Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2024 m. spalio 6 d., apie 12.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2024 m. spalio 6 d., 12.28 val. tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,76 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. V. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi, savo poelgį vertina blogai, net nežino kodėl taip atsitiko. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių paaiškino, kad važiavo iki (duomenys neskelbtini) ir sustojo, vairavo savo automobilį. Jis jautėsi gerai, negalvojo, kad yra neblaivus (nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio), nes savijauta buvo normali, todėl ir vairavo. 2024 m. spalio 6 d. nevartojo alkoholio, jį vartojo iš vakaro, t. y. iš vakaro išgėrė degtinės. Išgėrė vieną butelį degtinės su kaimynu. Alkoholinio gėrimo, kuris buvo rastas jo automobilyje, nevartojo. Taip pat nežino, kodėl vairavo automobilį, kai jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Priklausomybės alkoholiui neturi, piktybiškai jo nevartoja, tiesiog taip gavosi, t. y. alkoholį vartoja tik per išeigines. Aplamai žada nebevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau nežino ar jam reikia pagalbos tam, kad nustotų vartoti alkoholį, mano, jog pats susitvarkys su tuo. Jis nėra gydęsis nuo priklausomybės ligų. Skiriamą baudą gali sumokėti, ji nebus našta jo šeimos nariams, be to, jis per mokesčių inspekciją yra sumokėjęs 800 Eur baudą, kuri buvo paskirta administracinio nusižengimo byloje. Jis gyvena su žmona ir vaiku žmonos bute. Sutuoktinė dirba, bet jis nežino, kiek ji tiksliai per mėnesį uždirba, gal apie 1 000 Eur. Jie kreditorinių įsipareigojimų neturi. Turi santaupų, kadangi visą gyvenimą dirbo, tačiau jis šiuo metu negauna jokių išmokų, tik prieš savaitę užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, bandys ieškoti darbo, nors iki pensijos ir yra likę (duomenys neskelbtini). Jis nedirba nuo (duomenys neskelbtini), dirbo oficialiai vairuotoju savo įmonėje (b. l. 100-102).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos (nusikaltimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas konkrečias procesines ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis savo kaltės neneigė viso baudžiamojo proceso metu. Pastarasis nuosekliai nurodė, kad kaltinime inkriminuojamu laiku (2024 m. spalio 6 d., apie 12.05 val.) ir inkriminuojamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) vairavo jam priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. V. V. paaiškino, kad 2024 m. spalio 6 d. išvakarėse vartojo alkoholį – kartu su kaimynu išgėrė vieną butelį degtinės, o kitą dieną jautėsi pakankamai gerai ir sėdo už automobilio vairo (b. l. 54-56, 100-102). Faktą, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Seat Alhambra“ taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos ir įvykio aplinkybes mačiusios I. L. parodymai. Pastaroji nurodė, kad bylai aktualiu laiku, važiuojant kartu su S. L. (liudytojos vyru) (duomenys neskelbtini), įsukant į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pastebėjo priekyje važiuojančią aptartą transporto priemonę, kuri pasirodė įtartina, nes automobilis netikėtai pradėjo stabdyti. Bevažiuojant iš paskos pastebėjo, jog automobilis važiuojant svyravo, vis užvažiuodavo ant šalikėlės ir įvažiavo į priešais esančią eismo juostą, todėl dėl tokio transporto priemonės manevravimo pagalvojo, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus ir nusprendė toliau sekti šią transporto priemonę, ji paskambino policijai ir pranešė apie šią situaciją. Galiausiai, važiuojant (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) automobilis sustojo. Jie sustojo automobiliui „Seat“ iš paskos, jos vyras (S. L.) priėjo prie transporto priemonės ir paprašė už vairo sėdinčio vyro nebevažiuoti. Asmuo išlipo iš automobilio ir iš pradžių atsakė, kad alkoholio nevartojo, tačiau nuo asmens sklido alkoholio kvapas (b. l. 40-42). Be kita ko, kaltinamojo V. V. elgesys į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams detaliai aptartas pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusio E. U. 2024 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą nurodytu adresu, V. V. paaiškino, kad buvo būtina važiuoti, todėl iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Taip pat asmuo minėjo, kad alkoholinius gėrimus vartojo 2024 m. spalio 5 d. ir buvo stipriai padauginęs (b. l. 12). Kaltinamojo V. V. neblaivumo faktą patvirtina ne tik aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai bei rašytiniai paaiškinimai, bet ir 2024 m. spalio 6 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam V. V. 2024 m. spalio 6 d., apie 12.19 val. buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, o tos pačios dienos 12.38 val. – 1,76 promilės neblaivumas, taip pat konstatuoti ir šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 15). Be kita ko, analogiški V. V. atliktų blaivumo nustatymų rezultatai (duomenys) yra užfiksuoti ir alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose (b. l. 16). Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam V. V. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. V. 2024 m. spalio 6 d., apie 12.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Pabrėžtina, kad V. V. inkriminuotame kaltinime nėra detalizuota, kokiu tiksliu laiku kaltinamojo iškvėptame ore buvo nustatyta inkriminuojama 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir įrodymus, nustatyta, kad minėta etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta 2024 m. spalio 6 d., 12.38 val. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas neginčijamas ir objektyvias aplinkybes, V. V. inkriminuotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog policijos pareigūnai 2024 m. spalio 6 d., 12.38 val. tikrinimo metu V. V. iškvėptame ore nustatė 1,76 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Papildomai akcentuotina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Dėl kaltinamajam V. V. skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiformavusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis V. V. baudžiamojo įstatymo prasme nėra laikomas teistu asmeniu, tačiau pastarasis praeityje buvo teistas, o būtent – Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) V. V. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, be to, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) buvo teistas ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 91-92). Be kita ko, V. V. per trejų metų laikotarpį ne kartą buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn už įvairaus pobūdžio KET pažeidimų padarymą, o 2024 m. balandžio 27 d. padarė iš esmės analogišką teisės pažeidimą šioje byloje nagrinėjamam, t. y. vairavo automobilį, kai kaltinamajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 83-90). Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, aktualu ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba (b. l. 78-79), tačiau, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Be kita ko, byloje nėra duomenų apie V. V. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre.

Nepaneigtina, jog kaltinamasis šio teismo nuosprendžio priėmimo metu yra laikomas neteistu – apkaltinamasis nuosprendis pastarojo atžvilgiu buvo priimtas dar (duomenys neskelbtini) ir juo paskirtą bausmę V. V. yra jau seniai atlikęs. Kita vertus, pirmiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo pastarajam skirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų išrašo, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) buvo baustas už analogiško pobūdžio šioje byloje aptariamai nusikalstamai veikai teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 91-92), ko pats kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo. Be kita ko, V. V. šioje baudžiamojoje byloje aptariamą ir teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, V. V. atžvilgiu 2024 m. gegužės 14 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo pripažinta, kad pastarasis 2024 m. balandžio 27 d. padarė Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Su minėtu nutarimu V. V. nesutiko ir jį apskundė, ko pasėkoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartimi V. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės buvo sušvelnintos, paskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams – laikotarpiui (duomenys neskelbtini), bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 8 mėnesių laikotarpiui (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-90). Nepaisant teismo kaltinamajam suteikto pasitikėjimo sušvelninant paskirtas administracinio poveikio priemones, kaltinamasis likus ne daugiau nei 20 dienų iki vienos iš jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo pabaigos, kartotinai sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, ir šiuo atveju jo neblaivumo laipsnis pasiekė jau baudžiamosios teisės reguliavimo sritį. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad V. V. policijos pareigūnų buvo pastebėtas ne jų eilinio patikrinimo metu, bet gavus pašalinių asmenų pranešimus apie pavojingą bei neadekvatų asmens vairavimą. Be kita ko, minėti asmenys policijos pareigūnus informavo ir apie tai, kad kaltinamasis automobilyje buvo ne vienas – kartu su juo vyko (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo kaltinamojo sūnus, kuris kelio viduryje sustojus automobiliui, iš jo išlipo, iš bagažinės pasiėmė elektrinį paspirtuką ir išvažiavo (b. l. 40-42). Galiausiai, aptariant pagrindų kaltinamajam skirti švelniausią bausmę – baudą nebuvimą, svarbu pabrėžti ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, nors bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad turi santaupų ir galės sumokėti jam teismo paskirtą baudą, tačiau kaip matyti iš pirmiau jau nurodyto Administracinių nusižengimų registro išrašo, V. V. nėra sumokėjęs jam už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (vairavimo esant neblaiviam) padarymą paskirtos baudos. Be kita ko, kaip matyti iš kaltinamojo elgesio po jam pritaikytos administracinės atsakomybės už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, paskirta piniginė sankcija jokios įtakos kaltinamojo veiksmams neturėjo. Anaiptol, pastarasis aptariamo elgesio neatsisakė ir kartotinai sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus.

Taigi, visos pirmiau aptartos tiek patį kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo pripažinti, kad baudos bausmė pasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus ir paveiks kaltinamąjį, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pirmiau teismo aptarti bausmės skyrimui reikšmingi duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika nėra netinkamai, atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant ne kartą dėl analogiškų teisės pažeidimų padarymo priimamų sprendimų ir skiriamų sankcijų, yra jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Teismo vertinimu, pirmiau paminėti bausmės tikslai bus pasiekti V. V. už padarytą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis, o būtent – 60 parų arešto.

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę.

Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. V. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, juo labiau, šio teismo nuosprendžio priėmimo metu yra laikomas neteistu, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymą, V. V., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 8 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas priemones – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ir (ar) lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė kaltinamajam siūlė skirti galutinę sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnyje numatytais pagrindais. Minėto prokurorės siūlymo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau bausmėmis, susijusiomis su laisvės atėmimu, nėra baustas. Juo labiau, pastarasis šio teismo nuosprendžio priėmimo metu yra laikomas neteistu, o visos pirmiau jau teismo aptartos patį kaltinamąjį ir jo padarytą nusikaltimą charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo pastarajam skirti griežčiausią iš įstatymo leidėjo numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Iki tol kaltinamajam netaikius jokių su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, griežčiausios iš tokių bausmės rūšių paskyrimas laikytinas neproporcingu.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamasis įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali paskirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2024 m. spalio 6 d. kaltinamasis V. V. vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti transporto priemones – jam ši teisė buvo atimta. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Aptartos teismų praktikos ir šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas pripažįsta, jog yra tikslinga V. V. paskirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, o tai atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteikta specialiąja teise, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad V. V. įvykio metu buvo nustatytas 1,76 promilės neblaivumas (b. l. 16). Kaltinamasis neneigia, kad transporto priemonę vairavo pakankamai ilgą atstumą – iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo vairavimas kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, kadangi, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja apklausta I. L., kaltinamojo vairuota transporto priemonė netikėtai pradėjo stabdyti, automobilis važiuojant svyravo, vis užvažiuodavo ant šalikėlės ir įvažiavo į priešais esančią eismo juostą. Be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, važiavo transporto priemone ne vienas, t. y. kartu su V. V. keliavo ir pastarojo sūnus, kuriam buvo sukeltas realus, o ne formalus pavojus, įvertinus liudytojos nurodytą kaltinamojo transporto priemonės vairavimą. Taip pat aktualu ir tai, kad kaltinamasis analogišką teisės pažeidimą (transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam) per šiuos metus padarė antrą kartą, t. y. 2024 m. balandžio 27 d. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad už minėto administracinio nusižengimo padarymą V. V. buvo paskirta ne tik administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimas. Tai reiškia, kad kaltinamasis žinodamas, jog negali vairuoti transporto priemonių, ne tik nevykdė šios jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, tačiau transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kas didina asmens padarytų veiksmų pavojingumą bei patvirtina, jog paskirtos gana švelnios administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės asmens nesustabdė nuo analogiško teisės pažeidimo padarymo bei V. V. nepadarė jokios teigiamos įtakos, t. y. akivaizdu, kad buvo neefektyvios. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60).

Teismo skiriamas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę ir šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. V. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, vairavo pakankamai ilgą atstumą, kurio dalis ((duomenys neskelbtini)) yra pakankamai intensyviame kelio ruože, kur buvo kitų eismo dalyvių, o jo vairavimas buvo pavojingas – jo vairuojamas automobilis vingiavo kelyje, be pateisinamos priežasties stabčiojo, taip sukeldamas avarines situacijas, o ir kaltinamasis vyko ne vienas – su savo sūnumi, kuriam dėl tokio kaltinamojo vairavimo buvo kilęs realus pavojus. Apie automobilio vairavimą esant neblaiviai policijos pareigūnai buvo informuoti ne eilinio patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją ir jo pavojingą vairavimą. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo V. V. vairavimas. Galiausiai, pirmiau aptartus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko, nepaisydamas tos aplinkybės, kad dėl analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo, jis buvo nubaustas dar 2024 m. gegužės 14 d. ir jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 26, 27, 82).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms aktualų teisinį reguliavimą, taip pat nenustatęs jokių išimtinių, turto konfiskavimo negalimumą patvirtinančių aplinkybių, konstatuoja būtinę taikyti kaltinamajam V. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, kuris laikytinas proporcinga ir nepažeidžianti teisingumo principo baudžiamojo poveikio priemonė laikytina.

Dėl proceso išlaidų

(duomenys neskelbtini) pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam V. V. šioje baudžiamojoje byloje advokatas Vidmantas Baumilas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 129,17 Eur (b. l. 103-104).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi baudžiamasis procesas buvo atliktas pagreitinta tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinio ieškinio byloje taip pat nėra.

(duomenys neskelbtini) nutarimais V. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59-60), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 8 d. nutarimu laikotarpiui (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos V. V. nuosavybės teisės į automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su jame esančiu garso įrašu, saugomas bylos tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, V. V. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 bei 10 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir (ar) lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini)), per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.