoriaus paaiškinimų matyti, kad 2009-02-26, 2009-09-04, 2010-11-30 kredito sutartis buvo pertvarkyta, t. y. pradelsti mokėjimai, nesumokėtos palūkanos buvo atidedamos restruktūrizuojant kredito sutartį.
Kreditorius kreipėsi į skolininkus su raginimu sumokėti skolą 2011-10-03, kuriame pareikalavo iki 2011-11-08 sumokėti susidariusį įsiskolinimą arba pasiūlyti įsiskolinimo panaikinimo būdus ir įspėjo, kad neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų bankas spręs klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Skolininkams neįvykdžius pretenzijoje nurodytų reikalavimų, bankas 2011-11-09 pateikė skolininkams kitą raštą, kuriame dar kartą pareikalavo iki 2011-12-15 sumokėti susidariusį įsiskolinimą, taip pat įspėjo, kad nesumokėjus įsiskolinimo iki nurodytos datos, kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Taigi skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, kad sutartis nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkams nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl prižinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo (CK 6.188 str. 7 d.).
Skolininkai R. A., L. B. ir V. B. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2005-06-28 kredito sutartį Nr. 05-041109-FA/05-041124-FA (su vėlesniais pakeitimais), dėl to ginčo byloje nėra, skolininkai nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų skolininkų gebėjimą toliau vykdyti kredito sutartį, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Skolininkai nurodo, kad hipotekos teisėjas taip pat turi patikrinti ir prašomos išieškoti sumos pagrįstumą. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.).
Apeliantai nurodo, kad bankas nepagrįstai nesutiko leisti parduoti skolininkams priklausančias bankui įkeistas patalpas už 58 000 Lt sumą jų surastiems pirkėjams. Iš „Swedbank“, AB skolininkams 2012-01-16 pateikto atsakymo matyti, kad banko specialistų nuomone įkeisto turto vertė turėtų siekti 135 000 Lt (b. l. 47). Nesutikti su skolininkų pasiūlymu leisti parduoti įkeistą turtą pasirinktiems pirkėjams yra kreditoriaus teisė ir nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad bankas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.