Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pageidauja, kad išlaikymas būtų teikiamas mišria forma, t. y. atsakovui priklausančiu turtu ir periodinėmis išmokomis. Kadangi su atsakovu abu turi po ½ žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei po ½ gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), po ½ ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini) bei po ½ kiemo statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatui (gyvenamajam namui), kurio UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui priteistina atsakovo turto dalis, po ¼ dalį žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini)bei po ¼ dalį kiemo statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatui (gyvenamajam namui), kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypą su pastatais vertina 18000 Eurų. Atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausanti ½ dalis sudaro 9000 Eurų, kiekvienam vaikui priteistina dalis tokiu atveju sudarytų po 4500 Eur. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 300 Eurų. Išlaikymo atsakovas visiškai neteikia nuo 2017 m. gruodžio, todėl iš jo priteistinas ir materialinio išlaikymo įsiskolinimas. Skaičiuojant, kad atsakovas per mėnesį turėtų mokėti po 150 Eurų kiekvienam vaikui, turtu priteisiama dalis sudarytų išlaikymo suteikimą už 30 mėnesių. (4500 : 150 =30), tokiu atveju priteisiant išlaikymą turtu po ¼ dalį, būtų atsiskaityta už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. (2017 m. gruodis (l mėn.), 2018 m. sausio -gruodžio mėn. (12 mėn.), 2019 m. sausio - gruodžio mėn. (12 mėn.), 2020 m. sausio - gegužės mėn. (5 mėn.), viso 30 mėnesių), o po 2020 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės iš atsakovo išlaikymas priteistinas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eurų dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka.

Dar iki santuokos įregistravimo asmeninės nuosavybės teise pagal 2014-05-21 pirkimo- pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) abu įsigijome po ½ žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei po ½ gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), po ½ ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini) bei po ½ kiemo statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatui (gyvenamajam namui), kurio UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką, jos vardu registruotas asmeninės nuosavybės teisėmis, iki santuokos įgytas turtas ½ žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei ½ gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini)bei ½ kiemo statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatui (gyvenamajam namui), kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). lieka asmenine mano nuosavybe.

N. K. vardu registruotas turtas ½ žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei ½ gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini) bei ½ kiemo statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatui (gyvenamajam namui), kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), po 1/4 dalį atitenka nepilnamečiams vaikams A. K. ir M. K. kaip materialinis išlaikymas. Be to, N. K. vardu yra registruota ¼ gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini), ¼ kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausantys N. K. pagal 2009-09-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas įgytas paveldėjimo būdu, jis laikomas asmenine N. K. nuosavybe ir į dalintino turto sąrašą netraukiamas.

VĮ Regitra duomenimis N. K. vardu registruota savos gamybos priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis FORD FOCUS, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jos vardu, transporto priemonių nėra registruota. Nutraukus santuoką N. K. asmeninės nuosavybės teisėmis prašo priteisti savos gamybos priekabą, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jai tokiu atveju priteistinas automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

N. K. yra gavęs vartojimo kreditus iš UAB „General Financing“ ir BIGBANK AS filialo. Kreditai buvo suteikti asmeniškai N. K. iki santuokos įregistravimo. Nutraukus santuoką finansinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „General Financing“ pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir BIGBANK AS filialui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1412604/96pa, vykdyti privalo asmeniškai N. K. (b. l. 2-6).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu.

Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-07-27 pateikė teismui 2018-07-26 išvadą Nr. 4SD-326, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, tarp jų susiformavęs artimas ryšys, į tai, kad Skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais ir neužtikrintų jų poreikių, įvertinęs surinktą informaciją apie gyvenimo ir buities sąlygas, vaikų priežiūrą, mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeistų vaikų interesų (b. l. 61-65).

Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 29, 37, 47, 69).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė K. K. ir N. K. (duomenys neskelbtini)Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Šalys augina du nepilnamečius vaikus – A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Atsakovo N. K. vardu, pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Šalių N. K. ir K. K. vardu po ½ dalį yra registruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Atsakovo N. K. vardu yra registruotos transporto priemonės – savos gamybos transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 18).

Atsakovas N. K. 2014-04-01 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi UAB „General Financing“, kuria atsakovui buvo suteiktas 1477,06 Eur (5100,00 Lt) kreditas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 3336,25 Eur (11519,40 Lt) (b. l. 19-20). 2014-04-01 atsakovas su kreditoriumi Bigbank AS filialu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1412604/96pa, kuria atsakovui buvo suteiktas 1269,11 Eur kreditas, bendra kredito gavėjo mokama suma 3677,99 Eur (b. l. 21).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas N. K. dirba, gauna pastovias pajamas (b. l. 22-25)

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas E. B. tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl jos sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį: atsakovas visiškai nesirūpina šeima, neteikia vaikams išlaikymo, su vaikais nebendrauja. Paaiškino, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio atsakovas šeima visiškai nesirūpina, nebendrauja su vaikais. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė paaiškino, kad nežino, kur tiksliai gyvena atsakovas, nes su juo visiškai nebendrauja, su šeima atsakovas nepalaiko jokių ryšių. Ieškovės nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai.

Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą N. K. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes K. ir K.. Ieškovės prašymas tenkintinas. po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: K. K. – „K.“, N. K. – „K.“.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

CK 3.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir kt.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad santuokos metu šalys įgijo tik automobilį Ford Focus, kitas ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Taigi tik šis ieškovės turtas yra dalintinas nutraukiant santuoką. Kitas ieškovės nurodytas turtas šakių įgytas iki santuokos sudarymo dienos, todėl į dalintiną turtą neįtrauktinas (CK 3.88 straipsnis ir 3.89 straipsnis).

Ieškovė prašo automobilį priteisti jai ir laikyti jį jos asmenine nuosavybe, nes jis būtinas jai buityje, rūpinantis vaikais. Šiuo metu automobiliu naudojasi ieškovė. Atsakovas dėl ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepateikė, kompensacijos už ieškovei priteistiną automobilį neprašė, todėl teismas laiko, kad ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra, automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei K. K. asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi įsiskolinimų UAB „General Financing“ ir Bigbank AS filialas. Ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams po santuokos nutraukimo liktu asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes vartojimo kreditai buvo suteikti dar iki santuokos sudarymo ir naudojami išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Kreditorius UAB „General Financing“ sutiko su ieškiniu ir santuokos nutraukimo pasekmėms neprieštaravo, tuo tarpu kreditorius Bigbank AS filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Kadangi vartojimo kreditai buvo suteikti dar 2014 metais, ginčo dėl atsakovo kreditorinių įsipareigojimų byloje nekilo, nėra duomenų, kad atsakovo įsipareigojimai buvo sudaryti šeimos interesais, todėl jo įsipareigojimai kreditoriams UAB „General Financing“ ir Bigbank AS filialas po santuokos nutraukimo laikytini asmenine atsakovo N. K. prievole (CK 3.114 straipsnis).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina. Atsakovas vaikais ilgą laiką nesirūpina, neteikia jiems materialinio išlaikymo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsikirtimų, įrodymų apie gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečių vaikų A. K. ir M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, jos gyvenamojoje vietoje.

Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.