Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1163-459/2016

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo F. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui F. L. (F. L.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė O. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo F. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. L. po 350,00 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 metais šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 289,00 Eur, o 2015 metais mokėjo sūnui ne mažesnį kaip 300,00 Eur išlaikymą. Ieškovės teigimu, tarp šalių susiklosčiusi praktika patvirtina, jog nepilnamečiam vaikui reikalingas mažiausiai 300,00 Eur mėnesio išlaikymas tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo. Tačiau, atsižvelgdama į pablogėjusią sūnaus sveikatos būklę, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 350,00 Eur išlaikymo kas mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nepilnamečio vaiko N. L. gyvenamąją vietą nustatė su motina O. B.; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui N. L. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-12-10 iki vaiko pilnametystės, įpareigojant išlaikymą už einamąjį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą.Teismas nurodė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad 2014 metais F. L. vaiko išlaikymui kas mėnesį skyrė 289,00 Eur, o nuo 2015 m. pradėjo teikti po 300,00 Eur. Byloje nėra jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko specialiuosius poreikius. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2015-09-17 dirba UAB „B. D.“, per mėnesį ji gauna apie 400,00 Eur pajamų bei 300,00 Eur už nuomojamą būstą, tačiau šias lėšas skiria kredito padengti. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad O. B. vardu yra įregistruotas butas, esantis Varžų g. 4A-9, Klaipėdoje, o VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovei priklauso transporto priemonė Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) už minėtą nekilnojamąjį turtą F. L. kas mėnesį bankui moka kredito įmokas – daugiau nei 400,00 Eur. Atsakovo vardu taip pat registruota transporto priemonė Hyundai Terracan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu atsakovas yra be darbo, tačiau intensyviai jo ieškosi. Iki darbo netekimo jo pajamos per vidutiniškai per mėnesį siekė apie 2300,00 Eur.Teismas, įvertinęs vaiko amžių, atsižvelgdamas į tai, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas vaiko išlaikymui teikė po 300,00 Eur per mėnesį, padarė išvadą, jog ieškovės pažymoje nurodytos išlaidos, tenkančios vaikui, yra nepagrįstai didelės. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko vaikui teikti iki 200,00 Eur išlaikymą, tačiau nepaneigė galimybės, jog esant reikalui, jis gali papildomai nupirkti vaikui reikiamų daiktų. Įvertinęs rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus bei atsižvelgdamas į nusistovėjusią tarp šalių praktiką dėl teikto išlaikymo dydžio, teismas konstatavo, jog yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį mažinti iki 300,00 Eur per mėnesį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą ir priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą.Nurodo, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo. 2015 metais atsakovas teikė vaikui 300 Eur dydžio išlaikymą, nes ieškovė niekur nedirbo, gaudavo tik socialinę pašalpą.Teismas neanalizavo vaiko poreikių ir nepagrindė, kokia suma pakankama jiems užtikrinti. Abiejų tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra lygi. Išlaikymo dydžio nustatymas turi būti pagrįstas vaiko poreikiais. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaikas turėtų specialiųjų poreikių.Teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, jame nėra nurodyta, kokiu pagrindu teismas nukrypo nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo. Šalių turtinė padėtis lygiavertė, o ieškovė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygybės principo, nepateikė.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.Ieškovė nurodo, kad apeliantas tvirtina, jog nepilnamečio vaiko poreikių lentelė nepagrįsta, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas pagrįstai atmetė atsakovo atsikirtimus dėl sunkios atsakovo turtinės padėties. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovas nedirba, tačiau nesiima priemonių savo materialinei padėčiai pagerinti, nesudaro pagrindo vaiko išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Ieškovės nuomone, apeliantas nepagrįstai prašo šalių turtinę padėtį vertinti retrospektyviai. Šalių susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio niekada nebuvo patvirtintas teismo nutartimi. Pagrindo išvadai, jog atsakovo teiktas 300 Eur dydžio išlaikymas dengė visas sūnaus išlaikymo išlaidas, nėra, nes išlaikymo dydis buvo nustatytas įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Be to, ieškovės žiniomis, atsakovas vėl dirba ir gauna pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalį ieškovės ieškinio, priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui N. L. išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-12-10 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį.CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 380 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesais. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos.Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, tėvai turi pateikti įrodymus dėl tikrosios jų turtinės padėties. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo 2015-09-17 dirba UAB „B. D.“, per mėnesį ji gauna apie 400,00 Eur pajamų bei 300,00 Eur už nuomojamą būstą, tačiau šias lėšas skiria kreditui padengti. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad O. B. vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovei priklauso transporto priemonė Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), už minėtą nekilnojamąjį turtą F. L. kas mėnesį bankui moka kredito įmokas – daugiau nei 400,00 Eur. Atsakovo vardu taip pat registruota transporto priemonė Hyundai Terracan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu atsakovas yra be darbo, tačiau intensyviai jo ieškosi. Iki darbo netekimo jo pajamos per vidutiniškai per mėnesį siekė apie 2300,00 Eur.Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog 2014 metais F. L. vaiko išlaikymui kas mėnesį skyrė 289,00 Eur, o nuo 2015 m. pradėjo teikti 300,00 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 350,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą.Ieškovė, įrodinėdama vaiko poreikius, teigė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 555,98 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad vaikas dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, dėl to nemaža pinigų dalis tenka vaiko gydymui. Be to, berniukas greitai auga, todėl reikia pirkti naują avalynę ir rūbus, skirti pinigų vaiko laisvalaikiui, jo ugdymui. Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė tinkamai nepagrindė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia skirti ieškovės nurodytą pinigų sumą. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors specialiųjų poreikių, todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo orientacinio 1 MMA išlaikymo dydžio kriterijaus, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui po 350,00 Eur per mėnesį laikytina nepakankamai pagrįsta ir neįrodyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visų pirma, tėvai turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, ir tai nėra siejama su tėvų pareiga vaikams pirkti brangiausius ir geriausios kokybės rūbus ar kitus daiktus. Atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, turi būti užtikrinami bent minimalūs būtinieji vaiko poreikiai. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, jog iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas vaiko išlaikymui skyrė po 300,00 Eur per mėnesį. Atsakovas teigia, jog tuo metu ieškovė niekur nedirbo, tik gaudavo socialinę išmoką. Ieškovė šios aplinkybės neneigė. Nors ieškovė teigia, jog šalių sutartas išlaikymo dydis nebuvo patvirtintas teismo nutartimi, todėl negali būti vertinamas kaip prejudicinis faktas, tačiau, kolegijos nuomone, šalių sutartą išlaikymo dydį kitų bylos įrodymų kontekste būtų galima įvertinti kaip netiesioginį įrodymą dėl vaiko poreikiams reikalingos sumos. Taigi, įvertinusi bylos duomenis, šalių praktiką dėl teikto išlaikymo dydžio, kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus (neįrodyta, jog vaikas turi kokių nors specialiųjų poreikių, kurie lemtų tai, kad jo išlaikymui būtų reikalinga didesnė nei 1 MMA dydžio suma). Be to, atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį konstatuotina, jog tėvų turtinė padėtis taip pat nėra tokia gera, kad garantuotų geresnę nei vidutinę vaiko gyvenimo kokybę. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Atsakovas neneigia savo pareigos išlaikyti vaiką, sutiko vaikui teikti 200,00 Eur išlaikymą, iki kreipimosi į teismą geranoriškai išlaikė vaiką. Akivaizdu, jog F. L. nevengia teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, šalys nesutaria tik dėl jo dydžio.Taigi kolegija, įvertinusi duomenis apie šalių turtinę padėtį (šalių turtinė padėtis apylygė, taigi jų galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo iš esmės panašios), vaiko poreikius, vadovaudamasi orientaciniu 1 MMA dydžio kriterijumi ir atsižvelgdama į tą faktą, jog atsakovas sutinka teikti 200 Eur dydžio išlaikymą (t. y. daugiau nei pusės minimalios algos dydžio išlaikymą), konstatuoja, jog atsakovo sutinkamas teikti išlaikymas leistų užtikrinti vaiko poreikius, ugdyti fizinius bei socialinius įgūdžius, būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.Paaugus vaikui, padidėjus vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistą sumą iki 200 Eur per mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi keičiant sprendimą, patenkinta 79 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų (iš 2 reikalavimų 1 reikalavimas patenkintas visiškai (50 proc.) ir 1 reikalavimas patenkintas iš dalies, o tai sudarytų 29 proc.). Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54,00 Eur ((3 proc. x 200,00 Eur x 12 mėn.) x 75 proc.) žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 30,75 Eur žyminio mokesčio ieškovei už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Taip pat byloje ieškovė patyrė 700,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi patenkinta 79 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 553 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo 600,00 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 126 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 427 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo F. L. (F. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-11-07, išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-12-10 iki vaiko pilnametystės, atsakovą įpareigojant išlaikymą už einamąjį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo F. L. (F. L.) 54,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo F. L. (F. L.) 427 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. B. naudai.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.