Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. T. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos likusios bausmės vykdymą.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis padarytą klaidą suprato, nuoširdžiai gailisi, pataisos namuose elgiasi nepriekaištingai. Jis turi šeimą, su kuria palaiko ryšius, paleistas į laisvę įsidarbintų. Be to, didžioji bausmės dalis jau atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. T. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas už apysunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

Nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Bausmės vykdymui atidėti įstatyme taip pat numatyta sąlyga, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, jog 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcija neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

Kita vertus, nors R. T. formaliai atitiko nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusio įstatymo, taip pat atitinka pakeisto BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau, net ir formaliai esant būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo šio straipsnio nuostatų taikyti ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo.

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad skiriant bausmę R. T. buvo svarstyta galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybes, jog R. T. anksčiau teistas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, padarė išvadą, kad jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, todėl nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Nuteistasis R. T. instancine tvarka nuosprendžio (taigi ir dėl paskirtos bausmės) neskundė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės gerąsias ir blogąsias savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu. Be bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių teismas turi įvertinti ir tai, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmeniui bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. R. T. kaltu neprisipažino, o tai rodo, kad jis savo veiksmų nevertina kaip nusikalstamų. Be to, jam inkriminuotus nusikaltimus nuteistasis padarė, būdamas anksčiau teistas ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų bei taisyklių, taip pat jo polinkį pažeisti įstatymus ir neleidžia teigti, kad savo elgesiu siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų.

Būtina įvertinti ir R. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (nuteistasis pagrobė fizinio asmens dokumentus, veikdamas bendrininkų grupe savavaldžiavo, panaudodamas psichinę bei fizinę prievartą neteisėtai atėmė žmogui laisvę), tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe). Šios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nuteistajam R. T. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, turi šeimą, paleistas iš pataisos namų įsidarbintų, nesuteikia pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam R. T. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundui nagrinėti pateiktoje bylos medžiagoje nėra nuteistojo teiginius patvirtinančių duomenų, jog jo elgesys pataisos įstaigoje vertinamas kaip nepriekaištingas.

Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.