Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. L., prašydamas panaikinti santuokos, sudarytos 2016 m. kovo 2 d. Stačiatikių Visų Rusų Šventųjų parapijoje, tarp ieškovo V. L. ir atsakovės A. L. 2016 m. kovo 8 d. apskaitos įrašą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje Nr. 112, dėl atsakovės kaltės, po santuokos įrašo panaikinimo ieškovui palikti pavardę „L.“, atsakovei ikisantuokinę pavardę – „G.“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prie bendro ūkio vedimo atsakovė neprisideda, gaunamas lėšas skiria tik savo reikmėms tenkinti bei yra neištikima. Teigia, kad atsakovė namais nesirūpino, nesistengė kurti ir puoselėti draugiškus santykius, nesirūpino namų ruoša. Ieškovo teigimu atsakovė išgėrinėdavo, o išgėrusi būdavo neprognozuojama, agresyvi, sukeldavo neramumus namuose, provokuodavo muštynes, o tuomet kviesdavosi policiją, bei televizijos žurnalistus. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad su atsakove yra visiškai ir galutinai nutolę vienas nuo kito, interesai yra visai skirtingi, bendro ūkio neveda, santuokoje nepilnamečių vaikų neturi.Atsakovė A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

3.1. Nutraukti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2016 m. kovo 2 d. Stačiatikių Visų Rusų Šventųjų parapijoje, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 112, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę – „L.“, atsakovei A. L. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „G.“.

3.3. Priteisti iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 195,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

3.4. Priteisti į valstybės biudžetą iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 76,25 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 25 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

3.5. Atsisakyti priimti atsakovės A. L. 2017 m. rugsėjo 29 d. pateiktą prašymą dėl išlaikymo jai priteisimo.

Teismas sprendė, kad konkrečių duomenų, pakankamų įrodymų patvirtinančių, jog dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai vienas iš sutuoktinių, byloje nėra. Nustatė, kad sutuoktiniai vienas kito kaltę iš esmės grindžia savo paaiškinimais. Teismo nuomone, sutuoktiniai neįveikė jų šeimą užklupusių sunkumų, neįstengė vienas kitam padėti ir išsaugoti šeimos, todėl abu pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).Teismas taip pat nustatė, kad šalys santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Nurodytas kredito sutartis atsakovė sudarė asmeniškai, jau negyvendama kartu su ieškovu, esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, be to, atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad šiuos kreditus paėmė dėl to, jog viena neišgyvena, neteigė ir nepateikė jokių įrodymų, kad pasiskolintais pinigai būtų buvę tenkinami šeimos poreikiai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovės įsipareigojimai kreditoriams UAB „General Financing“ ir UAB „SB lizingas“ būtų bendros prievolės, dėl kurių padalinimo tarp sutuoktinių turėtų būti sprendžiama, nutraukiant šalių santuoką.Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovę parengiamajame ir teismo posėdžiuose atstovavo advokatas, t. y. profesionalus teisininkas, žinantis procesinių teisių įgyvendinimo tvarką ir nepasinaudojimo jomis teisines pasekmes. Taigi atsakovė tinkama procesine forma ir laiku nerealizavo savo teisės pareikšti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nors tam turėjo visas prielaidas, todėl atsisakė priimti prašymą dėl išlaikymo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. prašo 2017 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovo teiginiai, kad atsakovė vartojo alkoholį, provokuodavo muštynes, nesirūpino namais, nesistengė kurti ir puoselėti draugiškus santykius, yra nepagrįsti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (ikiteisminio tyrimo medžiaga), kad ieškovas vartojo prieš atsakovę smurtą, elgėsi su ja nepagarbiai. Byloje yra įrodyta, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas, nežiūrint į tai, kad aplinkybės dėl atsakovės pablogėjusios sveikatos ir jai reikalingos materialinės pagalbos buvo liečiamos teismo posėdžio metu, nesprendė klausimo dėl atsakovei būtino išlaikymo priteisimo, atsisakė priimti atsakovės 2017 m. spalio 29 d. prašymą dėl išlaikymo man priteisimo. Dėl šių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė 2018 m. sausio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Taip pat prašo prie bylos prijunti neįgaliojo pažymėjimą ir medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrindė teismui pateiktų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybės, todėl atsisakytina juos priimti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje jau yra pateiktas atsakovės neįgaliojo pažymėjimas.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės nuomone, byloje yra įrodyta, jog santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės; ieškovo teiginiai, kad atsakovė vartojo alkoholį, provokuodavo muštynes, nesirūpino namais, nesistengė kurti ir puoselėti draugiškus santykius, yra nepagrįsti; byloje pateikti rašytiniai įrodymai (ikiteisminio tyrimo medžiaga), kad ieškovas vartojo prieš atsakovę smurtą, elgėsi su ja nepagarbiai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konkrečių duomenų, pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai vienas iš sutuoktinių, byloje nėra. Sutuoktiniai vienas kito kaltę iš esmės grindžia savo paaiškinimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-15), Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis (b. l. 13), pranešimas apie įtarimą (b. l. 15, 16), Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis (b. l. 17), Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 20 d. nutarimas atsisakyti panaikinti nutarimą nuraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 148-150), Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis (b. l. 152-154) nepatvirtina apeliantės teiginio, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu vartojo smurtą, su ja elgėsi nepagarbiai, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Priešingai, į bylą pateikti nutarimai patvirtina, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Į bylą pateiktos teismų nutartys skirti ieškovui kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, t. y. atsakovės A. L. (G.), nėra pakankamas įrodymas, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu vartojo smurtą ir už atsakovės atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus buvo pripažintas kaltu, ir pagrindas konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti nurodymai patvirtina, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Kadangi šalys nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybės dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad sutuoktiniai neįveikė jų šeimą užklupusių sunkumų, neįstengė vienas kitam padėti ir išsaugoti šeimos, todėl abu pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje, šios pareigos pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo atsisakymo priimti prašymą dėl išlaikymo priteisimo

Apeliantė teigia, kad teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl išlaikymo priteisimo. Dėl šių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. CPK 143 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. CPK 377 straipsnis numato, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prašymą priteisti išlaikymą pateikė bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė reikalavimą priteisti išlaikymą pareiškė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, įvertinęs tai, kad atsakovė parengiamajame ir teismo posėdžiuose buvo atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, žinančio procesinių teisių įgyvendinimo tvarką ir nepasinaudojimo jomis teisines pasekmes, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovės A. L. 2018 m. sausio 30 d. pateiktus dokumentus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.