Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-24128-475/2022, pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis V. Z., Valstybės įmonė Turto bankas ir D. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir vertinti kartu su jos atskirojo skundo argumentais.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinis instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kuriose reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas CPK XVI skyriuje. Nurodytame CPK skyriuje įtvirtinta vienos šalies teisė pateikti atskirąjį skundą, kitos – atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 335 straipsnis). Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims teikti kitų procesinių dokumentų, taip pat ir rašytinių paaiškinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-26-912/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-13-467/2023).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, pažymi, kad pareiškėja rašytiniais paaiškinimais siekia atsikirsti į suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją. Toks siekis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas atskirojo skundo papildymu, kurį draudžia aptartos proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 17, 42, 323 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo esmės

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovei IĮ „Aujama-credit“ iš atsakovės D. Č. priteista 800,00 Eur skola, 542,08 Eur pelno palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 49,28 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki kredito pagal 2019 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6961 visiško grąžinimo dienos, 105,60 Eur administravimo mokestis iki bylos iškėlimo teise dienos ir po 9,60 Eur administravimo mokestis per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki kredito pagal 2019 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6961 visiško grąžinimo dienos, 57,20 Eur delspinigiai, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 1 504,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

14. Ieškovei IĮ „Aujama-credit“ 2020 m. liepos 22 d. išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolio V. Z. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/20/00624. Antstolis nustatė, kad skolininkė D. Č. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. Č.. Antstolis 2022 m. spalio 26 d. Turto arešto aktu Nr. S-22-137-25102 areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui A. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

15. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, yra būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-123-585/2021).

16. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. <...> Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. <...>

17. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinis A. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau po jo mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad po A. Č. mirties jo palikimo niekas nepriėmė. Nustatęs šias aplinkybes, antstolis siūlymo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, niekam nesiuntė. VĮ Turto bankas antstoliui pateikė informaciją, kad pradėta paveldėjimo procedūra valstybės vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolis 2022 m. spalio 26 d. pasiūlė išieškotojui IĮ Aujama-credit“ per 30 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės D. Č. turto dalies, esančios bendra nuosavybe su sutuoktiniu A. Č., nustatymo.

18. Pareiškėja, nepraleisdama antstolio siūlyme nustatyto termino, 2022 m. spalio 31 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skundžiama 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, jog skolininkės turto dalis su mirusiu sutuoktiniu, kol nėra jo turto paveldėtojų, negali būti nustatinėjama.

19. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog kreipėsi registruotais laiškais į įpėdinius D. Č., J. B. ir D. A.. 2022 m. spalio 28 d. gautas pranešimas, kad įstatyminiai įpėdiniai kreipsis į teismą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Testamentų registro duomenis ir Teismų informacinę sistemą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad šiai dienai teismuose nėra nagrinėjama jokių bylų, susijusių tu palikėjo A. Č. turto paveldėjimu, dėl palikimo priėmimo į notarą taip pat niekas nesikreipė.

21. Taigi, šiuo atveju yra susidariusi laike neapibrėžta situacija, kuomet išieškotojas negali įgyvendinti savo teisių vien dėl to, kad niekas neįgyvendina savo teisių priimti palikimą po palikėjo A. Č. mirties.

22. Kita vertus, tokia situacija ženkliai pažeidžia išieškotojos teises, nes CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

23. Vadovaujantis minėta teisės norma, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi išieškotojai vieneriems metams užkertamas kelias įgyvendinti savo, kaip išieškotojos teises, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu šiuo atveju svarbu, kad skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz.,Fuklev v. Ukraine, no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Zagrebačka Banka D. D. v. Croatia, no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200).

24. Minėta, kad antstoliui areštuojant visą skolininkės turtą, jis nustatė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši aplinkybė kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šioje byloje nepaneigta.

25. Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai. Pagal bendrąją taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

26. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkės ir jos mirusio sutuoktino A. Č. vardu viešame registre yra registruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į keletą nekilnojamojo turto objektų. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, mirus vienam iš sutuoktinių, jį pergyvenęs sutuoktinis paprastai įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama pagal paveldėjimo teisės normas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-464/2021).

28. Apeliantė teismui pateiktu pareiškimu būtent ir pašo nustatyti, kad skolininkei D. Č. priklauso ½ dalis pareiškime nurodytų nekilnojamųjų turto objektų, kurie bendrai priklauso su skolininkės sutuoktiniu, tačiau bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė šiai dienai yra pasibaigusi (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).

29. Byloje nėra duomenų, jog iki skolininkės sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo paneigta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, t. y. kad sutuoktiniai kažkokiu būdu buvo pasidalinę turtą ar jis buvo padalintas teismų sprendimais, taip pat byloje nėra duomenų, jog skolininkės D. Č. santuoka iki A. Č. mirties buvo nutraukta. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra svarbu, kam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po skolininkės sutuoktinio mirties, nes šiai dienai nėra paneigta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kol nepaaiškėjo skolininkės sutuoktinio turto perėmėjai, šioje byloje negalima nagrinėti klausimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

31. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko nurodyta aplinkybė, jog galimai į teismą kreipsis pirmos eilės palikėjo įpėdiniai, nėra kliūtis nagrinėti pareiškėjos prašymo, nes teismas turi teisę savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukti skolininkės sutuoktinio galimus pirmos eilės įpėdinius, taip užtikrindamas jų teisių ir interesų apsaugą.

32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priėmimą, todėl 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.