Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, V. B., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybėn 1 metams, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, baudžiamosios bylos dalis dėl nukentėjusiosios Z. D. civilinio ieškinio dėl 48,40 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukta, V. B. atlyginus nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiosios Z. D. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiosios Z. D. naudai priteista iš V. B. 300,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, baudžiamosios bylos dalis dėl nukentėjusiosios Z. D. civilinio ieškinio dėl 300 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukta, V. B. atlyginus nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Likusi dalis nukentėjusiosios Z. D. civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta.

Nukentėjusiosios Z. D. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir iš V. B. Z. D. priteista 500 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. V. B. nurodė, jog labai gailisi dėl įvykusio konflikto, nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios Z. D. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio pateikė tik nukentėjusioji Z. D.. Jos skundu veikos kvalifikavimo, V. B. kaltės klausimai nėra keliami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Tačiau nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat nukentėjusioji teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą, kadangi, neleisdamas duoti jai paaiškinimų, neužtikrino teisės į tinkamą teismo procesą. Be to, neleidus Z. D. pateikti savo paaiškinimų dėl patirtų išgyvenimų, nebuvo galimybės tinkamai įvertinti ir jai padarytos neturtinės žalos dydžio. Taigi, būtent šiais aspektais ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo

6. Teisė, kad asmens bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teisė į nešališką teismą yra vienas pagrindinių asmens teisių užtikrinimo principų. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su tuo, kad bylą išnagrinėjusi teisėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisiamajame posėdyje atmetė Z. D. prašymą duoti teismui paaiškinimus apie nusikalstamą veiką, dėl kurios nagrinėjama baudžiamoji byla, taip pat neleido jai pasisakyti baigiamų kalbų metu.

7. Nagrinėju atveju nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme V. B. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 4) jei su tokiu įrodymų tyrimu sutinka ir kitos proceso šalys – prokuroras ir gynėjas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo, šioje byloje po kaltinamojo apklausos teismas priėmė protokolinę nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokį sprendimą teismas priėmė visiškai pagrįstai, kadangi V. B. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai dar ikiteisminio tyrimo metu, pozicijos kaltės klausimu nekeitė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dar ikiteisminio tyrimo metu prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teisme pageidavo duoti parodymus, nusikaltimo padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, gynėjas ir prokuroras taip pat sutiko, kad įrodymai įprasto proceso tvarka nebūtų tiriami (1 t., b. l. 180-183). Į 2021 m. liepos 21 d. teisiamąjį posėdį, nei nukentėjusioji, nei jos atstovas neatvyko, nors apie šį posėdį, teisę jame dalyvauti nukentėjusioji buvo informuota tinkamai, 2021 m. liepos 5 d. išsiunčiant nukentėjusiajai pranešimą (1 t., b. l. 169). Abejonių dėl to, kad nukentėjusioji šį pranešimą gavo, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi dar 2021 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas jos „Priedas prie civilinio ieškinio Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ (1 t., b. l. 171-174), o 2021 m. liepos 19 d. – prašymas prie bylos medžiagos prijungti pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 175-176). 2021 m. liepos 21 d. teisiamajame posėdyje, apklausus kaltinamąjį bei BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbus byloje esančius dokumentus, teismas protokoline nutartimi nutarė tenkinti kaltinamojo gynėjo prašymą skelbti byloje pertrauką ir sekančio teismo posėdžio metu apklausti galimą laiduotoją. Į sekantį teismo posėdį, kuris vyko 2021 m. rugpjūčio 30 d., atvyko ne tik prokuroras, kaltinamasis bei jo gynėjas, bet ir nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. D., jos atstovas R. J. bei galima laiduotoja G. B.. Parengiamojoje posėdžio dalyje bylą nagrinėjusi teisėja paklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, tame tarpe ir nukentėjusiosios bei jos atstovo, ar šie turi kokių nors prašymų. Nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą po galimos laiduotojos apklausos apklausti nukentėjusiąją, kadangi ji pageidauja duoti paaiškinimus, tačiau teisėja šį prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, jos parodymai ankstesniame teismo posėdyje paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, priimdama sprendimą atmesti prašymą apklausti nukentėjusiąją teisme, bylą nagrinėjusi teisėja jokio baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimo nepadarė, atitinkamai, ir nukentėjusiosios teisių nepažeidė. Priešingai, toks sprendimas atitinka BPK 273 straipsnyje bei 291 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, susijusias su byloje surinktų duomenų tyrimu, kadangi tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji, liudytojai, ekspertai ir specialistai teisme nėra apklausi, tik yra BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbiami jų apklausos protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog šiuo atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes akivaizdžių prieštaravimų nebuvo, todėl teismas ir neturėjo pareigos nukentėjusiosios apklausti. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tuo, kad neapklausus Z. D. nebuvo galimybės tinkamai įvertinti jai padarytos neturtinės žalos dydžio. Konkrečias aplinkybes, kurios, jos manymu, yra svarbios, nustatant nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos dydį, Z. D. išdėstė dar ikiteisminio tyrimo metu pareikštame pirminiame, o vėliau ir patikslintame ieškinyje (1 t., b. l. 27-32, 33-35). Pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kurio turinys ir buvo vertinamas pirmosios instancijos teismo, yra itin išsamus, jame aiškiai nurodyta kokios pasekmės (ne tik fizinės, bet ir dvasinės), nukentėjusiosios nuomone, jai buvo sukeltos V. B. nusikalstamais veiksmais, ir kodėl jai padarytą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina būtent 2 000 Eur. Be to, kaip jau minėta, Z. D. teismui taip pat pateikė dokumentą, įvardintą kaip „Priedas prie civilinio ieškinio Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“. Todėl manyti, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantės byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo, neapklausęs jos pačios teisme, negalėjo įvertinti visų reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog ir apeliacine skunde nukentėjusioji konkrečiai nenurodo kokias papildomas aplinkybes ji galėjo nurodyti apklausiama dėl pareikšto civilinio ieškinio.

9. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas galimybės Z. D. pasakyti savo baigiamosios bylos, nepagrįstai apribojo šią tiek BPK 28 straipsnio 2 dalyje, tiek BPK 293 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nukentėjusiosios teisę. Išklausius 2021 m. liepos 21 d. teisiamojo posėdžio protokolą, nustatyta, kad po to, kai buvo apklausta laiduotoja G. B., įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, buvo nutrauktas ir teismas pradėjo klausyti baigiamųjų kalbų. Išklausius prokuroro baigiamosios kalbos, savo baigiamąją kalbą pasakė nukentėjusiosios Z. D. įgaliotasis atstovas R. J. bei V. B. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas. Nukentėjusiajai išsakyti savo baigiamosios kalbos teismas nepasiūlė, nors, kaip teisingai pažymima Z. D. skunde, tokia teisė įstatymo nukentėjusiesiems suteikiama nepaisant to, ar jie yra atstovaujami byloje kvalifikuoto teisininko, ar ne. Tačiau šis konstatuotas pažeidimas, įvertinus tai, jog nukentėjusioji teisme buvo atstovaujama teisininko, kuriam teisė pasisakyti buvo suteikta, ir kuris pasisakė atstovaudamas ne kieno nors kito, o būtent nukentėjusiosios interesus, nėra esminis. Šis pažeidimas savaime, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai savo iniciatyva pačiai nenustačius, o apeliantei ar jos atstovui nenurodžius jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, galėjo būti šališkas subjektyviąja ar objektyviąja prasme, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu ir dėl to skundžiamą nuosprendį naikinti BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio pagrindu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas galėjo būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, tačiau į 2021 m. lapkričio 3 d. apygardos teisme vykusį posėdį nukentėjusioji neatvyko.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog nors pirmosios instancijos teismas ir sudarė tokią situaciją, kuria buvo pažeista Z. D. jai garantuojama teisė pasakyti baigiamąją kalbą, tačiau pripažinti, jog teismas taip pasielgė tendencingai, sąmoningai dėl turimo asmeninimo išankstinio nusistatymo prieš nukentėjusiąją, bei konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog naikinti skundžiamą nuosprendį nėra ir kitu apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu. Patikrinęs bylos medžiagą bei susipažinęs su nuosprendyje išdėstytais argumentais ir motyvais, kuriais teismas grindė savo sprendimą atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

12. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

13. Kaip jau minėta, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. B. nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą. Į bylą pateikti rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad nusikalstamais veiksmais padarytą ir pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistą 48,40 Eur turtinę žalą bei 300 Eur neturtinę žalą, V. B. Z. D. atlygino dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 179). Taip pat gautas V. B. sutuoktinės G. B. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l. 118-119). Šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų apeliantė neginčija. Tačiau, jos nuomone, šiuo atveju V. B. neatitinka BK 40 straipsnio 1 dalies 2 bei 4 punkte numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas) bei yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Taip pat apeliaciniame skunde abejojama ir G. B. tinkamumu būti laiduotoja.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.).

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nukentėjusioji mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kadangi ikiteisminio tyrimo pradžioje jis neigė kaltę, ją pripažino tik nukentėjusiosios pastangomis į tyrimą išreikalavus vaizdo įrašą, taigi, priremtas akivaizdžių įrodymų, kurių paneigti jis neturėjo galimybių, be to, teigė, kad jo smurtinius veiksmus atliko išprovokuotas nukentėjusiosios. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. apklausiamas kaip įtariamasis, pirminės apklausos metu iš tiesų neigė sudavęs ranka nukentėjusiajai į veido sritį, tvirtino, jog 2021 m. balandžio 2 d. tarp jo ir nukentėjusiosios kilęs žodinis konfliktas tik tuo ir baigėsi (1 t., b. l. 108-109). Tačiau tiek iš V. B. vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų (1 t., b. l. 96-98, 115-119), tiek iš jo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog V. B. savo poziciją pakeitė ir nebeneigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, t. y. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką gali būti padarytas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-516-697/2015, 2K-194-942/2017). Nukentėjusiosios skundo argumentas, kad V. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo antrosios apklausos metu ir vėliau pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek V. B., tiek jo gynėjas su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tik 2021 m. birželio 17 d., t. y. jau pabaigus ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 117) ir po V. B. antrosios jo, kaip įtariamojo, apklausos. Byloje nėra jokio rašytinio atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens ar jo gynėjo prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga dar iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, ar susipažinimo su bylos medžiaga, nebaigus ikiteisminio tyrimo, protokolo. Taigi, akivaizdu, kad V. B., duodamas parodymus antrosios bei trečiosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu, nežinojo bei negalėjo žinoti kokie įrodymai buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir pripažinti padarius nusikalstamą veiką tik dėl to, kad suvokė, jog byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais, ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti.

16. Tuo tarpu nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką patvirtina V. B. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog V. B. parodė nuoširdžiai besigailintis dėl savo spontaniško ir neapgalvoto elgesio, savo elgesį įvertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. Be to, tai, kad V. B. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu išreikštas gailėjimasis iš tiesų yra nuoširdus patvirtina ir tas faktas, kad jis siekė sušvelninti nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą žalą, dar iki bylos nagrinėjimo teisme į nukentėjusiosios sąskaitą pervesdamas dalį jos civiliniame ieškinyje prašytos priteisti žalos. Nors nukentėjusioji mano, jog V. B. gailėjimasis yra formalus, kadangi jis bando teisinti savo neteisėtus veiksmus, teigdamas, jog juos atliko išprovokuotas Z. D., tačiau apygardos teismas negali sutikti, kad ši aplinkybė paneigia nuoširdų V. B. gailėjimąsi. Priešingai nei teigia apeliantė, ši aplinkybė negali būti laikoma bandymu pateisinti savo nusikalstamą elgesį, kadangi tokiu būdu V. B. tik nurodė kokios aplinkybės paskatino jį panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp V. B. ir Z. D. 2021 m. balandžio 2 d. žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusioji jau ne pirmą kartą į žemės sklypą, kuris skiria nukentėjusiosios bei V. B. žemės sklypus, atvedė savo šunis atlikti gamtinių reikalų, po ko ji nesusirenka ekskrementų. Dėl tokio Z. D. elgesio kaimynai konfliktuoja jau ilgą laiką. V. B. priėjus prie nukentėjusiosios ir pamačius, kad ši filmuoja ar daro garso įrašą telefonu, V. B. ištiesė ranką prie jos telefono, po ko nukentėjusioji sudavė V. B. per veidą (pastarąją aplinkybę Z. D. patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu). Tik po pačios nukentėjusiosios suduoto jam smūgio, V. B. ranka trenkė nukentėjusiajai į veidą. Įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad V. B. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo buvo nesąžiningas ir to pagrindu tvirtinti, jog jis dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi tik formaliai. Taigi, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog asmuo ne tik pripažino savo kaltę, tačiau ir kritiškai vertino savo elgesį bei gailėjosi, todėl BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagrįstai.

17. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas manyti, kad V. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Praeityje V. B. nebuvo teistas nei už analogiško, nei už kokio nors kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka jis baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra niekaip nesusiję su šioje byloje analizuojama nusikalstama veika. Per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki šios dienos naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų jis nepadarė. V. B. psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre registruotas nebuvo, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus. G. B. teisme parodė, kad su sutuoktiniu yra pažįstama jau keturiasdešimt metų, santuokoje gyvena daugiau kaip trisdešimt metų, patvirtino, kad V. B. smurto prieš ją niekuomet nėra naudojęs, alkoholiu jis taip pat nepiktnaudžiauja. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad šioje byloje analizuojamas smurtinis nusikaltimas, kurio padarymui, kaip jau minėta, įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, buvo atsitiktinis, o ne V. B. ankstesnio elgesio rezultatas. Taigi, tiek atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek į ją padariusio asmens savybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga. Be to, manymą, kad V. B. pakartotinai nenusikals sustiprina ir jau aukščiau aptartas jo kritiškas savo padarytos nusikalstamos veikos įvertinimas.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl to, kad G. B. yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. B. yra V. B. sutuoktinė. Jų santuoka sudaryta dar 1987 metais. Laiduotoja dirba ir darbdavio charakterizuojama kaip geras, principingas, pareigingas darbuotojas, visada laiku ir nepriekaištingai atliekanti savo darbą. Administracine tvarka G. B. nebausta, taip pat neteista. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog G. B. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Nukentėjusiosios skunde nurodytos aplinkybės, jog V. B. nusikalstami veiksmai buvo padaryti netoli jo ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos, be to, V. B. jau yra susiformavusi ir brangi asmenybė, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinos nereikšmingomis ir niekaip nepatvirtinančiomis G. B. netinkamumo būti laiduotoja. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo namuose ir galėjo perkalbėti V. B., kad šis neitų aiškintis su kaimyne dėl jos netinkamo elgesio, juo labiau, nevartotų jos atžvilgiu fizinio smurto, kuris buvo panaudotas ne iš anksto tai suplanavus, o visiškai spontaniškai, daugiau kaip gynybinė reakcija į jam pačiam suduotą smūgį. Nors V. B. yra brandi asmenybė, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties ir jau susiformavusias asmenines vertybes, tačiau tai savaime nereiškia, kad jo žmona negali daryti jokios įtakos savo sutuoktiniui. Be to, remiantis tokia logika, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas apskritai galėtų būti taikomas tik itin jauniems asmenims, kurių vertybių sistema vis dar formuojasi, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai BK 40 straipsnio nuostatos taikomos ir vyresnio ar net garbaus amžiaus asmenims.

19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kokiais nors kitais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nukentėjusiosios skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios Z. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.