- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2254-720/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10153-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. S. 2020 m. gegužės 21 d., apie 21:00 val., daugiabučių namų kieme (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju J. M. metu tyčia abejų rankų delnais vieną kartą sudavė jam į krūtinę ir spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į krūtinę, pilvo sritį, rankas, kojas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. M. kraujosruvą pilvo kairėje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 21 d., apie 18 – 19 val., su savo penkerių metų dukra A. S. jis išėjo pasivaikščioti į kiemo žaidimo aikštelę. Eidami jie prasilenkė su kaimynu J. M., su juo pasisveikino, tačiau pastarasis jam nieko neatsakė. Eidamas jis pamatė, kad išlaužyta gyvatvorė, kurią pasodino bendrijos gyventojai dar 2015 ar 2016 metais. Prieš kelias dienas jie su žmona nupirko ir pasodino gal du ar tris ar keturis, tiksliai neprisimena, krūmelius į apie 30 cm dydžio gyvatvorėje atsiradusį tarpą, kuriame krūmeliai buvo išlaužyti. Prasilenkiant su kaimynu J. M., pastarasis pasakė „Ar dar ilgai sodinsi tuos krūmus?“. Jis pasakė kaimynui, kad jei jie kliūva, jis gali eiti į laukus ten ir spardyti. Tarp jų kilo žodini konfliktas. J. M. sakė: „Ateik čia, ką tu man padarysi?“. Jis atsakė, kad nieko jam nepadarys. Tada J. M. priartėjo prie jo, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Jis pats buvo blaivus, pasakė kaimynui kad laikytųsi atstumo, kadangi karantinas, delnais atsistūmė nuo kaimyno J. M. ir pats nuo jo atšoko. Jis paėjo kelis žingsnius, tuo metu J. M. vėl artėjo prie jo. Tada jis atsitraukė, ir vėl delnais atsistūmė nuo kaimyno, tačiau pastarasis vėl artėjo prie jo. Tada jam sukilo adrenalinas, jis smogė J. M. rankomis ir spyrė J. M. keletą kartų, jis nenorėjo pastarojo sužaloti, taikė jam spirti į koją, tačiau galėjo pataikyti ir į pilvą. Kiek kartų jis spyrė pasakyti negali, galėjo būti ir apie dvidešimt smūgių. Po to jis kurį laiką J. M. nematė, vėliau jie iš ten išsikraustė. Paaiškino, kad tuo metu jam buvo sunkus metas, neseniai buvo mirusi jo mama, todėl matyt jis taip sureagavo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė kaip buvo, buvo kvaili įsitikinimai, principai. Vėliau jis viską apsvarstė ir viską gerai atsiminė. Jis norėjo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, tačiau pastarasis atsisakė, nes reikalavo 5000,00 eurų dydžio neturtinės žalos. Jis mano, kad toks civilinis ieškinys yra per didelis, jis tokio dydžio žalos nukentėjusiajam nepadarė. Jis pervedė nukentėjusiajam 500,00 eurų, sutinka atlyginti ir daugiau, jei teismas priteis. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoją paskirti jo sutuoktinę N. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 19.40 val., jis vaikščiojo su šunimi kieme, prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini). Einant pėsčiųjų taku, esančiu tarp (duomenys neskelbtini), pamatė priešais ateinantį kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo ir jo mažametė dukra vardu A. Kaimyno vardo ir pavardės nežino. Minėtas vyriškis pėsčiųjų takelį savavališkai užsodinęs gyvatvore, kad niekas negalėtų vaikščioti pro jo buto langus. Prasilenkiant su juo paklausė, kodėl šis užsodino gyvatvorę ant pėsčiųjų takelio. Pastarasis sakydamas "kas tau yra?" abiem rankomis stipriai pastūmė jį į krūtinę. Pats pasiruošė gintis nuo jo, rankomis dengdamasis galvą. Tuo metu kaimynas pradėjo jį spardyti ir ne mažiau dvidešimt kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, t. y. krūtinę, šonus, rankas ir kojas. Daugiau jokių pašalinių asmenų kieme nebuvo. Konfliktas vyko jo mažametės dukros akivaizdoje. Dėl minėto asmens suduotų spyrių jis pajuto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Be to, jis iškeikė jį įvairiais necenzūriniais epitetais. Minėtas vyriškis yra konfliktiško būdo, nuolat per bendrijos susirinkimus konfliktuoja su visais gyventojais, savavališkai užsodina gyvatvore namų kiemų takelius. Minėto vyriškio duomenų nežino, galimai pravarde „V.", jis apie 30 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo. Prašo dėl įvykio pripažinti jį nukentėjusiuoju bei išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Taip pat prie pareiškimo prideda jų bendrijos pirmininkės portale „facebook" šiandien po įvykio patalpintą pranešimą dėl minėto kaimyno elgesio ir jo savavališkų neteisėtų veiksmų aptveriant praėjimus (1 t., b. l. 8 - 10). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai J. M. parodė, kad jį sumušusį asmenį pažintų gyvai ar iš nuotraukos. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, jis vedė šunį pėsčiųjų taku, kai priešais pamatė ateinantį kaimyną, „V.". Šis su juo pasisveikino, sakydamas „labas". Pats jo paklausė „kodėl paskutinę skylę užsodinai". „Paskutinė skylė" tai yra tarpas gyvatvorėje. Vyras pradėjo garsiai šaukti žodžius „ką darai, kas tau yra, ko čia vaikštai", taip pat jis vadino jį necenzūriniais žodžiais „supuvęs mentas", „išsigimėlis", „iškrypėlis". Tuomet „V." abiem ištiestais delnais vieną kartą sudavė jam į krūtinę. Po šio sudavimo jis nenukrito, ketino gintis, todėl rankomis dengėsi galvą, veidą. Tuomet „V." ne mažiau kaip 20 kartų spyrė jam į krūtinę, šonus, rankas, kojas. Dėl šių vyro veiksmų jam labai skaudėjo, jis jautė ir iki šiol jaučia fizinį skausmą. 2020 m. gegužės 24 d. jis dėl skausmų šonuose kreipėsi į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas. Papildomai pas šeimos gydytoją ar į kitas įstaigas nesikreipė dėl karantino. Kiek atsimena, pats jokių smūgių kaimynui nesudavė, nebent gindamasis galėjo blokuoti jo veiksmus. Dar nori papildyti, kad kuomet kaimynas „V." jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai aplink buvo žmonių, t. y. R. Č., V. K.. Taip pat buvo ir kiti vyrai, kurie gyvena netoliese, tačiau jų anketinių duomenų nežino. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pateiks ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32 - 33). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai J. M. į tyrėjos klausimą apie apsvaigimo nuo alkoholio faktą įvykio metu, tai yra 2020 m. gegužės 21 d., nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2009 m. jam diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas ir nuo tada jis visiškai nevartoja jokio alkoholio. Be to, 2013 m. kovo mėnesį jam išsivystė vestibiuliarinio aparato uždegimas, dėl ko buvo gydomas LSMU Kauno klinikų Neurologijos skyriuje. Ir šiuo metu jis nėra visiškai pasveikęs, nes vestibiuliarinio aparato uždegimas perėjo į lėtinį uždegimą, todėl jam yra nežymiai sutrikusi judesių koordinacija. 2020 m. gegužės 21 d. apie 19.40 val. jis buvo visiškai blaivas. Civilinį ieškinį reikš (2 t., b. l. 83).
Liudytojas R. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje įvardintu adresu. Jis pažįsta J. M., šis yra jo kaimynas, abu gyvena tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse. Jo santykiai su J. M. yra geri, draugiški, sutaria, nes yra kaimynai. Pats pažįsta ir V. S., šis gyvena netoliese, kitame daugiabutyje. Jo santykiai su V. S. yra nei geri, nei blogi, su juo nebendrauja, susitinka tik kiemo/bendrijos susirinkimuose. Kiek yra pastebėjęs vykusiuose kiemo susirinkimuose, tai V. S. dažnai elgiasi iššaukiančiai, reiškia pretenzijas gyventojams dėl smulkmenų, susijusių su kiemo tvarka. Jo manymu, V. S. yra nervingas žmogus, jo elgesys priklauso nuo jo nuotaikos. Parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 19.40 val., tiksliau laiko nepasakys, pats buvo vienas kieme adresu (duomenys neskelbtini), o tiksliau, rūkė prie namo laiptinės. Matė, kad kaimynas J. M. vedžioja savo šunį, tuomet prie jo priėjo kaimynas V. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, negirdėjo, nes juos matė maždaug per 20 metrų atstumą. Matė, kad V. S. abejomis rankomis į krūtinę pastūmė J. M., toliau matė kaip J. M. rankomis dengėsi krūtinę, tuomet matė, kaip V. S. jam spyrė į krūtinę. J. M. dengėsi rankomis kūną, viskas vyko labai greitai. Nematė, kad J. M. būtų sudavęs kaimynui V. S., priešingai, jis dengėsi rankomis nuo smūgių. Pats nėjo kaimynų s kirti, nes prie jų pribėgo kiti netoliese buvę žmonės ir atitraukė V. S. nuo J. M. Tų žmonių, kurie patraukė V. S. nuo J. M., pats nepažįsta, jų anketinių duomenų nežino. Mano, kad tie žmonės yra V. S. draugai ir šis juos galėtų pažinoti. Dar matė, kad šią situaciją stebėjo kaimynas Vaidas, kurio pavardės nežino, nurodys jo telefono numerį. Pats nenorėjo kištis į kaimynų tarpusavio santykius, todėl baigęs rūkyti grįžo į namus. Po įvykio kitą dieną kaimynas J. M. jam papasakojo, kad kaimynas V. S. jį užsipuolė dėl vedžiojamo šuns ir jį sumušė (1 t., b. l. 54 - 57)
Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji žino kaimyną J. M., žino, kad praeityje jis dirbo policijos pareigūnu, lyg ir buvo išmestas iš darbo dėl alkoholizmo, tačiau nežino, ar tai tiesa, nes tai tiesiog kaimynų šnekos. Be to, ji yra ne kartą mačiusi, kai J. M. būnant balkone, ateina vyriškis, kurio ji nepažįsta, ir J. M. nuleidžia jam iš balkono maišelį, pakabintą ant virvės, į kurį jam vyras įdeda degtinės ar kitokio alkoholio. Tarp kaimynų sklando kalbos, kad J. M. žmona jį užrakina namuose, kad šis negirtautų ir nešlitinėtų girtas kieme. Jos santykiai su J. M. yra neutralūs, kaimyniški, jie pasisveikina ir tiek. Iki įvykio dienos su minėtu kaimynu nėra buvę jokių konfliktų ar nesutarimų. Parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 19:40 val., gal šiek tiek ankščiau, ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis V. S. kartu su jų mažamete dukra nusprendė išeiti į kiemą ir prieš miegą pasivaikščioti, pažaisti. Pati liko namuose ir virtuvėje ruošė vakarienę, buvo atidarytos langų orlaidės. Ji išgirdo už lango kažkokį triukšmą, nuėjo į svetainę ir per langą pažiūrėjo kas vyksta kieme. Pirmiausia išgirdo garsiai rėkiamus žodžius „ateik čia, čiulpsi man b..į" (necenzūrinis žodis) ir tuomet pro langą pamatė, kaip kaimynas J. M. artėja link jos sutuoktinio V. S. ir atkiša savo veidą tiesiai į jos vyro veidą. Girdėjo, kad sutuoktinis sako J. M. „atsitrauk". J. M. nuo jo nesitraukė, tuomet ji pamatė, kaip jos vyras kaimyną savo rankomis atstūmė nuo savęs. J. M. nenukrito. J. M. atsitraukė keliais žingsniais atgal, jos sutuoktinis taip pat atsitraukė žingsniu atgal. Tuomet ji nubėgo į virtuvę, kol išjungė puodus ir išbėgo į kiemą, tai jau viskas buvo pasibaigę. Nieko absoliučiai nevyko. Vėliau sutuoktinis V. S. namuose papasakojo, kad kaimynas jį pirmas užsipuolė. Išėjusi iš buto, pati pirmiausiai ėjo ieškoti savo dukros, ji buvo žaidimų aikštelėje. Ji pasiėmė dukrą ir vedėsi ją už rankos link namų. J. M. priėjo prie jos ir pasakė, kad „kažkam reikia vaistukų, tavo vyrui taip atpisim kepenis, kad b...s (necenzūrinis žodis) mėnesį nestovės". Ji jam nieko neatsakė, tačiau pajuto iš J. M. burnos sklindantį alkoholio kvapą. Tuomet viskas gavosi taip, kad kaimynas J. M. stovėjo kieme su kaimynu vardu R. P. ir pakėlęs aukštyn savo kelnių klešnę rodė jam savo dešinę koją, ant kurios ji matė buvo sušašėjusios pailgos žaizdos, tokie kaip padraskymai. Paties įvykio ir kodėl kilo konfliktas, ji nematė, vėliau namuose sutuoktinis papasakojo, kad sudrausmino kaimyną J. M., kad nemindytų ir nelaužytų krūmų, o šis jį užpuolė ir viskas. Šį įvykį dar matė kaimynas vardu A. ir kaimynas vardu D. (1 t., b. l. 60 - 63).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Tame pačiame name, tačiau kitoje laiptinėje, gyvena kaimynas V. S. su šeima. Jis su V. S. tarpusavyje bendrauja kaip kaimynai, „labas, labas" ir tiek. Jų žmonos tarpusavyje daugiau bendrauja ir kadangi jų vaikai panašaus amžiaus, tai kieme dažnai kartu žaidžia. Kiek pažįsta V., tai šis jam atrodo normalus, ramaus būdo vyras, tikrai nėra iš tų vyrų, kur vaikščiotų kieme ir tarkim siūlytų visiems „į galvą". Priešingai nei kaimynas J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) name. Jo santykiai su kaimynu vardu J., kitų anketinių jo duomenų nežino, yra neutralūs, kaimyniški, pasisveikina ir tiek. Jam kaimynas J. atrodo nemalonus žmogus, gal net šiek tiek agresyvus, dažnai po kiemą vaikšto išdidus, tarsi kiemas priklausytų jam vienam. Kaimynai yra pasakoję, kad kaimynas J. piktnaudžiauja alkoholiu. Jam toks J. elgesys atrodo keistas ir neįprastas. Parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. vakare, laikotarpyje nuo 19 iki 20 val., tiksliau laiko nepasakys, pats buvo namuose, kai išgirdo už lango triukšmą. Triukšmas buvo toks, lyg už lango šūkautų du vyrai. Priėjęs prie lango, per maždaug 10 metrų atstumą, pamatė, kad ant pievos šalia (duomenys neskelbtini) laiptinės stovi kaimynas J. ir kaimynas V. Jie stovėjo veidais atsisukę į vienas kitą. Girdėjo, kad jie šūkauja vienas ant kito, kodėl, pats nesuprato, girdėjo, kad V. sakė „aš su tavim tik pasisveikinau, o tu čia pradėjai rėkti ir laužyti krūmus". Pats dar šiek tiek pastovėjo prie lango ir stebėjo, kas vyksta, ką jie tiksliai ten kalbėjo, negirdėjo. Pamatė, kad V. nueina, o J. vis tiek artėjo link V.. Galiausiai pamatė, kad jie stovi labai arti vienas kito veido, tiesiog veidas į veidą ir nusprendė pats išbėgti į kiemą, sudrausminti, kad neišsirutuliotų didesnis konfliktas. Atbėgo per kelias sekundes ir pamatė, kad jie abu vienas kitą stumdo rankomis. Tiek J. rankomis stumdė V., tiek V. J. stumdė rankomis nuo savęs. Nei vienas iš jų nukritęs nebuvo. Pats pasakė „baikit vyrai" ir stojo į vidurį tarp jų abiejų ir juos atskyrė. Tuomet atėjo kaimynas, vyras, jokių jo asmens duomenų nežino. Tas kaimynas paklausė, kas nutiko. J. pasakė „va, čia V. prisodinęs krūmų ir aš negaliu praeiti". O V. pasakė, kad J. pradėjo tyčia mindyti krūmus ir jis jį sudrausmino, dėl ko J. tapo agresyvus ir pats pirmas puolė V. Jis pats savo akimis nematė, kuris pirmas pradėjo stumdytis. Atsimena, kad skiriant J. ir V., jis juto stiprų alkoholio kvapą iš J. burnos. Mano, kad jei J. būtų buvęs įvykio metu blaivus, tai nebūtų kieme kilęs konfliktas. Netrukus prisirinko dar daugiau kaimynų, jų veidų neįsidėmėjo, o ir ne visus pažįsta. Pats tiesiog nesikišo daugiau ir išvyko savo reikalais. Kas vyko toliau, papasakoti negali. Dar atsimena, kad ant J. kūno matomų kūno vietų nebuvo nei paraudimų, nei sužalojimų, tai atsimena tiksliai. Daugiau apie šį įvykusį įvykį pats nieko neklausinėjo ir su niekuo neaptarinėjo (1 t., b. l. 66 - 69).
Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos santykiai su kaimynais V. S. ir kaimynu J. geri, draugiški, kaimyniški. Parodė, kad šių metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, jau buvo vakaras, gal 19 val., ar gal 20 val., tačiau lauke nebuvo tamsu, ji buvo asmens duomenų pažymoje nurodyto daugiabučio namo kieme, o tiksliau, vaikų žaidimų aikštelėje kartu su savo mažametėmis mergaitėmis L., 4 m. amžiaus ir J., x m. amžiaus. Toje pačioje smėlio dėžėje žaidė ir V. S. dukra A., 5 m. amžiaus. V. ją prižiūrėjo. Netrukus jo dukra užsimanė nueiti iki namų, ir jie kartu nuo smėlio dėžės nuėjo iki namų. Nuo smėlio dėžės iki V. S. namo yra gal 50 metrų ir jo laiptinę užstoja požeminio garažo konstrukcijos. Netrukus, nežino po kiek laiko, bet greitai, atbėgo V. dukra A. ir pasakė, kažką tokio, kad „tėtį mušą". Kadangi pati buvo smėlio dėžėje su savo mažametėmis dukromis, tai nėjo žiūrėti, kas vyksta, o nuo smėlio dėžės jai nesimatė, kas vyksta kieme. Jokio triukšmo, riksmų ar kažko panašaus ji negirdėjo. Ji A. neleido eiti ten, kur ši ją vedė ir pasakė jai, kad pasiliktų smėlio dėžėje. Ji A. neleido, nes nežinojo kas vyksta ir norėjo ją tokiu būdu apsaugoti. Negali pasakyti, kas dar iš kaimynų matė šį įvykį. Po įvykio kieme atsirado žmonių, visi jie buvo vyrai, jų neįsidėmėjo, o be to, ne visus kaimynus pažįsta. Vėliau po įvykio kaimynai kalbėjo, kurie tiksliai, nepasakys, kad J. buvo neblaivus, laipiojo ant krūmelių kieme ir juos gadino, o V. jį sudrausmino (1 t., b. l. 72 - 75).
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos jau neprisimena, jis girdėjo, kaip kieme (duomenys neskelbtini)garsiai kalbėjosi kaimynai J. ir V. Jų pavardžių nežino. Tiek V., tiek J. yra jo kaimynai, jokių tarpusavio santykių tarp jų nėra, bendrauja tik kaip kaimynai, „labas, kaip sekasi" ir tiek. Jokių pykčių su minėtais kaimynais jis neturi. Abu minėti kaimynai yra normalūs žmonės, apie jų charakterio savybes neturi ką papasakoti, nes su jais nebendrauja. Parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, dienos nepasakys, bet tai buvo vakaras, lauke dar nebuvo tamsu, pats kartu su kitu kaimynu vardu R. rūkė prie laiptinės adresu (duomenys neskelbtini). Matė tolumoje, kad kaimynui J. vedžiojant šunį, prie jo priėjo kaimynas V., jie kažką kalbėjosi tarpusavyje. Pradžioje jie kalbėjosi ramiai, paskui abiejų balso tonai pakilo. Ką jie kalbėjosi, negirdėjo, buvo per toli, kad girdėtų. Parūkęs nuėjo į savo namus, o R. dar liko prie laiptinės stovėti. Kas vyko tarp kaimyno J. ir V., jis nežino, nematė. Po įvykio pats su jokiais kaimynais neaptarinėjo, kas vyko minėtą dieną kieme, ir nieko daugiau papasakoti negali (1 t., b. l. 78 - 81).
Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad supranta, kad yra apklausiamas dėl įvykio įvykusio 2020 m. gegužės 21 d., kai kieme susipyko kaimynai J. ir Vs. Jis pažįsta kaimyną J., jo kitų asmens duomenų nežino. Jo santykiai su J. yra neutralūs, jie tiesiog gyvena kaimynystėje ir susitikę pasisveikina, tačiau artimai nesibičiuliauja. Taip pat pažįsta ir kaimyną V., jo kitų asmens duomenų nežino. Jo santykiai su V. yra neutralūs, susitikę pasisveikina. Parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. vakare, gal apie 20.00 val., pats buvo daugiabučio namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo dviem mažamečiais vaikais K. ir A., kuriems abiem yra po 3,5 metų, jie yra dvyniai. Jeigu tiksliau, tai su vaikais jis buvo šalia smėlio dėžės, vaikai žaidė. Šalia smėlio dėžės buvo ir kitas kaimynas S., kuris jam pasakė „tu praleidai drakes". Jis paklausė S., ką šis turi omenyje. S. pasakė, kad J. ir V. susimušė kieme. Tačiau pats nematė, kas vyko tarp kaimynų V. ir J. Atsimena, kad tos dienos vakare J. ėjo kieme taku ir pats jo paklausė, kodėl šis eina šlubuodamas. J. atitraukė savo kelnių klešnę į viršų ir parodė maždaug ties keliu blauzdoje kažkokią žaizdą, kuri buvo panaši į nubrozdinimą. Nubrozdinimas atrodė šviežias, tai yra nesenai atsiradęs. Dėl prabėgusio laiko neatsimena, kurią koją J. rodė, tačiau atsimena, kad nubrozdinimas buvo maždaug toje vietoje ties blauzda, žemiau kelio. Dar atsimena, kad J. pasakė, kad jį suspardė V. Jis kartu su J. nuėjo prie kaimyno V. ir paklausė V., kodėl jis suspardė seną žmogų, tai yra J. V. sakė, kad J. kieme laipiojo ant augančių krūmelių. V. nei paneigė, nei patvirtino, kad jis spyrė J.. Dar kurį laiką pats kalbėjosi su J. ir V., tačiau V. nieko neaiškino, kas tiksliai tarp jų įvyko. Netrukus atėjo V. sutuoktinė, jos vardo nežino, ir jie visi tiesiog išsiskirstė. Pats nekvietė policijos pareigūnų dėl šio įvykio, nes jis jam pasirodė mažareikšmis, o be to, kiek suprato iš J., kad jis šio įvykio taip pat nesureikšmino (1 t., b. l. 84 - 87). Apklaustas papildomai liudytojas R. P. į tyrėjos užduotą klausimą, ar 2020 m. gegužės 21 d. apie 19.40 val. kaimynas J. buvo blaivus, atsakė, kad tos dienos vakarą sutikus kaimyną J., kuris šlubavo ir paklausus kas atsitiko, šis pasakė, kad jį suspardė, rodė kažkurios kojos blauzdą, kurioje matėsi nubrozdinimas ir parodė į kaimyną V., gyvenusį (duomenys neskelbtini), jo blaivumas jokio įtarimo nesukėlė, tai yra pats gali teigti, kad J. buvo visiškai blaivus, kadangi jis J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pažįsta apie 5 metus laiko ir ne kartą su juo tekę pabendrauti (2 t., b. l. 120 - 121).
Liudytojas D. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jis pažįsta kaimyną J., jo kitų asmens duomenų nežino ir pasakyti negali. Jo santykiai su J. yra neutralūs, jie tiesiog gyvena kaimynystėje ir susitikę pasisveikina, tačiau artimai nesibičiuliauja. Jo santykiai su V. S. yra neutralūs, yra kaimynai, susitikę pasisveikina. Parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. vakare, tiksliau laiko nepasakys, buvo vakaras, gal apie 20.00 val., būdamas namuose išgirdo triukšmą, sklindantį iš kiemo. Pats gyvena antrame aukšte. Priėjo prie lango ir pamatė, kad kaimynas V. ir kaimynas J. stovi vienas priešais kitą ir abu vienas ant kito garsiai šūkavo. Ką tiksliai jie ten šūkavo vienas kitam, nepasakys, neprisimena. Tačiau iš garsaus šaukimo suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas. Nusprendė, kad reikia išeiti į kiemą, pažiūrėti kas vyksta ir tuo pačiu galvojo pažiūrės, kad jie tarpusavyje nesusimuštų, nes jie tikrai garsiai šūkavo. Maždaug po 4 minučių pats jau buvo kieme šalia V. ir J. Atsimena, kad tarp J. ir V. viduryje stovėjo kaimynas A.. Pats taip pat atsistojo šalia A., į vidurį tarp J. ir V. Žodžiais juos abu ramino, drausmino sakydamas, kad kieme yra mažų vaikų, kad jie ramintųsi. Tačiau J. ir V. jo neklausė, nenustojo šaukti vienas ant kito. V. šaukė, kad J. tyčia laipiojo ant susodintų krūmelių, o J. V. garsiai šaukė, kodėl jis ne vietoje pasodino krūmelius. Maždaug apie 10 minučių jie tarpusavyje šaukė vienas ant kito, vėliau nurimo. Pats su A. žodžiais ramino J. ir V. Netrukus J. apsisuko ir nuėjęs už namo kažkur dingo. Jo akivaizdoje nei J., nei V. vienas kito atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Ko, tarp kitko, ir nebūtų pavykę, nes jis su A. stovėjo tarp jų. Tuomet V., kiek nusiraminęs, jam papasakojo, kad J. tyčia laipiojo ant krūmelių ir juos gadino, o jis jį žodžiais drausmino. Taip pat V. minėjo, kad J. lyg ir bandė jam suduoti. Daugiau nieko V. jam nepasakojo. Pats nematė ant kaimyno J. matomų kūno vietų, kurios nebuvo uždengtos drabužiais, jokių sužalojimų, paraudimų ir panašiai. Pats nekvietė policijos pareigūnų dėl šio įvykio, nes jis jam pasirodė mažareikšmis. Dar kartą pabrėžia, kad jis paties įvykio, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas ir kas įvyko tarp J. ir V., nematė (1 t., b. l. 90 - 93).
Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyrą vardu V., pavarde S., pažįsta tik iš matymo, jo vardo ir pavardės iki apklausos dienos nežinojo. Šis iš matymo pažįstamas vyras gyvena kaimynystėje, tai yra (duomenys neskelbtini), buto nežino, su juo jokių tarpusavio santykių nepalaiko ir nesutarimų neturi. Vyrą vardu J., pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, taip pat pažįsta tik iš matymo, jis yra pažįstamo R. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, kaimynas. Su J. jis jokių tarpusavio santykių ir nesutarimų neturi. J. dažnai sutikdavo vedžiojantį šunį ir su juo tik pasisveikindavo. Parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, dienos neprisimena, vakare, valandos neprisimena, kuomet dar lauke buvo šviesu, buvo su mažamečiu vaiku, kuris kieme, prie (duomenys neskelbtini) įrengtoje vaikų žaidimų aikštelėje žaidė smėlio dėžėje. Netoli jo, vaikų žaidimų aikštelėje buvo ir pažįstamas R,. Pamatė, kad prie R. priėjo J,. Iš kur atėjo J. ir kas su juo buvo įvykę, nematė. J. garsiai R. aiškino, kad jį apspardė, kad J. būtų buvęs sužalotas, nepastebėjo, jis ėjo normaliai. J. su R. kalbėjo garsiai, prie jų nebuvo priėjęs, tik maždaug 3 metrų atstumu girdėjo ir matė kaip J. pakėlęs kažkurios savo kojos kelnių klešnę rodė R. blauzdoje esantį nubrozdinimą, iš kurio nekraujavo. Suprato kaip J. aiškino „krūmai", suprato, kad jis su kažkokiu kaimynu susipyko dėl krūmų, dabar jau tiksliai neprisimena. Negirdėjo, kad J. būtų įvardinęs kažkokį žmogų. Tuomet R. pasakė, kad "einam pažiūrėsim". R., J. ir liudytojas nuėjo, kur vedė J., jis nuvedė į (duomenys neskelbtini) augančių krūmų. Tik tuomet pamatė V. Tarp J. ir V. kilo žodinis konfliktas, taip pat tame konflikte dalyvavo ir R. Iš šio žodinio konflikto suprato, kad dėl krūmų tarp J. ir V. buvo įvykęs konfliktas ir J. sakė, kad V. jam įspyrė. Ką atsakė V., neprisimena. Pats įvykio aplinkybių nematė. Netrukus išsiskirstė, policijos tą dieną nematė (1 t., b. l. 198 - 199).
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iki 2021 m. lapkričio mėnesio tyrėja dirbo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Į tyrėjos klausimą „prie kokių aplinkybių iš pareiškėjo J. M. buvo priimtas pareiškimas ir jis apklaustas liudytoju dėl 2020 m. gegužės 21 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto su kaimynu, kurio metu jis buvo sužalotas", liudytoja parodė, kad ji konkrečiai, ką nurodė J. M., neprisimena. Tik prisimena, kad iš J. M. pareiškimą priėmė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KP NVRS tarnybinėse patalpose, adresu Laisvės al. 11, bei kad jis buvo kartu su sūnumi, kurio pati nepažįsta. Priimant iš J. M. pareiškimą dėl jo blaivumo ar apsvaigimo jai jokio įtarimo nekilo, todėl jo blaivumas nebuvo patikrintas. Jo sūnus priimant pareiškimą nedalyvavo. Po su J. M. atliktų procesinių veiksmų ji važiavo į įvykio vietą, tai yra į (duomenys neskelbtini). J. M. kartu su sūnumi su ja nevažiavo. Kokiu transportu jie buvo atvažiavę bei kas jį vairavo, ji nematė (2 t., b. l. 94 - 95).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie 38 metų vyrą vardu V., jo pavardės nežino, pažįsta tik kaip kaimyną, šis gyvena (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, buto numerio nežino. Su V. jokių tarpusavio santykių nepalaiko ir nesutarimų neturi. Apie 60 metų vyrą vardu J., pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte, buto numerio nežino, pažįsta taip pat kaip kaimyną, be to, jį dažnai sutinka vedžiojantį šunį. Su J. jis jokių tarpusavio santykių ir nesutarimų neturi. Parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, dienos neprisimena, vakare, po darbo, valandos neprisimena, kuomet dar lauke buvo šviesu, pats buvo buto (trečiame aukšte) virtuvėje ir per atidarytą langą išgirdo, kad lauke kažkas šaukia, girdėjo du vyriškus balsus. Per atidarytą langą (duomenys neskelbtini) esančios gyvatvorės pamatė V. ir J., kurie stovėjo veidu vienas priešais kitą. Atstumas tarp jų buvo labai mažas. Suprato, kad tarp jų kažkas įvyko, nes jie vienas kito atžvilgiu buvo piktai nusiteikę ir garsiai šaukė vienas ant kito. Jokių veiksmų tuo metu jie vienas kito atžvilgiu neatliko. Jie tarpusavyje piktai ir ilgai aiškinosi, tuomet pats nuėjo prie jų, atsistojo tarp jų, kad juos išskirti. Jis juos išskyrė. J. paaiškino, kad jis ėjo su šuniuku pro gyvatvorę, o prie jo atbėgęs, kaip V. įvardino neprisimena, abejomis rankomis sudavė į „saulės rezginį", nuo ko šis pradėjo dusti ir nelabai orientavosi aplinkoje, o po to jį pradėjo spardyti ir, pakėlęs lyg abiejų kelnių klešnes, parodė blauzdas, matėsi nubrozdinimai ir paraudimai. V. kalbėjo, kad jis, pats suprato J., „naglai elgiasi", vaikšto pro gyvatvorę, ją laužo. Suprato, kad V. tyčia prieš J. panaudojo fizinį smurtą, kad jis nevaikščiotų pro gyvatvorę, kurią pats V. pasodino prie savo buto langų, kad niekas nevaikščiotų. J. visiems atėjusiems kaimynams aiškino kas įvyko, kad jį kaimynas sumušė, rodė savo sužalotas blauzdas ar blauzdą. Aplinkybių, kuomet prieš J. buvo panaudotas fizinis smurtas, pats nematė, jas matė jo sutuoktinė J. B. (2 t., b. l. 101 - 102).
Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 40 metų vyrą vardu V., jo pavardės nežino, ji pažįsta tik kaip kaimyną, su juo susitikus tik pasisveikina, jis gyvena (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, buto numerio nežino. Su V. jokių tarpusavio santykių nepalaiko ir nesutarimų neturi. Apie 60 metų vyrą vardu J., pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte, buto numerio nežino, ji pažįsta taip pat kaip kaimyną, jį dažnai sutinka vedžiojantį šunį, todėl pabendrauja. Su J. ji jokių tarpusavio santykių ir nesutarimų neturi. 2020 m. gegužės mėnesį, kuomet buvo šilta, dienos neprisimena, vakare, apie 20 val., kuomet dar lauke buvo šviesu, ji su mažamete dukra buvo kieme, vaikščiojo, vedžiojo šunį. Praeinant (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, tiksliau vyriškus balsus ir už 30 metrų, Į (duomenys neskelbtini) šono, prie gyvatvorės pamatė stovinčius V.ir J., kurie stovėjo vienas priešais kitą, tarp jų buvo kelių metrų atstumas. Iš pradžių ji nelabai suprato, kodėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Matė, kaip V., būdamas piktas ant J. ir ant jo šaukdamas, kodėl spardo krūmus, priėjo prie J. ir stovint prie pat J. bei šaukiant vienas ant kito, V. tyčia ranka ar abejomis rankomis į krūtinę stipriai pastūmė J., kuris po stūmimo atgal paėjo kelis žingsnius. Tuomet J., priėjęs prie V., jį rankomis ar ranka į krūtinę pastūmė. Tuomet V. tik atsilošė atgal. Tada V., priėjęs prie J., tyčia kažkuria koja J. spyrė į kažkurią koją, būtent į blauzdą. Tuomet J. nuo savęs V. lyg pastūmė, o V. vėl kažkuria koja J. spyrė į kažkurios kojos blauzdą, galėjo įspirti du kartus. Iš viso V. J. į kojas įspyrė 3-5 kartus. J. konflikto metu nebuvo nukritęs ant žemės ir įgriuvęs į krūmus, nes jis nebuvo prie pat krūmų, šie buvo už 1-1,5 metro nuo J.. Po to V. ir J., stovėdami vienas priešais kitą, šaukė vienas ant kito, fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Atbėgęs jos sutuoktinis R. atsistojo tarp jų ir juos išskyrė. Kaip jau nurodė, ji V. ir J. konfliktą stebėjo maždaug 30 metrų atstumu, V. matė iš nugaros ir kairio šono, o J. matė iš priekinės pusės, daugiau iš dešinio šono. Kuomet V. ir J. išvien šaukė vienas ant kito, ji suprato, kad V. supyko ant J., šaukė „kiek tu čia vaikščiosi, laužysi, aš čia pasodinau, ar reikia laužyti pasodintus krūmus". J. šaukė, kad „vaikštau ir vaikščiosiu". Pati suprato, kad V. tyčia prieš J. panaudojo fizinį smurtą, kad šis nevaikščiotų pro gyvatvorę, kurią pats V. pasodino prie savo namo, mano, kad niekas nevaikščiotų. J. iškart po konflikto visiems atėjusiems kaimynams aiškino kas įvyko ir rodė savo sužalotą blauzdą, mano, kad dešinę, kurioje matėsi paraudimas, patinimas (2 t., b. l. 108 - 109).
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie 12 metų kartu su sutuoktiniu J. M. bei sūnumi K. M. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkinius kaimynus pažįsta tik iš matymo. Kaimynystėje(duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, butą galėtų parodyti, gyvenusį apie 35 metų vyrą pažinojo tik kaip kaimyną, su juo jokių tarpusavio santykių ir nesutarimų neturėjo. Tarp jų namo Nr. x šono ir namo Nr. x fasadinės dalies yra žalia veja, kurioje išmintas takelis, kuriuo vaikščiodavo ir vaikšto gyventojai. Minėtas kaimynas iš namo Nr. x, kurio jokių anketinių duomenų nežino, pats, galimai savavališkai, ant tako užsodino krūmų gyvatvorę, kad niekas nevaikščiotų palei jo buto langus. Mano, kad 2019 m. pavasarį-vasarą jos sutuoktinis J. pasakė, kad kaimynas, kaip suprato, iš (duomenys neskelbtini) aklg. namo Nr. x, jam pasakė: „tu čia nevaikščiosi", o jis tam kaimynui atsakė „aš kaip vaikščiojau ir vaikščiosiu, nes tai bendras kiemas". Dažniausiai J. minėtu takeliu, palei minėto kaimyno namą Nr. x, vedžiojo ir vedžioja mažą šuniuką, vakarų škotų baltąjį terjerą. Daugiau ji neprisimena, kad J. jai būtų kalbėjęs apie kaimyną iš namo Nr. x. Parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, kuomet buvo šilta, dienos neprisimena, vakare, apie 20 val., J. išvedė pasivaikščioti šunį. Tuo metu pati buvo namuose. Jokio triukšmo ji negirdėjo. Maždaug po valandos J. sugrįžo į butą, jis atrodė neįprastai, jo veido odos spalva buvo pabalusi. Ji iškart jo paklausė, kas atsitiko. J. pasakydamas „kuo šiandien baigėsi šuns pavedžiojimas", „ką man padarė" ir pakėlęs marškinėlius jai parodė krūtinės apačią ir pilvą. Po krūtine matėsi paraudimai. Po to atsisėdęs jai parodė dešinę blauzdą, kurios priekinėje dalyje buvo nubrozdinimas. J. jai pasakė, kad tai padarė „tas". Ji suprato, kad kaimynas iš namo Nr. x, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, jog vedžiodamas šunį praėjo pro kaimyno gyvatvorę. J. buvo susijaudinęs, sumišęs, suglumęs, nežinojo kaip jam elgtis. Kadangi buvo sumušta J. krūtinė, ji jam pasakė, kad reikia, jog jį apžiūrėtų medikai. Apie tai kas įvyko J. telefonu pranešė sūnui K., kuriam atvykus, jie kartu išvažiavo, kaip sakė, į policiją. J. M. diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, todėl jis nuo 2009 m. visiškai nevartoja alkoholio ir įvykio dieną J. tikrai buvo blaivas (2 t., b. l. 115 - 116).
Specialistas G. A. C. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos 2020 m. gegužės 22 d. išvadoje Nr. G 1230/2020 (02) J. M. nustatyta kraujosruva pilvo kairėje, išilgai, apie 9,5x0,7 cm plote, violetinė. Į tyrėjos klausimą, ar minėtas nustatytas sužalojimas pilvo kairėje pusėje galėjo atsirasti įtariamojo V. S. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra nestipriai pastumiant abiejų rankų pirštais J. M. į krūtinę, specialistas atsakė: „Kraujosruva - tai kraujagyslės(-ių) plyšimas traumos vietoje su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius. Kraujosruvos buvimas rodo traumos buvimą. Kraujosruvos nebuvimas nerodo traumos nebuvimo. Krūtinės ląsta - tai liemens dalis, kurioje yra šonkauliai, tai yra liemens kieta dalis. Pilvas - tai priekinė minkšta liemens dalis. J. M. nustatyta kraujosruva pilvo kairėje padaryta buku daiktu dėl trauminio poveikio pilvui, negalėjo būti padaryta dėl trauminio poveikio krūtinei įtariamojo V. S. nurodytomis aplinkybėmis". (2 t., b. l. 90).
2020 m. gegužės 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad J. M. parodė, jog 2020 m. gegužės 21 d., apie 19.40 val., jis vaikščiojo su šunimi kieme, prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini). Einant pėsčiųjų taku, esančiu tarp (duomenys neskelbtini) aklg. namų Nr. x bei Nr. x, pamatė priešais ateinantį kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo ir jo mažametė dukra vardu A. Kaimyno vardo ir pavardės nežino. Minėtas vyriškis pėsčiųjų takelį savavališkai užsodinęs gyvatvore, kad niekas negalėtų vaikščioti pro jo buto langus. Prasilenkiant su juo paklausė, kodėl šis užsodino gyvatvorę ant pėsčiųjų takelio. Pastarasis sakydamas „kas tau yra?" abiem rankomis stipriai pastūmė jį į krūtinę. Pats pasiruošė gintis nuo jo, rankomis dengdamasis galvą. Tuo metu kaimynas pradėjo jį spardyti ir ne mažiau dvidešimt kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, t. y. krūtinę, šonus, rankas ir kojas. Daugiau jokių pašalinių asmenų kieme nebuvo. Konfliktas vyko jo mažametės dukros akivaizdoje. Dėl minėto asmens suduotų spyrių jis pajuto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Be to, jis iškeikė jį įvairiais necenzūriniais epitetais. Minėtas vyriškis yra konfliktiško būdo, nuolat per bendrijos susirinkimus konfliktuoja su visais gyventojais, savavališkai užsodina gyvatvore namų kiemų takelius. Minėto vyriškio duomenų nežino, galimai pravarde „V.", jis apie 30 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo. Prašo dėl įvykio pripažinti jį nukentėjusiuoju bei išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Taip pat prie pareiškimo prideda jų bendrijos pirmininkės portale „facebook" šiandien po įvykio patalpintą pranešimą dėl minėto kaimyno elgesio ir jo savavališkų neteisėtų veiksmų aptveriant praėjimus (1 t., b. l. 8 - 14)
2020 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti 2020 m. gegužės 21 d., pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 15 – 21).
2020 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad J. M. nustatyta kraujosruva pilvo kairėje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 26).
2020 m. birželio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. M. atpažino asmenį V. S. kaip jį sumušusį asmenį, pateikta fotolentelė su atpažinimo nuotraukomis (1 t., b. l. 36 - 38).
2020 m. rugsėjo 22 d. akistatos protokole nurodyta, kad akistatos metu nukentėjusysis J. M. ir įtariamasis V. S. pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 48 - 49).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo V. S. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo J. M., liudytojų R. Č., N. S., A. J., I. J., V. K., R. P., D. O., S. D., V. S., R. B., J. B., R. M. parodymais, specialisto paaiškinimais, atpažinimo protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais rašytinais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2020 m. gegužės 21 d., apie 21:00 val., daugiabučių namų kieme (duomenys neskelbtini) akligatvyje, tarp namų Nr. x ir Nr. x Kaune, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju J. M. metu tyčia abejų rankų delnais vieną kartą sudavė jam į krūtinę ir spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į krūtinę, pilvo sritį, rankas, kojas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. M. kraujosruvą pilvo kairėje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Konfliktas tarp kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiojo J. M. kilo dėl sulaužytų ir atsodintų gyvatvorės krūmelių, tai tvirtina kaltinamasis, tai nurodė ir nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, todėl manyti, kad suduodamas nukentėjusiajam J. M. smūgius, kaltinamasis V. S. tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, to norėjo ir to siekė, nėra pagrindo. Sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas asmeninio konflikto tarp jo ir kaltinamojo metu dėl gyvatvorės sulaužymo, kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į viešąją tvarką, todėl manyti, kad kaltinamasis V. S. savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai nėra pagrindo.
Kaltinamojo V. S. kaltė ir faktinės padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis V. S. ir jo sutuoktinė N. S. prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, prašo paskirti laiduotoja kaltinamojo V. S. sutuoktinę N. S..
Laiduotoja N. S. nurodė, kad V. S. yra jo sutuoktinis, jie pažįstami 14 metų, santuokoje gyvena 10 metų. Jos sutuoktinis V. S. yra draugiškas, paslaugus žmogus, teisybės ieškotojas, tačiau nėra konfliktiškas. Jis yra pakankamai ramaus būdo, geras, tvarkingas, pareigingas, atsakingas ir rūpestingas žmogus, netoleruoja melo, rūpinasi šeima, jų santykiai yra geri. Jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, dėl šio įvykio labai pergyvena, labai blogai vertina savo veiksmus. Jie sutaria gerai, ji turi įtaką sutuoktinio elgesiui ir jo sprendimams ir ji gali užtikrinti, kad jos įtakojamas sutuoktinis nepažeidinės įstatymų ir nedarys jokių nusikalstamų veikų. Jie su sutuoktiniu labai gerai sutaria, ji juo pasitiki ir nedvejodama sutinka už jį laiduoti, todėl prašo teismo paskirti ją jos sutuoktinio V. S. laiduotoja be užstato, kadangi ji šeimoje dirba viena, vyras registruotas užimtumo tarnyboje, jie augina mažametę dukterį, jie moka būsto paskolą, kiekvieną mėnesį, moka po 530 eurų. Jos uždarbis sudaro apie 2000,00 eurų, jų užtenka sumokėti mokesčius, pragyventi, buitinėms ir gydymosi išlaidoms, būsto paskolai padengti, tačiau sumokėti užstato ji neturi galimybės.
Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad kaltinamasis ir jo sutuoktinė N. S. augina mažametę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 26). Santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. S. ir N. S. yra sutuoktiniai (3 t., b. l. 27). UAB „Remstata“ charakteristikoje nurodyta, kad V. S. 2018 m. dirbo įmonėje apdailininku, jis pasižymėjo atkaklumu, kruopštumu, atsakingu požiūriu į darbą, geru strateginiu mąstymu, sugebėjo operatyviai priimti sprendimus, kaip žmogus yra jautrus, nestokoja humoro jausmo, iškilusias problemas stengėsi išspręsti taikiai abiem pusėms priimtinu būdu, labai kruopštus ir pareigingas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams (3 t., b. l. 28). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje N. S. apibūdinama kaip labai punktuali, visada laiku atvykstanti į darbą, maloniai bendraujanti su klientais, savo darbą atlieka nepriekaištingai. Už suteiktas paslaugas visada atsiskaito laiku, yra labai tvarkinga, atsakinga ir paslaugi, turi puikų humoro jausmą, nekonfliktiška, puikiai sutaria su kolektyvu, klegės atsiliepia tik teigiamai (3 t., b. l. 29). 2021 m. rugsėjo 8 d. administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad N. S. 2021 m. balandžio 13 d. bausta 15 eurų dydžio bauda už kelių ženklo reikalavimų pažeidimą, bauda sumokėta, praeityje bausta už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kurios baustumas išnykęs (3 t., b. l. 36 – 39). 2021 m. rugsėjo 8 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašas iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie fizinį asmenį patvirtina, kad N. S. yra neteista, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas (3 t., b. l. 40).
Kaltinamasis V. S. teisiamas pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą ir aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ištyrus įrodymų visetą ir išklausius proceso dalyvius nustatyta, kad kaltinamasis V. S. suprato savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, todėl darytina išvada, kad, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ją padariusio asmens savybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. S. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl kaltinamasis V. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis perduotinas laiduotojai jo sutuoktinei N. S. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. prašė priteisti iš kaltinamojo 5 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos jo naudai.
Kaltinamasis V. S. atlygino nukentėjusiajam J. M. 500,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, persiųsdamas nuodytą sumą nukentėjusiajam Lietuvos pašto pinigų perlaida (3 t., b. l. 41), kadangi nukentėjusysis atsisako bendrauti su kaltinamuoju ir priimti pinigus, todėl šia suma civilinis ieškinys mažintinas..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. konflikto metu tyčia abejų rankų delnais vieną kartą sudavė jam į krūtinę ir spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į krūtinę, pilvo sritį, rankas, kojas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. M. kraujosruvą pilvo kairėje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, jis sukėlė nukentėjusiajam skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą emocinę ir nervinę įtampą. Neabejotina, kad fizinė ir psichinė asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Nukentėjusysis J. M. nusikalstamais kaltinamojo veiksmais patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala. Kadangi nukentėjusysis atsisako bendrauti su kaltinamuoju ir priimti žalos atlyginimą, kaltinamasis pervedė 500 eurų pašto perlaida. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys, ką teismas pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, darytina išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas 5 000,00 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai pobūdžiui, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis šiuo metu nedirba, šeima moka būsto paskolą, į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, dėl kurio ir kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra mažintinas.
Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendė:
V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant kaltinamąjį laiduotojai jo sutuoktinei N. S. jos atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. M. naudai. Į šią sumą įskaičius kaltinamojo V. S. jau sumokėtą nukentėjusiajam J. M. 500,00 (penkių šimtų) eurų sumą, priteisti iš V. S. 500,00 (penkis šimtus) eurų nukentėjusiojo J. M. naudai.
Likusią nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalį atmesti.
Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.