Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-12-22 · Civilinė byla Nr. 2VP-11329-1000/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
2VP-11329-1000/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05085-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Šarūnė Butkuvienė
Suinteresuotas asmuo
A. T., D. T.
Skolininkas
D. T.
Kreditorius
A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-11329-1000/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05085-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. T., D. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Egidijaus Smagurausmo pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio veiksmų nevykdymą suinteresuotiems asmenims skolininkui D. T., išieškotojai A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas skirti baudą skolininkui D. T. už antstolio reikalavimų nevykdymą.

2. Pareiškime nurodė, kad skolininkas D. T. neįvykdė vykdomojo dokumento ir antstolio E. Smagurausko 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. balandžio 25 d. raginimų įvykdyti sprendimą Nr. S-22-18-9335, S-22-181-12369 ir 2022 m. gegužės 25 d. patvarkymo Nr. S-22-181-16799, nes per nustatytą dešimties dienų terminą nepradėjo vykdyti vykdomajame rašte nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. 2022 m. balandžio 25 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-181-12369 paskelbtas viešai specialiame internetiniame tinklalapyje http://www. antstoliai.lt. Procesinis dokumentas D. T. įteiktas 2022 m. balandžio 25 d., nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 660 straipsnio 2 dalį raginimo paskelbimo diena specialiame internetiniame tinklalapyje laikoma raginimo įteikimo diena. 2022 m. gegužės 25 d. patvarkymas skolininkui registruota pašto siunta su įteikimo pranešimu išsiųstas vykdomajame dokumente ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas neįteiktas, nes adresatas pašto siuntos neatsiėmė pašte per jos saugojimo terminą. Taip pat skolininkui procesiniai dokumentai siųsti į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). CPK 604 straipsnyje nustatyta, kad procesinį dokumentą, išsiuntus vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais laikoma, kad dokumentas įteiktas praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytus atvejus. Patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas įvykdžius vykdomąjį dokumentą apie tai informuoti antstolį. Apie patvarkymo ir vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko duomenų nėra gauta. Skolininkui nevykdant vykdomojo dokumento vykdomojoje byloje 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-181-35228, remiantis vykdomu vykdomuoju raštu nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Išieškotoja 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimu informavo, kad antstolio patvarkymas vykdomas ne pilna apimtimi, t. y. nevykdomi 3, 7, 9 punktai, tėvas su vaiku nustatytu laiku nebendrauja ir apie tai išieškotojos trumpąja žinute neinformuoja.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. T. atsiliepimu su pareiškimu sutinka visiškai ir teismo prašo ji tenkinti. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-89-902/2022 nustatė D. T. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. Kadangi D. T. nevykdė teismo sprendimo ir nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, tai yra su sūnumi nebendravo, pareiškėja dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo pateikė antstoliui vykdomąjį raštą. Skolininkas D. T. nevykdė vykdomojo dokumento, todėl patvarkymu buvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka, tačiau skolininkas nevykdo ir jos, tai yra nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos 3, 7 ir 9 punktų – D. T. su sūnumi nebendrauja ir apie tai neinformuoja trumpąja žinute pareiškėjos. Teismo posėdyje sutiko su antstolio pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jo teismas, nutraukdamas šalių santuoką, būtent pagal D. T. prašymą patvirtino

4. Suinteresuotas asmuo skolininkas D. T. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka su pareiškimu, pripažįsta, kad nevykdo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Paaiškino, jog jis įsidarbino užsienyje, todėl neturi galimybės vykdyti sprendimu ir anstostolio patvarkymu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Pripažino, jog neinformuoja A. T., kad negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą tvarką. Sutiko, kad reikalinga kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

5. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-89-902/2022 išspręsdamas santuokos nutraukimo klausimus, be kita ko, nustatė atsakovo D. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. tvarką, pagal kurią: a) tėvas su vaiku bendrauja be apribojimų telefonu, socialinių tinklų pagalba, kiek tai netrukdo kitai vaiko veiklai ir poilsiui; b) iki vaikas pradės lankyti mokyklą tėvas su vaiku bendrauja ketvirtadieniais, penktadieniais – bendravimo dieną pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigoje (arba ryte, 8:00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Tėvas papildomai turi teisę, iki kiekvieno pirmadienio vakaro pranešęs apie tai trumpąja žinute vaiko mamai, pasimatyti ir bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaiką trečiadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigoje (arba ryte, 8:00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; c) vaikui pradėjus lankyti mokyklą: i) tėvas bendrauja su vaiku nepertraukiamai ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais – pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 19.00 val. (arba ryte, 8.00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą šeštadienį iki 12:00 val.; ii) nepilnamečio vaiko tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su sūnumi vaiko, tėvų atostogų metu, ne ilgiau 30 kalendorinių dienų per vienerius kalendorinius metus. Informacija, apie numatomą bendravimą su vaiku atostogų metu, t.y. konkrečią atostogų datą ir trukmę, vaiko tėvas ir vaiko motina pateikia vienas kitam trumpąja žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. Atostogų metu nėra taikomas bendrasis savaitgalių bei darbo dienų tėvo ir vaiko bendravimo grafikas. Atostogų metu abu tėvai, tai yra tėvas arba motina, su kuriuo atostogauja vaikas, privalo užtikrinti galimybę pabendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis. Bendravimui atostogų laikotarpiui tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į mažamečio sūnaus amžių, į poreikį palaipsniui pereiti prie didesnio nepertraukiamo tėvo atostogų su sūnumi laiko, šiame punkte numatytas tėvo bendravimo su sūnumi 30 kalendorinių dienų atostogų terminas, nustatomas taip: 1) iki vaikui sueis 5 metai nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 5 dienos; 2) iki vaikui sueis 10 metų nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 14 dienų; 3) suėjus vaikui 10 metų nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 30 dienų.

8. Antstolio E. Smagurausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0181/22/00390 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 1 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-89-902/2022 dėl bendravimo su vaiku tvarkos (2 vykdomosios b. l.). 2022 m. kovo 28 d. suinteresuotam asmeniui D. T. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas raginimas vykdyti sprendimą, kuris grįžo neįteiktas. 2022 m. balandžio 25 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-181-12369 paskelbtas viešai specialiame internetiniame tinklalapyje http://www.antstoliai.lt. Procesinis dokumentas D. T. įteiktas 2022 m. balandžio 25 d., nes pagal CPK 660 straipsnio 2 dalį raginimo paskelbimo diena specialiame internetiniame tinklalapyje laikoma raginimo įteikimo diena. 2022 m. gegužės 25 d. patvarkymas skolininkui registruota pašto siunta su, įteikimo pranešimu išsiųstas vykdomajame dokumente ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas neįteiktas, nes adresatas pašto siuntos neatsiėmė pašte per jos saugojimo terminą. Taip pat skolininkui procesiniai dokumentai siųsti į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 8 d. patvarkymu antstolis kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT), kuri 2022 m. liepos 26 d. raštu Nr. 7SD-(8.7.27.) nurodė, jog 2022 m. liepos 14 d. buvo atliktas A. T. situacijos vertinimas. Buvo nustatyta, kad D. T. nevykdo teismo nustatytos bendravimo su mažamečiu sūnumi A. tvarkos, nevykdo vykdomojo dokumento ir antstolio raginimų vykdyti sprendimus dėl bendravimo su sūnumi. Vaiko tėvas tokiais savo veiksmais neįgyvendina savo, kaip tėvo, valdžios sūnaus atžvilgiu ir nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, jį auklėti, dalyvauti ugdyme, sveikatos priežiūroje. D. T., nepalaikydamas ryšių su mažamečiu sūnumi, pažeidžia vaiko interesus (43-44 vykdomosios b. l.).

9. 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-181-35228, remiantis vykdomu vykdomuoju raštu, nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku: 1. D. T. bendraujant su nepilnamečiu vaiku turi būti nepažeisti nepilnamečio vaiko interesai, fiziologinė ir psichologinė raida. Bendravimo metu su nepilnamečiu vaiku D. T. ir A. T. neturi spręsti ar aptarinėti klausimų, susijusių su vaiko bendravimo tvarka, teismo sprendimo vykdymo tvarka ir kitų klausimų (t. y. bendravimo laiku, vieta bei kiti klausimai) girdint nepilnamečiam vaikui, nes šie klausimai turi būti išspręsti nedalyvaujant nepilnamečiam vaikui; 2. D. T. turi bendrauti su nepilnamečiu vaiku teismo sprendime ir vykdomajame rašte nustatytu laiku ir tvarka, o A. T. privalo nepilnametį vaiką paruošti ir sudaryti tinkamą aplinką bendravimui nuotoliniu būdu informacinėmis ryšio priemonėmis bei užtikrinti, kad bendravimo metu nebūtų pašalinių dirgiklių, dėl kurių vaikas negalėtų arba nenorėtų bendrauti su tėvu; 3. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą tėvas su vaiku bendrauja ketvirtadieniais, penktadieniais bendravimo dieną pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigoje (arba ryte, 8:00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Tėvas papildomai turi teisę, iki kiekvieno pirmadienio vakaro pranešęs apie tai trumpąja žinute vaiko mamai, pasimatyti ir bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaiką trečiadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigoje (arba ryte, 8:00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. D. T. vaiką turi pasiimti ir grąžinti motinai teismo sprendime ir vykdomajame rašte nustatyta tvarka ir laiku. Motina A. T. privalo nepilnametį vaiką paruošti bendravimui su tėvu teismo sprendime ir vykdomajame rašte nustatyta tvarka; 4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą tėvas bendrauja su vaiku nepertraukiamai ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais – pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 19.00 val. (arba ryte, 8.00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą šeštadienį iki 12:00 val. D. T. vaiką turi pasiimti ir grąžinti motinai teismo sprendime ir vykdomajame rašte nustatyta tvarka ir laiku. Motina A. T. privalo nepilnametį vaiką paruošti bendravimui su tėvu teismo sprendime ir vykdomajame rašte nustatyta tvarka; 5. Bendraudamas atostogų laikotarpiu tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą. Per vienerius kalendorinius metus tėvas ir motina turi teisę bendrauti su sūnumi vaiko, tėvų atostogų metu ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Atostogų bendravimo terminas yra – iki vaikui sueis 5 metai nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 5 dienos; iki vaikui sueis 10 metų nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 14 dienų; suėjus vaikui 10 metų nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 30 dienų. Konkrečią atostogų datą ir trukmę, vaiko tėvas ir vaiko motina pateikia vienas kitam trumpąja žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. bei kita nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu; 6. Skolininkas D. T., negalintis teismo sprendime ir vykdomajame rašte nustatytu laiku bendrauti su nepilnamečiu vaiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3-4 valandas iki bendravimo pradžios arba prieš vieną dieną privalo informuoti vaiko motiną A. T.; 7. Jeigu vaikas serga ar dėl kitų svarbių priežasčių negali įvykti bendravimas su nepilnamečiu vaiku, A. T. apie tai D. T. privalo informuoti prieš 3-4 valandas iki bendravimo pradžios arba prieš vieną dieną ir paaiškinti priežastis; 8. Skolininkas D. T. ir išieškotoja A. T. raštiškus pranešimus susijusius su teismo sprendimo, vykdomojo rašto ir šio patvarkymo vykdymu vienas kitam siunčia trumpąja žinute; 9. Nuo teismo sprendime ir vykdomajame rašte nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos galima nukrypti tik raštišku abiejų tėvu susitarimu, nepažeidžiant vaiko interesų; 10. D. T. ir A. T., vykdydami teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą, turi vadovautis tarpusavio bendradarbiavimo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir kitais principais; 11. Kilus neaiškumams vykdant teismo sprendimą, vykdomąjį raštą ir šį patvarkymą vykdymo proceso šalys turi teisę apie tai informuoti antstolį (55-56 vykdomosios b. l.).

10. A. T. 2022 m. lapkričio 22 d. kreipusis į antstolį su pranešimu, jog D. T. ir toliau nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 3, 7 ir 9 punktų, antstolis 2022 m. lapkričio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-181-40527 (71 vykdomosios b. l.) bei kreipėsi į teismą dėl baudos D. T. skyrimo.

11. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis).

12. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, nevykdė bendravimo tvarkos, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-872-803/2022 ir kt.).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį teismo sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

14. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą (nutartį) ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas.

15. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos, vykdomosios bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys bei teismo posėdžio metų dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-89-902/2022 bei vėliau 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-181-35228 nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebuvo vykdomi – suinteresuotų asmenų nepilnametis vaikas nebendravo su tėvu kaip nustatyta teismo sprendime, vėliau antstolio patvarkyme, D. T. nepasimdavo sūnaus iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, nepranešdavo A. T. apie negalėjimą vaiką pasiimti. Skolininkas nebendradarbiauja (nesikooperuoja) su motina, su antstoliu, neteikia paaiškinimų į antstolio pranešimus (patvarkymus), nesikreipia nei į A. T., nei į antstolį dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

16. Kaip minėta, už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo, antstolio patvarkymo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo, suinteresuotų asmenų vaiko ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu teismo sprendimo, antstolio patvarkymo nevykdymas darė įtaką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

18. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti suinteresuotam asmeniui skolininkui D. T. piniginę baudą už antstolio 2022 m. spalio 14 d. patvarkymo Nr. S-22-181-35228 nevykdymą, teismas kartu atsižvelgia ir į tai, kad skolininkas turi teisę kreiptis į teismą, antstolį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o ne visiškai ignoruoti tiek A. T., tiek antstolį, tiek savo nepilnametį sūnų. Toks elgesys nepateisinamas, paneigia teisinės valstybės teismo sprendimo privalomumo principą. Teismo vertinimu, skolininkas turi prisiimti savo tokio elgesio, nevykdant teismo sprendimo, antstolio patvarkymo, nebendraujant su nepilnamečiu sūnumi ir taip pažeidžiant vaiko interesus, pasekmes. Antstolio akte nurodytu laikotarpiu nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimas iš esmės nevyko konkrečiai dėl skolininko veiksmų, nors skolininkas turi skatinti vaiko ir savo, kaip tėvo, bendravimą ir dėti pastangas, kad tas bendravimas vyktų kaip nustatyta teismo (antstolio) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

19. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas išieškotojai būtų siūlęs kokią nors konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, taip pat būtų siūlęs kitas alternatyvas. Pastebėtina, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Ir nors skolininkas šiuo metu dirba užsienyje ir negali fiziškai bendrauti su sūnumi, tačiau tai nėra objektyvus teisinis pagrindas nevykdyti antstolio 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-181-35228 nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Skolininkui negalint realiai vykdyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, itin svarbi tampa bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, nutarties 36 punktas). Esant tokioms aplinkybėms skolininkas, kuris negali vykdyti teismo sprenimo, neturėtų užimti pasyvios pozicijos. Aptariamu atveju skolininkas turėtų arba bendradarbiauti su išieškotoja (vaiko motina) dėl bendravimo su vaiku keitimo alternatyvų, arba kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, peržiūrėjimo. Visgi, skolininkas bylai aktualiu laikotarpiu nei bendradarbiavo su išieškotoja, nei kreipėsi į apylinkės teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Toks skolininko pasyvumas nepateisinamas. Kitų objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pateisinti skolininko pasyvų elgesį bendraujant su nepilnamečiu vaiku nenustatyta.

20. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių skolininkui įvykdyti antstolio raginimus, 2022 m. spalio 14 d. patvarkymą Nr. S-22-181-35228, apie priežastis, sutrukdžiusias įvykdyti antstolio raginimus, antstoliui nebuvo pranešta. Atsižvelgiant į tai, D. T. pripažįstamas atsakingu dėl to, kad antstolio 2022 m. spalio 14 d. patvarkymas Nr. S-22-181-35228 nebuvo įgyvendinamas visa apimtimi, todėl yra pagrindas D. T. skirti baudą (CPK 616 straipsnis, 771 straipsnis).

21. Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, kaltų veiksmų, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas pobūdį, atsižvelgus į tai, kad D. T. vykdomojoje byloje Nr. 0181/22/00390 atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą taikoma pirmą kartą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais D. T. skiriama vienkartinė 100 Eur dydžio bauda už antstolio E. Smagurausko 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-181-35228 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nevykdymą išieškotojos A. T. naudai.

22. Skolininkui išaiškinama, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

23. Pareiškimą tenkinus, iš skolininko priteisiamos 6,64 Eur procesinų dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais, teismas

n u ta r i a:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) dydžio baudą už antstolio Egidijaus Smagurausko 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-181-35228 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nevykdymą išieškotojos A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0181/22/00390 grąžinti antstoliui Egidijui Smagurauskui.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė