- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- T-980-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35221-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- O. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam O. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 9 d. priimtu nutarimu Nr. 91-111 nutarta taikyti nuteistajam O. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 61 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam O. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
O. K. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. laisvės atėmimo.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, skirta 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 5 d.).
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis O. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad O. K. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (61 balas pagal OASys), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, dirba, mokosi specialybės, noriai dalyvauja organizuojamuose renginiuose, dalyvavo AA savitarpio grupės užsiėmimuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, ankščiau jau buvo ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam ne kartą buvo atidėtas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Priešingai, bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – keturis kartus pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirtos keturios drausminės nuobaudos, buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę, kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis save analizuoja pakankamai vienpusiškai, save vertina labiau iš teigiamos pusės, sau patinka toks koks yra, savyje nieko nenorėtų keisti, savitvardos problemų galvoja, kad neturi, kalbant apie problemas, ypatingai tas, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti, didžiausia jo problema yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip pažymėta toje pačioje išvadoje, didžioji dalis nuteistojo padarytų nusikaltimų yra smurtinio pobūdžio, taipogi išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio nuteistasis išreikš savo pyktį, o spręsdamas konfliktus kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, dėl savo nemalonios padėties linkęs kaltinti sugyventinės provokuojantį elgesį ir tai rodo, jog nuteistasis nepakankamai suvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizuoja, negalvoja apie pasekmes, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, o tai sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.
Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai ir išliko vidutinė (61 balas pagal OASys metodiką), pagal HCR-20 pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimą taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – kriminalinė istorija; ryšiai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos; smurtinių nusikaltimų modelis; jaunas amžius nusikaltimų padarymo metu; fiksuotas smurtinis nusikaltimas prieš buvusią partnerę; apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų metu; savivokos stoka; empatijos nukentėjusiesiems stoka; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, pataisos namų įstaigos vidaus tvarkos nesilaikymas; galimi destabilizatoriai: alkoholis, provokuojantis kitų elgesys; kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis O. K. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam O. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 91-11 taikyti nuteistajam O. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 91-111 taikyti nuteistajam O. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.