Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

5.Atsakovas nuo pat gyvenimo skyrium pradžios, nuo 2018 m. gegužės 1 d. neteikė išlaikymo vaikui iki 2019 metų, vėliau prie vaiko išlaikymo prisidėjo iš dalies, iki ieškinio pateikimo išlaikymo sumokėjo tik 3861 Eur, todėl už šį laikotarpį ieškovė paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą 4889 Eur (250 Eur*35 mėn.-3861 Eur). Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

6.Tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su sūnumi A. pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi A. 2 savaitgalius per mėnesį, lyginės savaitės šeštadieniais nuo 11 val. iki 19 val. ir sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val., sūnų pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą, apie ketinimą vaiką pasiimti atsakovas privalo informuoti telefonu SMS žinute ieškovei prieš 3 dienas iki sūnaus pasiėmimo.

7.Šalys santuokos metu įgijo automobilį Mazda 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur rinkos vertės. Automobilis buvo įgytas už asmenines atsakovo lėšas, kai šalys nebevedė bendro ūkio, todėl ieškovė neprašo jo padalinti. Šis automobilis yra pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe.

8.Ieškovė kreditorių neturi, o atsakovas turi kreditorių VMI. Kaip matyti iš antstolio Smagurausko patvarkymo Nr. S-21-181-23 atsakovo skolą sudaro baudos už jo padarytus pažeidimus, todėl šios prievolės kreditoriui pagal vykdomuosius raštus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninės atsakovo prievolės po santuokos nutraukimo.

9.Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo, nes nėra tam įstatyme numatytų pagrindų.

11.Nurodė, jog atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nesutinka, kad nuo pat santuokos pradžios jis neskyrė jokio dėmesio šeimos interesams, visiškai nesirūpino šeima ir vaiku. Iki ieškovei pradėjus lauktis vaiko, abu dirbo vienoje įmonėje, kur gaudavo minimalaus dydžio atlyginimą, todėl prieš vaikui gimstant, jis išvyko užsidirbti į I. Grįžus į Lietuvą, jie susituokė, netrukus gimė sūnus. Jie susiremontavo atsakovo mamai priklausantį 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame toliau planavo visi kartu gyventi. Apie 6000 Eur kainavusį kapitalinį remontą atliko su ieškovės tėvų finansine ir darbų pagalba. Vaikui buvo įrengtas atskiras kambarys. Išsilaikęs tam tikros kategorijos vairavimo teises, atsakovas tapo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl dėl darbo pobūdžio ir grafiko pusę laiko atsakovas praleido kelyje dirbdamas darbą. Dėl to atsakovas neturėjo galimybės daugiau laiko praleisti su šeima ir vaiku. Tačiau grįžę visuomet rūpinosi šeimos ir vaiko poreikiais morališkai ir finansiškai. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovės ir jo santykiai nebuvo idealūs dėl tarpusavio nesutarimų šeimos gyvenimo klausimais, bet nesutarimų metu nebuvo naudojamas smurtas jokiomis formomis. 2018 m. balandį ieškovė su vaiku išsikraustė ir apsigyveno savo tėvų bute.

12.Vėliau su ieškove buvo susitaikę, kai atsakovas grįždavo iš komandiruočių, visi kartu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad jų santuoka nebuvo iširusi 2018 ir 2019 metais, patvirtina aplinkybė, jog 2019 m. vasarą visa šeima atostogavo J. Vasarą tapo ieškovės brolio dukros krikšto tėvais. Tik gerokai vėliau šeima iširo. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

13.Atsakovas visuomet norėjo ir stengėsi išsaugoti šeimą, rūpinosi vaiku. Su ieškove buvo susitarę, jog vaiko išlaikymui mokės po 200 Eur per mėnesį, kai dirbs užsienyje, ir po 100 Eur, kai bus Lietuvoje ir leis laiką su vaiku, nes būdamas su vaiku, finansiškai rūpinosi vaiko poreikiais. Šalia to, dalimis ieškovei pervedinėjo pinigus skolai už buto remontą. Atsakovui būnant Lietuvoje, vaikas noriai su juo bendraudavo ir kartu leido laiką. Vėliau ieškovė ėmė drausti vaikui pas atsakovą nakvoti, kitaip ribojo vaiko bendravimą su juo, atsisakė leisti vaikui bendrauti su atsakovu telefonu.

14.Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo ir tai, jog ieškovės bei jis išlaikymo sau nereikalauja. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove ir vaikui iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas. Mano, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas yra įsitikinęs, jog vaiko išlaikymui atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, reikalinga suma per mėnesį sudaro 360 Eur, be to, turi būti įvertinta ir valstybės paramą vaikui – po 70 Eur per mėnesį. Mano, jog iš atsakovo sūnaus A. išlaikymui turi būti priteista po 180 Eur per mėnesį.

15.Atsakovas nesutinka, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nes šeima 2019 metais nebuvo galutinai iširusi, be to, vaikui išlaikyti atsakovas tuo metu, kai dirbo užsienyje, mokėjo po 200 Eur ir po 100 Eur per mėnesį, kai buvo Lietuvoje, nes tada pats papildomai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, kai būdavo su vaiku kartu. 2018 m. pabaigoje su ieškove susitarė dėl pavedimų vaiko išlaikymui. 2019 m. vien vaiko išlaikymui tarptautinėmis perlaidomis atsakovas pervedė daugiau kaip 2500 Eur, nes didžią metų dalį dirbo užsienyje. 2020 m. didžią laiko dalį jis praleido Lietuvoje, ilgą laiką negalėjo dirbti dėl koronaviruso pandemijos. Būdamas Lietuvoje papildomai finansiškai rūpinosi vaiko poreikiais. Iki šiol ieškovei vien tarptautinėmis perlaidomis yra pervedęs 6401 Eur sumą, iš kurių 4401 Eur vaiko išlaikymui, likusi sumos dalis – skolai už buto remontą grąžinti. Pavedimais vaiko išlaikymui skiria iki šiol. Atsakovas pažymėjo, kad kol ieškovė neribojo vaiko bendravimo su juo, atsakovas, būdamas Lietuvoje, visada kartu su vaiku leido laisvalaikį, vedėsi vaiką įvairioms pramogoms, pirko maisto, drabužių, žaislų, dovanas, mokėjo už darželį, vaikas nakvodavo pas atsakovą. Prašė reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo paskaičiavimo atmesti kaip nepagrįstą.

18.Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų be apribojimų telefonu, socialinių tinklų pagalba, kiek tai netrukdo kitai vaiko veiklai ir poilsiui, tačiau ieškovė nesutinka, kad atsakovas su vaiku bendrautų nepertraukiamai keturiolika dienų kas penkias savaites. Ieškovė mano, kad sūnui esant mažo amžiaus ir esant labai prisirišusiam prie ieškovės, toks ilgas sūnaus atskyrimas nuo mamos padarytų žalą vaikui. Pažymėjo, jog per 2020-2021 metų laikotarpį sūnus pas atsakovą nakvojo tik tris kartus ir po kiekvienos nakvynės sūnus nebenorėdavo likti pas tėtį, prašydavosi į namus. Vaikas būdavo susijaudinęs ir suirzęs po tokių nakvynių, tokiu būdu, vaiko nakvynės, jų kiekis pas atsakovą turėtų didėti palaipsniui.

19.Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kas penkias savaites, nes jis gyvena ir dirba O. Be to, ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovas apie ketinimą pasiimti sūnų bendravimui privalo pranešti ieškovei elektroniniu paštu prieš septynias kalendorines dienas.

21.Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškovės pareikštus reikalavimus tenkinti, o atsakovo – atmesti. Ieškovė teisme papildomai paaiškino, jog ji laiko, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, kuris jai buvo nelojalus ir jos atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, atsakovas pradėjo išeidinėti iš namų, ieškovę su vaiku palikdamas namuose, nebesirūpino kūdikiu, pradėjo girtauti su draugais, naktimis negrįždavo namo. Po dviejų mėnesių po kūdikio gimimo ieškovė ir atsakovas persikėlė į naują atsakovo mamai priklausantį būstą. Būtent nuo to momento atsakovo elgesys labai pasikeitė, prasidėjo išgėrinėjimai, iš pradžių namuose, vėliau vakarėliuose su draugais, atsakovas ieškovę užgauliodavo, nurodinėdavo, ką ji turi daryti jo namuose, atėmė namų raktą, dėl ko ieškovė su kūdikiu nebegalėdavo ten patekti, dėl to kvietė policiją, galiausiai atsakovas pradėjo nebesirūpinti šeima. Atsakovo telefone rado susirašinėjimą su kitomis moterimis, buvusioms draugėms, atsakovas norėdavo su jomis susitikti, taipogi naktiniuose pasilinksminimuose atsakovas linksmindavosi su nepažįstamomis moterimis. Atsakovas beveik kasdien ragindavo ieškovę išsikraustyti iš jo namų, buvo patyčių iš atsakovo tiek ieškovės, tiek jos šeimos atžvilgiu. Dėl nuolatinės įtampos ieškovės gyvenimas su vaiku atsakovo namuose tapo neįmanomas. 2018 m. balandžio mėn. ieškovė, pasiėmusi būtiniausius daiktus, išsikraustė gyventi pas savo mamą. Po ieškovės išsikraustymo atsakovo mama ir ieškovės tėtis pradėjo spręsti turto dalybas, nes turtas buvo suremontuotas ir apstatytas bendrai visų lėšomis. Ieškovės tėtis ir atsakovo mama susitarė, jog bus išskaitytos atsakovo mamos išlaidos už vestuvių šventę ir bus išskaityti komunaliniai mokesčiai už butą, kai ten gyveno ieškovė, nuo tėčio prašomos sumos už buto remontą, įmontuojamus bute įrenginius. Tuo tarpu, atsakovas ieškovei pareikalavus atsiskaityti, vengė tai padaryti, buvo dingęs kelis mėnesius, nebendravo su kūdikiu. Juo nesidomėjo, finansiškai jo nerėmė. 2018 m. rudenį aplankęs vaiką ieškovės mamos namuose, netrukus atsakovas išvyko dirbti, dirbo komandiruotėse trejus metus, į Lietuvą sugrįždavo tik savaitei ir su vaiku praleisdavo labai mažai laiko. Nuo 2019 m. sausio mėn. atsakovas pradėjo dalinai teikti vaikui išlaikymą, neperiodiškai. Nuo to momento, kai ieškovė išsikraustė iš atsakovo mamos buto, laiko, jog būtent nuo to momento nutrūko jųdviejų santuoka. Atsakovas norėjo susitaikyti su ieškove, jos atsiprašė, tačiau ieškovei tapo žinoma, jog atsakovas palaikė santykius su kitomis jo draugėmis, atsakovas nepakeitė savo gyvenimo būdo, todėl išsaugoti santuokos ieškovei nebuvo jokios galimybės. Su atsakovu nebuvo susitarimo dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, kiek norėjo, tiek atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Po santuokos sudarymo atsakovas metus laiko nedirbo ir pajamų neturėjo, jiems padėjo tėvai, ieškovė gaudavo vaiko priežiūros pinigus. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik tuomet, kai pradėjo dirbti 2018 m. pabaigoje/2019 m. pradžioje. 2019 m. sausio mėn. atsakovas padarė pirmą bankinį pavedimą į ieškovės banko sąskaitą už 2018 m. gruodžio mėn. Iki to laiko atsakovas nedirbo ir neturėjo pajamų. Prieš santuokos sudarymą, 2017 m. ieškovė ir atsakovas įsigijo automobilį (tai buvo šeimos automobilis, nors buvo registruotas atsakovo mamos vardu), todėl išėjus iš atsakovo namų ieškovė paprašė atsiskaityti už šį automobilį 1000 Eur, šią sumą ieškovė buvo skyrusi automobiliui, taip pat ieškovė prašė atsiskaityti už baldus, kurių ieškovė negalėjo pasiimti, t.y. už įmontuotą virtuvės baldų komplektą, stumdomą spintą, kuriuos pirko iš bendrų lėšų. Iš atsakovo už baldus, žaliuzes, kitą turtą ieškovė pareikalavo 2450 Eur. Dalį sumos atsakovas atidavė, grąžino 900 Eur už bute esančius daiktus, bei sumokėjo 1000 Eur už automobilį. Atsakovas dirba, todėl gali teikti vaikui išlaikymo po 250 Eur per mėnesį. Iš valstybės už vaiką ieškovė gauna 70 Eur. Ieškovė turi nuolatinį darbą, 750 Eur gauna atlygį už darbą (suma neatskaičius mokesčių), skolinių įsipareigojimų ji neturi, yra tik atsakovo asmeninės skolos, nesumokėtos baudos, kai jie jau gyveno skyrium. Ieškovė gyvena tėčio bute, o naudojasi mamos automobiliu. Ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Vaiko poreikiai maistui per mėnesį sudaro 250 Eur (maistą ieškovė gamina namuose), 60 Eur už darželio lankymą, šiuo vaikas lanko dailės būrelį, vienas užsiėmimas kainuoja 3 Eur (per mėnesį jų būna 8), 25 Eur vaiko ugdymui namuose ir darželyje, 25 Eur higienos prekėms, 75 Eur būsto priežiūros išlaidos, 80 Eur aprangai ir avalynei, 40 Eur išlaidos sveikatai, draudimui, 40 Eur suma žaislams, 20 Eur kuro išlaidoms. Iš viso per mėnesį vaiko poreikiams reikia 645 Eur sumos. Darželį vaikas lankyti pradėjo nuo 3 metų. Atsakovo mama ieškovei pervedė draudimo išmoką už draudiminį įvykį, nes automobilis buvo ieškovės ir atsakovo šeimos. Ieškovei su atsakovu gyvenant atskirai, vaikui išlaikymas atsakovo buvo teikiamas nereguliariai, tuo metu ieškovė gyveno pas savo mamą, kuri ir ieškovės tėtis tuo metu jai padėdavo, ieškovė taipogi gaudavo vaiko priežiūros ir vaiko pinigus. Atsakovas neįleido į jo mamos butą, todėl ieškovei teko kviesti policiją, kelis kartus atsakovas ieškovės neįleido į butą. Santuokos metu ieškovė neturėdavo rakto nuo buto, todėl nebūdavo atvejų, kai būtent ji atsakovo neįleisdavo į butą. Iki tol atsakovas gyveno ieškovės namuose, kai jis grįždavo neblaivus, ieškovė neįleisdavo į butą. Tačiau santuokos metu ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atsakovo mamos bute, nuo gruodžio mėn., Kalėdų. Po mėnesio atsakovas iš ieškovės paėmė namų raktą. Girto atsakovo į namus ieškovė neįleido dar jų draugystės metu, tuo metu tarp jų santuoka dar nebuvo sudaryta. Kai jie pradėjo gyventi skyrium, atsakovas nedirbo ir laiką leisdavo su draugais, o ne su šeima, vaiku. Į užsienį atsakovas pradėjo važinėti po to, kai jie pradėjo gyventi skyrium. Šeimos įmonėje atsakovas dirbo tada, kai jie dar nebuvo vedę. Kai ieškovė laukėsi, atsakovas pusei metų išvyko į I. Rugpjūčio mėn. atsakovui grįžus į Lietuvą, jie nusprendė susituokti. Butą remontavosi iš ieškovės tėčio, ieškovės, atsakovo ir jo mamos lėšų. Ieškovė tam išleido santaupas, vestuvių pinigus, išmokas už gimdymo atostogas. 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje ieškovė atsakovui surašė vekselį, nes atsakovas vengė visiškai atsiskaityti su ieškove, grąžino tik dalį skolos. Iš atsakovo I. uždirbtų pinigų į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta virš 5000 Eur sumos, iš šių lėšų buvo daromas remontas. Iš I. atsakovo uždirbtų pinigų įsigijo automobilį Kia Ceed (ieškovės buvo 1000 Eur suma ir atsakovo 1500 Eur). Šiuo automobiliu atsakovo mama niekada nesinaudojo. Automobilį Mazda įsigijo santuokoje, tačiau tuo metu ieškovė kartu su atsakovu nebegyveno ir į šį automobilį ieškovė nepretenduoja. Kai atsakovas pardavė automobilį Kia Ceed, ieškovei grąžino dalį pinigų. Po išsiskyrimo ieškovė su vaiku svečiuodavosi pas atsakovą, tačiau ten ieškovė nenakvodavo. 2019 m. vasarą ieškovė 1 parą kartu su atsakovu atostogavo J., pastarajam grįžus iš užsienio, tą vasarą buvo ir vaiko krikštynos, draugiškai pasiūlė atsakovui jose dalyvauti kaip vaiko tėvui. Ieškovė atostogavo prie jūros kartu su atsakovu tik dėl vaiko. Ieškovė yra apsistumdžiusi su atsakovu, tačiau jai laikant kūdikį ant rankų, atsakovas priėjęs ją apstumdydavo. Atsakovas kitų akivaizdoje yra ieškovę negražiai pavadinęs, ir ieškovė dėl to jam yra trenkusi. Ieškovė vekselį surašė, nes atsakovas kelis metus vengė jai grąžinti skolą. Ieškovė nesutinka, kad plančetinis kompiuteris yra priskirtinas būtiniems vaiko poreikiams, nes atsakovas jį nupirko, kad vaikas galėtų bendrauti su atsakovu, jam esant užsienyje. Ieškovė pripažino, kad atsakovas vaikui pirko drabužėlius, treningus, batukus (galimai jų 7 poras), žaislus, kita, kai atsakovas pradėjo dirbti. Tada atsakovas teikdavo vaikui ir išlaikymą piniginėmis lėšomis, duodavo po 200 Eur. Iki 2019 m. atsakovas iš viso vaikui neteikė išlaikymo. Anksčiau atsakovas pervedinėjo po 200 Eur vaiko išlaikymui, o vėliau, kai ieškovė padavė ieškinį teismui, po 180 Eur sumą, kai atsakovas leidžia laiką su vaiku, perka jam žaisliukus, drabužėlius. Vaiką išlaikyti padeda jo seneliai (ieškovės tėvai). Vaikui augant, didėja jo poreikiai. Automobiliu ieškovė vaiką veža į darželį, kai juo vyksta į darbą, taipogi automobiliu vyksta į sodą, mėgsta vykti į gamtą.

22.Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus jame išdėstytais argumentais, o bendravimo su vaiku tvarką nustatyti, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jis dirba ne užsienyje, o Lietuvoje. Atsakovas paaiškino, jog yra įsitikinęs, kad santuoka nutrūko tiek dėl jo, tiek dėl ieškovės kaltės, nes ji nevykdė žmonos pareigų, nesirūpino maisto gaminimu, nevedė namų ruošos, nesitvarkydavo, nesirūpino juo, kaip vyru, kilnodavo rankas, nevaldydavo pykčio, dažnai konfliktuodavo, provokuodavo konfliktus. Į jų gyvenimą dažnai kišdavosi ieškovės mama, kuri pas juos dažnai atvažinėdavo, sakydavo, kad atsakovas per mažai uždirbdavo ar neuždirbdavo. Konfliktuodavo, nes atsakovas išeidavo su draugais. Būdavo, kad atsakovas kelias valandas leisdavo kartu su draugais. Tuo metu atsakovas nedirbo, nes laikėsi vairavimo teises. Ieškovei tai nepatiko, ji norėjo, kad atsakovas daugiau laiko praleistų su vaiku. Tačiau atsakovas vaiku rūpinosi ir prisidėdavo buityje. Su mamos pagalba atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo pat vaiko gimimo, pirko maistą, kitus vaikui reikalingus dalykus. Ieškovei su vaiku išsikrausčius, pati ieškovė kliudydavo jam bendrauti su vaiku. Atsakovas su ieškove nesutarė, kieno butas tapo po atlikto remonto. Atsakovo mama liepė ieškovei išsikraustyti iš buto. Vėliau su ieškove atsakovas bandė taikytis, dalyvavo vaiko krikštynose, iš komandiruotės iš užsienio sugrįžęs, laiką leido su vaiku, manė, jog tokiu būdu, jis galės atitaisyti pašlijusius su ieškove santykius. Kai atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), nuo tada vaikui pradėjo teikti išlaikymą piniginėmis lėšomis. Kadangi dėl atsakovo darbo užsienyje grafikas buvo kintantis, todėl su ieškove sutarė, kad jam grįžus atostogų į Lietuvą, jis mokės po 100 Eur vaiko išlaikymui, o esant užsienyje – po 200 Eur. Papildomai kiekvieną mėnesį vaikui atsakovas pirko rūbus, žaislus, batus, dar vaikui Kalėdų proga yra nupirkęs plančetę (ją pirko bendravimui su vaiku, bet vaikas jos nepaleidžia iš rankų, žaidžia žaidimus), elektromobilį (250-300 Eur vertės), kitokius žaislus, mokėjo už vaiko darželį, pateikė tai patvirtinančius čekius. Atsakovas nesutinka, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia virš 600 Eur sumos, mano, jog 400 Eur užtektų, juo labiau, kai vaikas yra mažas ir dažnai būna pas močiutę. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta suma vaiko maistui, drabužiams įsigyti, nes dalį šių poreikių patenkina atsakovas ir jo mama. Atsakovas savo vardu turi automobilį Mazda, o nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas gaudavo 1600 Eur pajamų, kai dirbo (duomenys neskelbtini) (dirbo iki spalio 25 d.), o šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą ir dirbs Lietuvoje. Iki skyrybų proceso ieškovė niekada nėra sakiusi apie išlaikymo vaikui įsiskolinimo buvimą. Atsakovas nurodė, jog remontą darė iš atsakovo lėšų, uždirbtų (duomenys neskelbtini). Automobilį Kia Ceed pirko atsakovo mama. Vekselis ir įsiskolinimas buvo skirtas vaiko gerovei, vekselį atsakovas sutiko pasirašyti ne dėl skolos už baldus, o dėl to, kad vekselis buvo skirtas išlaidoms vaikui. Dėl remonto išlaidų tarėsi ieškovės tėtis ir jo mama. Ieškovei išsikrausčius iš namų pas jos tėvus, atsakovas nutarė ieškovę tiesiog paremti, todėl pasirašė vekselį. Ieškovei iš jo namų išsikrausčius, ten liko baldai, bet jie atsakovo buvo įsigyti iš jo (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų. Sutarė, kad atsakovas ieškovei padengs 2450 Eur skolą. Skolą ieškovei padengė, sumokėjo 2000 Eur ir pasirašė vekselį, kurį ieškovė perdavė antstoliams. Po vekselio pasirašymo taip pat atliko pavedimus ieškovei. Iš viso ieškovei atsakovas pervedė 6500 Eur. Pagal vekselį atsakovas liko skolingas dar 1550 Eur. Skola 1,2,3 – mokėjimai atlikti prieš vekselio pasirašymą tikslu paremti ieškovę, pastarajai iš jo namų išsikrausčius, nutarė ją paremti. Atsakovas laiko, jog šios lėšos buvo skirtos vaiko išlaikymui. Gimtadienio ar Kalėdoms skirtos dovanos neįskaitytinos į periodiškai teiktiną vaikui išlaikymą. Atsakovui išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovė jį palaikė, nes buvo reikalingos lėšos buto remontui. Atsakovas turėjo santaupų, iš kurių vaikui pirko drabužėlius, vežimėlį. Atsakovas pripažino, jog buvo atvejų, kai jis naktims negrįždavo namo, tačiau apie tai jis informuodavo ieškovę. Vaikui gimus, 2 naktims atsakovas skrido pas draugus į (duomenys neskelbtini), taipogi buvo išvažiavęs į Vilnių pas draugus, į koncertą. Tuo metu atsakovas gyveno kartu su ieškove ir ją apie išvykimus informuodavo. Ieškovė taipogi turėjo savo draugus, su jais susirašinėdavo, todėl atsakovas ja taip pat nepasitikėjo. Su ieškove atsakovas apsistumdydavo, jis jai nėra sudavęs, bet būdavo priešingai, sudavimas daugiau iš ieškovės pusės. Ji sulaužė jo ausines, kai jis grįžo vėliau nei ieškovei buvo nurodęs. Ieškovė ir dabar nelaiko pykčio, apie tai atsakovas su ja yra kalbėjęs, tačiau niekas nesikeitė po to. Ieškovei nebuvo jokio pagrindo kviesti policijos, nors ji neturėjo rakto nuo atsakovo mamos buto durų, nes ji tokią situaciją galėjo išspręsti su juo pačiu (atsakovu), bet jam ji tuomet net neskambino, pati ieškovė pastovai atsakovo neįleisdavo jo į namus. Ir po jos išsikraustymo ji jo neįleido į jo mamos butą (tiek ji, tiek atsakovas turėjo raktą nuo buto). Kai jie gyveno pas ieškovės mamą, ieškovė pastoviai atsakovo neįleisdavo į namus. Atsakovas paėmė iš ieškovės buto raktą po to, kai ji jo neįleido į jo mamos butą. Atsakovo ieškovė neįleisdavo į jo mamos butą nuolat, per savaitę 2-3 kartus, net ir tada, kai jis nebūdavo girtas, o dirbdavo. Ji ir jo tėvams nedarydavo buto durų, dėl ko buvo laužiamos buto durys. Ieškovė po konflikto dažnai išeidavo pas savo mamą, namuose nebūdavo ir po savaitę laiko. Ieškovei išsikraustyti nurodė atsakovo mama, būdama pasikarščiavusi. Su ieškove atsakovas norėjo taikytis, tačiau ji su tuo nesutiko, nenorėjo gyventi atsakovo mamos bute. Lapkričio mėn. atsakovas nusprendė skirtis su ieškove. Dar 2019 m. ieškovė ir atsakovas turėjo bendrų šeimyninių reikalų, tapo vaiko krikštatėvu. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė tuo metu, kai jie gyveno kartu, vaikui galėjo išleisti po 500 Eur sumą, nes vaiko poreikiai buvo minimalūs, specialaus maisto vaikui pirkti nereikėjo, juo labiau, kai vaikas mėsos nevalgė. Dėl sūnaus atsakovas parvyko gyventi ir dirbti į Lietuvą, nori matyti, kaip sūnus auga. Atsakovas nori matytis su vaiku tuo metu, kai nedirbs. Atsakovas mano, jog ieškovei nebėra skolingas, nes ginčo butas buvo mamos, jų tėvai tarpusavyje pagal sudarytą taikos sutartį atsiskaitė už bute atliktą remontą, o baldai buvo pirkti iš lėšų, atsakovo uždirbtų (duomenys neskelbtini). Už automobilį jie sumokėjo apie 3000 Eur. Iš Islandijoje uždirbtų pinigų baldams (virtuvės komplektui ir spintai) atsakovas išleido 2700 Eur, pirko kitus reikmenis, maksimaliai išleido iki 1000 Eur, o ne 2000 Eur. Vaikas lankydavosi žaidimų kambariuose, kavinėse.

26.Trečiasis asmuo UAB ,,Sergel“ 2021 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo teismą, jog atsakovo D. T. atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas per antstolį Andrių Bespalovą, skolos likutis 313 Eur, įskaitant 5 proc. metines palūkanas, paskaičiuotas iki 2021-09-28. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta.

28.Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. balandžio 29 d. išvadoje nurodė, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiam vaikui gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Todėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovės nurodyta 250 Eur išlaikymui skirtina suma nepilnamečiui sūnui yra protingo dydžio, mano, kad šis reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Skyrius neprieštarauja ieškovės pasiūlytai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai. Teismo posėdyje institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą.

31.Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, jog turi nepilnametį vaiką ir prašo palikti jai santuokinę pavardę ,,T.“, atsakovas tam neprieštarauja, todėl ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė ,,T.“, o atsakovui - ,,T.“ pavardė.

32.Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, ji yra veiksni ir darbinga. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

33.Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus A. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas nuo pat gimimo yra labai prisirišęs prie savo mamos, vaiko ir ieškovės tarpusavio ryšys yra labai stiprus. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi kartu su ieškove ir su ja gyvena iki šiol. Ieškovė yra dirbanti ir gauna nuolatines pajamas, turi gyvenamąją vietą, todėl ji turi visas galimybes tinkamai prisidėti prie sūnaus priežiūros ir išlaikymo. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, išvadą teikiančios institucijos poziciją, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio sūnaus A. gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

34.Ieškovė ir atsakovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir priešieškinyje), kuriuos vėliau tikslino/2021-11-29 ieškovė teikė atsiliepimą (ginčo tarp šalių dėl šio ieškinio ir priešieškinio reikalavimo nebėra), prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią a) tėvas su vaiku bendrauja be apribojimų telefonu, socialinių tinklų pagalba, kiek tai netrukdo kitai vaiko veiklai ir poilsiui; b)iki vaikas pradės lankyti mokyklą tėvas su vaiku bendrauja ketvirtadieniais, penktadieniais – bendravimo dieną pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigoje (arba ryte, 8:00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Tėvas papildomai turi teisę, iki kiekvieno pirmadienio vakaro pranešęs apie tai SMS žinute vaiko mamai, pasimatyti ir bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaiką trečiadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigoje (arba ryte, 8:00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; c) vaikui pradėjus lankyti mokyklą: i) tėvas bendrauja su vaiku nepertraukiamai ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais – pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 19.00 val. (arba ryte, 8.00 val., iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu užsiėmimų nebūtų) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą šeštadienį iki 12:00 val.; ii) nepilnamečio vaiko tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su sūnumi vaiko, tėvų atostogų metu, ne ilgiau 30 kalendorinių dienų per vienerius kalendorinius metus. Informacija, apie numatomą bendravimą su vaiku atostogų metu, t.y. konkrečią atostogų datą ir trukmę, vaiko tėvas ir vaiko motina pateikia vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. Atostogų metu nėra taikomas bendrasis savaitgalių bei darbo dienų tėvo ir vaiko bendravimo grafikas. Atostogų metu abu tėvai, tai yra tėvas arba motina, su kuriuo atostogauja vaikas, privalo užtikrinti galimybę pabendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis. Bendravimui atostogų laikotarpiui tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į mažamečio sūnaus amžių, į poreikį palaipsniui pereiti prie didesnio nepertraukiamo tėvo atostogų su sūnumi laiko, šiame punkte numatytas tėvo bendravimo su sūnumi 30 kalendorinių dienų atostogų terminas, nustatomas taip: 1) iki vaikui sueis 5 metai nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 5 dienos; 2) iki vaikui sueis 10 metų nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 14 dienų; 3) suėjus vaikui 10 metų nepertraukiamas tėvo su sūnumi atostogų terminas yra 30 dienų. Ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebelikus, aukščiau nurodyta bendravimo su vaiku tvarka yra teismo nustatytina.

35.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

36.CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

37.Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

38.Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

40.CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

41.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-13) iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas sutinka vaiko išlaikymui per mėnesį skirti 180 Eur sumą, mano, kad vaiko poreikiai yra mažesni nei juos nurodė ieškovė, pakaktų 400 Eur sumos per mėnesį vaikui išlaikyti. Šalių sūnus yra 4 metų amžiaus, lanko ugdymo įstaigą, ieškinyje ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui reikalinga skirti apie 500 Eur (teisme ji teigė, jog virš 600 Eur) kas mėnesį, tačiau šių sumų ieškovė nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, t.y. jog per metus ieškovė sūnaus A. išlaikymui patiria daugiau nei 6000-7200 Eur išlaidų, kurios atitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių (4 metai), į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti būtų reikalingos papildomos lėšos, teismo vertinimu, 400 Eur suma per mėnesį būtų pakankama patenkinti vaiko poreikius. Šiuo atveju, teismas nesutinka, kad vien vaiko maistui įsigyti yra būtina 250 Eur suma kiekvieną mėnesį, o rūbams ir avalynei – 100 Eur, higienos ir medicinos reikmėms – 50 Eur. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį: atsakovo turtinė padėtis tiek pagal jo pajamas (iki 2021 m. spalio 25 d. užsienyje atsakovas vidutiniškai uždirbdavo apie 1600 Eur per mėnesį; nuo 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovui įsidarbinus Lietuvoje vairuotoju jo atlygis už darbą sudaro 1 MMA plius dienpinigiai), tiek pagal turimą registruotiną turtą (savo vardu turi automobilį Mazda 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur rinkos vertės) yra geresnė nei ieškovės, kuri nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neturi, gauna minimalias pajamas, rodo į bylą pateikta 2021 m. kovo 10 d. pažyma apie išmokas, kur nurodyta, jog ieškovei 2020-02 išmokėta 485,24 Eur suma, 2020-03 230,64 Eur, 2020-06 285,18 Eur, 2020-07 595,22 Eur, 2020-08 569,87 Eur, 2020-09 442,12 Eur, 2020-10 442,12 Eur, 2020-11 185,64 Eur, 2020-12 313,59 Eur, 2021-01 453,46 Eur, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šiuo atveju, į vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą (400 Eur) įskaitytinos lėšos, ieškovės gautos pagal LR išmokų vaikams įstatymą, t.y. atitinkamais laikotarpiais/iki 2018-10-31 4,84 Eur, iki 2018-12-31 – po 30,02 Eur mėnesiui, iki 2019-12-31 – po 50,16 Eur, iki 2020-12-31 – po 60,06 Eur, iki 2035-09-30 – po 70 Eur, rodo kartu su ieškiniu į bylą pateikta 2021 m. kovo 26 d. Socialinių reikalų skyriaus pažyma Nr. 411.

42.Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas vaiko išlaikymui teikė paramą kitokiu būdu (mokėjo už vaiko darželį, pirko drabužėlius, batukus, kita) ir atsižvelgiant į pakankamai intensyvų bendravimo su vaiku tvarkaraštį, papildomą paramą atsakovas teiks ir ateityje, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-13) iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją(CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis,3.208 straipsniai). Šiuo atveju, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, lieka neįrodytu atsakovo nurodytas teiginys, jog su ieškove jis buvo susitaręs vaiko išlaikymui skirti po 200 Eur per mėnesį, kai jis dirbs užsienyje, ir mokėti po 100 Eur per mėnesį, kai jis bus Lietuvoje, nes iš liudytojos V. V. teisme duotų parodymų matyti tik tai, jog ieškovė reikalaudavo atsakovo mokėti po 200 Eur vaiko išlaikymui, kai jis būdavo grįžęs iš užsienio ir norėdavo pamatyti/aplankyti sūnų, o pati ieškovė neigia atsakovo nurodyto susitarimo dėl vaiko išlaikymo buvimą. Kiti liudytojai apie tokio susitarimo buvimą negalėjo patvirtinti. Į priteistą vaiko išlaikymą įskaityti atsakovo ieškovei pervestas pinigines lėšas 2021-04-14 200 Eur, 2021-04-14 100 Eur, 2021-05-07 180 Eur, iš viso 480 Eur, šių lėšų pervedimą atsakovas pagrindė kartu su priešieškiniu pateiktais duomenimis apie pinigų judėjimą, atsakovė prieštaravimų tam neišreiškė, kai atsakovas teismui pateikė lentelę apie atsakovo pavedimus ieškovei. Daugiau teismui nebuvo pateikta duomenų apie atsakovo teiktą vaikui išlaikymą piniginėmis lėšomis po šios civilinės bylos iškėlimo teisme momento.

45.Kadangi atsakovas nuo pat gyvenimo skyrium pradžios, nuo 2018 m. gegužės 1 d. neteikė išlaikymo vaikui iki 2019 metų, vėliau prie vaiko išlaikymo prisidėjo iš dalies, iki ieškinio pateikimo išlaikymo sumokėjo tik 3861 Eur, todėl už šį laikotarpį ieškovė paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą 4889 Eur (250 Eur*35 mėn.-3861 Eur), kurį teismo prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas mano, jog nėra išlaikymo įsiskolinimo, nes 2018 ir 2019 metais šeima nebuvo dar galutinai iširusi, be to, jis vykdė su ieškove pasiektą susitarimą mokėti vaikui po 200 Eur, kai atsakovas dirbo užsienyje, ir po 100 Eur, kai būdavo Lietuvoje, jis taip pat papildomai finansiškai pasirūpindavo vaiko poreikiais, vaikui teikė papildomą kitokią paramą.

46.Kaip jau aukščiau teismas minėjo, atsakovas neįrodė, jog su ieškove buvo pasiektas konkretus susitarimas dėl išlaikymo dydžio vaikui teikimo, tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau teismo išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, jog atsakovas nuo 2018 m. gegužės 1 d. (nuo tada ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą) privalėjo sūnui A. teikti išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė išlaikymo sūnui A. įsiskolinimą iš atsakovo paskaičiavo už 35 mėn. laikotarpį, nuo 2018-05-01 iki 2021-03-31, ir už šį laikotarpį susidariusią skolą prašė priteisti. Dėl to, teismui sumažinus iki 200 Eur per mėnesį išlaikymo sumą vaikui, matyti, jog atsakovas privalėjo už aukščiau nurodytą laikotarpį vaiko išlaikymui skirti iš viso 7000 Eur (200 Eur*35 mėn.) sumą. Ieškovė paskaičiavo, jog piniginėmis lėšomis atsakovas sūnui A. minėtu laikotarpiu skyrė 3861 Eur, tokiu būdu, atsakovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui už laiko tarpą nuo 2018-05-01 iki 2021-03-31 sudaro 3139 Eur (7000 Eur-3861 Eur) sumą. Sutiktina su ieškove, jog gimtadienio dovanos, lauktuvės ir šiuo tikslu atsakovo skirtos piniginės lėšos neturi būti įskaitomos į būtiną paramą vaiko kasdieniniams poreikiams. Tokios pozicijos laikėsi ir atsakovas teismo posėdžio metu. Nėra teisinio pagrindo teismui nesutikti ir su ieškovės argumentu, jog piniginės lėšos, kurios 2017 metais (per tris kartus): 2017-08-17 2405,66 Eur, 2017-09-27 2108,88 Eur, 2017-10-26 854,08 Eur tarptautiniu pavedimu jai buvo pervestos atsakovo draugo I. U. (matyti iš 2022-01-10 ieškovės atsakovo teismui pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo) negali būti įskaitomos į atsakovo vaikui teiktiną paramą, nes tokia lėšų pervedimo paskirtis nebuvo nurodyta bankiniuose pavedimuose, šios lėšos buvo pervestos iki vaiko gimimo, be to, šios lėšos ieškovės buvo išleistos 2017 metais (rodo aukščiau nurodytas ieškovės banko sąskaitos išrašas), o ir ieškovė išlaikymo vaikui įsiskolinimo už 2017 m. iš atsakovo priteisti neprašo.

47.Į vaiko išlaikymo įsiskolinimą negali būti įskaičiuojamos lėšos, atsakovo pervestos ieškovei, ir pavedimuose įvardintos kaip skola, t.y. 2019-05-30 500 Eur, 2019-06-06 300 Eur ir 2019-06-13 200 Eur. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad šios lėšos buvo nurodytos kaip skola, o ne išlaikymas vaikui, nebūtų aišku, už kokį mėnesį šios lėšos turi būti įskaitomos kaip vaikui teiktinas išlaikymas. 2018 m. balandžio mėn. šalys nutraukė bendrą gyvenimą ir pradėjo gyventi atskirai, nevedė bendro ūkio, todėl sutuoktiniai tarpusavyje pradėjo spręsti bendro turto ir prievolių pasidalinimo klausimus. Taip ieškovė ir atsakovas susitarė, jog bendrai įsigytas automobilis Kia Ceed (registruotas atsakovo motinos V. V. vardu) lieka atsakovui ir jo motinai, o ieškovei bus kompensuota automobilio vertės dalis. Kad ieškovė buvo prisidėjusi prie automobilio įsigijimo ir kad tai buvo šeimos automobilis, teisme patvirtino atsakovas ir liudytojai. Pažymėtina, kad 2019-03-21 atsakovas ieškovei pervedė 210 Eur kompensaciją už ieškovės sumokėtą pajamų mokestį dėl automobilio pardavimo.

49.Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, jog 2020-07-08 atsakovas ieškovei pervedė 900 Eur ir pavedime nurodė, jog tai yra 1/3 dalis skolos. Atsakovas kartu su priešieškiniu teismui pateikė paprastąjį vekselį, iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovei buvo skolingas 2450 Eur sumą. Atsakovas pateikė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, iš kurio matyti, kad ieškovė perleido UAB ,,Legal Balance“ reikalavimą pagal šį vekselį/perleisto reikalavimo dydis 1550 Eur. Todėl darytina išvada, jog 900 Eur pavedimu atsakovo ieškovei pervesta suma yra atsakovo pagal vekselį grąžinta skolos dalis. Tačiau nėra išlaikymo vaikui sumokėta suma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tiek 2020 m. birželio mėn., tiek 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovas skyrė lėšų vaiko išlaikymui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo manyti, jog 2020 m. liepos mėn. buvo susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas 900 Eur sumai. Tokių duomenų byloje nėra.

50. Atsakovas ieškovei pavedimu 2020-03-31 pervedė 100 Eur sumą. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog tai buvo piniginės lėšos, kurias atsakovas prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini) pasiskolino iš ieškovės. Kadangi pavedime aukščiau nurodytos lėšos įvardintos kaip skola, todėl nėra pagrindo manyti ir padaryti priešingą išvadą nei nurodė ieškovė apie pinigų paskirtį.

52.Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88, 3.116 straipsniai). Nustatyta, jog šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo vardu yra registruota santuokoje įgyta transporto priemonė automobilis Mazda 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys prašo pripažinti, kad automobilis Mazda 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 1000 Eur rinkos vertės, yra atsakovo D. T. asmeninė nuosavybė po santuokos nutraukimo, nes automobilis buvo įgytas už asmenines atsakovo pinigines lėšas laikotarpyje, kai sutuoktiniai nevedė bendro ūkio. Kadangi tarp bylos šalių nėra ginčo dėl aukščiau nurodyto automobilio, jis yra pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe šalių nurodytomis aplinkybėmis. Daugiau dalintino turto nėra, todėl šalys dėl to nepareiškė reikalavimo dėl kito turto padalinimo.

53.CK 3.92 straipsnio 3 dalis nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudarytos sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis).