Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu įkalinimo įstaigoje nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis sugeba laikytis nustatytos tvarkos, nepažeidinėja rėžimo reikalavimų, įsitraukia į resocializacijos procesą. Galima teigti, kad įsitraukimas į resocializacijos procesą padarė įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistasis šiuo metu padarė pažangą valdydamas jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius - agresyvų, impulsyvų elgesį, narkotinių medžiagų vartojimą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą ir darbą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įvykdė lygtinio paleidimo komisijos sąlygas, drausminės nuobaudos negaliojančios, įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, dengia įsiskolinimus, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorės teigimu, nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena itin sunki nusikalstama veika, kuri sukėlė negrįžtamus padarinius - asmens gyvybės atėmimą. Viešasis interesas reikalauja to, jog asmenys, kurie kėsinasi į kitų gyvybes būtų baudžiami itin griežtai. Baudžiant asmenį už tokį nusikaltimą viešasis interesas privalo būti iškeliamas aukščiau nei asmeniniai nuteistojo patiriami suvaržymai, nepatogumai. Pernelyg ankstyvas už nužudymą nuteisto asmens paleidimas lygtinai iš įkalinimo įstaigos neatitiktų viešojo intereso. Nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės bausmės dalies - 1 metų 8 mėnesių ir 11 dienų, kas neleidžia daryti išvados, jog jo taisymosi procesas jau yra baigtas ir yra pasiekti visi bausmės tikslai. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis nusikalstamą veiką (nužudymą) padarė, būdamas apsvaigęs tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių medžiagų. Du kartus dėl narkotinių medžiagų vartojimo baustas ir laisvės atėmimo metu. Nors matyti, jog nuteistasis sprendžia problemas, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu, tačiau atsižvelgus į alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme.

Prokurorės teigimu, tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais neabejojama, tačiau įvertinus ir kitus byloje esančius duomenis, jų nepakanka spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

2014-10-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. G. paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis.

2014-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 12 metų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 14 metų.

2015-03-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu R. G. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 4 metams. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo buvo panaikinta ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 14 metų.

2015-04-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-16 nuosprendžiu, paskirtos bausmės apėmimo būdu buvo subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. G. buvo paskirtas laisvės atėmimas 14 metų.

2023-08-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi R. G. nusikalstama veika, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, galiojusią iki 2015 m. kovo 24 d., perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, galiojančią nuo 2015 m. kovo 24 d., ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. R. G. nusikalstama veika, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-16 nuosprendžiu, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-16 nuosprendžiu, paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą apimti bausmes paskirtas šia nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskira bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu paskirta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, R. G. paskirtas laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia – 2013-12-25, bausmės pabaiga – 2025-12-22. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 8 mėnesiai 11 dienų.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, dirba, dengia turimus įsiskolinimus. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad įkalinimo įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Praeityje buvo teistas 13 kartų. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena - labai sunkus nusikaltimas. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Asmens bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, drausmine tvarka baustas 9 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, todėl laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nuteistajam turėtų būti gerai žinomos, todėl iš aptartų duomenų matyti, jog akivaizdžiai teigiama linkme nuteistasis savo elgesį pradėjo keisti dar visai neseniai t. y. nuo 2021 metų, kai bausmę atlikinėja jau nuo 2013 metų. Atsižvelgiant į nurodytą, negalima teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas. Nurodyti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų reikalavimų.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo atlikto pagal OASys metodiką metu buvo nustatyta aukšta rizika. 2024-02-29 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika. Rizika iš aukštos į vidutinę tapo, atliekant vertinimą 2023-04-24. Nuo šios dienos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir mažėjanti, tačiau vis dar išlieka vidutinė, todėl darytina išvada, kad nuteistasis deda ne pakankamas pastangas, siekdamas maksimaliai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti 6 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti: informacija apie teisės pažeidimus; piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; ryšiai; emocinė gerovė. Teismas pažymi, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Taip pat tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 8 mėnesiai 11 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024-04-11 Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-2871 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. G..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.