Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. T. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014-11-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d., 294 str. 2 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-03-20 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Bausmės pradžia – 2012-08-27, bausmės pabaiga­ – 2015-08-27.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-02-20 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė.

Skunde taip pat nurodoma, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu yra 6 mėn., todėl skundžiama nutartis tiesiogiai prieštarauja BVK 157 str. 2 d. 1 p. išreikštai įstatymų leidėjo valiai, todėl yra nepateisinama. Pažymima, kad teismų praktikoje yra pakankamai atvejų, kai lygtinis paleidimas taikytas daugiau nei 3 kartus teistiems asmenims (pvz. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-854-133/2012), kai lygtinis paleidimas taikytas asmenims su ženkliai didesne nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo atveju skundžiama nutartis nepateisinama ir konstitucinio diskriminacijos draudimo aspektu. Be to, ir EŽTT sprendimuose yra konstatuota, kad valstybės privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kurių padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti R. T. lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Įstatymas neįpareigoja besąlygiškai visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą, kai nustatomos formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos. Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti, o nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Šiuo atveju nuteistasis R. T. bausmę atlieka už tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, anksčiau teistas du kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą. Nuteistajam R. T. ir anksčiau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Be to, nuteistajam buvo taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Paminėtos aplinkybės nuteistąjį R. T. apibūdina kaip linkusį nusikalsti, sąmoningai įstatymų reikalavimų nesilaikantį asmenį, kuriam net ir griežčiausia – laisvės atėmimo – bausmė neturėjo teigiamo prevencinio poveikio. Apylinkės teismas tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kas taip pat dar neduoda pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, t. y. nuteistasis pasitaisė tiek, kad jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. T. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta, yra įsitikinęs, kad jokio nusikaltimo neįvykdė, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas penkis kartus, paskutinį kartą palyginti neseniai – 2014-06-05, už pažeidimą skirta griežta nuobauda (uždarytas į drausmės izoliatorių). Nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, faktas, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, neleidžia jo elgesio laikyti nepriekaištingu. Nuteistasis skatintas tik vieną kartą – 2014-09-30, kas leidžia daryti išvadą, jog savo elgesį teigiama linkme nuteistasis koreguoja tik nuo 2014 m. pabaigos.

Apygardos teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės vertinimu, visuma, dar neduoda pagrindo išvadai, kad R. T. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma.

Pažymima, kad teismas, skirdamas nuteistajam konkretaus dydžio bausmę, mano, kad būtent tokia bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti. Tik tokiu atveju, kaip nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę, gali būti pasiekti ir neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistajam gali būti taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva. Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Nuteistojo skunde minima teismų praktika nėra besąlygiškas pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, analizuodamas ir vertindamas konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nuteistojo skunde minimose nutartyse buvo analizuojamos ir vertinamos iš esmės skirtingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas padarė išvadas, kad nuteistųjų atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju, kaip jau minėta, aplinkybių, kurios pagrįstų lygtinio paleidimo taikymą, byloje nėra nustatyta.

Įvertinus paminėta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.