- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1-414-610/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- J. G., G. G.
- Kaltinamasis
- M. Š.
1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2016 m. lapkričio 27 d. apie 06:45 min., Marijampolės m., R. J. g., neatsargiai vairuodamas automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios R. J. g. - Šaulių g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p., reikalavimus nesilaikė eismo dalyviui privalomų taisyklių visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją G. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji G. G., kuriai dėl dešiniųjų šeivikaulio ir blauzdikaulio tolimųjų galų skeveldrinių lūžių, kairio klubakaulio, dešinės pusės kryžkaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, stuburo juosmeninio V-o slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžio, dešinės pusės III-o šonkaulio lūžio, veido sumušimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
K. M. Š. apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną apie 6.30 val. išvažiavo iš namų į darbą. Už panašiai 5 minučių buvo prie kelyje esančios pėsčiųjų perėjos. Važiavo apie 30 km/h greičiu, pamatė šešėlį ir partrenkė nukentėjusią. Kurioje tiksliai kelio vietoje įvyko susidūrimas pasakyti negali, tačiau tai įvyko pėsčiųjų perėjoje arba jos ribose. Tuo metu buvo tamsus paros metas, šlapdriba, iš priekio akino kitos transporto priemonės šviesos. Gyvena netoliese, žinojo, kad toje kelio vietoje yra pėsčiųjų perėja. Pripažįsta, kad padarė neturtinę žalą nukentėjusiems, tačiau mano, kad prašomos priteisti sumos yra per didelės. Planuoja įsidarbinti nuo 2017-09-25, būsimas darbo užmokestis apie 600 eurų, išlaikytinių neturi. Po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę susitikti su nukentėjusia, tačiau sužinojo, kad ji išvežta į Vilnių. Bendravo su jos artimaisiais, siūlė pagalbą, tačiau jos buvo atsisakyta.
Nukentėjusi G. G. parodė, kad įvykio dienos rytą, ėjo pas gydytojus. Einant per gatvę perėja iš kairės pusės važiavusi transport priemonė sustojo praleisti, iš dešinės automobilio nematė. Bebaigiant pereiti gatvę buvo partrenkta transporto priemonės. Atšvaitas buvo ant rankinės. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Patvirtino, kad draudimas atlygino 5000 eurų neturtinę žalą. Dėl įvykio patyrė 3 operacijas. Truputį juda vaikštynės pagalba, kadangi nesugiję dešinės kojos kaulai. Gydytojai teigia, kad sugis, tačiau reikia laukti. Ilgai negali pasėdėti, jaučia skausmus. Patyrė didelius skausmus, be kitų pagalbos negali apsitarnauti. Sutuoktinis turi visur palydėti, nupraust, skalbti drabužius, daryti valgyti, susituokę 46 metai. Kaltinamasis domėjosi sveikata, klausė jos vyro ar nereikia pagalbos, tačiau tuo metu nesant poreikio vyras pagalbos atsisakė.
Nukentėjęs J. G. parodė, kad paties įvykio nematė. Reiškiacivilinį ieškinį, kadangi iš karto po įvykio patyrė ypatingą sukrėtimą, nuolatinius pergyvenimus gydymo eigoje dėl žmonos gyvybės. Po įvykio gyvenimas pakito, tenka skalbti, gaminti valgyti, nukentėjusiai reikia nuolatinės priežiūros ir pagalbos. Po įvykio kaltinamasis siūlė pagalbą.
2016-12-27 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus pranešimą, jog 2016-12-27, 06.48 val., R. J. g. prie pastato Nr. 68, Marijampolės m., M. Š. vairuodamas automobilį VW Passat valst. nr. (duomenys neskelbtini) galimai kliudė pėsčiųjų perėja ėjusią G. G.. (1 t., b. l. 1).
2016-12-27 tarnybiniu parnešimu dėl įskaitinio eismo įvykio nustatyta, kad vyriausioji patrulė G. P. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu R. P. 2016-12-27 apie 06.48 val., iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Marijampolės m., R. J.-Šaulių g. sankryžoje įvykęs eismo įvykis, kurio metu automobilis partrenkė pėsčiąją ėjusią per pėsčiųjų perėją. Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą rado automobilį WV PASSAT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo pilietis M. Š.. Pėsčiąją, kaip vėliau paaiškėjo G. G. iš įvykio vietos į ligoninę išgabeno greitosios med. pagalbos automobilis. Įvykio metu vairuotojas buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio reikiamus dokumentus turėjo, automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Įvykio metu kelio danga - šlapias asfaltas, oro sąlygos - lijo, matomumas - tamsus paros metas, apšvietimas įjungtas. (1 t., b. l. 24).
2016-12-27 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lietus, kelio dangos būklė ir tipas šlapias asfaltas, važiuojamosios dalies plotis - 9,30 m, eismo įvykio vietoje galiojantys kelio ženklai pagal KET Nr. 533, Nr. 332, Nr. 203. Nuo automobilio VW Passat galinės kairės pusės rato ašies iki pėsčiųjų perėjos - 11,80 m., nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki išvestinės išvestos nuo Šaulių g. pusės - 0,40 m., nuo dešinės pusės galinės rato ašies iki išvestinės išvestos nuo R. J. g. link Kauno g. pusės - 3,40 m., nuo dešinės pusės automobilio priekinės rato ašies iki išvestinės iki išvestinės išvestos nuo R. J. g. link Kauno g. - 3,10 m. Pėsčiųjų perėjos ilgis yra 4,30 m. Sudarytas eismo įvykio vietos planas. (1 t., b. l. 25-35).
2016-12-27 Transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilio WV PASSAT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti išoriniai apgadinimai: įlenktas variklio dangtis, skilęs priekinis automobilio stiklas dešinėje pusėja. (1 t., b. l. 36-40).
2017-01-27 specialisto išvada Nr. G 70/2017(09) nustatyta, kad G. G. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairio klubakaulio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai, kryžkaulio lūžimas dešinėje pusėje, stuburo V juosmeninio slankstelio skersinės ataugos ir dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimai viršutiniame trečdalyje. G. G. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio dalimis, o taip pat nukentėjusiai krentant ir kontaktuojant su kelio važiuojamosios dalies nelygumais ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kairio klubakaulio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai, kryžkaulio lūžimas dešinėje pusėje, stuburo V juosmeninio slankstelio skersinės ataugos ir dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimai viršutiniame trečdalyje, tiek paėmus kiekvieną jų atskirai, tiek visus kartu-nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. G. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-12-27. G. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu, kontaktuojant su žalojančiais paviršiais. G. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. (1 t., b. l. 51-52).
2017-03-28 specialisto išvada Nr. G 248/2017(09) nustatyta, kad G. G. klinikiniais duomenimis konstatuota dešiniųjų šeivikaulio ir blauzdikaulio tolimųjų galų skeveldriniai lūžimai, kairio klubakaulio, dešinės pusės kryžkaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, stuburo juosmeninio V-o slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžis, dešinės pusės III-o šonkaulio lūžis, veido sumušimas. G. G. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio dalimis, o taip pat nukentėjusiai krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais ir dėl abiejų gaktikaulių abiejų šakų, kryžkaulio bei klubakaulio lūžimo, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. G. G. konstatuoti dešiniųjų šeivikaulio ir blauzdikaulio lūžimas, stuburo juosmens V-o slankstelio skersinės ataugos lūžimas, dešinės pusės III-o šonkaulio lūžimas tiek kiekvieną jų paėmus atskirai tiek visus kartu, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o abiejų gaktikaulių abiejų šakų, kryžkaulio lūžimas, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 56-57).
2017-03-28 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas nustatyta, jog 2016-12-27 Marijampolės m., 6 val. buvo 1,3 laipsnių šilumos temperatūra, bei 89 proc. oro drėgmės, 7 val. 1 laipsnių šilumos temperatūra, bei 93 provc. oro drėgmės, krituliai. (1 t., b. l. 96).
2017-03-21 BPC informacija nustatyta, jog 2016-12-27 06.45.32 val., centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš tel. Nr. 8 699 64861 apie eismo įvykį. Garso įrašas pateiktas elektroniniu paštu, kuris įrašytas į CD laikmeną. (1 t., b. l. 101, 102, 103).
2017-04-06 objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog perklausytas garso įrašas, pateiktas CD laikmenoje. Padaryta pokalbio tarp BPC darbuotojo ir liudytojos A. M.stenograma. Pokalbio metu A. M. nurodė, jog Šaulių ir R. J. gatvių sankryžoje Marijampolės m., automobilio partrenktas žmogus ir prašo iškviesti policiją ir GMP. (1 t. b. l. 104-106).
2017-05-16 nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija), nustatyta, kad buvo gautas garso įrašas iš ADB "Gjensidige" dėl eismo įvykio įvykusio 2016-12-27 06.48 val. (1 t., b.l. 149-152, 153, 154-155, 156).
2017-07-12 objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog perklausytas garso įrašas, pateiktas CD laikmenoje. Padaryta pokalbio tarp draudimo įmonės darbuotojo ir M. Š. stenograma. Viso pokalbio trukmė 13.36 min. Pokalbio metu M. Š. pranešė, jog 2016-12-27 06.50 val. R. J. - Šiaulių gatvių sankryžoje Marijampolės m., partrenkė žmogų, kurio nepastebėjo ėjusio per pėsčiųjų perėją. (1 t., b. l. 157-159).
2017-06-06 specialisto išvada Nr. 11-723(17) nustatyta, jog eismo įvykio kilimo eigos (mechanizmo) elementai buvo sekantys: automobilis „VW Passat", kurį vairavo M. Š., važiavo R. J. g. link Kauno g. Tuo metu R. J. g. nereguliuojama pėsčiųjų perėja judėjo pėsčioji G. G.. Automobilis „VW Passat" priekinės dalies dešine puse kliudė pėsčiąją G. G.. Pėsčiosios kūnas kontaktavo su automobilio variklio dangčiu dešinėje pusėje ir priekinio lango stiklu dešinėje pusėje. Nuo smūgio pėsčiosios kūnas buvo bloškiamas į priekį ir nukrito ant žemės. Nustatyti, kurioje vietoje buvo partrenkta pėsčioji G. G., negalima. Tiek automobilio vairuotojas M. Š., tiek pėsčioji G. G. nurodė, kad ji buvo partrenkta nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Apskaičiuoti, koks buvo automobilio „VW Passat", kurį vairavo M. Š., važiavimo greitis, negalima. Automobilio „VW Passat" vairuotojas M. Š. važiuodamas 40 km/h greičiu ir stabdydamas automobilį kliūties sudarymo momentu, turėjo techninę galimybę išvengti ramiu tempu einančios pėsčiosios partrenkimo. Automobilio „VW Passat" vairuotojo M. Š. veiksmai, - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos savalaikiai nemažino vairuojamo automobilio greičio, kad galėtų sustabdyti automobilį iki kliūties, kada jis tokią galimybę turėjo ir partrenkė kelio važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėja judėjusi pėsčiąją G. G., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Automobilio „VW Passat" sugadinimų pobūdis neprieštarauja pačios pėsčiosios nurodytai aplinkybei, kad ji judėjo iš kairės kelio pusės į dešinę, žiūrint pirmine automobilio judėjimo kryptimi link Kauno g. (1 t. b. l. 164-168).
Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad M. Š. 2016-12-27 7.50 val. buvo blaivus. (2 t. b. l. 27).
Kaltinamasis neginčijo jam inkriminuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bei to, kad dėl jo veiksmų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiai. Kelių eismo tasyklių pažeidimo aplinkybes be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, įrodo nukentėjusios parodymai, rašytiniai įrodymai.
Šiuo atveju yra nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 30 p. kuris nurodo, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti
Neabejotina, kad kaltinamasis nurodytoje situacijoje turėjo ir privalėjo pastebėti kliūtį, o nematydamas pėsčiųjų perėjos zonos, sustoti, tai yra turėjo objektyvią galimybę išvengti įvykio. Akivaizdu, kad jeigu M. Š. būtų pastebėjęs ir praleidęs pėsčiąjį, nebūtų įvykęs eismo įvykis bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiai. Kaltinamojo veiksmai yra būtina kilusių padarinių sąlyga.
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. Š. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti atsiradusius padarinius kaip veikimo pasėkmę, nenumatydamas, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti padarinius, nesilaikė visų atsargumo priemonių, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30p. ko pasėkoje jo vairuojama transporto priemonė nereguliujamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė G. G. ir dėl to jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 3d..
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59str.1d.1p.).
BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės : bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Kaltinamasis anksčiau dėl tyčinių ar neatsargių nusikalstamų veikų neteistas, administracine tvarka metų bėgyje iki įvykio baustas vieną kartą, dėl kitiems asmenims nepavojingo kelių eismo taisyklių pažeidimo( vairavo neprisisegęs saugos diržo). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis –bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda iki 225 MGL dydžio ( veikos padarymo metu iki 2017-10-06 galiojusi įstatymo redakcija). Atsižvelgus, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtina mažesnė už vidurkį artimesnė minimaliai bauda. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad visos faktinės bylos aplinkybės ir kaltė buvo aiški, sutrumpintas įrodymų tyrimas neatliktas siekiant išsiaiškinti civiliniam ieškiniui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017 ).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, kaip minėta baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nėra pavojingas kitiems eismo dalyviams, kaip paaiškino susitaręs dėl darbo, kuriame būtina teisė vairuoti, draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones netiesiogiai įtakotų ir galimybę atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, bei jo padarymo sąlygas, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – skyrimas, nebūtų proporcingas.
Byloje pareikšti nukentėjusių civiliniai ieškiniai. G. G. prašė priteisti 30000 eurų neturtinės žalos, argumentus nurodė civiliniame ieškinyje (1t. b.l. 59-62), o taip pat parodydama teisme. Taip pat jos prašymu į bylą civiliniu atsakovu įtraukta akcinė draudimo bendrovė “Gjensidige”. Nukentėjęs J. G. prašė priteisiti iš kaltinamojo 10 000 eurų neturtinės žalos, argumentus nurodė civiliniame ieškinyje (2t. b.l. 112 -115), o taip pat apklausiamas įrodymų tyrimo metu.
Civilinis atsakovas ADB “Gjensidige” nurodė, kad nukentėjusiai G. G. 2017-04- 21 atlyginta 5000 eurų suma(2t. b.l. 109). Įstatyme numatytą maksimalią neturtinę žalą atsakovas atlygino.
Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėję turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai. P. T. priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 5000 eurų ribose, bei žalą asmeniui ir turtui taip pat įstatymo nustatytose ribose, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamajam atsakomybė kyla delikto pagrindu. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Jeigu draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiam padarytos žalos, nėra pagrindo teigti, kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose, draudimo sumos nepakankant žalai atlyginti, likusią neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. ( CK 6.254 str.). Draudimo bendrovė visą žalą atlygino, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu tenkinti ieškinio.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, neturtinę žalą vertina teismas.
Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi G. G. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjusi buvo gydomą ilgą laiko tarpą, gydoma ir šiuo metu, dėl sužalojimų patyrė skausmą, diskomfortą, bei turėjo ir turi buitinių nepatogumų, ribota judėjimo galimybė, sutrikdyta apsitarnavimo funkcija, nustatytas didelis specialųjų poreikių lygis, reikalinga nuolatinė priežiūra iki 2018-08-06. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina specialisto išvada (1t. 56-57) ir medicininiai dokumentai (2t.b.l. 116-120). Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad M. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniams ieškovams žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims. M. Š. KET pažeidimą padarė būdamas blaivus. Kaltinamasis jauno amžiaus ir darbingas, turi visapusišką galimybę gauti pajamas. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomas kriterijus negali būti lemiamas, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip sunkus, akivaizdu, kad padarytų sužalojimų ir jų gydymo pasekoje nukentėjusi G. G. ilgą laiką turėjo kęsti skausmus ir nepatogumus. Atsižvelgtina ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-25/2017, 2K-52/2016 ir kt. Šiaulių apygardos 2015-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-309/2015). Teismas įvertinęs, šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, užtikrinant nukentėjusios G. G. ir atsakingo asmens interesų pusiausvyrą, įvertinant nurodytas aplinkybes, G. G. patirtą neturtinę žalą vertina 11000 eurų (CK 6.250 str.,). Kadangi draudimo bendrovė atlygino 5000 eurų, G. G. civilinis ieškinys tenkinamas dalinai priteisiant 6000 eurų ieškovės naudai iš M. Š..
Nukentėjusių parodymais yra nustatyta, kad jie santuokoje yra ilgą laiką, daugiau kaip 45 metai. Akivaizdu, kad ryšys artimas ir stiprus. Todėl neabejotina, kad J. G. dėl sutuoktinės patirtų sužalojimų patyrė didelius pergyvenimus ir nerimą, nepatogumus. Ši būklė kilo būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą ir nukentėjusio J. G. naudai. Vertinant J. G. argumentus dėl poreikio atlikti papildomus buitinius darbus, kurių anksčiau daryti neteko(skalbimas,maisto ruoša), teismas sprendžia, jog kasdieninius švaros ar kitus buities darbus, asmenims reikia atlikti ir dėl savo asmeninės priežiūros ar gerovės, todėl teismo vertinimu tai nėra tas papildomas nepatogumas, kurį reikėtų įvertinti pinigais kaip neturtinę žalą. Teismas įvertinęs, šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, užtikrinant nukentėjusio J. G. ir atsakingo asmens interesų pusiausvyrą, įvertinant nurodytas aplinkybes, nukentėjusio patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų.
Įgaliotas nukentėjusių atstovas pateikė prašymus priteisti nukentėjusių naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. G. G.- 1500 eurų, J. G. naudai-1000 eurų.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Nustatyta, kad nukentėjusiųjų interesus byloje atstovavęs advokatas A. A., 2017-09-18 priėmė 1000 eurų iš J. G. už atstovavimą. Taip pat 2017-03-27 pervesta 1500 eurų pagal teisnę paslaugų sutartį dėl G. G. (2t. b.l. 121, 125, 126).
Teismas įvertinęs, kad atstovas nukentėjusią G. G. atstovavo nuo 2017-03-08(1t. b.l. 72), susipažino su bylos medžiaga, reiškė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, vyko į bylos nagrinėjimą bei rengė ieškinį. Be to įvertinus, kad atstovaujant J. G. visos aplinkybės jau buvo žinomos, ieškiniai susiję, įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti proceso išlaidas, kadangi prašomos apmokėti atlyginimo sumos yra objektyviai neproporcingos suteiktai teisinei pagalbai. J. G. naudai priteistina 300 eurų suma, G. G. naudai 800 eurų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 308 str., 312-313 str. teismas
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį 903,84 eurų ( 24 MGL) bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios G. G. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo M. Š. 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosio J. G. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jo naudai iš civilinio atsakovo M. Š. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. Š. 800 eurų G. G. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš M. Š. 300 eurų J. G. naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2017-04-10 prokuroro nutarimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis laikinai apribotos kaltinamojo M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą -1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) nustatant disponavimo teisės apribojimą(turto arešto akto identifikavimo kodas 2017018514) iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinių ieškinių, palikti galioti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.