- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-268-458/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Civilinis atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“, Č. P.
- Civilinis ieškovas
- S. Š.
- Advokatai
- Marius Gricius, Algis Staškūnas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teism 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo Č. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. P., g. (duomenys neskelbtini), atsakomybei.
Laidavimo terminas nustatytas 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Č. P. paskirta 10 MGL, t. y. 380 Eur, dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią turi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Č. P. įsipareigojimą, neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. Š. terminas nustatytas 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.
Nukentėjusiajai S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 273,92 Eur kelionės išlaidų, 280 Eur už sugadintus rūbus, 40,73 Eur už medikamentus, iš viso 594,65 Eur. Kita ieškinio dalis dėl prašomų priteisti išlaidų už sugadintus rūbus bei pirktus medikamentus atmesta.
Nukentėjusiajai S. Š. iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės civilinio atsakovo Č. P. priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur turėtų išlaidų atstovo, dalyvavusio byloje, pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Š. dėl dantų protezavimo ir periodinių išmokų priteisimo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.
Č. P. 2016 m. gruodžio 16 d., apie 17.24 val., Plungės m., Dariaus ir Girėno g., ties 30 namu, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir partrenkė nereguliuojamąja pėsčiųjų perėja ėjusią S. Š., kuriai nustatyta kairio antakio ir kairio kelio sąnario žaizdos, viršutinės lūpos sužalojimas, galvos smegenų sukrėtimas-sumušimas ir povoratinklinis kraujo išsiliejimas, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais neatsargiais veiksmais Č. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą įėjusį pėsčiąjį...) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. Š. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – priteisti iš Č. P. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą per 24 mėnesius, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 625 Eur nukentėjusiajai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimus, o tai turėjo įtakos neturtinės žalos dydžiui. Kelių eismo taisyklių 42 punktas numato, kad rekomenduojama, jog tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Iš šios nuostatos yra aišku, kad tai nėra pėsčiojo pareiga, o rekomendacija, kuri negali būti siejama su pėsčiojo pareigų nevykdymu. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog kita svarbi aplinkybė yra, kad nukentėjusioji S. Š. buvo prisisegusi prie rankinės rankenos, matomoje vietoje, atšvaitą.
Nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybė, jog kaltinamasis stengėsi kiek galėdamas padėti nukentėjusiajai ir artimiesiems, yra neatitinkanti tikrovės. Apeliantė nurodo, kad Č. P. visą laiką domėjosi tik savo atsakomybės klausimais, lankė ligoninėje, klausė jos nuomonės dėl savo kaltės, stengėsi, kad kuo greičiau ir su kuo lengvesnėmis pasekmėmis pasibaigtų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad Č. P. visiškai nesistengė atlyginti neturtinės žalos, nesutiko su nukentėjusiosios reikalaujamu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Anot S. Š., būdamas sąžiningas, Č. P. po nuosprendžio priėmimo būtų sumokėjęs bent dalį neturtinės žalos, o šiuo metu žala yra neatlyginta, nesumokėtos net priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliaciniame skunde papildomai pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo mažinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, tuo labiau, jog, atsižvelgiant į teismų praktiką, matyti, kad analogiškose bylose priteisiamas didesnis neturtinės žalos atlyginimas. S. Š. nurodė, kad įvykio metu matomumas nebuvo labai blogas, liudytojas D. B. pastebėjo nukentėjusiąją iš tolesnio atstumo. Be to, liudytojas D. B., pastebėjęs, kad Č. P. nelėtina greičio, jam signalizavo, tačiau atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės į šį perspėjimą nesureagavo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės Č. P. prašo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Įstatymo normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Č. P. nuomone, teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį, į nurodytus kriterijus atsižvelgė ir jais vadovavosi.
Atsiliepimas
Atsiliepime aptarta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, įvertinus nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus padarinius (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, patiriamas ilgalaikes pasekmes, neįgalumą, darbo netekimą, nuteistojo neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), amžių, gaunamas nedideles pajamas, nes yra senatvės pensininkas, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, kad Č. P. stengėsi kiek galėdamas padėti nukentėjusiajai ir artimiesiems, be to, nukentėjusioji nesilaikė Kelių eismo taisyklių 42 punkte numatytos rekomendacijos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pakankamas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai yra 10 000 Eur.
Atsiliepime Č. P. pažymėjo, kad yra senatvės pensininkas, niekur nedirba ir jokių papildomų pajamų neturi. Jo sveikata silpna, tai patvirtina pateikti medicininių dokumentų išrašai. Gaunama senatvės pensija yra 363 Eur. Č. P. nurodo turėsiantis 15 mėnesių gyventi savo sutuoktinės ir vaikų išlaikomas, nes turės įvykdyti nuosprendį. Č. P. taip pat nurodė, jog kaip galėdamas stengėsi padėti nukentėjusiajai. Atkreipia dėmesį, kad šis eismo įvykis yra didelė nelaimė taip pat ir jo šeimai, labai pablogėjo ir paties Č. P. sveikata.
Apeliacinio skundo teiginys, kad Č. P. nesidomėjo nukentėjusios sveikatos būkle ir nesistengė padėti jai bei artimiesiems, yra neteisingas. Č. P. tvirtina daug kartų skambinęs, nuolat lankęs ligoninėje, ne kartą siūlęs nukentėjusiosios vyrui A. Š. pinigų, kad bent iš dalies padengtų jo kelionės išlaidas arba papildomai nupirktų reabilitacinių paslaugų, vaistų ar vitaminų. Į tokius siūlymus buvo atsakyta, kad nieko nereikia, spręs, kai grįš iš ligoninės. Pasiūlius pagalbą užpildant reikiamus dokumentus, kuriuos reikėjo pateikti draudimo įstaigai, Č. P. paslaugų nukentėjusioji atsisakė ir neleido jos lankyti namuose. Nukentėjusiajai 75 proc. darbingumo lygio netekimas nustatytas tik iki 2018 m. balandžio 18 d., jau dabar nukentėjusioji neturi jokių paralyžiaus požymių, pati laisvai juda ir bendrauja.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad šis įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe (darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. DLN-2 Nr.1107), todėl nukentėjusioji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaus ne tik neįgalumo pensiją, bet ir papildomas išmokas, kurios kompensuos jos darbo užmokesčio praradimus, kaip numatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
Apeliacinio skundo teiginys, kad Č. P. nemoka nukentėjusiajai priteistos sumos, yra neteisingas, nes nuosprendyje numatyta, jog žalos atlyginimas turi būti sumokėtas per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pažymėjo, kad, jei, teismo nuomone, 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, ji turėtų būti padidinta 5000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Š. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau prašo padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šioje nutartyje.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje S. Š. buvo pripažinta nukentėjusiąja, taigi ji pagrįstai, remdamasi įstatymo suteiktomis teisėmis, pareiškė civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau aptarė visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti civilinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Taigi yra pagrindas spręsti klausimą dėl tinkamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, ribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji, be patirto fizinio skausmo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl Č. P. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010).
Civiliniame ieškinyje ir patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Jos sveikatos būklė nėra gera, ribotas judėjimas, negali be kitų asmenų pagalbos niekur išeiti, neteko 75 proc. darbingumo, o dėl to ir darbo, šiuo metu neturi galimybės įsidarbinti. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog šiuo metu jos sveikata nėra tokia, kokia buvo iki nusikaltimo, ir sugrąžinti ją nėra galimybės (t. 1, b. l. 132–134, t. 2, b. l. 1–3). Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusioji nurodė, kad buvo paralyžiuota dešinė pusė, yra liekamieji reiškiniai, negali vaikščioti be lydinčio asmens pagalbos, po įvykio liko daug randų. Nukentėjusioji laukia reabilitacijos. S. Š. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto nuostatas, kadangi tai nėra reikalavimas ir pareiga, numatyta pėsčiajam, kurios nesilaikymas galėtų sukelti pasekmes ir būtų kriterijus mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atstovas nepritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kad Č. P. stengėsi kiek galėdamas padėti nukentėjusiajai ir jos artimiesiems. Atstovas pažymėjo, kad po nuosprendžio priėmimo Č. P. galėjo dalimis pradėti mokėti priteistą žalos atlyginimą ir taip padėti nukentėjusiajai, tačiau tai padaryta nebuvo. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad po sunkaus sveikatos sutrikdymo yra kilę reikšmingi liekamieji padariniai. Nukentėjusiajai nustatytas darbingumas tik 25 proc., netektas darbingumas 75 proc., o tai, atstovo nuomone, praktiškai galima prilyginti visiškam nedarbingumui. Atstovas atkreipė dėmesį į VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninės pateiktą 2017 m. kovo 8 d. išvadą, kuri patvirtina, jog nukentėjusiosios pasveikimo tikimybė yra menka. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiosios atstovas tvirtino, kad 2014 m. ir ankstesnių metų teismų praktika neatitinka tikrosios ekonominės padėties. Sumų, kurios kaip neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistos 2014 m. litais, negalima adekvačiai tapatinti su sumomis, kurios šiandien yra priteisiamos eurais, todėl, atstovo nuomone, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelė suma. Apygardos teismo vertinimu, visos nukentėjusiosios ir jos atstovo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą.
Nukentėjusiajai S. Š. buvo nustatyta kairio antakio ir kairio kelio sąnario žaizdos, viršutinės lūpos sužalojimas, galvos smegenų sukrėtimas-sumušimas ir povoratinklinis kraujo išsiliejimas. Specialisto išvadoje Nr. G 344/2017 (03) konstatuota, jog S. Š. dėl galvos smegenų traumos išsivystė ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, 2016 m. gruodžio 28 d. atlikta tracheostomija, liko hemiparezė kairėje (dalinis kairės pusės paralyžius) – ryškesnė kairėje rankoje. Specialisto išvadoje pažymėta, kad į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninę iš eismo įvykio S. Š. atvežė Greitoji medicinos pagalba, atvykus nukentėjusioji buvo nesąmoninga, koma, 11 balų. Gydymo eigoje būklė išliko sunki, o koma pagilėjo. Atvežus nukentėjusiąją į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, jos būklė buvo sunki. Specialisto išvadoje nustatyta, kad S. Š. padarytas galvos smegenų sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 44–45). Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje Nr. DLN-2 1107 nustatyta, kad S. Š. netektas darbingumas yra 75 proc., o prie grafos „Darbingumas“ pažymėta „nedarbingas(-a)“. Netektas darbingumas nustatytas nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 183). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prie bylos medžiagos buvo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini) sveikatos centras“ 2017 m. spalio 23 d. medicininis pažymėjimas, kuriame konstatuota, kad S. Š. po galvos traumos nustatyti liekamieji reiškiniai – subarachnoidinė hemoragija, smegenų sukrėtimas, kairių galūnių hemiparezė. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, aptartų aplinkybių tinkamai neįvertino.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad, įvertinus nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus padarinius (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), jos patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ilgalaikes pasekmes, aplinkybes, kad nukentėjusioji liko neįgali, neteko darbo, nuteistojo neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), amžių, gaunamas nedideles pajamas, nes yra senatvės pensininkas, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, jog nuteistasis stengėsi padėti nukentėjusiajai ir jos artimiesiems, kad nukentėjusioji nesilaikė Kelių eismo taisyklių 42 punkte numatytos rekomendacijos tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui eiti į kitą važiuojamosios dalies pusę, vilkint ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, darytina išvada, jog pakankamas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai yra 10 000 Eur. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į daugelį reikšmingų aplinkybių, tačiau ne į visas, o nustatytąsias aplinkybes ir jų reikšmę vertino nepakankamai, todėl nesutinkama su galutiniu priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
Būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini) sveikatos centras“ 2017 m. spalio 23 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad S. Š. po eismo įvykio yra kilę liekamieji reiškiniai, ar jie negrįžtami, iš turimų duomenų dar sunku spręsti, tačiau matyti, jog nukentėjusiosios sveikata yra smarkiai pablogėjusi, jos netektas darbingumas yra itin reikšmingas ir lemia situaciją, kad nukentėjusioji nebegali dirbti. Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad dėl netekto darbingumo ir prarasto darbo sumažėjo nukentėjusiosios pajamos – nukentėjusiosios S. Š. mėnesinis atlyginimas, dirbant (duomenys neskelbtini), buvo 500 Eur (t. 1, b. l. 139), o nukentėjusiajai priskaičiuotos ir išmokėtos ligos išmokos yra žymiai mažesnės (t. 1, b. l. 174, 179). Sumažėjusios mėnesinės pajamos taip pat yra negatyvus išgyvenimas, kurį nukentėjusioji patiria po eismo įvykio, tai sunkina jos sveikimą, neleidžia garantuoti visos reikalingos sveikatos priežiūros ir medicininių procedūrų. Atkreiptinas dėmesys, jog nors netektas 75 proc. nedarbingumas nukentėjusiajai S. Š. nustatytas terminuotai iki 2018 m. balandžio 18 d., tačiau patirtos traumos, ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kurie yra konstatuoti byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose, neleidžia daryti išvados, kad pasibaigus nustatytam terminui nukentėjusioji bus visiškai darbinga. Apygardos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, pritaria nukentėjusiosios atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad S. Š. visiško pasveikimo galimybės yra neaiškios ir mažai tikėtinos. Visos aptartos aplinkybės ir byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Č. P. sukeltas eismo įvykis sukėlė nukentėjusiajai S. Š. ilgalaikius liekamuosius reiškinius. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, šių aplinkybių išsamiai neįvertino.
Be to, visiškai pritartina apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu išdėstytai nukentėjusiosios atstovo pozicijai, kad nukentėjusioji nepažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto nuostatų ir remiantis šiuo faktu negali būti mažinamas priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Tokiai nuomonei pritaria ir prokurorė. Kelių eismo taisyklių 42 punkte yra įtvirtinta rekomendacija, jog tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Taigi darytina išvada, jog tai yra tik rekomendacinio pobūdžio norma, o ne imperatyvus reikalavimas ar draudimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, remiantis 2016 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolu, įvykio metu nukentėjusioji S. Š. buvo apsirengusi tamsiais rūbais, atšvaitų ant rūbų matyti nebuvo, ties moters kojomis ant važiuojamosios kelio dalies buvo plastikinis maišelis ir moteriška rankinė, ant kurios buvo matyti pritvirtintas atšvaitas (t. 1, b. l. 8–11). Kad nukentėjusioji ant rankinės buvo prisegusi atšvaitą, patvirtina ir bylos medžiagoje esančios fotografijos (t. 1, b. l. 186, 189). Taigi darytina išvada, kad Kelių eismo taisyklių 42 punkte įtvirtintos rekomendacijos nukentėjusioji S. Š. laikėsi, todėl aplinkybė, kad nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tai yra pagrindas mažinti priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nustatyta nepagrįstai ir iš Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies turi būti pašalinta.
Visos jau anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiosios būkle, yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, dėl Č. P. sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, S. Š. sveikatos problemų patiria ir šiandien. Svarbu atsižvelgti ir į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajai S. Š. iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 273,92 Eur kelionės išlaidų, 280 Eur už sugadintus rūbus, 40,73 Eur už medikamentus, iš viso 594,65 Eur. Kitą ieškinio dalį dėl prašomų priteisti išlaidų už sugadintus rūbus bei pirktus medikamentus atmetė. Taigi matyti, jog priteistas turtinės žalos atlyginimas nėra didelis, tačiau nukentėjusiajai dėl dantų protezavimo ir periodinių išmokų priteisimo buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi matyti, jog padaryta turtinė žala taip pat yra nemaža, tuo labiau, jog, kaip nurodė nukentėjusioji teismo posėdžio metu, jai dar yra reikalinga reabilitacija. Šios aplinkybės rodo, kad padaryta žala yra didelė tiek finansiniu, tiek dvasiniu požiūriu, o tikslus jos dydis šiuo metu vis dar negali būti identifikuotas. Vis dėlto priteisiant konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į realią kaltininko galimybę atlyginti padarytą žalą. Č. P. yra senatvės pensininkas, jo mėnesines pajamas sudaro senatvės pensija, kurios dydis yra 363,93 Eur. Taigi prašomas neturtinės žalos atlyginimo sumos – 15 000 Eur – priteisimas iš Č. P. būtų deklaratyvus, kadangi akivaizdu, jog asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi galimybės sumokėti tokią sumą, jo pajamos yra kur kas mažesnės. Neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti fikcija, jis yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis kompensacijos sulauktų ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinama nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra.
Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą bei Č. P. galimybes atlyginti neturtinę žalą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Apygardos teismas pažymi, jog apylinkės teismas nurodė tik kai kurias kasacinio teismo nutartis, priimtas bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o ne būtent šiai bylai analogiškų ar panašių faktinių aplinkybių atveju. Apygardos teismas pažymi, jog vertinant visų teismų praktiką ar to paties kasacinio teismo praktiką per ilgesnį laiko tarpą galima rasti itin plačias priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui buvo priteista 2 396,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2010), o štai kitoje – 34 501,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2009). Vertinant naujausią kasacinio teismo praktiką aptariamos kategorijos bylose, galima paminėti tokius tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius: 5 000, 10 000, 18 459,22, 23 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-155-511/2017,). Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog „analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos atlyginimo dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytas iš viso 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis (AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiajai 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 165), iš nuteistojo priteista 5 000 Eur) negali būti laikomas kaip neteisingas ar visiškai neatitinkantis teismų praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste vis dėlto atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, iš kurių 5 000 Eur priteisė iš nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ne į visus teisiškai reikšmingus kriterijus, būtinus nustatant neturtinės žalos dydį, t. y. buvo neatsižvelgta į ilgalaikius liekamuosius reiškinius, itin sunkias dėl sužalojimo kilusias pasekmes, prarastą netektą didelę dalį darbingumo, be to, nepagrįstai konstatuota, kad nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į anksčiau išsamiai aptartas aplinkybes, nukentėjusiajai iš Č. P. priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas. Apygardos teismo vertinimu, išlaikant pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios patirto skausmo ir išgyvenimų bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens turtinės padėties, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, būtent 8 000 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios S. Š. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Č. P. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašo neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Tačiau sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojai neturi patirti nepagrįstų nuostolių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės Č. P. gauna senatvės pensiją, kuri kiekvieną mėnesį yra vienodo dydžio, daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie jo finansinės padėties pagerėjimą ateityje. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nedideles Č. P. mėnesines pajamas, siekdamas užtikrinti jo ir nukentėjusiosios S. Š. interesų pusiausvyrą, nusprendė, kad neturtinė žala turi būti atlyginta per 10 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išdėstyti neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo, todėl šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas.
Dėl nukentėjusiosios S. Š. prašymo priteisti proceso išlaidas
Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateiktas prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo, taip pat byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 893363, kuris patvirtina, jog nukentėjusioji advokatui Mariui Griciui už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 2017 m. spalio 26 d. sumokėjo 1000 Eur. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).
Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas dėl didesnio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš dalies tenkinamas. Nukentėjusioji kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos parengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant jai Klaipėdos apygardos teisme, todėl prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas vienas posėdis (2017 m. spalio 26 d. – trukmė 49 min.), kuriame nukentėjusiajai S. Š. atstovavo advokatas Marius Gricius.
Vis dėlto, pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji advokatui už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, iš viso sumokėjo 1 000 Eur. Kaip jau minėta, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko trumpiau nei valandą, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, tik pasakytos baigiamosios kalbos. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 1 000 Eur suma už advokato pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, yra aiškiai per didelė, už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir nukentėjusiajai priteistina 500 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birelio 23 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Š. atlyginimo:
remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Š. iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės civilinio atsakovo Č. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Č. P. priteisti nukentėjusiajai S. Š. 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.