- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- e2-1077-793/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05171-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B. H.“, uždarajai akcinei bendrovei „B. H.“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B. H.“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „B.“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 396,02 Eur turtinę žalą ir 3 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodo, kad išeidama iš parduotuvės „I.“ adresu, (duomenys neskelbtini), užkliuvo už kilimo, padėto prie automatinių durų prie parduotuvės įėjimo, nukrito ir buvo sužalota (toliau ir Įvykis). Dėl gydymo procedūrų ir vaistų ieškovė patyrė 396,02 Eur turtinę žalą. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės patirtą žalą, motyvuodama savo kaltės nebuvimu. Ieškovės teigimu, parduotuvės „I.“ patalpų savininkas atsakingas už saugių sąlygų užtikrinimą parduotuvės patalpose ir turi imtis priemonių klientų saugumui ir patogumui užtikrinti, o įvykus nelaimingam atsitikimui suteikti pirmąją pagalbą. Ieškovės nuomone, patalpų savininkas tinkamai neįvertino visų rizikų parduotuvės pirkėjų saugumui, ir padėjus kilimą, saugantį nuo nešvarumų prie pat automatinių durų, sudarė pavojingas sąlygas pirkėjams. Dėl įvykio ir traumų ieškovė patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, patirtas pasekmes ieškovė jaučia iki šiol. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 3 000,00 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „B. H.“ per teismo nustatytą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo atsakovė nesutinka su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašo atmesti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neatliko kaltų neteisėtų veiksmų. Be to, nėra įrodyti ieškinio reikalavimai dėl žalos fakto ir dydžio. Atsakovė atliko įvykio tyrimą, kuriuo nustatyta, kad surinkta medžiaga nepatvirtina ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių dėl kilimėlio, kuris kokiu nors būdu būtų sutrikdęs automatinių durų veikimą. Įvykio metu buvo naudojamas įprastas sertifikuotas profesionalaus tiekiamas kilimėlis, skirtas drėgmei ir purvui surinkti, kuris įvykio metu buvo eksploatuojamas pagal paskirtį, nekliudė kitiems asmenims. Tikėtina, kad ieškovė nukrito dėl nelaimingo atsitikimo. Be to, nustatyta, kad po Įvykio patalpose veikiančios parduotuvės darbuotojai buvo paslaugūs, domėjosi ieškovės savijauta, siūlė pagalbą. Atsakovės teigimu iš vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas įvykis matyti, kad ieškovės minimas kilimėlis prie durų patiestas tiesiai ir tvarkingai, jo kraštai nėra užlenkti, kiti žmonės per kilimėlį eina be kliūčių, po įvykio prie ieškovės prieina bent 2 parduotuvės „I.“ darbuotojos, kurios domisi įvykiu ir ieškovės savijauta, po kurio laiko viena iš darbuotojų paduoda ieškovei butelį vandens. Pateikti įrodymai paneigia atsakovės teigimus, kad kilimėlis kliudė automatinių durų veikimo mechanizmą, trukdė atsidaryti arba užsidaryti durims, ieškovei prieinant iki kilimėlio jis gulėjo tiesiai ir tvarkingai, nebuvo užsilenkęs. Prieš pat ieškovės kontaktą su durimis jos užsidarinėjo, o tarpduryje nebuvo kilimėlio, kitų kliūčių. Ieškovės kontaktas su durimis įvyko ne dėl to, kad durys neatsidarė dėl kilimėlio, o todėl kad, ieškovei suklupus į durų pusę ieškovė dideliu greičiu krisdama priartėjo prie užsidarančių durų. Įvykio metu kilimėlis buvo matomas, nes yra tamsus, buvo patiestas ant šviesios spalvos plytelių. Kadangi tokių kilimėlių naudojimas prekybos vietose prie įėjimo durų yra įprastas, kilimėliui buvus gerai matomam, kilimėlio buvimas ieškovei negalėjo būti staigmena. Atsakovė šioje situacijoje veikė apdairiai ir rūpestingai, kilimėlis buvo naudotas patalpų švaros ir lankytojų ir darbuotojų saugumui užtikrinti, kilimėlis saugo tiek nuo purvo, tiek patalpų grindys nuo drėgmės ir slydimo žiemos laikotarpiu. Atsakovė taip pat nurodo, kad su ieškiniu ieškovės pateikti įrodymai savaime nepatvirtina, kad visos patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu patirtais sužalojimais. Fizinė trauma savaime nereiškia dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, depresijos, pažeminimo. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl tokių traumos sukeltų pasekmių. Ieškinyje nurodomas ieškovės patirtas pažeminimas negalėjo pagrįstai atsirasti dėl parduotuvės darbuotojų abejingumo, pagalbos iš jų nebuvimo. Po įvykio patalpose veikiančios parduotuvės darbuotojai buvo paslaugūs, domėjosi ieškovės savijauta, davė vandens. Darbuotojai neturėjo poreikio ir pagrindo kvieti ieškovei greitosios pagalbos, kadangi tai padarė prie ieškovės įvykio metu buvę kiti parduotuvės lankytojai. Atsakovė neturi teisinės pareigos prisiimti atsakomybę už tokius nelaimingus atsitikimus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad ieškinys pagrįstas, prašo teismo jį tenkinti. Papildomai paaiškina, kad dėl vaizdo stebėjimo kameros didelio atstumo nuo durų, iš tikrųjų iš pateikto vaizdo įrašo neįmanoma suprasti kas įvyko, tačiau matosi, kad kilimėlis, už kurio užkliuvo ieškovė, padėtas prie pat automatinių durų prie įėjimo į parduotuvę, ir prieš pat jai prieinant prie durų į parduotuvę užėjo moteris, po ko durys užkliuvo ir kilstelėjo kilimą, tuomet durų automatinė sistema stabtelėjo ir, ieškovei artinantis prie durų, jos neatsidarė, o atvirkščiai užsidarė, tai įvyko prieš pat jai prieinant prie durų, kuomet ieškovė užkliuvo už durų pakelto kilimėlio galo ir nugriuvo tiesiai į duris. Jeigu ieškovei prieinant prie durų automatinė sistema būtų nestabtelėjusi, nors ieškovei artėjant prie durų jos turėjo atsidaryti, durys būtų atviros, ieškovė nebūtų nugriuvusi ir atsitrenkusi į jas. Parduotuvės darbuotojų šalia nebuvo, taigi greitąją pagalbą iškvietė kiti lankytojai. Kilimėlis negalėjo būti padėtas prie pat automatinių durų, kurios, atsižvelgiant į lankytojų srautą, pastoviai atidaromos ir uždaromos. Dubliko pateikimo metu kilimėlio prie pat automatinių durų nebėra. Šiuo atveju būtinumo padėti kilimėlį prie pat automatinių durų, kadangi jie nėra stabilūs ir yra lengvai patraukiami. Parduotuvės „I.“ patalpų savininkas yra atsakingas už saugių sąlygų užtikrinimą parduotuvės patalpose ir turi imtis priemonių klientų saugumui ir patogumui, o įvykus nelaimingam atsitikimui suteikti pirmąją pagalbą. Savaime aišku, kad ieškovė, kuri patyrė fizinį sužalojimą, patyrė ir fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovei buvo sužalota galva, iš jos bėgo kraujas, ji pergyveno dėl traumos pasekmių.
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo teismo atmesti ieškinį, ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pro duris praėjus lankytojui automatinės durys pradeda užsidaryti, ir jų užsidarymo metu ieškovė, priėjusi prie tiesiai gulinčio kilimėlio, užkliūva už kilimėlio krašto ir parklumpa. Su ieškovės greitu kritimu į durų pusę iki galo neužsidariusios durys atsidaro, prie ieškovės prieina šalia buvę žmonės, durys lieka atidarytos. Ieškovės pozicija apie tariamai netinkamoje vietoje patiestą kilimėlį, kliudantį durų veikimui ir tai esant ieškovės kritimo priežastimis, buvo pateiktas tik ieškovei gavus teisininko konsultaciją. Pirminėje pretenzijoje ieškovė nurodė, kad jos sužalojimų atsiradimo pagrindas yra netinkamos saugos priemonės – „slidžios grindys ir nuolat slystantis kilimas“, todėl ieškovės versija dėl tariamai netinkamoje vietoje patiesto kilimėlio ir durų veikimo trikdžių buvo sukurta ieškinio pareiškimo tikslu. Po Įvykio iš ginčo vietos kilimėlis nebuvo patrauktas. Vasario mėnesį, tebesitęsiant žiemos sezonui, lauke yra žymiai daugiau drėgmės ir purvo. Todėl vasario mėnesį egzistuoja objektyvus poreikis imtis papildomų saugumo ir švaros priemonių, todėl šiltuoju metu laiku kilimėlio nėra. Iš kilimėlį atsakovei suteikusios įmonės UAB „L.“ gauta informacija, kad kilimėlis atitinka visus darbo saugumo reikalavimus, kilimėlis pasižymi pagerintu sukibimu, kuris sumažina paslydimo riziką (NFSI High-Traction). Dėl kilimėlio paskirties sugerti drėgmę ir purvą ir techninių savybių kilimėlis patiesiamas kuo arčiau įėjimo, kad į patalpas įeinantys žmonės galėtų iš karto nusivalyti avalynę, o įnešama drėgmė ir purvas būtų sugerti kilimėlio. Jeigu kilimėlis būtų tiesiamas toliau nuo durų, lankytojai su lauko avalyne iš pradžių liestųsi su patalpų grindų danga, todėl kilimėlis neatliktų dalies purvo ir drėgmės sugėrimo funkcijų, ant patalpų grindų patektų ir kauptųsi daugiau purvo ir drėgmės, dėl to būtų ne tik daugiau purvo, bet taip pat slydimo sąlygos taptų pavojingesnės. Kilimėlio funkcijų tinkamą veikimą bei saugumo užtikrinimą patvirtina vien tas faktas, kad Įvykio dieną nepaslydo nei vienas kitas lankytojas. Tokie kilimėliai yra naudojami daugumoje prekybos centrų ir biurų, yra įprasta ir pakankama švaros ir papildomo saugumo priemonė vietose, kuriose lankosi daug žmonių, ypatingai žiemos laikotarpiu. Ginčo kilimėlis yra įprasta ir visuomeninės paskirties vietose nuolat naudojama saugumo priemonė, kuri pagal savo funkcines ir technines savybes atitinka rūpestingo ir apdairaus, kiek žiemos aplinkybėmis yra būtina, elgesio standartus. Įvykio metu ši saugumo priemonė naudota pagal paskirtį ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Kilimėlis buvo tvarkingai patiestas prie įėjimo, tikslu sugerti lankytojų iš lauko į patalpas atnešamą drėgmę ir purvą, apsaugoti lankytojus nuo slydimo. Ieškovė nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos tinkamais rašytiniais įrodymais, jeigu ieškovė pateiks papildomų įrodymų, atsakovė galės juos įvertinti ir pasisakys atitinkamai. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl traumos sukeltų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, depresijos, pažeminimo. Be to, su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė įrodymą, kuris paneigia ieškovės teiginius apie pažeminimą, negavus pagalbos ir/ar dėmesio iš „I.“ darbuotojų. Neturtinės žalos faktas ir dydis yra nepatvirtintas jokiais įrodymais. Ginčo įvykis yra nelaimingas atsitikimas, tačiau atsakovė neturi teisinės pareigos prisiimti atsakomybę už tokius nelaimingus atsitikimus.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „B.“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad yra sudariusi su atsakove bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios draudimo apsaugos laikotarpis numatytas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šios sutarties pagrindu buvo užregistruota žalos byla IBCAD/24/000197 pagal draudėjo pranešimą dėl įvykusio incidento, kai 2024 m. vasario 19 d. parduotuvėje I., esančioje adresu, (duomenys neskelbtini), L. R. užkliuvo už kilimėlio ir parkrito. Žalos bylos administravimo metu buvo renkami dokumentai, siekiant įvertinti draudėjo civilinės atsakomybės kilimo sąlygas bei įsitikinti draudžiamojo įvykio fakto buvimu / nebuvimu. Žalos bylos administravimo metu buvo peržiūrėtas įvykio, kurio metu parkrito L. R., vaizdo įrašas, gauti draudėjo paaiškinimai dėl šio įvykio, įvertinta kilimo dangos specifikacija, tad remiantis šiais surinktais dokumentais priimtas sprendimas, jog draudėjui civilinė atsakomybė dėl jo vykdomos veiklos, kaip turto valdymo ir administravimo, nekyla, kadangi nėra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Administruojant šią bylą nėra nustatyta draudėjo neteisėta veikla / neveikimas. Draudėjas tinkamai vykdė draudimo sutartyje nurodytą veiklą – organizavo tinkamą pastato priežiūrą bei, tiesdamas guminius kilimus, užtikrino pastato lankytojų saugumą. Įvertinus visus byloje surinktus duomenis draudėjo civilinė atsakomybė nenustatyta. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog nėra aišku, kaip su minėtu įvykiu yra susiję 7 masažo seansai, kurie sudaro 140,00 Eur, kadangi masažai nebuvo paskirti gydytojų. Taip pat nėra pagrįstas neturtinės žalos reikalavimas - nekvestionuoja, jog šis įvykis sukėlė fizinį skausmą ir išgyvenimus, tačiau reikalavimas 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė L. R. ieškinį palaikė pilnai, prašė tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 2024 m. vasario 19 d., eidama normaliu tempu, nesitikėdama užkliuvo už pakilusio kilimėlio krašto, kurį pakėlė automatinės durys, kurios užsidarydamos, kol kilimėlis buvo tarp durų sukėlė bangą, ir krisdama viršugalviu atsitrenkė į neveikiančias duris. Dėl įvykio buvo dideliame šoke, viskas vyko labai greitai. Eidama į parduotuvę neužkliuvo, užkliuvo tik eidama atgal. Išeidama matė kilimėlį, tačiau tiksliai apibūdinti kilimėlio matmenų negali. Kilimėlis nebuvo stabilus, jis slidinėjo ant grindų, kilimėlio ilgis - 2 metrai, pati ieškovė - 1,60 metro ūgio, nebūtų nugriuvusi iki pat durų, jeigu kilimėlis būtų tinkamai patiestas. Krisdama viršugalviu atsitrenkė į automatinių durų stiklą, kurį išdaužė. Teigia, kad jeigu durų mechanizmas būtų veikęs tinkamai, būtų nukritusi už durų ir stiklo nekliudžiusi, taip pat nukrito ant rankų, dėl to lūžo kairė ranka prie alkūnės, skaudėjo abi rankos. Ieškovė nurodo, kad apie Įvykį sprendžia iš vaizdo įrašo, o ne iš prisiminimų. Parduotuvės „I.“ personalas ir apsauga visiškai nesidomėjo jos sveikata, nesiūlė pagalbos tik nufotografavo automatines duris, prie jos nepriėjo, jokios pagalbos iš parduotuvės darbuotojų nesulaukė, tik iš kitų lankytojų. Dėl Įvykio buvo sužalotos abi rankos, lūžo kaklo slankstelis, lūžo kairė ranka, dėl to negalėjo gauti pajamų, rasti darbo, nors nurodo, kad ir iki Įvykio neturėjo darbo. Turtinė žala patirta dėl kreipimosi į privačias gydimo įstaigas, nes viešose gydimo įstaigose buvo perdaug ilgi laukimo terminai. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad patirti itin dideli sužeidimai, sužeistos abi rankos, negalėjo apsitarnauti pati, turėjo nuolatos vykdyti reabilitaciją. Teigia, kad buvo apribotas bendravimas, negalėjo pati apsirengti, buvo praktiškai uždaryta patalpoje, galėjo vykti į gatvę tik su palyda. Konkrečiai reikalaujama suma grindžiama draudimo įmonės rekomendacija. Teikdama pretenzijas ikiteismine tvarka nenurodė, kad negali išeiti iš namų ir kad lūžo kaklo slankstelis, nes tuo metu nežinojo, kad tos aplinkybės svarbios. Prieš Įvyki ilgą laiką turėjo sveikatos problemų, susijusių su kaklo skausmu, tirpo rankos, tačiau tai susiję su darbu prie kompiuterio, o ne su Įvykiu, ir šiuo metu anksčiau diagnozuotos ligos nebekamuoja. Dėl prieš Įvykį darytų tyrimų paaiškinti negali. Iš atsakovo jokio supratingumo nesulaukė.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. ieškinį palaikė pilnai, prašė tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovei įvykio metu buvo šokas, todėl ji negali paaiškinti įvykio detalių, ji tik pamena, kad užkliuvo už kilimėlio. Ieškinys surašytas pagal vaizdo įrašų medžiagą, o ne pagal ieškovės asmeninius prisiminimus. Dėl įvykio ieškovė nebegalėjo dirbti fizinio darbo, nors tuo metu ieškojo darbo, siekė rasti fizinį darbą. Ikiteismine tvarka surašyta pirmoji pretenzija rašyta pačios ieškovės, kuri nėra profesionali teisininkė, taigi ji žinoti apie teisiškai svarbias detales negalėjo. Antra pretenzija rašyta atstovės, tačiau ji nedetalizavo sukeltos neturtinės žalos, nes esmė buvo, kad draudimo bendrovė pripažintų kaltę dėl Įvykio. Ieškovė iškarto nesužinojo apie lūžusią kairę ranką dėl gydytojų klaidų. Ieškovė, sakydama, kad prie jos nepriėjo parduotuvės „I.“ darbuotojas, turėjo omenyje, kad nepriėjo „I.“ administracijos atstovas. Atsakovė, patiesdama kilimėlį pernelyg arti automatinių durų, elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai, sukūrė nesaugią aplinką parduotuvės lankytojams. Ieškovė užkliuvo už pakilusio kilimėlio krašto, kurį pakėlė automatinės durys, kurios užsidarydamos, kol kilimėlis buvo tarp durų, sukėlė bangą, dėl to ieškovė krito ne tiesiai, o į kairę pusę. Byloje Įvykio mechanizmas gali būti suprantamas tik iš vaizdo įrašo. Trečiojo asmens pripažinimas Įvykio kaip nedraudžiamu yra nepagrįstas, nes trečiasis asmuo nevykdė tyrimo, vadovavosi vien atsakovo pateiktais duomenimis, kurie yra neaiškūs. Negalima kalbėti apie ieškovės neatsargumą, nes atsakovė yra atsakinga už pirkėjų saugumą. Asmuo, vaikščiojantis parduotuvėje, tikisi, kad yra saugus, aplinka yra saugi, todėl negalima tikėtis, kad paprastas žmogus parduotuvėje bus papildomai atsargus. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai pilnavertiškai įrodo prašomą priteisti turtinę žalą. Kairės rankos lūžis nustatytas tik praėjus kuriam laikui po įvykio, dėl kitų sužeidimų. Ieškovei dėl traumų įvykio metu buvo suteikti nedarbingumo lapeliai. Savaime aišku, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo bendrauti, visą gyvenimą gyvens su sulūžusia ranka, kuri skaudės, negalės dirbti fizinio darbo.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „B. H.“ atstovas advokatas S. P. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad išanalizavus vaizdo įrašus buvo nustatyta, jog ieškovės kaltės dėl Įvykio nėra. Ieškovė, galimai neapdariai, eidama link durų pati užkliuvo už tvarkingai, tiesiai gulinčio arti durų esančio kilimėlio, tokiu būdu dėl ieškovės užkliuvimo kilimėlis pakilo, tuomet ieškovė prarado stabilumą ir greitu greičiu krito į automatines duris, kuriuos tuo metu užsidarinėjo, nes pro jas praėjo kitas lankytojas. Automatinės durys negalėjo laiku atsidaryti nes atsakovė krito durų pusėn per daug greitu greičiu, kad sureaguotų mechanizmas. Ieškovės versija, kad durys kabino kilimėlį, neatitinka objektyvios realybės, matomos vaizdo įrašuose. Atsakovė prie nelaimingo įvykio netinkamais, neteisėtais, neatsargiais, nerūpestingais veiksmais neprisidėjo, todėl jai nekyla deliktinė atsakomybė ir, nors žmogiškai ieškovės noras gauti piniginę kompensaciją už patirtą žalą suprantamas, tačiau atsakovė nėra atsakinga, nėra jos neteisėtų veiksmų, todėl jai nekyla pareiga sumokėti ieškovei. Atsakovė elgėsi rūpestingai žiemos metu patiesdama kokybišką drėgmę sugeriantį kilimėlį prie durų, kurio buvimas užkerta kelią didesniam kiekiui nelaimingų atsitikimų. Ieškovė neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Nurodytos aplinkybės, kad ieškovė negalėjo išeiti iš namų, susirasti darbo yra neįrodytos, šių aplinkybių nuoširdumu leidžia abejoti tai, kad ieškovė pirmą kartą apie tai pasakoja teismo posėdžio metu. Ieškovės lūžis atsirado tik po pasirengimo bylos nagrinėjimui, todėl kyla abejonių ar ieškovės lūžis kilo dėl įvykio, nes nerealu, kad tiek laiko galėjo būti nefiksuotas rankos lūžis. Ieškovei problemos su kaklo stuburu egzistavo ir prieš Įvykį taip pat jos nebuvo nurodytos pirminėse pretenzijose, todėl galima daryti išvadą, kad šios sveikatos problemos atsidaro ne dėl Įvykio, ir siekiama naudotis egzistavusiais negalavimais, kad pastiprinti poziciją, tai leidžia abejoti sunkiais ieškovės išgyvenimais ir dėl Įvykio susidariusių turtinės ir neturtinės žalų. Ieškovės parodymai, kad prie jos nepriėjo „I.“ darbuotojai, neatitinka realybės. Ieškovė ir jos atstovė, teikdamos parodymus teisme, daug kartų keitė versijas, todėl tikėtina, kad ieškovės parodymai nėra nuoširdūs.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS ,,B.“ atstovė V. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad draudimo bendrovėje buvo administruojama žala dėl Įvykio, nustatyta, kad įvykis nedraudžiamas. Įvertinus vaizdo įrašą aišku, kad visus standartus atitinkantis kilimėlis buvo padėtas tinkamai, akivaizdžioje vietoje, grindys buvo sausos. Pati ieškovė, nesilaikydama tinkamų savisaugos priemonių, užkliuvo už kilimėlio, dėl to kilo nelaimingas atsitikimas. Dėl situacijos aiškumo, įvertinus vaizdo įrašų medžiagą, nekilo pagrindo kreiptis į ieškovę dėl papildomos informacijos. Šis Įvykis yra vienintelis tokio pobūdžio, kitų kreipimųsi atlyginti žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar dėl kritimų, susijusių su užkliuvimu už kilimėlio, trečiasis asmuo nėra gavęs. Nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė veikė rūpestingai, kilimėlis buvo patiestas tinkamai, atliko svarbią funkciją, todėl nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu.
10. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, vykdydami teismo įpareigojimą, pateikė papildomus rašytinius duomenis dėl automatinių durų mechanizmo pakeitimo ir trečiojo asmens turimą medžiagą apie ginčo žalos administravimo tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų ir prie bylos pridėtų vaizdo įrašų nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. parduotuvėje „I.“, adresu, (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas.
12. Iš su atsakovės tripliku pateikto, 35 sek. trukmės padidinto vaizdo įrašo (2 priedas. Vaizdo įrašo KlaZar07_NVR_20240219_padidinimas2.mp4), kuriame iš visos byloje pateiktos filmuotos vaizdo medžiagos geriausiai užfiksuotas įvykis, matyti, kad ieškovė, nešdama juodos spalvos maišelį, apsivilkusi be kita ko raudonos spalvos striukę ir kuprinę, iš parduotuvės „I.“ vidaus įprastu ėjimo tempu ėjo link išėjimo (ieškovė kadre pasirodo 05 sek.). Ieškovei einant link parduotuvės išėjimo į parduotuvę įeina du lankytojai, atitinkamai matoma, kaip slankiojančios automatinės durys užsidaro į patalpą įėjus pirmajam lankytojui (06 sek. – 09 sek.) ir atsidaro antrajam lankytojui priartėjus prie durų (14 sek. – 17 sek.). Automatinėms durims esant užsidarymo proceso eigoje (užsidarinėjimo pradžia - 21 sek.) ieškovė žengdama dešina koja užkliudo prie išėjimo patiestą juodos spalvos kilimėlį (23 sek.) ir greitu pagreičiu krinta automatinių durų link, automatinių durų užsidarymo proceso eiga sustoja, ieškovei esant jau kirtimo eigoje (23 sek.). Ieškovei nukritus ir gulint ant parduotuvės grindų automatinės durys pradeda atsidaryti (24 sek.), pilnai atsidaro, kuomet begulinti ieškovę pradeda keltis nuo grindų remdamasi viena ranka (26 sek.) matoma, kaip po įvykio prie ieškovės prieina daugelis pašalinių parduotuvės lankytojų.
13. Iš su atsakovės atsiliepimu pateikto, 21 sek. trukmės vaizdo įrašo (2 priedas. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas vaizdas kitoje automatinių durų pusėje ir iš kurio aiškiau matosi automatinių durų judėjimas Įvykio metu, matyti, kad slenkančios automatinės durys pradeda užsidarymo procesą (vaizdo įrašo laikas – 04 sek., tikslus laikas 08:56:45), automatinių durų užsidarymo proceso eiga sustoja, kol durys pilnai neužsidariusios (vaizdo įrašo laikas – 06 sek., tikslus laikas 08:56:47), tuomet automatinės durys pradeda atsidarinėti (vaizdo įrašo laikas – 07 sek., tikslus laikas 08:56:48), tačiau netrukus įvyksta smūgis į automatinių durų stiklo apatinę dalį, nuo kurio jėgos automatinės durys vizualiai sulinksta. Po smūgio deformuotos automatinės durys strigdamos, didesniu greičiu negu įprastai, pilnai atsidaro (vaizdo įrašo laikas – 08 sek., tikslus laikas 08:56:48).
14. Iš su atsakovės atsiliepimu pateikto, 1 min. 22 sek. trukmės vaizdo įrašo (3 priedas. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas vaizdas po Įvykio, matyti, kad ieškovė sėdi ant kėdės ranka užspaudusi ant sužaloto viršugalvio baltą objektą, prie jos prieina dvi parduotuvės „I.“ darbuotojos, kalbasi su ja, viena iš priėjusių darbuotojų fotografuoja ieškovę, atneša vandens buteliuką, kurį paduoda ieškovei, tada ieškovė iš jo atsigeria.
15. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovei dėl Įvykio metu patirtų sužalojimų parduotuvės lankytojas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicininės pagalbos medikai nustatė, kad ieškovė patyrė trauminius sužalojimus - dešinės rankos lūžį ir skausmą, galvos minkštųjų audinių sužalojimą, skausmą ir sutinimą, ir nugabeno ieškovę į ligoninę. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ nustatyta diagnozė - kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (S00.85), peties ir žasto sumušimas (S40.0), nustatyta, kad kaulų lūžių nematyti, stebima apie 2 mm. žaizdelė kaktos srityje kairėje.
16. Ieškovė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AAS ,,B.“ pateikė 2024 m. balandžio 15 d. Pretenziją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuria prašė atlyginti 396,02 Eur gydimo išlaidų ir 5000,00 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad po Įvykis sukeltas slidžių grindų ir nuolat slystančio kilimo, taip pat, kad parduotuvės apsauga ir vadovybę nesuteikė pagalbos, nepasiteiravo jos būkle. Neturtinę žalą grindė tuo, kad patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, neigiamas emocijas, kurios sutrikdė psichologinę būseną, bei pasireiškė dideliu nerimu.
17. Ieškovė per atstovę advokatę G. M. atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AAS ,,B.“ pateikė 2024 m. liepos 17 d. pakartotinę pretenziją, kuria prašė atlyginti 396,02 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad kilimėlis padėtas prie pat automatinių durų prie įėjimo į parduotuvę. Automatinės durys užsidarymo momentu užkliuvo ir kilstelėjo kilimą, ieškovė neturėjo galimybės į tai greitai sureaguoti, todėl užkliuvo. Kilimėlis yra lengvai patraukiamas todėl negalėjo būti padedamas prie pat automatinių durų.
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl paties Įvykio fakto, kad ieškovė patyrė nelaimingą atsitikimą – užkliuvo už kilimėlio ir krito, atsitrenkdama į automatines duris atsakovei priklausančiose patalpose, taip pat nekyla ginčas, kad dėl Įvykio ieškovė patyrė skausmą, nepatogumų, neigiamų emocijų.
19. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl 2024 m. vasario 19 d. parduotuvėje „I.“, adresu, (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio faktinių aplinkybių skirtingo vertinimo, ieškovei manant, jog atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, prižiūrint ir eksploatuojant nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovė laiko atsakovę kalta nesiėmus tokių priežiūros priemonių, kuriomis būtų užtikrintas visų parduotuvės lankytojų, tame tarpe ir ieškovės, saugumas, dėl ko mano, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. O atsakovei teigiant priešingai, jog prie 2024 m. vasario 19 d. įvykusio incidento neteisėtais, nerūpestingais ar kitokiais netinkamais veiksmais ar neveikimu neprisidėjo, todėl jai nekyla civilinė atsakomybė ir iš to kylanti pareiga atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
20. Ieškovė įrodinėja, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kurių atsakovei kyla pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ieškovei. Sprendžiant dėl statinio savininko ar teisėto valdytojo atsakomybės bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais taikymo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).
21. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).
22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „B. H.“ yra parduotuvės „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkė, taigi ji vadovaudamasi CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, privalo valdyti ir naudotis nuosavybės teisės objektu ir juo disponuoti nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad jai tenka pareiga nuosavybės teise valdomą objektą eksploatuoti ir prižiūrėti taip, kad nebūtų padaryta kitiems asmenims žalos, t. y. ginčo atveju aktuali CK 6.263 straipsnio norma, įtvirtinanti kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad šis savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodytos įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Taigi, neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai, 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021 60 punktas).
24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
25. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo esmę ir siekiant nustatyti, ar atsakovei kyla deliktinė civilinė atsakomybė dėl Įvykio, esminis klausimas byloje yra tikrojo Įvykio mechanizmo ir su juo susijusių aplinkybių nustatymas, t. y. kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių įvyko ieškovės kritimas. Ieškovės teigimu, automatinės durys užsidarydamos kliudė kilimėlio galą, sukeldamos jo bangavimą, dėl ko priešingas kilimėlio galas pakilo. Eidama link parduotuvės išėjimo ieškovė nespėjo sureaguoti į staigų kilimėlio krašto pakilimą, už jo užkliuvo, pargriuvo ir todėl viršugalviu trenkėsi į automatinių durų, kurių veikimas sutrikęs, stiklą. Ieškovė teigia, kad atsakovė veikė nerūpestingai, nes juodos spalvos kilimėlis buvo patiestas per arti automatinių durų, todėl, lankytojams einant į parduotuvę, jis buvo pastumtas taip, kad vienas jo galas pateko tarp durų. Atsakovė su tokiu ieškovės faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė pati žengdama išėjimo link užkliuvo už kilimėlio karšo, todėl prarado pusiausvyrą ir nukrito. Atsakovės teigimu kilimėlis buvo aiškiai matomas, patiestas tinkamu atstumu nuo automatinių durų, aukštos kokybės, guminio pagrindo, todėl negalėjo slidinėti ant grindų. Automatinių durų mechanizmas veikė tinkamai, o durys neatsidarė ieškovei link jų krentant, nes ieškovės pagreitis kritimo link durų metu buvo per greitas, kad galėtų atsidaryti automatinės durys. Dėl šių aplinkybių atsakovė teigia, kad jai nekyla deliktinė atsakomybė, ir ji nėra atsakinga už nelaimingą atsitikimą.
26. Byloje nekilo ginčo dėl kilimėlio matomumo. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų ir fotonuotraukų matyti, kad juodos spalvos kilimėlis ryškiai matos ant šviesaus, balto parduotuvės grindinio. Pati ieškovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, teigė, kad matė kilimėlį, jo buvimas ant grindų jai einant iš parduotuvės nebuvo staigmena. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo ginčas dėl to, kad pačios patalpos grindys buvo sausos, užtikrinančios saugų judėjimą. Ieškovė, teikdama trečiajam asmeniui AAS ,,B.“ pirmąją 2024 m. balandžio 15 d. pretenziją, kuri detalizuota sprendimo 16 punkte, nurodė, kad parduotuvės grindys buvo slidžios, tačiau teikdama procesinius dokumentus ir paaiškinimus teisme, ieškovė šios aplinkybės dėl slidžių grindų nebenurodė, taip pakeisdama savo pirmiau nurodytas aplinkybes.
27. Pažymėtina, kad ieškovė savo nurodomų faktinių aplinkybių vertinimą yra suformavusi išimtinai remdamasi tik vaizdo įrašuose matomu vaizdu, tai patvirtino tiek ieškovė tiek jos atstovė teismo posėdžių metu. Ieškovė nurodė, kad asmeniškai Įvykio detalių atsiminti negali, nes viskas įvyko greitai ir tuo metu patyrė itin didelį susijaudinimą. Svarbu pažymėti, kad nors Įvykis buvo užfiksuotas parduotuvėje „I.“ esančiomis vaizdo kameromis, aiškaus Įvykio mechanizmo ir kai kurių su juo susijusių aplinkybių tiksliai nesimato, nes vaizdo įrašas yra sąlyginai prastos kokybės, parduotuvės išėjimas filmuojamas iš toli. Paties ieškovės kritimo iš dalies nesimato, nes tuo metu kameros tiesioginį vaizdą užblokuoja kiti parduotuvės lankytojai.
28. Ieškovė nurodo faktinę aplinkybę, lėmusią ieškovės nelaimingą atsitikimą, kad prie automatinių durų patiestas juodos spalvos kilimėlis buvo nestabilus ir slidinėjo parduotuvės grindų paviršiumi per jį einant parduotuvės „I.“ lankytojams. Vertinant nurodytos aplinkybės atitikimą objektyviai tikrovei, svarbu pažymėti, kad atsakovė teismui pateikė konkrečius duomenis apie ginčo kilimėlio savybes. Ieškovė užkliuvo už profesionalios, komercinėms patalpoms, kilimėlius teikiančios įmonės – UAB „L.“ pateikto ir patiesto kilimėlio, skirto drėgmei ir purvui sugerti. Iš atsakovės pateiktos UAB „L.“ kilimėlių charakteristikos nustatyta, kad kilimėlio guminis pagrindas sudarytas iš 100 % nitrilo gumos. Bendrai žinoma kad nitrilo guma pasižymi geromis sukibimo savybėmis, todėl yra naudojamas pramoninėse grindų dangose, pirštinėse, paduose ir t.t. Pateiktoje charakteristikoje nurodomos techninės savybės, kad 1 m² kilimėlio dangos sulaiko apie 1000 gramus kietųjų dalelių ir sugeria apie 4-5 litrus, sveria 2,54 kg/m², taigi ginčo 2 metrų ilgio ir 1,15 metrų pločio kilimėlis sveria apie 5,84 kg. Taip pat atsakovė pateikė informacija, kad ginčo kilimėlis pagal Nacionalinį grindų saugos institutą (NFSI National Floor Safety Institute) atitinka griežtus neslydimo reikalavimus ir yra saugus vaikščioti tiek sausomis, tiek drėgnomis sąlygomis, todėl yra sertifikuotas NFSI aukšto sukibimo (NFSI High Traction) sertifikatu. Ieškovė atsakovės pateiktos ginčo kilimėlio charakteristikos neginčijo pagrįstais rašytiniais įrodymais, tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad kilimėlis nebuvo stabilus ir buvo pastumtas į parduotuvę ateinančių lankytojų tarp automatinių durų. Pagal pateiktą slydimo rizikos vertinimo ataskaitą ginčo kilimėlio paslydimo galimybė yra labai maža. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta konstatuotina, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė šaltuoju metu laiku patiesdama profesionalios įmonės teikiamą standartus atitinkantį ir sertifikuotą kilimėlį, kurio paskirtis užtikrinti švarą ir saugumą prie parduotuvės įėjimo elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Tokiu būdu, atsakovės veiksmai prisideda prie lankytojų apsaugos nuo papildomų rizikos faktorių paslysti, susijusių su šaltajam sezonui būdingu purvo ir drėgmės susikaupimu ant parduotuvės grindų, ypatingai zonoje prie parduotuvės įėjimo.
29. Ieškovė nurodo faktinę aplinkybę, kad kilimėlis buvo patiestas per arti automatinių durų ir dėl to buvo pastumtas tarp jų, dėl ko sutriko tinkamas automatinių durų veikimas. Vaizdo įraše, detalizuotame sprendimo 13 punkte, užfiksuotas vaizdas kitoje automatinių durų pusėje, jame matosi automatinės durys, jų judėjimas Įvykio metu. Šiame vaizdo įraše aiškiai matant automatinių durų tarpdurį nenustatyta, kad prieš Įvyki, Įvykio metu (ieškovei susiduriant su automatinėmis durimis) ar po įvykio, tarp automatinių durų būtų ginčo kilimėlis ar kitoks automatinių durų veikimą trikdantis objektas. Taip pat pažymėtina, kad teismui įvertinus automatinių durų judėjimą pateiktuose vaizdo įrašuose iš abiejų pusių, vizualiai nenustatyta, kaip teigia ieškovė, kad automatinių durų judėjimas būtų nelogiškas, netinkamas ar trikdomas pašalinių objektų. Automatinių durų tinkamą veikimą taip pat patvirtina atsakovo į bylą pateikti papildomi įrodymai, iš kurių nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. po Įvykio UAB „G.“ meistras atliko durų techninės priežiūrą ir remontą, patikros metu specialistas nustatė, kad: judesio sistema veikia tinkamai; apsauga nuo prispaudimo veikia tinkamai; mechaninių sutrikimų nėra. Ieškovė nurodomas faktines aplinkybes apie netinkamą automatinių durų veikimą ar kad Įvykio metu tarp durų buvo pastumtas ginčo kilimėlis, grindžia išimtinai vaizdo įrašo interpretacija, o ne objektyviais duomenimis. Taip pat ieškovė netinkamą automatinių durų veikimą grindė tuo, kad tinkamai veikiančios durys būtų atsidariusios ieškovei link jų krentant, tokiu būdu būtų išvengta sužalojimų kilusių dėl ieškovės susidūrimo su automatinių durų stiklu. Pažymėtina, kad iš išsamios teismui pateiktų vaizdo įrašų analizės sprendimo 12 ir 13 punktuose nustatyta, kad ginčo automatinių durų atsidarymo procesas įprastomis sąlygomis trunka apie 3 sek., tikėtina, kad tokia durų slinkimo trukmė yra pritaikyta ir tinkama lankytojams einant link durų įprastu ėjimo tempu, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei krentant durų link dideliu greičiu, ieškovės kūnas atkarpa nuo 2 metrų ilgio kilimėlio pradžios iki automatinių durų nukeliavo itin greitai, per apie 1 sek., todėl automatinių durų mechanizmas nespėjo atsidaryti, nes nėra tam pritaikytas. 13 sprendimo punkte detalizuotame vaizdo įraše prieš pat ieškovei susiduriant su automatinėmis durimis matoma, kad automatinių durų mechanizmas sureaguoja į artėjančią ieškovę ir pradeda atsidarinėti, tačiau iki susidūrimo nespėja praverti automatinių durų, kad ieškovė nukristų pro atsidariusias duris. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta konstatuotina, kad nenustatyta, jog Įvykio metu parduotuvėje „I.“ esančios automatinės durys veikė netinkamai ar kad jų veikimas buvo trikdomas tarp jų esančiu kilimėliu.
30. Ieškovė teigia, kad užkliuvo už kilimėlio krašto, nes jis buvo netikėtai pakeltas priešingą kilimėlio kraštą suspaudus automatinėms durims ir tokiu būdu sukėlus kilimėlio bangavimą. Kaip jau teismo konstatuota sprendimo 29 punkte, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad automatinės durys būtų suspaudusios ar kitaip kliudžiusios kilimėlį už kurio užkliuvo ieškovė. Pažymėtina, kad įdėmiai ir atidžiai peržiūrėjus ir įvertinus 12 sprendimo punkte detalizuotą vaizdo įrašą nenustatyta, kad kilimėlis būtų pakeltas ar kitaip deformuotas prieš ieškovės pėdos kontaktą su juo. Taip pat pažymėtina, kad įvertinus kilimėlio charakteristikas, detalizuotas sprendimo 28 punkte, kaip be kita ko apie 6 kg svorį, kyla pagrįstų abejonių, kad vieno krašto suspaudimas automatinėmis durimis sąlygotų tokio pobūdžio susiraukšlėjimą priešingoje kilimėlio pusėje, koks matomas vaizdo įraše. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nenustatyta, kad vaizdo įraše matomas kilimėlio susiraukšlėjimas susidarė dėl priešingo kilimėlio galimo suspaudimo automatinėmis durimis, todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog kilimėlio raukšlė iškilo ieškovei pėda tiesiogiai užkliudžius tinkamai patiesto kilimėlio kraštą.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikta faktinių aplinkybių versija neatitinka objektyvios tikrovės. Šią išvadą be kita ko taip pat pagrindžia tai, kad pagal atsakovės ir trečiojo asmens duomenis parduotuvėje nėra įvykę panašaus pobūdžio nelaimingų atsitikimų, nors po ginčo Įvykio nebuvo pakeistas automatinių durų mechanizmas ar naudojamas kitas drėgmę ir purvą sugeriantis kilimėlis. Teismo vertinimu sutiktina su atsakovės pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, kad ieškovė, eidama link durų, nesėkmingai užkliudė tinkamai patiestą šalia išėjimo esantį kilimėlį, todėl prarado balansą ir nugriuvo, t. y. įvyko nelaimingas atsitikimas.
32. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdžių metu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė, veikdama kaip parduotuvės „I.“ patalpų savininkė, ėmėsi pakankamų priemonių ir veiksmų, kad parduotuvėje lankytojams būtų užtikrinamos saugios sąlygos vaikščioti ir savo veiksmais arba neveikimu neprisidėjo prie ieškovės nelaimingo atsitikimo, t. y. teismas sprendžia, kad nenustatyta, jog atsakovė veikė nepakankamai rūpestingai ar apdariai, todėl nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis).
Dėl žalos atlyginimo.
33. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 396,02 Eur turtinę žalą ir 3 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovė, reiškianti tokio pobūdžio reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, o būtent, nenustatyta atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
34. Pažymėtina, kad ieškovės parodymai ir paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, todėl vertintini kaip nepatikimi. Iš pirminės pretenzijos trečiajam asmeniui matyti, jog ieškovė kaip Įvykio priežastį nurodė slidžias grindis, tačiau vėliau šios pozicijos teismo posėdžio metu nebepalaikė. Pirminėje pretenzijoje, pakartotinoje pretenzijoje ar teismui teiktame ieškinyje nenurodė tų aplinkybių, kuriomis vėliau rėmėsi teismo posėdžio metu. Apie kaulų lūžius, negalėjimą bendrauti, savęs apsirūpinti ar ieškotis darbo ieškovė pirmą kartą nurodė jau nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu. Tik teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybės apie prieš įvykį egzistavusius ieškovės sveikatos sutrikimus, kai pati atsakovė pateikė tai patvirtinančius duomenis. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad po Įvykio prie jos nepriėjo parduotuvės „I.“ darbuotojai, nesiteiravo apie jos sveikatą, nesiūlė pagalbos, tačiau iš 14 sprendimo punkte nurodyto vaizdo įrašo medžiagos aiškiai matyti, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes po Įvykio ieškovė bendravo su dviem parduotuvės darbuotojomis, kurios jai atnešė vandens. Dėl nurodytų priežasčių teismui kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovės paaiškinimuose nurodomų aplinkybių tikroviškumo ir paaiškinimų patikimumo, vertinant ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, ypač vertinant patirtos žalos mastą. Nagrinėjamu atveju teismas išsamiau apie tai nepasisako, nes konstatavus, kad byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimas, kaip teisiškai nereikšmingas, nespręstinas.
35. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
37. Atsakovė patyrė 1 784,44 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 1 784,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,93 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. R. 1 784,44 Eur (vieną tūkstanti septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B. H.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.