Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1–ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 91-111 taikyti nuteistajam O. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. K. nuteistas:Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, skirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. vasario 26 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 25 d., Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. balandžio 5 d. – likusi neatlikta bausmės dalis 10 mėnesių 20 dienų. Komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti O. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Komisijos nutarimą patvirtinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka keturis kartus, kadangi šios nuobaudos buvo nesusiję su nuteistojo elgesio koregavimu, o būtent su tuo, kad jis atsisakė gyventi jam paskirtame būryje dėl jo gyvybei gresiančio pavojaus, dėl ko buvo perkeltas į drausmės grupę trims mėnesiams. Per visą šį laiką jis buvo drausmingas ir vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. Pažymima, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo paprastojoje grupėje laiką elgėsi nepriekaištingai, lankė socialinės reabilitacijos programas, buvo įdarbintas, keturis kartus paskatintas, mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę, reguliariai lankė AA užsiėmimus ir baigė 12 žingsnių programą. Todėl nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog vis dar išlieka rizika jam nusikalsti laisvėje, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Be to, nuo 2017 m. gruodžio 29 d. jis bausmę atlieka už pataisos įstaigos ribų be sargybos, tęsia darbą.Nuteistojo O. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis O. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistajam OASys metodika nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (61 balas), kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo penkiais balais, tačiau, vis dar išliekant dinaminiams šią riziką sudarantiems veiksniams, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę pakeisti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti vertinama kaip itin akivaizdi ir įtikinanti, jog lygtinio paleidimo atveju jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde ir kaip matyti iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados, O. K. individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo – jis dirba, palaiko socialinius ryšius ne tik su artimaisiais, bet ir su draugais, mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę, dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, lankė AA savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus. Be to, jis buvo keturis kartus skatintas už gerą elgesį, stropų darbą ir pamokų lankymą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje O. K. išskiriami tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia aplinkybės, susiję su nuteistojo mąstymu bei elgesiu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad O. K. teistas už keturias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš savo sugyventinę. Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis iki šiol linkęs pateisinti savo elgesį, teigia, kad nieko savyje keisti nenorėtų, save analizuoja pakankamai vienpusiškai, akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, neigia turintis problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su juo negalėtų susidoroti, o didžiausia problema jam atrodo tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Toks nekritiškas nuteistojo vertinimas kelia abejonių pakankama jo pažanga pataisos proceso metu. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio įsiteisėjusio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo linkęs kaltinti nukentėjusiąją, teigdamas, jog ji pati išprovokavo jo smurtinį elgesį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikdamas bausmę nuo 2016 m. vasario 26 d., nuteistasis iki šiol dėl savo nemalonios padėties linkęs kaltinti provokuojantį sugyventinės elgesį. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, mano neturintis savitvardos problemų. Tačiau vis tik HCR-20 metodika jam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios vienais iš kriminogeninių veiksnių išlieka empatijos nukentėjusiesiems bei savivokos stoka. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo riziką nusikalsti vis dar lemia žalingas alkoholio vartojimas, kadangi jis lankė AA savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, baigė 12 žingsnių programą. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje tiek apibrėžiant kriminogeninius veiksnius pakartotinai nusikalsti, tiek ir įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kaip galimas destabilizatorius išskiriamas piktnaudžiavimas alkoholiu. Jam neįsisąmoninant savo elgesio pasekmių, neišsprendus savitvardos problemų, o nusikaltimuose vyraujant smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio modeliui, pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai spręsta, jog vis dar išlieka tikimybė nuteistajam pakartotinai nusikalsti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tris iš jų – už atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje. Nors nuteistajam drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus pateisina, kaip matyti ir iš skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, rodo, jog jo elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir vertinant nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, paskirtos drausminės nuobaudos neigiamai charakterizuoja O. K. ir nesudaro pagrindo manyti, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo O. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.