Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

9. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. rugsėjo 23 d. procesinius prašymus, pateiktus Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2‑16301‑1244/2025; Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-16301-1244/2025; prašymą dėl įrodymų prijungimo, pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-895-854/2025; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-895-854/2025.

10. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus atsisakoma priimti, nes jie nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir neturi įtakos sprendžiant ginčą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis iš LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo

12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavęs, kad tapatus ieškinys (skundas) nagrinėjamas Regionų administraciniame teisme. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus skundui, kurio pagrindu Regionų administraciniame teisme pradėta administracinė byla Nr. eI2-16301-1244/2025 (šiuo metu bylos Nr. eI2-2397-1244/2026).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑307/2011).

14. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas ieškovo D. S. atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Administracinėje byloje pareiškėjo D. S. skundas pareikštas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, o trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus universitetas. Nors abiejose bylose atsakovė yra Lietuvos Respublika, tačiau procesiniu statusu bylose dalyvauja skirtingos šalys – šioje civilinėje byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o administracinėje byloje – Lietuvoje Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos. Be to, administracinėje byloje trečiojo asmens statusu dalyvauja ir Vilniaus universitetas. Taigi, ieškovas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad ieškinio ir skundo šalys nėra tapačios.

16. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykas sutampa, svarbus ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-317-421/2019, 39 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 27 punktas).

17. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinės ir 119 584 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl, ieškovo teigimu, neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų civilinėse bylose Nr. e2-22189-845/2021, Nr. e2-31721-1064/2021 ir Nr. e2-1688-1064/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinius, kuriais buvo prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vilniaus universiteto statuto atitinkami straipsniai neprieštarauja Konstitucijai, pripažinti negaliojančiais Vilniaus universiteto ir jo valdymo organų priimtus teisės aktus bei sprendimus, įpareigoti atlikti veiksmus, o Vilniaus apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais ieškovo atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių buvo atmesti. Ieškovo teigimu, teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad priimdami procesinius sprendimus jie rėmėsi Vilniaus universiteto statuto antikonstitucinėmis nuostatomis. Procesinius sprendimus priėmę teisėjai taip pat nepagrįstai nenusišalino nuo bylų nagrinėjimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui padaryta neturtinė žala pasireiškė ieškovo pažeminimu, dvasiniu sukrėtimu, sveikatos būklės pablogėjimu dėl negalėjimo studijuoti doktorantūroje. Nurodoma, kad ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro 48 184 Eur dėl netektos valstybės finansuojamos vietos doktorantūroje bei 71 400 Eur negauta doktoranto stipendija.

19. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalyko ir administracinėje byloje pareikšto skundo dalyko lingvistinės formuluotės sutampa, t. y. prašoma priteisti 100 000 Eur neturtinės ir 119 584 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau šie reikalavimai reiškiami skirtingais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje žala kildinama iš, ieškovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtų veiksmų, priimant procesinius sprendimus Vilniaus universiteto statuto pagrindu, taip pat teisėjams nenusišalinus nuo bylų nagrinėjimo. Administracinėje byloje Nr. eI2-2397-1244/2026 prašoma priteisti žala kildinama iš, ieškovo teigimu, neteisėtų Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant antikonstitucinį Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymą. Kitaip tariant, ieškovas ieškiniu ir skundu siekia skirtingų teisinių rezultatų: nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, o administracinėje byloje Nr. eI2-2397-1244/2026 – dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų. Nors dalis ieškinyje ir skunde nurodytų faktinių aplinkybių sutampa, be kita ko, neturtinės žalos apskaičiavimas grindžiamas identiškomis aplinkybėmis, pateikiamas identiškas turtinės žalos apskaičiavimas, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien tik ieškinio faktinio pagrindo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio (šiuo atveju skundo) faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).

20. Nustatyta, kad Regionų administracinis teismas neįsiteisėjusiu 2026 m. vasario 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2397-1244/2026 pareiškėjo skundą atmetė. Iš sprendimo matyti, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su, ieškovo teigimu, neteisėtais teisėjų veiksmais, priimant procesinius sprendimus.

21. Taigi, aptarti argumentai nesudaro pagrindo vertinti nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio ir administracinėje byloje Nr. eI2-2397-1244/2026 pateikto skundo kaip tapačių, nes skiriasi ginčų šalys bei įrodinėjimo dalyko apimtis (faktinis pagrindas), kuriuo grindžiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

22. Pažymima ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-895-854/2025, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, jog skundas, pateiktas administraciniam teismui, ir ieškinys, tiek, kiek juo reikalaujama žala kildinama iš Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo, yra tapatūs. Lietuvos apeliacinis teismas aptariamoje nutartyje taip pat išaiškino, kad reikalavimai dėl teisėjų ir Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų gali būti nagrinėjami atskirai. Iš šioje nutartyje aptartų duomenų nustatyta, kad ieškovas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi pateiktus išaiškinimus, pareiškė naują ieškinį nagrinėjamoje byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio ir Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-2397-1244/2026 pareikšto skundo tapatumą, todėl nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ieškinį atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo D. S. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.