- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-467-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04372-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės darbo ginčų komisijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-660-802/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės darbo ginčų komisijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Nermeka‘, viešajai įstaigai „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė teisme ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, pareikštas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nermeka“ (b. l. 1–2).
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi (b. l. 4–5) nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti tikslius duomenis apie dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, pateikti DGK sprendimą ir dokumentus, kurie patvirtintų darbo teisinius santykius tarp ieškovo ir UAB „Nermeka“, nurodyti konkretų ir aiškų reikalavimą bei turinčius materialinę pareigą atsakyti pagal šį reikalavimą asmenis, įvardinti priežastis, dėl kurių DGK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo galimumo, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.
3. 2020 m. sausio 9 d. teisme buvo gautas ieškovo patikslintas procesinis dokumentas (skundas), kuriame nurodomi tie patys proceso dalyviai ir jų procesinės padėtys bei teismo prašoma darbo bylą nagrinėti iš naujo (b. l. 7–9).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 18–20) pakartotinai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad ieškovas, galimai nesutikdamas su DGK sprendimu, ketina pateikti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnį, darbo ginčo šalis, nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu ir pareiškusi ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadinama ieškovu (šiuo atveju ieškovas yra darbuotojas), o kita šalis – atsakovu (šiuo atveju atsakovu turėtų būti darbdavys, t. y. UAB ,,Nermeka“).
7. Teismas nurodė, kad ieškovas, pasirinkęs savo galimai pažeistas teises ginti reikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, ieškinyje turi nurodyti reikšmingas su reiškiamu teisiniu reikalavimu susijusias faktines aplinkybes ir tiksliai suformuluoti patį reikalavimą atsakingam asmeniui.
8. Teismas akcentavo, kad ketinamos inicijuoti bylos nagrinėjimas nebūtų susijęs su VšĮ ,,Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla“ teisėmis ir pareigomis, dėl ko šioje byloje ji neturėtų būti traukiama dalyvaujančiu asmeniu.
9. Teismas nurodė, kad visi prašymai, susiję su byla, įskaitant prašymą išreikalauti duomenis (informaciją), turėti būti nurodomi ieškinyje.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 22–23) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kas turi būti atsakovu byloje buvo neaišku, todėl prie ieškinio ieškovas buvo pridėjęs prašymą teismui nuspręsti pačiam, kuris iš nurodytų asmenų yra tinkamas būti atsakovu šioje byloje. Teismas kelis kartus nutartyje pamini, kad tai turi būti UAB „Nermeka“, tačiau nenurodo, ar tai jau teismo sprendimas ir kokiame teises akte tai patvirtinta. Teismo išvada, kad atsakovu negali būti DGK, yra nepagrįsta.
1.2. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad inicijuojamos bylos nagrinėjimas nesusijęs su VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla“ teisėmis ir pareigomis, kadangi, teismui nustačius, kad jis buvo netinkamai apmokytas nurodytoje įstaigoje, ieškovas ketina traukti įstaigą atsakomybėn dėl netinkamai suteiktų žinių.
1.3. Nutartyje paminėta, kad ieškovo procesinis dokumentas buvo paduotas su trūkumais, 2020 m. sausio 2 d. nutartimi nustatytas 10 dienų terminas jiems pašalinti, tačiau šios nutarties ieškovas nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
14. Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai įvardinti asmenis, kuriems reiškiami reikalavimai ir su kurių teisėmis bei pareigomis yra susijęs inicijuojamas ginčas, taip pat aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (reiškiamą reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, su kuriomis reikalavimas siejamas) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.
15. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo pateikto procesinio dokumento (įvardinto patikslintu skundu) turinį ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ir nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į DGK, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Nermeka“ neteisėtu, darbo sutartį laikyti nutraukta pagal DK 57 straipsnį, pripažinti neapmokamas atostogas prastovomis, o ieškovo mokymąsi VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla“ – komandiruote, taip pat atlyginti ieškovo dėl negautų pajamų turėtą 2 000 Eur finansinę žalą. DGK 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo reikalavimai atmesti. Kaip galima spręsti iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, ieškovas nesutinka su DGK sprendimu ir siekia, kad darbo ginčas būtų išnagrinėtas teisme.
18. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (CPK 231 straipsnio 3 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (CPK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (CPK 231 straipsnio 7 dalis). Nurodytų nuostatų visuma leidžia daryti keletą nagrinėjamai bylai reikšmingų išvadų:
8.1. Dokumentas, kurį teismui teikia su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti šalis, turi būti įvardintas kaip ieškinys, o ne skundas. Kartu pažymėtina, kad šis ieškovo teikto procesinio dokumento trūkumas yra formalus ir nelaikytinas pagrindu taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Aptariama aplinkybė akcentuojama tam, kad išaiškinti ieškovui, jog jis turi ne teikti skundą dėl DGK sprendimo, bet reikšti teismui ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.
8.2. Ieškiniu negalima prašyti panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, kadangi teismui išnagrinėjus bylą jis ir taip neteks galios. Dėl nurodytos priežasties toks reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme; teismas, gavęs tokį reikalavimą, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019). Ieškovas turi prašyti teismo apginti jo iš darbo santykių kylančias teises (pvz., pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, priteisti iš darbo santykių kylančias sumas ar žalos atlyginimą ir pan.), t. y. prašyti, kad teismas apgintų tas ieškovo teises, kurių, ieškovo nuomone, neapgynė DGK. Pažymėtina, kad teismas gali suteikti efektyvią pagalbą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Kadangi ieškovas to nepadarė, nesuformulavo jokių konkrečių materialiųjų teisinių reikalavimų, ieškinys neturi vieno iš esminių elementų – dalyko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartą trūkumą.
8.3. Teismas, nagrinėdamas ieškinį, netikrina darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o iš naujo nagrinėja tą patį ginčą, kurį nagrinėjo darbo ginčų komisija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Ieškovas, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisių pažeidimą, t. y. ką neteisėto jo atžvilgiu padarė darbdavys, kad jis nusprendė inicijuoti darbo ginčą. Kaip matyti iš ieškovo teikiamų dokumentų turinio, jis dėsto nesutikimo su DGK sprendimu argumentus, kvestionuoja ginčo nagrinėjimo DGK procedūros tinkamumą (dėl netenkintų prašymų kviesti liudytojus, išreikalauti dokumentus ir kt.), tačiau jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, susijusių būtent su tuo, kokias jog teises ir kokiu būdu pažeidė buvęs darbdavys, nenurodo. Dėl to skundžiama nutartimi buvo pagrįstai konstatuota, kad ieškovas nenurodė ir aiškaus ieškinio faktinio pagrindo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8.4. Pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nurodė netinkamą atsakovą. Kaip minėta, ieškinys turi būti teikiamas ne dėl DGK sprendimo teisėtumo, šio sprendimo teismas nagrinėdamas ginčą nevertins. DGK nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi nėra ginčijamų santykių dalyvis ir neturi jokio nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Ne DGK vykdytų galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. DGK tėra ginčą bandžiusi išspręsti institucija. Vadovaujantis DK 213 straipsnio 1, 3 dalių, 231 straipsnio 3 dalies nuostatomis, individualaus darbo ginčo šalys yra darbuotojas ir darbdavys, todėl teikdamas ieškinį teismui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo darbuotojas atsakovu privalo nurodyti būtent darbdavį (ar, kaip nagrinėjamu atveju, buvusį darbdavį – UAB „Nermeka“). Nors netinkamo atsakovo nurodymas, vadovaujantis CPK 45 straipsnio nuostatomis, paprastai negali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas, dėl kurio būtų galima atsisakyti priimti ieškinį, nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija, kadangi ieškovas, atsakove nurodęs DGK, reiškia jai reikalavimą, kuris nenagrinėtinas teisme (žr. nutarties 18.2 punktą), o jokių kitų atsakovų, kurių atžvilgiu reiškiamos pretenzijos ir kurie turėtų atsakyti teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, nenurodo. Byla nagrinėtina ginčo teisena, todėl be atsakovo procesas negalimas.
19. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla“ įtraukimu dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys ir jame išdėstyti argumentai leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne konstatavo ieškinio trūkumą, kurį ieškovas yra įpareigotas pašalinti, bet išdėstė savo poziciją, kad nurodytas asmuo neturėtų būti traukiamas dalyvauti trečiuoju asmeniu, į ką ieškovas turėtų atsižvelgti šalindamas ieškinio trūkumus (teikdamas patikslintą ieškinį). Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, ieškovui nesuformulavus aiškaus ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar byloje priimtas sprendimas, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, gali turėti įtakos nurodyto asmens teisėms arba pareigoms. Jeigu pirmosios instancijos teismas laikysis pozicijos, kad VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla“ neturi materialaus teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą jis galės nutartimi pašalinti šį asmenį iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo (CPK 47 straipsnis).
20. Kartu apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovui, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019). Asmuo gali būti įtraukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, motyvuotu šalių prašymu (CPK 47 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas ieškinyje turėtų motyvuotai pagrįsti VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla“ teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina ieškovui, kad nustačius, jog asmuo buvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nepagrįstai, šaliai, kurios iniciatyva asmuo buvo įtrauktas į bylą, gali kilti pareiga atlyginti šio asmens turėtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu tokiame procese.
22. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaip ieškinio trūkumą įvardino tai, jog visi su byla susiję prašymai, įskaitant prašymą išreikalauti duomenis (informaciją), turėtų būti nurodomi ieškinyje, kadangi įstatymas nenustato draudimo procesinius prašymus išdėstyti ne ieškinyje, o atskirame procesiniame dokumente. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad ieškovas turi teisę prašyti išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių pats negali gauti. Nors darbo bylose teismas turi būti aktyvus, bet įstatymas nenustato pareigos teismui atlikti visus veiksmus už ieškovą. Ieškovas turi pareigą bendradarbiauti proceso metu, elgtis sąžiningai ir protingai, teikti įrodymus, kuriuos jis turi ir gali gauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
23. Nors byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovui per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumą (ar pašalinus ne visus), tai nesudarys besąlygiško pagrindo pirmosios instancijos teismui laikyti ieškinį nepaduotu. Būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas darbuotojo ieškinys, todėl priimdamas ieškinį bei nagrinėdamas bylą teismas privalo vadovautis CPK XX skyriaus nuostatomis, nustatančiomis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 410 straipsnio 1 dalį darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK XX skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Šios procesinės išimtys yra nustatytos atsižvelgiant į darbo santykių pobūdį darbuotojų, kaip silpnesniosios šalies, naudai. Dėl to CPK 414 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė bylos eigoje nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Manydamas, kad reikalavimai turi būti reiškiami UAB „Nermeka“, teismas turi teisę šį asmenį įtraukti į bylą atsakovu. Be to, teismas turi teisę, įspėjęs šalis iš anksto, viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 3 dalis, 417–418 straipsniai), savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Teismas, manydamas, kad tai tikslinga, turi teisę išsireikalauti DGK bylos medžiagą ir ja remtis nagrinėdamas bylą (DK 231 straipsnio 5 dalis). Taigi, skirtingai nei kitose bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias procesines CPK normas, teismas nagrinėdamas darbo bylas yra aktyvus, todėl darbo bylose trūkumų šalinimo institutas ir ieškinio gražinimas nepašalinus trūkumų taikytini itin retai ir išimtiniais atvejais, kai teismui, pasinaudojus visomis CPK IV dalies XX skyriaus nuostatose numatytomis teisėmis, bylos nagrinėjimas vis tiek būtų neįmanomas dėl neaiškių ginčo ribų (CPK 413 straipsnio 2 dalis).
24. Šiuo atveju ieškovo teismui teikiamų procesinių dokumentų turinys leidžia manyti, kad ieškovas galimai siekia, jog teismine tvarka būtų nagrinėjami tie jo reikalavimai, kuriuos jis pareiškė DGK. Išsiaiškinti šių reikalavimų esmę ir pobūdį galima iš ieškovo arba iš DGK išreikalavus ieškovo neteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai teikto prašymo kopiją. Tik tuo atveju, jeigu pasirengimo bylai stadijoje (CPK 413 straipsnio 2 dalis) iš visos surinktos informacijos nebūtų galimybės nustatyti reikalavimo dalyko esmės, reikalavimo pagrindo ir ribų, būtų pagrindas taikyti ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes.
25. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas nėra gavęs Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties kopijos, nėra susijęs su apeliacijos dalyku, niekaip neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo, todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai nustatė ieškovui terminą esminiams ieškinio trūkumams, susijusiems su tinkamo ieškinio pagrindo ir dalyko nesuformulavimu, pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas, ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. K. terminą iki 2020 m. balandžio 9 d. pašalinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.