- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2-1240-769/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09765-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NKG Transport“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų laivų agentai“
- Advokatai
- Vytautas Agintas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NKG Transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų laivų agentai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų agentai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NKG Transport“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10 591,33 Eur sumą, susidedančią iš 9 856,80 Eur skolos ir 734,53 Eur kompensacinių palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad tarp bylos šalių 2018-11-06 buvo sudarytas pervežimo užsakymas-sutartis Nr. NKG-1811-06, buvo sutarta dėl krovinio pervežimo, kurio viena dalis buvo standartinių gabaritų, o kitos trys - negabaritinės. Pirmoji dalis buvo pristatyta 2018-11-16, o kitos trys 2018-12-14. Atlikus pervežimo paslaugas 2018-12-14 išrašyta ir 2019-01-02 pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 104368. Pervežimo užsakymo-sutarties Nr. NKG-1811 9 punkte nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo krovinio pristatymo, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos minėtos PVM sąskaitos faktūros pagrindu atsakovė liko skolinga 9856,80 Eur. 2019-02-13 buvo gauta pretenzija iš atsakovės, jog dėl to, kad trys iš keturių mašinų atvyko į iškrovimo vietą 1 mėn. vėliau jų įmonė patyrė reputacinę žalą ir realius nuostolius - kranų ir technikos atšaukimas be galimybės perkelti. 2019-03-04 pateiktas atsakymas į minėtą pretenziją, nurodant kad pretenzija pateikta per vėlai ir tariamai patirta žala nebus atlyginta (pretenzija pateikta tik 2019-02-13, kai tuo tarpu krovinys galutinai pristatytas 2018-12-14). Be to, informacija apie tai, kad krovinys nebus pristatytas 2018-11-15, buvo pateikta prieš dvi dienas, todėl buvo pakankamai laiko atšaukti iškrovimo techniką. 2019-03-15 atsakovė pateikė pakartotinę pretenziją, nurodydama, kad kategoriškai nesutinka apmokėti likusios sąskaitos dalies. 2019-03-21 buvo apmokėta tik dalis už suteiktas paslaugas, t. y. iš 27200,80 Eur sumokėta 17344 Eur suma, -skola 9856,80 Eur. 2019-04-05 ieškovė pateikė pretenziją iš naujo, tačiau ir į ją nebuvo tinkamai sureaguota, t. y. atsakovė atsisakė patenkinti reikalavimus dėl skolos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir atlyginti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji atlygino ieškovei dar 3642,24 Eur skolos, pastebėjusi skaičiavimo klaidą. 2018-10-09 atsakovė su įmone Carbovac („Gavėjas“) sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti 4 dalių krovinį (įrengimus) iš pasikrovimo vietos (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), t. y. gavėjo nurodytu adresu. Vežėjas įsipareigojo visą krovinį pristatyti 2018-11-15. Gavėjas įsipareigojo sumokėti ekspedijavimo sutarties kainą, t. y., 23 750, 00 eurų, po krovinio gavimo. Gavėjas po ekspedijavimo sutarties sudarymo, tikėdamasis, jog krovinys bus pristatytas laiku, 2018-11-15 dienai užsakė iš įmonės Sotumec techniką, reikalingą krovinio iškrovimui, bei 2018-11-20 dienai užsakė techniką, reikalingą krovinio sumontavimui statybos objekte. 2018-11-06 ieškovė su atsakove sudarė krovinių vežimo sutartį Nr. NKG-1811-06, pagal kurią vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį iš pasikrovimo vietos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vežimo sutartyje numatyta krovinio pasikrovimo data- 2018-11-07, pristatyto data 2018-11-15. Vežimo sutarties kaina nustatyta sutarties 8 punkte ( 22 000,00 Eur. + PVM), o sutarties 9 punkte nurodyta, kad už krovinio pervežimo paslaugą turi būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų po krovinio pristatymo. 2018-11-07 visas krovinys buvo perduotas vežėjui. Krovinys buvo pakrautas į keturias sunkiasvores transporto priemones. Į Nr. 3, Nr. 4. sunkiasvores transporto priemones buvo pakrautos standartinių gabaritų krovinio dalys, o į Nr. 1 ir Nr. 2. sunkiasvores transporto priemones buvo pakrautos nestandartinių gabaritų krovinio dalys. 2018-11-13 vežėjas elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad krovinys yra Kylio mieste, Vokietijoje. Vežėjas taip pat nurodė, jog jis negauna vokiškų leidimų dviem didžiosioms dalims, todėl greičiausiai tik kitą savaitę galės pristatyti krovinį. Vežėjas nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad galėtų jam reikalingus leidimus gauti laiku. Atsakovė, gavusi iš vežėjo informaciją apie būsimą krovinio pristatymo vėlavimą, siekdama kiek galima sumažinti žalą dėl pavėluoto pristatymo, 2018-11-13, t.y. tą pačią dieną, pranešė gavėjui apie būsimą krovinio vėlavimą. 2019-01-04 elektroniniu paštu vežėjas atsakovei atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą Serija NKG Nr. 104368 bei prašė sumokėti už krovinio pervežimą, tačiau įrodymų apie krovinio pristatymą nepateikė, nors vežimo sutarties įvykdymo įrodymas yra vežėjo pareiga. 2019-01-31 krovinio gavėjas elektroniniu laišku informavo atsakovę apie nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, jog krovinys nebuvo pristatytas Ekspedijavimo sutartyje numatytu terminu iki 2019-11-15, t.y. nuostolius dėl technikos, užsakytos krovinio iškrovimui 2018-11-15 dieną, bei technikos, užsakytos 2018-11-20 dienai krovinio sumontavimui, atšaukimo. Bendrą nuostolių sumą nurodė 5 136, 00 Eur. Gavėjas dėl patirtų nuostolių sumažino Ekspedijavimo sutarties kainą 5 136, 00 eurais, t.y. šią sumą atėmė iš Ekspedijavimo sutarties kainos. 2019-02-27 gavėjas pilnai atsiskaitė su atsakove pagal Ekspedijavimo sutartį. Atsakovė iš gavėjo gavo 18 614,00 Eurų, t.y. 5 136,00 Eur mažiau nei būtų gavusi, jeigu gavėjas būtų nepatyręs nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Atsakovė 2019-02-07 elektroniniame laiške vežėjui nurodė, jog kartu su pateikta sąskaita nebuvo pateikti įrodymai apie krovinio pristatymą, t.y. CMR važtaraščiai. Po to, kai sužinojo apie pavėluotą krovinio pristatymą, t.y. 2019-02-13, atsakovė elektroniniu laišku pateikė vežėjui 2019-02-13 pretenziją dėl krovinio pavėluoto pristatymo, išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą Nr. 2019/02022 bei dokumentus, patvirtinančius užsakovo patirtą žalą. 2019-03-04 vežėjas nesutiko apmokėti patirtų nuostolių, teigdamas, jog negavo laiku leidimų iš Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų gabenti nestandartinių gabaritų krovinį. 2019-03-15 ieškovė į vežėją kreipėsi su papildoma pretenzija dėl kreditinės sąskaitos 5 136,00 Eur sumai patirtų nuostolių atlyginimui, leidimų iš Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų negavimas negali būti traktuotinas kaip force majeure, kadangi vežėjui leidimų gabenti nestandartinių gabaritų krovinius išdavimo terminai yra gerai žinomi, o tokių leidimų gavimas turėjo būti planuojamas iš anksto. Atsakovė nurodė, jog sutinka apmokėti vežėjui už paslaugas, pagal vežimo sutartį sumą atskaičius patirtus nuostolius t.y. 17 344,00 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš ieškovės 5 136 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. M. L. paaiškino, kad lapkričio 6 d. pasirašė sutartį dėl pervežimo. Pirmą krovinį pristatė lapkričio 14 d. Dėl kitos krovinio dalies vežimo negavo leidimų, todėl pristatė gruodžio 14 d.; buvo pateikta sąskaita, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo. Kai negavo leidimų, informavo A. G., kuris prašė pristatyti tą krovinį, kuriam nereikėjo leidimo. Apie krovinio pristatymą atsakovė žinojo, dalį skolos apmokėjo. CMR važtaraštis pateiktas vasario mėnesį. Kad Vokietijos institucijos vėlavo išduoti leidimus, patvirtina susirašinėjimas. Atsakovė turi apmokėti sąskaitas, po to pateikti duomenis apie jų patirtas išlaidas. Atsakovės kroviniui iškrauti kranai būtų reikalingi, neatsižvelgiant į tai, ar buvo vėluojama, ar ne, todėl priešieškinis nepagrįstas. Iš 27200,80 Eur atsakovė sumokėjo 17344 Eur, pateikus ieškinį sumokėjo dar 3642,24 Eur, liko nesumokėta 6214,56 Eur. Jokių specialių sąlygų numatyta nebuvo. Atsakovas buvo informuotas apie krovinio vėlavimą prieš pakankamai ilgą laiką. Leidimų gavimas užtrunka iki 4 savaičių. Sutartis dėl krovinio pristatymo sudaryta lapkričio 6 d. Krovinio pristatymo datą nurodė užsakovas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė turėjo pristatyti atsakovės krovinį į Prancūziją. Įvažiavus į Vokietiją paaiškėjo, kad leidimai bus išduoti vėliau. Negabaritinis krovinys buvo pristatytas per du kartus: 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. Atsakovė laiku pretenzijos dėl vėlavimo nepateikė. Be to, ieškovė negalėjo žinoti, kad leidimai nebus išduoti laiku. 2019 m. sausio 14 d. buvo paskutinė diena, kai atsakovė turėjo sumokėti 6214,56 Eur skolą ir kompensacinės 8 procentų dydžio palūkanas (734,53 Eur). Skolos dalis buvo atlyginta ieškovei pateikus ieškinį, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti mažinamos. CMR nepateiktas dėl gavėjo kaltės. Sausio 2 d. ieškovė pateikė sąskaitą atsakovei, bet ji neapmokėjo. Iš ko susidaro priešieškinyje nurodyta suma, neaišku, atsakovė šių nuostolių neįrodė. Krovinys pristatytas 2018 m. gruodžio 14 d., o atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu 2020 m. sausio 27 d., todėl turėtų būti taikoma ieškinio senatis priešieškiniui. Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. M. B. paaiškino, kad krovinį iškrauti buvo reikalinga speciali technika. Prancūzų kompanija turėjo tuo pasirūpinti. Nebuvo laiku informuoti apie krovinio vėlavimą, todėl buvo patirta papildomų išlaidų dėl per anksti pasamdytų kranų. Apie vėlavimą sužinojo likus dienai iki pristatymo, apie tai informavo užsakovą, bet atšaukti specializuotos technikos nebegalėjo. Kad krovinys yra pristatytas, informaciją gavo vasario 13 d., gavę CMR. Gavėjas buvo informavęs apie tai, kad galimi nuostoliai yra skaičiuojami. Gavėjas apie tai, kad krovinys pristatytas gruodžio 14 d., informavo telefonu, tačiau reikalavo CMR. Ieškovei sumokėjo 3642 Eur patikslinę sumą ir gavę duomenis, pagrindžiančius žalą. Pagal sutartį turėjo atsiskaityti su ieškove per 30 dienų nuo lapkričio 14 d. iki tarpinio pristatymo. Sąskaitos negalėjo įtraukti į buhalterinę sąskaitą, nes neturėjo pagrindžiančių lydinčių dokumentų, todėl neapmokėjo sąskaitos po sausio 4 d. Atsakovo patirta žala pagrindžiama pateiktais dokumentais. Sutartyje nėra numatyta, prieš kiek laiko vežėjas turi pranešti apie nesklandumus. Vežėjas turėjo numatyti aplinkybes prieš prisiimdamas organizuoti vežimą. Dėl per vėlyvo pranešimo kranai buvo pristatyti per anksti, sumontuoti, po to vėl išmontuoti. Lietuvoje toks darbas kainuoja mažiausiai 2000 Eur. Pasirašydami sutartį nežinojo apie leidimų gavimus. Žinojo, kad leidimai reikalingi, tačiau kiek užtrunka leidimus gauti, nežinojo ir nesidomėjo. Dvi dienos nėra normalus terminas atšaukti kranus.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kranai buvo išnuomoti dviem dienos, lapkričio 15 d. ir lapkričio 20 d. (nukrauti nuo platformos ir dėl statybos darbų). Informacija apie krovinio vėlavimą pateikta lapkričio 13 d. Kranų nuomotojas nebegalėjo kranų išnuomoti kitam. Užsakovas sumokėjo už kranų nuomą. Kai kroviniai atvyko, užsakovas turėjo nuomotis tą pačią techniką. Sutartis su užsakovu buvo sudaryta el. paštu, numatant krovinį, pristatymo terminą. Terminas priešieškiniui pateikti nebuvo praleistas, nes apie krovinio pristatymą sužinojo 2019 m. vasario mėnesį. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byla dėl dalies ieškinio reikalavimų nutrauktina.
Priešieškinis atmestinas.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2018-10-09 buvo sudaryta krovinių ekspedijavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš pasikrovimo vietos (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Vežėjas įsipareigojo visą Krovinį pristatyti 2018-11-15. Carbovac įsipareigojo sumokėti Ekspedijavimo sutarties kainą,- 23 750, 00 Eurų po krovinio gavimo (b. l. 61-66). Tarp bylos šalių 2018-11-06 buvo sudaryta pervežimo užsakymas-sutartis Nr. NKG-1811-06, pagal kurią buvo sutarta dėl krovinio pervežimo. Pervežimo užsakymo-sutarties Nr. NKG-1811 9 punkte nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo krovinio pristatymo (b. l. 16, 67). Ieškovė informavo atsakovę apie tai, jog laiku nepavyks pristatyti krovinio, nes nepavyksta laiku gauti leidimų Vokietijoje; atsakovė apie tai informavo krovinio gavėją (b. l. 76-84). Pirmoji krovinio dalis buvo pristatyta 2018-11-15, o kitos trys - 2018-12-14 (b. l. 8-15, 68-75). 2018-12-14 ieškovė išrašė ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 104368 27 200,80 Eur sumai (b. l. 17, 85). Iš 2019-02-27 mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovei sumokėjo 18 614,00 Eur (b. l. 86). 2019-02-13 ieškovė gavo pretenziją iš atsakovės dėl krovinio vėlavimo ir patirtos žalos (b. l. 18-19, 32, 89). 2019-03-04 ieškovė pateikė atsakymą į minėtą pretenziją, nurodydama, kad pretenzija pateikta per vėlai ir tariamai patirta žala nebus atlyginta (pretenzija pateikta tik 2019-02-13, kai tuo tarpu krovinys galutinai pristatytas 2018-12-14); prieš dvi dienas buvo pateikta informacija apie tai, kad krovinio dalis nebus pristatyta 2018-11-15, todėl buvo pakankamai laiko atšaukti iškrovimo techniką (b. l. 18, 33). 2019-03-15 atsakovė pateikė pakartotinę pretenziją, nurodydama, kad sutinka apmokėti 17 344 Eur, prašo išrašyti kreditinę sąskaitą tiesioginių nuostolių sumai 5 136 Eur (b. l. 18, 34, 90). 2019-04-05 ieškovė pateikė pretenziją iš naujo (b. l. 35-36). Iš 2020-01-20 mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 3642,24 Eur (b. l. 60). Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog kranų ir technikos atšaukimas 11 15 d. ir 11 20 d. be galimybės juos perkelti kitur sudaro 5 136 Eur (b. l. 105-110). Patvirtinimo rašte nurodyta, kad krovinio gavėjo faktiškai patirtų tiesioginių nuostolių suma sudaro 5 136 Eur (be PVM) (b. l. 124-126). Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad dirba frachtavimo vadybininku pas atsakovę. Pagal sutartį krovinio dalys nebuvo pristatytos, todėl įmonė patyrė žalą. Bendravo su M. L.. Informaciją apie krovinio vėlavimą gavo lapkričio 13 d. Informavo užsakovą, kad visas krovinys nebus pristatytas 15 d., nes negauti leidimai iš Vokietijos institucijų. Vežėjas turi pateikti CMR kaip krovinio pristatymo įrodymą. CMR gavo kitų metų vasario mėnesį. Kranai užsakyti lapkričio 15 d. ir 20 d. Kranas neatvažiuoja vienas, kartu atvažiuoja ir techninė įranga. Ieškovė aiškios datos, kada bus pristatytas krovinys, nepateikė. Krovinys galėjo būti pristatytas gruodžio 14 d. Gavėjas žinojo apie pristatytą krovinį. Ieškovę apie tai, kad reikės atlyginti nuostolius, informavo, kai užsakovai paprašė atlyginti žalą.
Prievolių teisėje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156). Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to nustatant teisinį ieškinio pagrindą svarbu tinkamai aiškinti sutarties sąlygas, nustatyti sutartimi sulygtas šalių teises ir pareigas, sutarties tikslą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad verslininkams yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, jie privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinę negali reikalauti ją perkelti kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010 ir kt.).
2018 metų lapkričio 6 dieną užsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų agentai“ pasirašė Pervežimo užsakymą-sutartį Nr.NKG-1811-06 su vežėju uždarąja akcine bendrove „NKG Transport“, kuria įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti per 30 kalendorinių dienų po krovinio pristatymo. Krovinys buvo pristatytas per du kartus: 2018-11-15 ir 2018-12-14. Atlikus pervežimo paslaugas buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 104368, tačiau pagal sutarties sąlygas ( 30 kalendorinių dienų) ji nebuvo apmokėta. Atsakovės teigimu, 2019-01-04 ji elektroniniu paštu gavo PVM sąskaitą faktūrą serija NKG Nr. 104368 be įrodymų apie krovinio pristatymą. Nors gavėjas apie tai, kad krovinys pristatytas gruodžio 14 d., informavo telefonu, tačiau buvo reikalinga gauti CMR. CMR buvo gauta vasario 13 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos krovinio vežimo sutartys ir krovinys nugabentas bei perduotas krovinio gavėjui, taigi, krovinio siuntėjas turi sumokėti nustatyto dydžio (sutartą) užmokestį už krovinio gabenimą (CK 6.808 str.). Nustatyta, kad terminas įvykdyti prievolei pagal transporto užsakymo sutartį yra suėjęs ir sutarties sąlygos turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutartį vykdydamos jos šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str., 6.200 str.). Atsakovė atsisakė mokėti pateiktą jai sąskaitą už vežimo paslaugas, motyvuodama tuo, kad nebuvo pateikti važtaraščiai, patvirtinantys apie sutarties sąlygų įvykdymą. Su tokiais atsikirtimais teismas sutikti negali. 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (Žin., 1998, Nr. 107-2932) numato, jog Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos ( 4 straipsnis). Atsakovės atsikirtimai dėl savalaikio skolos neapmokėjimo grindžiami tuo, kad kartu su sąskaita ji negavo rašytinių įrodymų apie krovinio pristatymą, nors apie faktišką krovinio pristatymą jai buvo pranešta telefonu. CMR konvencijos 13 straipsnyje numatyta, jog gavėjas parašu patvirtina, kad krovinį gavo. Visuotinai priimta, kad tinkamam krovinio perdavimui užfiksuoti pakanka vien tik krovinio gavėjo parašo važtaraštyje, todėl nuo parašo atsiradimo važtaraštyje momento yra laikytina, kad krovinys perduotas gavėjui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdyti ir pasirašo važtaraštyje, - nuo parašo važtaraštyje atsiradimo momento vežėjas nutraukia krovinio priežiūrą ir saugojimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog pateikta apmokėjimui sąskaita faktūra Nr. 104368 laiku, pagal šalių sudarytos sutarties 9 punkto nuostatas, nebuvo apmokėta, vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatomis, jog važtaraščio nebuvimas <...> neturi įtakos sutarties veikimui, nesant tarp šalių ginčo, jog likusi neapmokėta skolos suma yra 6214,56 eurai, -ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, jog tai, kad atsakovė dalį skolos ( 3642,24 Eur) sumokėjo teisminio proceso metu, leidžia daryti išvadą, kad dalį pareikšto ieškinio atsakovė pripažino. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinio dalis dėl 3642,24 Eur sumos priteisimo nutrauktina, atsakovei sumokėjus nurodytą sumą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 734,53 Eur dydžio palūkanas, nurodydama, kad palūkanos paskaičiuotos už 340 dienų nuo 2019-01-14, taikant 8 procentų dydžio metinių palūkanų normą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovė prieštaravimų dėl paskaičiuotų palūkanų dydžio, taikytinos palūkanų normos, palūkanų skaičiavimo termino prieštaravimų neteikė, todėl ieškinio reikalavimas dėl paskaičiuotų 734,53 Eur palūkanų tenkintinas.
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš ieškovės 5 136 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės teigimu, nuostoliai atsirado dėl „per vėlyvo vežėjo pranešimo“, nes kranai buvo pristatyti per anksti, sumontuoti, po to vėl išmontuoti. Ieškovės teigimu, kroviniui iškrauti kranai būtų reikalingi, neatsižvelgiant į tai, ar buvo vėluojama, ar ne, todėl priešieškinis nepagrįstas; atsakovė buvo informuota apie krovinio vėlavimą prieš pakankamai ilgą laiką; leidimų gavimas užtrunka iki 4 savaičių; be to, praleistas senaties terminas tokio pobūdžio ieškiniui reikšti.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija nustato, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą; vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti ( 17 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuluotos teisės taikymo nuostatos, jog CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė, tačiau CMR konvencijoje taip pat siekiama subalansuoti vežėjo ir asmens, reiškiančio vežėjui pretenzijas, padėtį, numatant tam tikras vežėjo gynybos priemones. Vežėjas CMR konvencijoje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. <...> Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgoje nurodyta, jog vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, įtvirtinti CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte, iš originalo kalbos išversti netiksliai ir ne iki galo. Tikslesnis vertimas turėtų būti: „Tačiau vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu praradimas, sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko dėl ieškovo netinkamų veiksmų ar aplaidumo, dėl ieškovo duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo, dėl paslėptų prekių defektų, arba dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio“. Tarptautinėje praktikoje tokios aplinkybės paprastai vadinamos force majeure ir cas fortuit. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių - byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis, o vežėjas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, jei įrodys, kad vežėjas padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių, kitaip tariant, įrodinėtinas tiek aplinkybių, tiek ir jų pasekmių neišvengiamumas (LAT Senato nutarimo 27 punktas). Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t. y. vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-743/2012). Ieškovės teigimu, turi būti taikoma nurodyto straipsnio antra dalis,- susiklosčiusių aplinkybių nebuvo galima nuspėti, išvengti ar kontroliuoti, nes vežėjas krovinio laiku nepristatė dėl to, kad leidimų išdavimas Vokietijos institucijose užtruko iki 4-6 savaičių dėl didelio darbo krūvio,- apie tai informavo ir Nyderlandų kompanija Van der Vlist, vežusi krovinį nuo Kylio uosto į Prancūziją. Teismo nuomone, leidimų vežti krovinį laiku negavimas yra objektyvios, nuo vežėjo valios nepriklaususios aplinkybės, dėl kurių krovinys gavėjui buvo pristatytas pavėluotai. Teismas iš dalies sutinka ir su atsakovės teiginiais, jog vežėjas, prisiimdamas įsipareigojimus per 8 dienas ( nuo 2018-11-07 iki 2018-11-15) pristatyti negabaratinį krovinį iš Lietuvos į Prancūziją, žinodamas apie specialių leidimų vežti nurodytam kroviniui būtinumą, įvertinus, jog tokių leidimų gavimas užtrunka iki 2 savaičių, buvo nerūpestingas, neatidus ir nesąžiningas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė priešieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo pagrindu nurodo ne pavėluotą krovinio pristatymą, bet vežėjo nesavalaikį pranešimą apie krovinio vėlavimą. Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad informacija apie krovinio vėlavimą buvo gauta pavėluotai. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog krovinys turėjo būti pristatytas lapkričio 15 d., prieš dvi dienas atsakovė ir krovinio gavėjas buvo informuoti apie priežastis, trukdančias sutartį įvykdyti nustatytu terminu,- leidimų negavimas. Atsakovė, teigdama, jog buvo nesavalaikiai pranešta apie krovinio vėlavimą, teismui negalėjo nurodyti „savalaikio“ termino, per kurį, jos nuomone, būtų buvę galima išvengti nuostolių. Teismas negali sutikti su atsakovės teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, jog „ dėl per vėlyvo pranešimo kranai buvo pristatyti per anksti, sumontuoti, po to vėl išmontuoti“,- iš byloje esančio krovinio gavėjo Carbovac“ užsakymo matyti, jog du kranai buvo atšaukti 2018-11-15, du kranai 2018-11-20 ( užsakymas gautas 2018-11-12, pranešimas apie vėlavimą 2018-11-13 ( iki 2018-11-20 dienų likus 7 dienoms)). Duomenų apie kranų sumontavimą/išmontavimą 2018-11-15 ir/ar 2018-11-20 jokių duomenų nėra, todėl atsakovės teiginiai dėl žalos atsiradimo aplinkybių vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, jog priešieškinis dėl 5136 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Be to, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 30 straipsnis numato, jog jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu <...>. Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. 32 straipsnis teigia, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. <...>. Senaties terminas prasideda: krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos <...>. Iš bylos duomenų nustatyta, jog visas krovinys buvo pristatytas 2018 m. gruodžio 14 d., per 21 dieną ( iki 2019-01-05) raštiškų pretenzijų vežėjui pateikta nebuvo. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, jog ieškinio teismui pateikimas 2020-01-27, pažeidus Konvencijoje nustatytą vienerių metų senaties terminą, yra netinkamas teisių įgyvendinimas, nes aukščiau nurodyto straipsnio 4 p. teigia, jog „Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma“. Priešieškinis negali būti tenkinamas ir dėl senaties termino.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019 m. gruodžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovės sumokėtas žyminis mokestis sudaro 275,80 Eur, iš kurių 38 Eur už laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė prašo priteisti 1000 eurų už atstovavimą teisme. Atsakovės sumokėtas žyminis mokestis sudaro 154 Eur ir 50 Eur už atskirąjį skundą. Taip pat atsakovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 619,69 Eur sumai už vertimo paslaugas (b. l. 111). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,95 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose ( toliau Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, įvertinus ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, atstovo laiko sąnaudas ir kitus pagrindus, nurodytus Rekomendacijose, iš atsakovės ieškovei priteistina 1000 Eur atstovimo išlaidų suma ir 237,80 Eur už ieškinio reikalavimus sumokėtas žyminis mokestis. Priešieškinio netenkinus, iš atsakovės Valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
bylos dalį dėl 3642,24 Eur skolos priteisimo iš atsakovės nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NKG Transport“, į.k.301845655, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų agentai“, į.k.242089370, 6214,56 Eur ( šeši tūkstančiai du šimtai keturiolika eurų 56 ct) skolos, 734,53 Eur ( septyni šimtai trisdešimt keturi eurai 53 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019 m. gruodžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1237,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų agentai“, į.k.242089370, Valstybei 8,95 Eur ( aštuoni eurai 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.