- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-867-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00973-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rosita Patackienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- J. L.
- Skolininkas
- E. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, skolininkas E. L. (E. L.), suinteresuoti asmenys J. L. ir antstolė T. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui skolininkui E. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitų išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Nurodė, kad antstolės T. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-300-149/2015 dėl 8 695 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. L. išieškotojai VMI. Kadangi skolininkas ligi šiol prievolės neįvykdė, antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. atsiliepime su pareiškėjos pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad išlaiko du mažamečius vaikus, jos pajamos yra minimalios, o tuo tarpu skola, kurią iš jos pajamų ketina išieškoti pareiškėja, yra kildinama iš J. L. sutuoktinio nusikalstama veika padarytos žalos. Nurodė, kad E. L. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-149/2015 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, nuteistas 200 MGL bauda ir 12 parų areštu; be to, E. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-209/2014 buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 76 MGL dydžio bauda. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-621-1143/2022 pareiškėjos prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkui E. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės J. L. pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitų išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas. Pažymėjo, jog jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Turtą, kuriame prašė nustatyti skolininko dalį (skolininko sutuoktinės gaunamos lėšos), pirmosios instancijos teismas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurių dalis priklauso ir skolininkui, ko nepaneigė suinteresuoto asmens J. L. nurodytos aplinkybės apie skolos kilmę ar turimus išlaikytinius. Pažymėjo, jog duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos piniginės lėšos yra suinteresuoto asmens J. L. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
7. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad įstatyme nenumatytos išlygos vykdant išieškojimą iš skolininko sutuoktinės gaunamų piniginių lėšų, šeimoje augant nepilnamečiams vaikams ar vykdant išieškojimą dėl sutuoktinio nusikalstama veika padarytos žalos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Suinteresuotas asmuo J. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas bei nepagrįstai neįvertino visų pareiškėjos argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie yra svarbūs, sprendžiant dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Atsiliepimas
8.2. Suinteresuotas asmuo J. L. nurodė savo argumentus bei pateikė įrodymus apie gaunamas minimalias pajamas, nepilnamečius vaikus išlaikytinius ir būtinumą jos gaunamas lėšas skirti vaikų išlaikymui.
8.3. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma įvertinti, jog skolininko E. L. įsiskolinimai kildinimai iš nusikalstamos veikos. Jis buvo teistas.
9. Pareiškėja atsiliepime į suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Suinteresuotas asmuo J. L. nepagrįstai teigia, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į jos gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog skolininko prievolė yra asmeninė, neturi įtakos galimybei nukreipti pagal tokią prievolę vykdomą išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
9.2. Pagal vykdomosios bylos duomenis skolininko E. L. asmeninio turto, iš kurio įstatymas leidžia išieškojimą, nėra. Nesant duomenų, kurie paneigtų skolininko ir jo sutuoktinės turto bendrumą ir lygių dalių prezumpciją arba leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustačius, kad pareiškėjos reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
9.3. Nors suinteresuotas asmuo J. L. nurodo, kad iš jos pajamų negali būti išieškoma, nes ji augina 2 nepilnamečius vaikus, pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės (2 nepilnamečių vaikų išlaikymas) gali būti teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, dalijant bendrąją nuosavybę, tačiau tai nėra pagrindas nustatyti kitokią skolininko turto dalį bendrame turte nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Kadangi vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga (tame tarpe ir skolininko sutuoktinės), lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali visiškai eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus ir iš skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, vaikų išlaikymo užtikrinimas gali būti sprendžiamas ir kitomis teisinėmis priemonėmis.
10. Antstolė T. G. atsiliepime į suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai bei išsamiai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Skolininkui E. L. priklausantis turtas bendrojoje jungtine?je sutuoktiniu? nuosavybe?je nenustatytas. Duomenu? apie sudaryta? vedybu? ar povedybine? sutarti? byloje ne?ra. Kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyta aplinkybiu? ir pateikta lygiu? sutuoktiniu? turto daliu? prezumpcija? paneigianc?iu? i?rodymu?, pirmosios instancijos teismas neture?jo pagrindo nukrypti nuo sutuoktiniu? lygiu? daliu? bendrame turte principo, tode?l pagri?stai tenkino pareiške?jos prašyma? ir nustate?, kad skolininkui E. L. priklauso ½ dalis sutuoktine?s J. L. kiekviena? me?nesi? gaunamo darbo užmokesc?io ir kitu? darbo užmokesc?iui prilygintu? išmoku?.
10.3. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybe?s, kad suinteresuotas asmuo J. L. išlaiko nepilnamec?ius vaikus, negali bu?ti pagrindu nevykdyti išieškojimo iš turto. Tac?iau tai gali bu?ti pagrindas mažinti išskaitu? dydi?.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
14. Suinteresuotas asmuo J. L. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad išlaiko nepilnamečius vaikus, ir kad jos sutuoktinio įsiskolinimas yra asmeninis, atsiradęs dėl nusikalstamų veikų padarymo.
15. Pareiškėja ir antstolė T. G. nesutinka su suinteresuoto asmens J. L. argumentais atskirajame skunde. Savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, jog tai, kad skolininko sutuoktinė augina du nepilnamečius vaikus ir juos išlaiko, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taip pat skolininko prievolė neturi reikšmės, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant skolininko turto dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo klausimus, pabrėžiama, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, taip pat naudojimosi ja tvarkos nustatymą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nėra nustatyta. CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
17. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko E. L. turto dalies, turimos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nustatymo klausimą, konstatavo, jog suinteresuoto asmens J. L. nurodytos aplinkybės nepaneigė skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
19. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas CPK 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (CPK 668 straipsnio 4 dalis).
20. Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 104.1.4 papunkčio nuostatą, jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, išieškojimas negali būti nukreiptas į vaikų ir neįgaliųjų daiktus, vieną kompiuterį, vieną televizorių, vieną ryšio priemonę.
21. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų rūšys, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo J. L. iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi, jog nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, taigi, ir skundžiamoje nutartyje pateiktomis išvadomis. Atskirajame skunde nėra pateikti nei argumentai, nei įrodymai, kurie paneigtų skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus, savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nei įstatymai ar kiti teisės aktai, nei teismų praktika nenumato tokios išimties, kuriai esant, teismas būtų galėjęs sutikti su suinteresuoto asmens J. L. argumentais. Be to, nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tėvų pareiga, kuri aiškiai reglamentuota CK trečiojoje knygoje, ir šios pareigos vykdymas ir įgyvendinimas įstatyme nėra apibrėžiamas, kaip išimtis, leidžianti nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
23. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai, nei nurodo atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. L., pirmosios instancijos teismas įvertino visus jos argumentus dėl skolininko įsiskolinimo kilmės, kad jis atsiradęs dėl nusikalstamų veikų padarymo.
24. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir nurodytus skolininko sutuoktinės argumentus, darė priešingas išvadas, nei tikėjosi skolininko sutuoktinė, savaime nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš skolininko E. L. išieškojimas yra vykdomas pagal teismo vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-149/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu skolininkas E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio l dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 1992 straipsnio l dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą. Skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurių dalis priklauso ir skolininkui, ko taip pat nepaneigė suinteresuoto asmens J. L. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie skolos kilmę.
Dėl procesinės bylos baigties.
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
26. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.