Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

R. V. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Joniškio apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, ir Joniškio apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, paskirta ir 2016 m. sausio 19 d. nutartimi subendrinta bei neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, ir R. V. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios P. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios R. V. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai P. P. iš nuteistosios R. V. priteista 100 Eur (vienas šimtas eurų) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą:

1.1. 2018 m. gruodžio 31 d. 23.07 val., būdama namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), prisistatydama I. D., paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir telefonu atsiliepusiai operatorei melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – narkotinių medžiagų platinimą, t. y., kad kavinėje „P.“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), renginio vedėja P. I., persirengusi (duomenys neskelbtini), rodė ir siūlė įsigyti narkotines medžiagas, dėl to į įvykio vietą, į kavinę „P.“, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos pareigūnai.

1.2. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 1 d. 0.33 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (į kurį buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prisistatydama V. Vi., telefonu atsiliepusiai operatorei melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – narkotinių medžiagų platinimą, t. y., kad kavinėje „P.“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), renginio vedėja P. I., persirengusi (duomenys neskelbtini), rodė ir siūlė įsigyti narkotines medžiagas, dėl to į įvykio vietą, į kavinę „P.“, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos pareigūnai.

1.3. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 1 d. 2.02 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (į kurį buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prisistatydama V. V., telefonu atsiliepusiai operatorei melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – narkotinių medžiagų platinimą, t. y., kad kavinėje „P.“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vakaro vedėja siūlė nusipirkti narkotinių medžiagų.

2. R. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad šmeižė žmogų:

2.1. 2019 m. sausio 1 d., apie 4 val., tyčia paskleidė apie nukentėjusiąją P. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti, pažeminti, t. y. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, ant elektros skydinės durelių pakabino šmeižiančio turinio skelbimą: „Mielos kaimynės paaukokit P. I. bent ant apatinių! Vargšė ubagė bomžė naudojasi svetimu vyru, svetimu telefonu, svetimu butu ir svetima lova! Niekada nežinosit kada į jūsų vyro lovą ateis bomžė už 20 eurų 15 butas. Oralinis nemokamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo paskelbti nukentėjusiosios asmens duomenys, telefono numeris bei atvaizdas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios R. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistosios kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl R. V. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteista skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pakeisti švelnesne. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajai R. V. buvo paskirta teisinga bausmė ir ji neturėtų būti švelninama.

9. Nors nuteistoji R. V. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (R. V. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimus padarė būdama recidyvistė).

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

11. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. V. ne kartą teista (t. 2, b. l. 76–82), jai ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už teismo įpareigojimų nevykdymą jis buvo panaikintas ir R. V. pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės, po to jai buvo taikytas lygtinis paleidimas (t. 2, b. l. 107–109), tačiau R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu vėl nusikalto, padarydama dvi nusikalstamas veikas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu padaryti nusikaltimai rodo, kad R. V. yra recidyvistė, nes, turėdama neišnykusį teistumą už tyčinius anksčiau padarytus nusikaltimus, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę, rodo aiškų jos nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad R. V. pataisos procesas nebuvo itin efektyvus ir kad ji turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Tačiau apeliantė klaidingai nurodo, kad šios bylos atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėjo paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog R. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos iš pykčio ir keršto nukentėjusiajai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aplinkybė, jog, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai priteisė mažesnį žalos atlyginimo dydį, negu buvo prašoma, niekaip savaime nemažina nuteistosios R. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Taigi jokių išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių R. V. padarytas nusikalstamas veikas, kurios sudarytų pagrindą švelninti jai paskirtą bausmę, nenustatyta. Tai, kad R. V. apeliaciniame skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ir serga (duomenys neskelbtini), taip pat savaime nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Visų pirma pažymėtina, kad finansinio, šeiminio ir socialinio pobūdžio aplinkybės negali būti pagrindu, kuriuo remdamasis teismas kaltininkams turėtų skirti švelnesnes bausmes, nes priešingu atveju būtų iškreipiamas teisingumo principo turinys. Tai, kad nuteistoji R. V. turi įsipareigojimų šeimai, jai buvo žinoma ir prieš nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nesulaikė nuteistosios nuo įstatymų pažeidimo. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikaltimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

14. Dėl nuteistosios R. V. sveikatos būklės apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ji nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagoje yra tik duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, kad R. V. serga (duomenys neskelbtini), taip pat jai nustatyta (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 8, 9), tačiau tai negali būti vertinama / prilyginama (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra nustatyta su nuteistosios R. V. sveikatos būkle susijusių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ji negali atlikti laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie išimtines aplinkybes, dėl kurių nuteistajai paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Apeliantės šeiminį, socialinį gyvenimą apibūdinančios aplinkybės yra būdingos daugeliui nuteistųjų, o byloje nėra duomenų, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistoji būtų padariusi dėl išimtinai sudėtingos ar beviltiškos padėties, neturėdama kitos išeities ar egzistuojant kitoms panašioms aplinkybėms, kurios leistų spręsti apie mažesnį jos asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą. Taigi švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia galimybę tai padaryti, jei paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

15. Pažymėtina, jog nuteistosios R. V. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti kitą bausmės rūšį. Taigi dėl BK 62 straipsnio taikymo pasakytina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Tenkinti nuteistosios gynėjo prašymą ir, pritaikius BK 62 straipsnį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį nagrinėjamu atveju pagrindo nėra, t. y. nėra sąlygų, būtinų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. BK 62 straipsnio 1 dalies negalima taikyti, kadangi nuteistoji R. V. pati savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas. BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui yra būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra tik viena nuteistosios R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, ji nėra atlyginusi nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteistos atlyginti neturtinės žalos. BK 62 straipsnio 4 dalies taikymas taip pat negalimas, kadangi R. V. nuteista ne už nužudymą, o už melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir šmeižimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė aptariamame straipsnyje numatytų aplinkybių, nėra pagrindo skirti švelnesnės, nei numatyta įstatyme, bausmės.

16. Anksčiau išvardytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistajai R. V. pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskyrė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 154 straipsnio 1 dalyje, o proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrino, laisvės atėmimo bausmės terminą nustatydamas gerokai mažesnį, nei sankcijoje numatytasis bausmės vidurkis. Manytina, kad, R. V. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistoji nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jos laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jai ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus R. V. nuo visuomenės.

17. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. V. už padarytus nusikaltimus paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. V. apeliacinį skundą atmesti.