Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. D. B. ieškinį atsakovams A. B., D. B., tretieji asmenys I. Č., Nacionalinė žemės tarnyba dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo ir atsakovų D. B. ir A. B. priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

12. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė R. D. B. su bendraturčiais D. B., A. B., I. Č. lygiomis dalimis po ¼ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 8,6365 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nors Nekilnojamojo turto registre sklypo bendrasavininkis yra nurodytas ir D. Č., tačiau minėtas asmuo (duomenys neskelbtini) mirė, o jo turto dalį paveldėjo įstatyminis įpėdinis, brolis I. Č., ką patvirtina Marijampolės 2-ojo notaro biuro 2014 m. gruodžio 1 d. liudijimas (e. b. t. 1, b. l. 40-41, 44), dėl to ginčo nėra. Liteko sistemos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-100-896/2014, kurioje 2014 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtinta ginčo sklypo naudojimosi tvarka: R. D. B. nustatyta UAB „EVVI“ 2012 m. rugpjūčio 14 d. parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane mėlyna spalva bei indeksu „D“ pažymėtos 21592 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 86365 m², (duomenys neskelbtini).

15. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai A. B. ir D. B. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymą suderinti UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (e. b. t. 2, b. l. 112-113). Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 20SD-6093-(14.20.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad negali derinti UAB „EVVI“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (e. b. t. 2, b. l. 116-117). Atsakovai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas priimtas, bylos Nr. I-608-428/2019, skundas gautas 2018 m. spalio 1 d., atsakovo D. B. atstovas yra prašęs civilinę bylą stabdyti, kol bus išnagrinėtas skundas, teismui atsisakius tenkinti prašymą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki administracinės bylos išnagrinėjimo. Tačiau 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje šalys nesutiko dar kartą atidėti posėdį, ieškovės atstovas nurodė, kad bylos nagrinėjimas administraciniame teisme užsitęsė, pateikus apeliacinį skundą, lauktų ilgas apeliacinis procesas, Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad teismas gali atidalinti sklypą pagal atsakovų siūlomą variantą, jei manys, kad toks atidalijimas atitinka bendraturčių interesus. Be to Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2s-1712-254/2018 priėmė 2018 m. spalio 11 d. nutartį (e. b. t. 2, b. l. 143-148), kurioje buvo nagrinėjamas atsakovų skundas dėl byloje nustatytų procesinio dokumento trūkumų, ir kurioje teismas pasisakė, kad „byloje nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai teikė priešieškinį prašydami ne patvirtinti ginčo sklypo atidalijimo projektą, bet tikslu be bendraturčių sutikimo vykdyti ginčo sklypo pertvarkymą pagal jų iniciatyva parengtą sklypo atidalinimo planą. Iš priešieškinio ir jo priedų matyti, kad kiti bendraturčiai vengia duoti sutikimą ginčo sklypo pertvarkymui, todėl konstatuotina, kad šiuo klausimu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės. Šios nutarties 19 punkte nurodyti teisės aktai kilusio ginčo išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nenumato, kuomet byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo atidalinimo. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka viešojo administravimo, o ne ginčų sprendimo funkcijas. Todėl tik atsakovai, vadovaudamiesi CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, turi teisę nuspręsti kaip ginti savo pažeistas teises ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsnis)“. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laukti sprendimo minėtoje administracinėje byloje ir bylą išnagrinėjo, vertindamas atsakovų teismui pateiktą ginčo sklypo atidalijimo variantą.

16. Ieškovė teismui pateikė UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), pagal kurį siekia atidalijimo, suformuojant du atskirus žemės sklypus, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, ieškovei priskiriant projekte indeksu „2“ pažymėtą 21592 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, atsakovų ir trečiojo asmens bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant indeksu „1“ projekte pažymėtą 64773 kv. m. ploto žemės sklypo dalį (e. b. t. 1, b. l. 11-44), ir prašo leisti vykdyti Projektą nesant bendraturčių A. B. ir D. B. raštiško pritarimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė bendraturčiams pateikė pasiūlymą dėl sklypo atidalijimo. I. Č. su ieškovės siūloma atidalijimo tvarka ir Projekto sprendiniais sutiko, tai patvirtina derinimo raštas (e. b. t. 1, b. l. 29), tačiau bendraturčiai A. B. ir D. B. pritarti Projekto sprendiniams atsisakė (e. b. t. 1, b. l. 48-50). Atsakovai priešieškiniu prašo atidalinti ginčo sklypą pagal UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: paskirti ieškovės nuosavybėn indeksu „1“ projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 21592 kv. m; paskirti atsakovų A. B. ir D. B. nuosavybėn indeksu „2“ projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 43182 kv. m; trečiojo asmens I. Č. nuosavybėn indeksu „3“ projekte pažymėtą 21591 kv. m. ploto žemės klypo dalį (e. b. t. 2, b. l. 23, 58-59).

17. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės prašomas atidalijimo variantas sutampa su teismo 2014 m. sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atitinka idealiąsias nuosavybės dalis, sklypo dalys lygiavertės, atsakovai šių aplinkybių neginčija. Nors byloje ir buvo kilę atsakovų abejonės dėl sklypo dalių išskirtinumo, tačiau vėliau ginčo neliko, ką patvirtino D. B. atstovas teisme, kuomet teismui 2018 m. kovo 9 d. išdavus liudijimą (e. b. t. 1, b. l. 160, 161, 166), patvirtinantį V. R. kaip atsakovo D. B. atstovo teisę gauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ ir akcinės bendrovės „ESO“ išrašus iš įmonių dispozicijoje esančių dokumentų (planų, projektų schemų ir kt.), kuriuose atsispindėtų duomenys apie dislokaciją elektros, šilumos, vandens ir kanalizacijos tinklų bei kitų komunikacijų, esančių žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), arba esančių arčiausiai minėto žemės sklypo ir nustačius terminą iki 2018 m. balandžio 3 d. pateikti liudijimo pagrindu gautus duomenis, šie duomenys nebuvo atstovo pateikti, atstovui teisme nurodžius, kad tokių duomenų tiesiog nėra; be to pagal šalių pateiktus atidalijimo planus matyti, kad sklype auga įvairūs medžiai, krūmai, išskirtinumų reljefo, struktūros skirtumų, nėra nurodyta. Atsakovas A. B. atsiliepime yra nurodęs, kad ginčo sklype yra nugriautų pastatų neišmontuoti pamatai, sklypas arčiau miesto, mažiausias atstumas iki galimų komunikacijos taškų, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas teisme nedalyvavo, šių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 str.), o teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus. Atsakovai teikia savo atidalijimo variantą, motyvuodami, kad atidalijant žemės sklypą ieškovės siūlomu būdu, atsakovams būtų apsunkintas patekimas į šalims priklausantį pietinėje pusėje esantį kitą sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 202, pateiktas atidalijimo projektas, dėl šio sklypo atidalijimo ginčo nėra), kuriuos skiria tik (duomenys neskelbtini) gatvė; atidalinant žemės sklypą ieškovės siūlomu būdu, atsakovams po atidalinimo tenkančią ginčo žemės sklypo dalį nuo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atskirtų ieškovei po atidalinimo tenkanti ginčo žemės sklypo dalis; abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir jau daug metų naudojami pagal šią paskirtį, nes išnuomoti ūkininkui R. B., kuris juos naudoja ganiavai, o atidalinus žemės sklypus taip, kaip pateikta ieškinyje, gyvulius iš vieno sklypo į kitą tektų ginti aplinkiniu keliu su dideliu lanku gatvėmis, taip trikdant transporto judėjimą ir tuo būdu pažeidžiant ir viešąjį interesą.

18. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama taip, kad žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką (atidalintas faktiškai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiūrimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinti, ilgainiui susiformavę, šalies lūkesčiai dėl valdomos žemės. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau kartu pažymėjo, kad toks sprendimas konkrečioje situacijoje gali turėti esminę reikšmę vėliau sprendžiant daikto padalijimo natūra klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

19. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad po 2014 m. teismo sprendimu nustatytos tvarkos neatsirado naujų aplinkybių, jokios aplinkybės nepasikeitė, dėl ko negalimas būtų atidalijimas pagal nusistovėjusią naudojimo tvarką, konfliktų tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos nebuvo, ieškovės sklype auga pieva, ji sklypą prižiūrėjo, šienavo. Atsakovo D. B. atstovas nurodė, kad konfliktų nebuvo tik todėl, kad ieškovė sklypu realiai nesinaudoja, o R. B. gyvulius varydavo ieškovės sklypu, nes R. B. ginčo sklypu naudojasi pagal į bylą pateiktas nuomos sutartis, sudarytas su savininku iki ieškovės atsiradimo, šių sutarčių pagrindu nuomos santykiai tęsiami toliau, nes paveldėtojai nesikreipė dėl nuomos sutarties nutraukimo, šiuose sklypuose R. B. kaip ūkininkas gano gyvulius, deklaruoja naudmenis (e. b. t. 2, b. l. 45-53). Kaip matyti pagal 2003 m. sausio 2 d. nuomos sutartis sudarytas su nuomininku R. B., pagal vieną sutartį nuomotojas V. V. B., miręs (duomenys neskelbtini), pagal kitą – N. Č., mirusi (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 2, b. l. 24-25, 42, 43), pagal abi sutartis išnuomotas sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po 2,26 ha. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 str.) sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,0200 ha, padalintas suformuojant 2 sklypus, tai yra šalių vadinamąjį „mažąjį“ sklypą 0,3835 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir „didįjį“ sklypą 8,6365 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2011 m. sausio 28 d.; nuomos sutartys viešame registre neįregistruotos nei prieš daikto padalijimą, nei po daikto padalijimo, o ieškovei neigiant jos dalyvavimą nuomos santykiuose, nurodant, kad niekada nuomos sutartis nebuvo sudaryta su buvusiais savininkais dėl ieškovės žemės sklypo dalies, atsakovui šiuo faktu negali remtis prieš trečiuosius asmenis, dėl ko atsakovų nurodyta aplinkybė, dėl R. B. ūkininkavimo 2003 m. nuomos sutarčių pagrindu ginčo sklype ir naudmenų deklaravimo, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant atidalijimo klausimą. Be to kaip matyti iš atsakovo A. B. į bylą pateikto rašto (e. b. b. t. 1, b. l. 76-77), (duomenys neskelbtini) m. miręs V. V. B. buvo atsakovo A. B. tėvas, po kurio mirties A. B. atiteko ¼ ginčo sklypo, ¼ ginčo sklypo R. B. padovanojo D. B.; ieškovė ginčo sklypą įgijo 2001 m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, tai yra prieš sutarčių sudarymą (e. b. b. t. 1, b. l. 40-41); (duomenys neskelbtini) m. mirusios N. Č. paveldėtojai D. Č. ir I. Č., tai patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-100-896/2014 įvykęs teisių perėmimas, taigi duomenų apie ieškovės įsipareigojimus R. B. byloje nėra. Atsakovai nėra ūkininkai, patys gyvulių nelaiko, tai pripažino D. B. atstovas, todėl šiuo atveju atsakovų motyvas dėl galimybės gyvulius varyti iš vieno sklypo į kitą per (duomenys neskelbtini) g., kai atsakovų minimas „mažasis“ sklypas yra 0,3835 ha, o keturiems sklypo savininkams tenkanti dalis po 0,0959 ha, esant nusistovėjusiai ginčo sklypo naudojimosi tvarkai, nėra pakankamas, neleisti ieškovei atidalinti sklypą, įteisinant jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką, kadangi ieškovės projekte formuojami žemės sklypai neužkerta galimybės nei bendrasavininkams ginčo sklype, nei gretimų žemės sklypų naudotojams ūkinei veiklai vystyti. Iš 2014 m. sprendimo matyti, kad atsakovai ir civilinėje byloje Nr. 2-100-896/2014 prieštaraudami dėl naudojimo tvarkos, siūlomos ieškovės, motyvavo R. B. ūkininkavimu, pripažindami, kad sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimas kilo iš žodinio susitarimo tarp atsakovų ir R. B.. Nagrinėjamu atveju atsakovų motyvai, siejant ginčo sklypo atidalijimą ir patekimą į šalims priklausantį pietinėje pusėje esantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būtent iš (duomenys neskelbtini) g., laikytini sąmoningu siekiu gauti daugiau argumentų, sustiprinant savo poziciją, sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimą, tačiau nesuteikia pranašumo teismui vertinat, kad toks atsakovų motyvas galėtų būti laikytinas esminiu ar ginančiu viešą interesą, vertinant ginčo sklypo atidalijimo galimybes.

20. Dar vienas aspektas, kuriuo atsakovai ginčija ieškovės projektą yra servitutai, motyvuojant dideliu servitutų plotu. Pagal ieškovės pateikto Projekto sprendinius, įvažiavimas į Sklypo dalį „1“ planuojamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės projektuojamu 12 m keliu; įvažiavimas į Sklypo dalį „2“ planuojamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės projektuojamu 12 m keliu; projektuojamuose žemės sklypuose siūloma nustatyti servitutus gatvės inžinerinės infrastruktūros plėtrai: Sklypo dalyje „1“ – nustatyti 1115 kv. m. ploto servitutą „S1“, apimantį kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas, kodas 215), bei servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222); Sklypo dalyje „2“ – nustatyti 731 kv. m. ploto servitutą „S2“, apimantį kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas kodas 215), bei servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas 222). Projekto aiškinamajame rašte skiltyje Servitutai nurodyta: pagal Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą, planuojama teritorija prijungiama prie Marijampolės miesto teritorijos; numatomas gatvių tinklas apjungs urbanistinę struktūrą į vientisą sistemą; pagal bendrąjį planą besiribojančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių numatoma kategorija - D2, o (duomenys neskelbtini) gatvės - C2, todėl remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1 -533 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, D2 kategorijos gatvei nustatomas minimalus atstumas tarp raudonųjų gatvės linijų - 12 m, o C2 kategorijos gatvei - 20 m, o remiantis techniniu reglamentu, projektuojamiems žemės sklypams siūloma nustatyti servitutus SI ir S2 gatvės inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Ieškovės atstovas nurodė, kad prie ginčo sklypo yra galimybė privažiuoti keliukais, iš (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. Atsakovo D. B. atstovas nurodė, kad pagal atsakovų siūlomą atidalijimo variantą, patekimas yra projektuojamas iš (duomenys neskelbtini) g., be servitutų, todėl jų atidalijimo variantas yra racionalesnis, nors kaip matyti iš bylą atsakovo D. B. atstovo pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dėl „mažojo“ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio atidalijimo nėra tarp šalių ginčo, tai nors ir patekimas projektuojamas iš (duomenys neskelbtini) g., vis tik formuojami ir kelio, ir komunikacijų servitutai. Kaip matyti iš byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. kovo 2 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5 dalies Kiti projekto rengimo reikalavimai 3 punkte nurodytas reikalavimas – suformuotam žemės sklypui nustatyti žemės naudojimo sąlygas ir servitutus, numatyti pravažiavimus. Projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad dalyje pažymėtoje 1 yra specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai; kelio apsaugos zonos; ryšių linijos apsaugos zonos ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad formuojamo žemės sklypo Nr. 1 bendras plotas 64773 kv. m. numatomas servitutas yra 0,1115 ha, tai servitutas užima labai mažą dalį palyginat su kiekvienam bendraturčiui tenkančia idealiąją sklypo ir servituto dalimi. Be to pažymėtina, kad vertinant dėl ginčo sklype servitutų naudojimo (kelio servituto ir servituto, numatančio teisę tiesti aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas kitiems asmenims), svarbu įvertinti ar šalių atidalijimo variante nurodyta naudojama infrastruktūra atitinka savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis). Į bylą pateiktas 2017 m rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo aktas Nr. EPA-719-(8.18), kurio 8 punkte pateikta išvada, jog yra pritariama žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti su sąlygas: projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti žemės sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Tuo tarpu byloje dalyvaujančio trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovų pateiktas UAB ,,EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. projektas nėra parengtas laikantis Taisyklėse nustatytos Projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo tvarkos, todėl teismas šiuo atveju negali vertinti ar atsakovų teikiamas atidalijimo projektas be servitutų, yra techniškai priimtinas, t. y. įmanomas įgyvendinti ir atitinkantis savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, todėl atmestini atsakovų argumentai, kad jų projektas neformuojant servitutų, labiau atitinka bendraturčių interesus. Atsakovai teismui nepateikė jokių duomenų, dėl ieškovės projekte nurodyto servituto nepagrįstumo, ar alternatyvų kaip suformuotam žemės sklypui nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išspręsti aptarnavimo ir naudojimo teisės įgyvendinimą nenustačius servituto, todėl teismas neturi pagrindo pritarti atsakovų argumentams dėl servituto nepagrįstumo ar jo neracionalumo, ar nepagrįsto dydžio.

22. Pažymėtina, kad sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai yra pateikti du skirtingi šalių turto atidalijimo variantai, turtas negali būti atidalintas pagal abu variantus. Turtas atidalijamas pagal tos šalies pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Tai, kad vienos šalies atidalijimo variantas atmestas, nereiškia, kad buvo atimta teisė šiam atsidalinti savo dalį. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog jos siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, yra racionalesnis, atitinkantis idealias šalių nuosavybės dalis, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir atitinkantis faktinę situaciją nuo 2014 m. teismo sprendimu patvirtintos naudojimosi ginčo sklypu tvarkos. Atsakovai teikdami savo atidalijimo variantą, jo nepagrindė kaip racionalesnio varianto, atitinkančio visų bendraturčių interesus, nei ieškovės siūlomas. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo tenkintinas, priešieškinys atmestinas, pažymint, kad atidalijus ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiti bendraturčiai gali naudotis savo teise atidalyti jų dalį iš likusios bendrosios dalinės nuosavybės.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovės parengto Projekto sprendiniams raštu pritarė ieškovė ir trečiasis asmuo I. Č., tačiau atsakovai tokio pritarimo nesuteikė, projektas pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkai ar valstybinės žemės patikėtinis. Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė išvadą, kad pritaria Projekto teikimui tvirtinti su sąlyga, jog bus gauti Sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. raštiški pritarimai Projektui, arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas Sklypo formavimas ar pertvarkymas. Taigi nors ir nėra atsakovų pritarimo, tačiau pagal pateiktą išvadą matyti, kad projektas išviešintas, tai yra atitinka reikalavimus. Sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. atsisakymas suteikti raštiškus pritarimus Projekto sprendiniams užkerta kelią Projekto teikimo patvirtinti procedūrai. Atsižvelgdama į nurodytą ir vadovaujantis Taisyklių 66 punkto nuostatomis, leistina ieškovei vykdyti Sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė šias išlaidas: 150 Eur žyminio mokesčio, 1452 Eur už advokato paslaugas, viso 1602 Eur. Advokatas parengė ieškovei ieškinį, atstovavo ieškovę teisme. Reikalaujamas išlaidų atlyginimas atitinka suteiktų paslaugų kiekybę ir kokybę (CPK 98 straipsnis). Todėl iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis, tai yra po 801 Eur iš kiekvieno atsakovo, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Byloje susidarė 18 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra po 9 Eur iš kiekvieno, priteistinos šios išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

25. Atsakovai šalindami 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi pasisakė, kad atsakovai savo atidalijimo variantą gali siūlyti ir atsiliepimu, grąžintinas atsakovui A. B. jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Atidalinti ieškovei R. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: paskirti ieškovės R. D. B. nuosavybėn indeksu „2” projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 21592 kv. m., atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant indeksu „1“ projekte pažymėtą 64773 kv. m. ploto žemės sklypo dalį.

Leisti vykdyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant atsakovų A. B. ir D. B. raštiško pritarimo.

Priteisti ieškovei R. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 801 Eur (aštuonis šimtus vieną eurą) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 9 Eur (devynis eurus) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai gražinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 06261038, sumokėtus 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.