- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1001/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Parex banko
- Ieškovas
- H. P., J. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės Parex banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1518-622/2010 pagal ieškovų H. P. ir J. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Parex bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai H. P. ir J. V. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami pripažinti neteisėtu 2007 m. liepos 23 d. kredito sutarties ir 2007 m. lapkričio 7 d. susitarimo Nr. 1 dėl 2007 m. liepos 23 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nutraukimą; pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, t.y. nukelti galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2037 m. liepos 23 d., vienkartinį 34 756 eurų veiklos kredito grąžinimą išskaidyti kas mėnesį mokamomis įmokomis. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti hipoteka įkeisto turto perleidimo procedūras ir įrašyti viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovams priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams – žemės sklypui ir poilsio pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir nutarė sustabdyti ieškovams H. P. ir J. V. priklausančių ir atsakovui AB Parex bankui įkeistų 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus numeris 2101-0001-0002, ir poilsio pastato, unikalus numeris 2193-0013-1010, esančių Šlaito g. 4, Klaipėdoje, hipotekos procedūras ir padaryti įrašą viešame registre dėl šių daiktų nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Teismas nutartyje nurodė, jog iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir sąlygų pakeitimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes gali būti parduotas sutarties vykdymui užtikrinti hipoteka įkeistas turtas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas sprendė nepranešęs atsakovui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB Parex bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog teismas pažeidė atsakovo teises, kadangi nepagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui. Pažymi, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susiję su ieškinio pagrįstumu. Ieškovai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Ieškovams neįvykdžius sutarties, bankas įgijo teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidė atsakovo, kaip sąžiningo ir rūpestingo kreditoriaus teises.
Atsiliepimas
Ieškovai H. P. ir J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, be to, pagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Iš bylos duomenų matyti, jog ginčas yra kilęs dėl 2007 m. liepos 23 d. kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei šios sutarties sąlygų pakeitimo. Kredito suteikimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. AB Parex bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto. Pripažinus, jog kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, kredito sutarties šalys turėtų būti grąžinamos į sutarties galiojimo momentu buvusią padėtį, t.y. atsakovui neatsirastų pagrindas nukreipti skolos grąžinimą į ieškovų įkeistą nekilnojamąjį turtą. Ieškinio patenkinimo atveju būtų taikoma restitucija, kurią taikyti, atsakovui perleidus įkeistą nekilnojamąjį turtą, taptų neįmanoma, vadinasi būtų apsunkintas galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamus tikslus, padarė teisingą išvadą, jog šioje byloje būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, ir pagrįstai uždraudė atsakovui vykdyti hipotekos procedūras.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą rodo ir teismų formuojama praktika, pagal kurią priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovo naudai, priverstinis kredito sutarties padengimas iš įkeisto turto galimai jau būtų įvykęs, kas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs atsakovui, pažeidė jo teises. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Kadangi nagrinėjamu atveju, išieškojimas iš įkeisto turto jau buvo pradėtas, teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė nepranešęs atsakovui.
Atsakovui išaiškinama, jog manydamas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, atsakovas turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovo atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.